Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-695-241/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-29
Bylos Nr.: e2A-695-241/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01903-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė
Atsakovas: Lenkijos įmonės WARTA S
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Algekta“
Trečiasis asmuo: R. A.

Kategorijos

2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-695-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-01903-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.6.10.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lenkijos įmonės WARTA S.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1432-866/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algekta“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transkingas“, Lenkijos įmonėms – Transport Ciężarowy Ryszard Nadolny ir WARTA S.A. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo R. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Algekta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. KN 07159 18 punkto (vežėjo išlygos ir pastabos) nuostatą, kad vežėjas neatsako už netinkamą pakrovimą ir krovinio apsaugą;priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Transkingas“, Firma Transport Ciężarowy Ryszard Nadolny ir WARTA S.A. 155 227 Eur nuostolių, 1 892,14 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ieškovė atsisakė 4 400 Eur dydžio nuostolių reikalavimo dalies ir 53,29 Eur palūkanų reikalavimo dalies bei prašė priteisti 150 827 Eur nuostolių ir 1 838,85 Eur palūkanų; kitą ieškinio reikalavimų dalį ieškovė palaikė.Ieškovė nurodė, kad 2014 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. AG-400 už 450 000 Eur sumą pardavė naudotą, 2001-2002 m. gamybos, PET butelių pilstymo liniją Rumunijos bendrovei S.C. Izvorul Muntelui Apa Minerala Naturala S.R.L. (toliau – pirkėjas, Izvorul). Šalys susitarė, kad transportavimo organizavimu rūpinsis pirkėjas; PET butelių pilstymo linijos pakrovimo vieta numatyta Vilniuje, o galutinio pristatymo ir priėmimo vieta – Rumunijoje. Ieškovė, kaip pardavėja, įsipareigojo savo sąskaita ir rizika pristatyti prekes į nurodytą vietą ir perduoti vežėjui, o pirkėjas įsipareigojo apmokėti tarptautinį prekių pervežimą nuo prekių perdavimo vežėjui vietos iki galutinio pristatymo. Vykdydamas pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas pasamdė atsakovę UAB „Transkingas“ ir sudarė su ja Pervežimo sutartį Nr. TRA 122295 dėl PET butelių pilstymo linijos įrangos pervežimo iš Vilniaus į Rumuniją. UAB „Transkingas“ 2014 m. kovo 13 d. Krovinių vežimo sutartimi Nr. TRA 122301 susitarė su atsakove Transport Ciężarowy Ryszard Nadolny (toliau ir – TC Ryszard Nadolny), t. y. faktine vežėja, dėl 2 PET linijos dalių: PET butelių pūtimo mašinos ir PET butelių pildymo triblokio (toliau – ginčo krovinys) pervežimo tuo pačiu maršrutu Lietuva-Rumunija.Ginčo krovinys 2014 m. kovo 18 d. buvo pakrautas išsiuntimo vietoje. Vykdant ginčo krovinio pakrovimą, jo tinkamu pritvirtinimu rūpinosi atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojas, kuris jį pritvirtino labai atsainiai, tik perjuosdamas krovinį tvirtinamaisiais diržais, todėl ieškovės darbuotojai ginčo krovinį papildomai sutvirtino tinklu bei perrišo tvirtinamąja juosta, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė yra atsakinga už žalą bei negali eliminuoti vežėjų atsakomybės. Praėjus 4 dienoms nuo krovinio pakrovimo – 2014 m. kovo 22 d., už maždaug 1 300 km nuo Vilniaus, atsakovės TC Ryszard Nadolny vilkikas, veždamas ginčo krovinį, jį numetė nuo puspriekabės. Eismo įvykio metu ginčo krovinys buvo sugadintas nepataisomai. Visiškai sugadinus ginčo krovinį, pirkėjas pareikalavo kuo skubiau sugadintas PET linijos dalis pakeisti analogiškomis, todėl ieškovė nupirko vietoj ginčo krovinio analogišką PET linijos dalį – butelių pūtimo ir pilstymo mašinas, bei tokiu būdu pakeitė sugadintą ginčo krovinį. Naujai nupirktos PET linijos dalys ieškovei kainavo bendrą 148 460 Eur sumą; be to, ieškovė patyrė 2 350 Eur išlaidas dėl nupirktos įrangos išmontavimo ir parengimo transportavimui, bei 4 417 Eur išlaidų už jos transportavimą. Bendrai ieškovė patyrė 155 227 Eur nuostolių.Kadangi išlaidos, patirtos dėl sugadinto krovinio pakeitimo, buvo padengtos ieškovės sąskaita, 2014 m. balandžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pirkėjas perleido ieškovei visas teises reikalauti iš atsakovių ir kitų su ginčo krovinio vežimu susijusių asmenų nuostolių atlyginimo.Atsakovės TC Ryszard Nadolny, kaip vežėjos, civilinė atsakomybė buvo apdrausta Lenkijos įmonės (draudikės) WARTA S.A. Ieškovė kelis kartus kreipėsi į faktinę vežėją ir jos draudikę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau taikaus susitarimo šalys nepasiekė.Ieškovė veikė kaip krovinio siuntėja, atsakovė UAB „Transkingas“ – kaip susitarianti vežėja (o ne kaip ekspeditorius), o atsakovė TC Ryszard Nadolny – kaip faktinė vežėja, todėl, sugadinus ginčo krovinį, solidarioji atsakomybė kilo abiems vežėjoms, taip pat ir atsakovės TC Ryszard Nadolny draudikei WARTA S.A. Faktinė vežėja TC Ryszard Nadolny pervežimo sutarties, sudarytos su UAB „Transkingas“, 11 punkto nuostata, be kita ko, prisiėmė visą atsakomybę už krovinio sugadinimą nuo krovinio gavimo momento iki jo pristatymo momento; vežėja įsipareigojo tikrinti pakrovimo tvarką ir krovinio tvirtinimą, užtikrinti krovinio nepažeidžiamumą ir saugumą vežimo metu, o sugadinus ar praradus krovinį – padengti nuostolius.Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. KN 07159 (toliau – važtaraštis, CMR važtaraštis) 18 punkto nuostata, jog vežėjas neatsako už netinkamą pakrovimą ir kovinio apsaugą, neatleidžia faktinės vežėjos nuo atsakomybės, nes pati vežėja rūpinosi ginčo krovinio pakrovimu ir turėjo pareigą pradėti vežimą tik įsitikinusi, jog krovinys pakrautas saugiai, priešingu atveju, turėjo atsisakyti priimti tokį krovinį vežti. Faktinė vežėja pretenzijų dėl krovinio sutvirtinimo neturėjo, krovinį išgabeno pirkėjui, todėl laikytina, jog ginčo krovinys išvyko tinkamai pritvirtintas prie vilkiko. CMR važtaraščio Nr. KN 07159 18 punkto nuostata, jog vežėjas neatsako už netinkamą pakrovimą ir kovinio apsaugą, yra niekinė ir negaliojanti, nes apriboja vežėjo atsakomybę už krovinio pakrovimą ir jo apsaugą visais atvejais, net ir tais, kai krovinys yra pakraunamas paties vežėjo ir yra išimtinai jo dispozicijoje. Ši nuostata prieštarauja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 17 straipsnio nuostatoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu:priėmė ieškovės UAB „Algekta“ ieškinio dalies atsisakymą, nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl 4 400 Eur nuostolių ir 53,29 Eur palūkanų priteisimo, grąžino ieškovei 25,10 Eur žyminio mokesčio;likusioje dalyje ieškovės ieškinį tenkino:pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. KN 07159 18 punkto nuostatą, kad vežėjas neatsako už netinkamą pakrovimą ir krovinio apsaugą;priteisė ieškovei UAB „Algekta“ solidariai iš atsakovių BUAB „Transkingas“, Transport Ciężarowy Ryszard Nadolny ir WARTA S.A. 150 827 Eur nuostolių ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (150 827 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisė ieškovei UAB „Algekta“ solidariai iš atsakovių BUAB „Transkingas“ ir Transport Ciężarowy Ryszard Nadolny 1 838,85 Eur palūkanų ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 838,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisė ieškovei UAB „Algekta“ lygiomis dalimis iš atsakovių BUAB „Transkingas“, Transport Ciężarowy Ryszard Nadolny ir WARTA S.A. 22 095,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 7 365,26 Eur iš kiekvienos atsakovės;priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių BUAB „Transkingas“, Transport Ciężarowy Ryszard Nadolny ir WARTA S.A. 37,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 12,62 Eur iš kiekvienos atsakovės.Teismas konstatavo, kad atsakovė TC Ryszard Nadolny, CMR važtaraštyje įrašiusi abstrakčią nuostatą, jog ji neatsako už netinkamą pakrovimą ir krovinio apsaugą, jos tinkamai nekonkretizavusi, nepagrįstai ir neproporcingai apribojo savo atsakomybę, nes vežėjas atsako už krovinį nuo jo priėmimo iki perdavimo momento, todėl ginčijama nuostata, atsitikus įvykiui, dėl kurio krovinys prarandamas/apgadinamas ir pan., suteikia atsakovei nepagrįstą įrodinėjimo pranašumą prieš ieškovę, kuri krovė krovinį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė TC Ryszard Nadolny, kuri įrašė ginčijamą nuostatą CMR važtaraštyje, krovinių vežimo sutarties Nr. TRA 122301, 2014 m. kovo 13 d. sudarytos su atsakove UAB „Transkingas“, 11 punkte, be kita ko, įsipareigojo tikrinti pakrovimo tvarką ir krovinio tvirtinimą, užtikrinti krovinio nepažeidžiamumą ir saugumą vežimo metu, o sugadinus ar praradus krovinį – padengti visus patirtus nuostolius. Todėl, teismo vertinimu, ginčijama CMR važtaraščio nuostata prieštarauja nurodytos krovinių vežimo sutarties 11 punktui, nes atsakovė TC Ryszard Nadolny, be atsakovės UAB „Transkingas“ pritarimo, kuri CMR važtaraščio nepasirašinėjo, savo atsakomybę dėl krovinio pakrovimo ir tvirtinimo tikrinimo, tuo pačiu ir iš to kylančios atsakomybės, perkėlė kitam asmeniui – ieškovei. Teismas taip pat sutiko su ieškovės argumentais, kad net jeigu vežėjas faktiškai ir nedalyvauja krovinio pakrovime, jis negali eliminuoti (įrašius nuostatą į CMR važtaraštį) savo pareigos (kuri buvo įtvirtinta sutartyje) patikrinti trečiųjų asmenų atlikto pakrovimo ir sutvirtinimo tinkamumo, nes būtent vežėjas yra atsakingas už krovinį jo transportavimo metu. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad CMR važtaraščio 18 punkto nuostata, jog vežėjas neatsako už netinkamą pakrovimą ir krovinio apsaugą, yra niekinė ir negaliojanti pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatas, kaip nepagrįstai apribojanti vežėjo atsakomybę, nustatytą CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte, ir prieštaraujanti atsakovių UAB „Transkingas“ ir TC Ryszard Nadolny sudarytos krovinių vežimo sutarties Nr. TRA 122301 11 punkto nuostatai.Teismas nustatė, kad pirkėjas Izvorul ir atsakovė UAB „Transkingas“ 2014 m. kovo 13 d. sudarė pervežimo sutartį Nr. TRA 122295 dėl PET butelių pilstymo linijos įrangos pervežimo iš Lietuvos (Vilniaus) į Rumuniją; šioje sutartyje aptartos ir esminės krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sąlygos (pasikrovimo data, laikas, atsakovei pateikti duomenys apie konkretų gabenamą krovinį). Teismas vertino, kad šiuo užsakymu buvo pasiektas šalių susitarimas dėl krovinio pervežimo, išreikšta vieninga šalių valia dėl tarptautinio krovinio vežimo sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad sutartyje atsakovė UAB „Transkingas“ nenurodė pirkėjui, kad tik organizuos krovinio pervežimą ir pasitelks trečiuosius asmenis dėl faktiško vežimo; tuo labiau, jog sutartyje atsakovė save aiškiai įvardina kaip vežėją. Teismas padarė išvadą, kad pirkėjas Izvorul atsakovę UAB „Transkingas“ suvokė kaip krovinio vežėją. Teismas nustatė, kad CMR važtaraštyje dėl ginčo krovinio nurodyta, jog krovinio siuntėja yra ieškovė UAB „Algekta“, o vežėja – atsakovė TC Ryszard Nadolny. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kai faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, jog toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika, todėl laikoma, kad jis savo veiksmais prisijungia prie siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių ir tai suteikia siuntėjui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik susitariančiam vežėjui, kaip pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui, kaip antrajam vežėjui. Teismas konstatavo, kad minėtas važtaraštis niekaip nepaneigia pirkėjo Izvorul ir atsakovės UAB „Transkingas“ tarptautinio vežimo teisinių santykių. Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Transkingas“ neįrodė, kad ji buvo tik ekspeditorė, t. y. tik organizavo krovinio pervežimą ir aiškiai tai nurodė pirkėjui. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, kai sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėju (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskirties vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui.Teismas, be kita ko, įvertinęs tai, kad tarp pirkėjo ir atsakovės UAB „Transkingas“ buvo sudaryta pervežimo sutartis, kuria atsakovė, sutartyje įvardinta kaip krovinio vežėja, įsipareigojo nugabenti krovinį į paskirties vietą, padarė išvadą, jog atsakovė UAB „Transkingas“ buvo susitariančioji ir pirma vežėja CMR konvencijos prasme bei atsako prieš krovinio siuntėją, nors ir nebuvo faktinė krovinio vežėja. Pripažinus, kad vežimą CMR konvencijos prasme vykdė kelios vežėjos, krovinio siuntėja turi teisę reikalauti žalos atlyginimo priteisimo solidariai pagal CMR konvencijos 36 straipsnį iš pirmosios, šiuo atveju susitariančiosios vežėjos UAB „Transkingas“ ir faktinės vežėjos TC Ryszard Nadolny, priėmusios krovinį ir įrašytos į CMR važtaraštį.Teismas nustatė, kad atsakovė TC Ryszard Nadolny savo, kaip vežėjos, atsakomybę buvo apdraudusi tarptautinio vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu; šiai atsakovei vežant ginčo krovinį, eismo įvykio metu jis buvo sugadintas. Teismas konstatavo, kad ši pirkėjo, kurio teises perėmė ieškovė, patirta žala patenka į vežėjos apdraustą interesą. Teismas nurodė, kad atsakovės TC Ryszard Nadolny civilinė atsakomybė buvo apdrausta 250 000 JAV dolerių suma, todėl ieškovės prašomos priteisti žalos dydis neviršija nurodytos draudimo išmokos sumos. Teismas pažymėjo, kad draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei WARTA S.A., kaip atsakovės TC Ryszard Nadolny draudikei, kyla solidarioji atsakomybė.Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog šalys pripažįsta, kad krovinį pakrovė ieškovė, tačiau vien tik konstatavimas egzistuojant formaliai ir neginčijamai aplinkybei, jog krovinį pakrovė ieškovė, negali savaime eliminuoti vežėjo atsakomybės (kartu atsižvelgus, jog CMR konvencija nustato įpareigojimus ir vežėjui priimant krovinį) už žalą, padarytą jo dispozicijoje esančiam kroviniui, kol neįrodyta, kad egzistuoja bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė ieškovė, ir kroviniui padarytos žalos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ginčo krovinį po pakrovimo tvirtino tiek ieškovės darbuotojai, tiek atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojas.Teismas pažymėjo, kad net jeigu atsakovės TC Ryszard Nadolny, kaip faktinės vežėjos, vairuotojas (ar kiti atsakovės deleguoti asmenys) ir nedalyvavo ginčo krovinio sutvirtinime, tai nepaneigia atsakovės (jos vairuotojo ar kitų asmenų) pareigos patikrinti atlikto krovinio sutvirtinimą, įvertinus tai, kad tokia atsakovės pareiga buvo nustatyta ir krovinio vežimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių TC Ryszard Nadolny ir UAB „Transkingas“, 11 punkte, kuriame vežėja TC Ryszard Nadolny įsipareigojo tikrinti pakrovimo tvarką ir krovinio sutvirtinimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Transkingas“ ir TC Ryszard Nadolny aiškiai susitarė, jog faktinė vežėja privalo tikrinti krovinio sutvirtinimą, t. y. tokia pareiga teko būtent jai, nepaisant to, kas krovinį kraus ir tvirtins. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pervežimo sutarties, sudarytos tarp pirkėjo Izvorul ir atsakovės UAB „Transkingas“, 12 punkte atsakovė UAB „Transkingas“, be kita ko, įsipareigojo kontroliuoti prekių sukrovimą.Teismas, remdamasis aktualiais teisės aktais, teismų praktika, nurodė, kad krovinį turi pakrauti siuntėjas, o iškrauti – gavėjas; vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas; vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal keliamus reikalavimus; apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti; neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama; pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. Teismas pažymėjo, kad šie reikalavimai yra skirti kelių eismo dalyvių saugumui užtikrinti ir išvengti eismo įvykių, t. y. kad gabenamas krovinys būtų stabilus ir neiškristų iš transporto priemonės bei nepadarytų žalos pačiam vairuotojui ar kitiems asmenims bei jų turtui.Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad ginčo krovinys jo išsiuntimo vietoje – Vilniuje, buvo pakrautas ir sutvirtintas netinkamai. Teismas pažymėjo, kad net jeigu ir būtų įrodyta priešingai, atsakomybė dėl to tenka faktinei vežėjai (pagal nurodytą sutarties nuostatą). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tinkamą krovinio pakrovimą ir sutvirtinimą patvirtina tai, jog eismo įvykis, kurio metu ginčo krovinys buvo apgadintas, įvyko nuvažiavus maždaug 1 300 km nuo Vilniaus, praėjus 4 dienoms nuo krovinio pakrovimo, Rumunijos teritorijoje, t. y. iš esmės įveikus jau didžiąją kelio dalį; be to, atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojas ne mažiau nei 12 kartų stojo ir tikrino krovinį sutvirtinusius diržus, kurie buvo gerai prisegti.Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Rumunijos policijos pareigūnų eismo įvykio ataskaitoje nurodyta, kad vairuotojui sukant iš kelio į kairę pusę didelis objektas, gulėjęs puspriekabėje nepririštas, nuslydo ir iškrito ant kelio, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo krovinys prieš 4 dienas jo išsiuntimo vietoje ieškovės darbuotojų ir atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojo buvo sutvirtintas netinkamai ar tuo labiau gulėjo puspriekabėje nepririštas. Ginčo krovinys iškrito iš puspriekabės dėl trūkusių jį laikiusių diržų, kurie priklausė atsakovei TC Ryszard Nadolny. Teismo nuomone, byloje nenustatyta, kad eismo įvykis įvyko atsakovės vairuotojui pažeidžiant kelių eismo ar kitus reikalavimus, laiku nepastebėjus atsilaisvinusių diržų ar kitų priežasčių. Teismas konstatavo, kad labiausiai tikėtina, jog važiuojant kalnuotoje vietovėje bei darant posūkį ginčo krovinio svorio centras persislinko į vieną pusę, todėl krovinį laikę diržai nutrūko ir krovinys nuslydo/nuvirto nuo puspriekabės bei iškrito ant kelio, vertėsi, dėl ko buvo apgadintas.Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog eismo įvykiui tiesioginę ar netiesioginę įtaką turėjo ieškovės darbuotojų atliktas krovinio pakrovimas ir sutvirtinimas krovinio išsiuntimo vietoje, kuris tiek atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojo, tiek ieškovės darbuotojų buvo įvertintas kaip tinkamas; kita vertus, visą atsakomybę dėl krovinio tinkamo tvirtinimo (tikrinimo) pagal krovinių vežimo sutarties nuostatas buvo prisiėmusi atsakovė TC Ryszard Nadolny. Teismo vertinimu, būtent faktinis vėžėjas, atsižvelgdamas į sudarytos sutarties nuostatas (dėl krovinio sutvirtinimo tikrinimo), vežimo keliamus pavojus (be kita ko, pasikeitusį reljefą, ilgą transportavimo laikotarpį, krovinio ypatumus (didelių gabaritų, masės) ir pan.), turėjo imtis visų atsargumo priemonių kroviniui tinkamai sutvirtinti (pakartotinai patikrinti, esant būtinybei, sutvirtinti papildomai), važiuoti saugiu greičiu (nebūtinai maksimaliai leistinu) ir pan., todėl teismas padarė išvadą, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis neatleidžia atsakovių nuo atsakomybės.Teismo vertinimu, atsakovės neįrodė, kad vien ta aplinkybė, jog krovinio išsiuntimo vietoje krovinį pakrovė ir jį sutvirtino ieškovės darbuotojai (prisidedant faktinio vežėjo vairuotojui), turėjo tiesioginės ar netiesioginės įtakos jo nuslydimui nuo puspriekabės ir atsiradusios dėl to žalos. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad dalinės atsakomybės principas netaikytinas.Teismas kritiškai vertino atsakovės WARTA S.A. teiginius dėl pagrindų pripažinti įvykį draudiminiu nebuvimo ir konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog žala kilo dėl atsakovės TC Ryszard Nadolny ar jos vairuotojo tyčios arba ypatingo aplaidumo, t. y. neįrodyta, jog žala atsirado dėl tyčinių ar ypatingai aplaidžių atsakovės, jos vairuotojo veiksmų. Taip pat, teismo vertinimu, nenustatyta, kad ieškovė netinkamai pakrovė arba padėjo prekes ant transporto priemonės, nes vien tai, jog ieškovė pakrovė ginčo krovinį, tiesiogiai ar netiesiogiai neįtakojo eismo įvykio, kurio metu buvo patirta žala. Teismas konstatavo, kad atsakovė WARTA S.A. nepagrįstai ginčo įvykį įvardina kaip nedraudžiamąjį, todėl už atsiradusius nuostolius ji atsako solidariai su vežėjais.Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė savo patirtų nuostolių dydį. Nors atsakovės savo nesutikimą su nurodytu žalos dydžiu grindė tuo, kad byloje neįrodyta, jog ginčo krovinys sugadintas visiškai ir yra bevertis, teismo vertinimu, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ginčo krovinys buvo apgadintas nepataisomai. Teismas pažymėjo, kad atsakovių nesutikimo su paskaičiuotu žalos dydžiu argumentai (abejonės dėl ieškovės naujai nupirktos įrangos vertės, būtinumo ją išmontuoti ir transportuoti) yra deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiantys ieškovės pozicijos. Taip pat teismas padarė išvadą, kad atsakovė BUAB „Transkingas“ neįrodė, jog ieškovė nevisiškai atsiskaitė už naujos įrangos transportavimo paslaugas.Teismas, įvertinęs tai, kad CMR konvencijos 27 straipsnio pagrindu pareiga mokėti palūkanas tenka tik vežėjui, bet ne draudikui, nes draudiko atsakomybės už netinkamą draudimo sutarties vykdymą pagrindas yra ne CMR konvencijos nuostatų pažeidimas, bet draudimo sutarties netinkamas vykdymas, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas draudikui (atsakovei WARTA S.A.) dėl materialiųjų palūkanų priteisimo atmestinas, 1 838,85 Eur dydžio palūkanos priteistinos solidariai iš atsakovių TC Ryszard Nadolny ir BUAB „Transkingas“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė WARTA S.A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl susiklosčiusių santykių teisinio vertinimo, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, jas netinkamai įvertino. Teismas netinkamai įvertino CMR važtaraštį, neišanalizavo jame įrašytos išlygos reikšmės. Teismas neįvertino 2013 m. balandžio 17 d. paraiškos dėl tarptautinius vežimus kelių transportu vykdančio vežėjo civilinės atsakomybės draudimo, kurioje atsakovė TC Ryszard Nadolny dar kreipimosi dėl draudimo sutarties sudarymo metu atsakovei WARTA S.A. nurodė, kad ji neatlieka pakrovimo ar iškrovimo darbų, susijusių su pervežamu kroviniu. Teismas neatsižvelgė, kad krovinys buvo specifinis. Teismas netinkamai įvertino atsakovių UAB „Transkingas“ ir TC Ryszard Nadolny 2014 m. kovo 13 d. sudarytos Krovinių vežimo sutarties Nr. TRA 122301 11 punkto nuostatą, kuri apėmė atsakovės TC Ryszard Nadolny pareigą tikrinti pakrovimo tvarką tiek, kiek tai susiję su reikalavimais dalyvavimui kelių transporto eisme ar su krovinio išdėstymu transporto priemonėje, atsižvelgiant į leistinas apkrovas, taip pat pareigą tikrinti jau įrengtą tvirtinimą. Teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovė yra privatus, verslu užsiimantis juridinis asmuo, kuriam keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad krovinio nuvirtimo priežastys yra susijusios su tvirtinimu, kurio kokybės trūkumus reikėtų laikyti paslėptais. Teismas netinkamai nustatė žalos atsiradimo priežastį – krovinys pasislinko ir nuvirto dėl netinkamo krovimo, sudėjimo ir tvirtinimo.Teismo išvada, kad ankstesnę vežimo santykių stadiją reglamentuojanti Važtaraščio 18 punkto išlyga prieštarauja vėlesnę vežimo stadiją reglamentuojančiai CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkto nuostatai yra neteisinga. 2014 m. kovo 13 d. krovinių vežimo sutarties Nr. TRA 122301 11 punkto negalima interpretuoti taip, kad atsakovė TC Ryszard Nadolny būtų prisiėmusi prieš atsakovę UAB „Transkingas“ atsakomybę tinkamai pakrauti, sudėti ir pritvirtinti krovinį, nes vežimo santykiuose pareigą pakrauti, sudėti ir pritvirtinti prisiima siuntėjas.Atsakovės WARTA S.A. pareigai mokėti draudimo išmoką atsirasti reikalingas atsakovės TC Ryszard Nadolny civilinės atsakomybės nustatymas, o net ir nustačius šios atsakovės civilinę atsakomybę – atsakovės WARTA S.A. sutartinei civilinei atsakomybei kilti nėra pagrindo, nes įvykis nepripažintinas draudžiamuoju. Konstatavus, kad krovinį krovė, sudėjo ir tvirtino atsakovė TC Ryszard Nadolny – pagal draudimo taisykles tai prilygtų šios atsakovės, jos darbuotojų arba jos pavedimu, vardu arba sąskaita veikiančių asmenų tyčiai arba ypatingam aplaidumui, nes atsakovės vardu veikęs vairuotojas negalėjo krauti, sudėti ir tvirtinti krovinio. Konstatavus, kad krovinį krovė, sudėjo ir tvirtino ieškovė (viena ar kartu su atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotoju) – tai prilygtų netinkamiems krovinio siuntėjo pakrovimo ar padėjimo veiksmams. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo atsakovės WARTA S.A. solidariajai atsakomybei atsirasti.Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį. Egzistavo konkretus priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatomis. Teismas neatsžvelgė į tai, kad ieškovės atlikto krovinio tvirtinimo trūkumai laikytini paslėptais. Teismas nepagrįstai nesprendė dėl ieškovės veiksmų įtakos žalos atsiradimui. Ieškovei dalyvavus netinkamai tvirtinant krovinį, atlygintini nuostoliai turėjo būti mažinami proporcingai ieškovės kaltei arba atsakovė TC Ryszard Nadolny galėjo būti atleista nuo civilinės atsakomybės.Ieškovė UAB „Algekta“ prašo atmesti atsakovės WARTA S.A. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas sistemiškai ir laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus ir, tinkamai įvertinęs faktinių bylos aplinkybių visumą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teismas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad būtų apklausti visi liudytojai ir priėmė sprendimą, atsižvelgęs būtent į parodymų visumą, todėl klaidinga teigti, jog ieškovės atstovų parodymai įvertinti netinkamai. Ieškovė nėra krovimo paslaugų teikimo profesionalė, todėl jai negali būti keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai. Teismas tinkamai įvertino Rumunijos policijos pareigūnų eismo įvykio ataskaitoje esančią informaciją ir padarė teisingas išvadas.Teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas pagrįstai pripažino Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. KN 07159 18 punkto nuostatą niekine ir negaliojančia, kaip nepagrįstai apribojančia vežėjo atsakomybę, nes ji prieštarauja CMR konvencijoje ir vežimo sutartyje įtvirtintoms nuostatoms. Net ir nepripažinus minėtos nuostatos negaliojančia, ji vis tiek netaikytina ginčo santykiams, nes krovinio siuntėja (ieškovė) ir vežėja (atsakovė TC Ryszard Nadolny) negalėjo minėtu važtaraščio 18 punktu modifikuoti tarp krovinio gavėjo (Izvorul), kuris ir užsakė pervežimą, ir vežėjos (atsakovės UAB „Transkingas“, o vėliau – atsakovės TC Ryszard Nadolny) susiklosčiusių santykių.Teismas pagrįstai neatleido faktinės vežėjos nuo atsakomybės, nes byloje neįrodyta, kad krovinio nuvirtimas nuo transporto priemonės buvo sąlygotas būtent netinkamo pakrovimo fakto. Ieškovė įrodė, kad visas savo, kaip siuntėjos, pareigas atliko tinkamai, pati vežėja betarpiškai dalyvavo pakraunant ir tvirtinant krovinį ir su tokiu krovimu/tvirtinimu sutiko, tačiau transportavimo metu nesiėmė pakankamų veiksmų/atsargumo krovinio saugumui užtikrinti.Teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir nustatęs vežėjo civilinę atsakomybę, pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju ir reikalaujamą sumą priteisė solidariai iš visų atsakovių. Viso proceso metu atsakovė WARTA S.A. net neįrodinėjo nei vienos aplinkybės, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, tik deklaratyviai taip teigė, bandydama paneigti savo atsakomybę, kas reikštų, jog atsakovės WARTA S.A. teikiama draudimo apsauga yra beprasmė.Atsakovė BUAB „Transkingas“ prašo patenkinti atsakovės WARTA S.A. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir teismo sprendimo motyvus pagal atsakovės WARTA S.A. apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Algekta“ (pardavėjas) ir Rumunijos bendrovė S.C. Izvorul Muntelui Apa Minerala Naturala S.R.L. (pirkėjas) 2014 m. kovo 12 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AG-400, pagal kurią ieškovė už 450 000 Eur pardavė pirkėjui naudotą, 2001-2002 m. gamybos, PET butelių pilstymo liniją.Pirkėjas Izvorul ir atsakovė UAB „Transkingas“ 2014 m. kovo 13 d. sudarė pervežimo sutartį Nr. TRA 122295 dėl nurodytos PET butelių pilstymo linijos pervežimo iš Vilniaus (Lietuva) į Rumuniją.Atsakovė UAB „Transkingas“ 2014 m. kovo 13 d. Krovinių vežimo sutartimi Nr. TRA 122301 susitarė su Lenkijos bendrove Firma TC Ryszard Nadolny dėl 2 PET linijos dalių – PET butelių pūtimo mašinos ir PET butelių pildymo triblokio (ginčo krovinio), pervežimo tuo pačiu maršrutu Lietuva-Rumunija. Ginčo krovinys 2014 m. kovo 18 d. buvo pakrautas išsiuntimo vietoje (Vilniuje).Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. KN 07159 18 punkte šalys (faktinė vežėja TC Ryszard Nadolny ir siuntėja UAB „Algekta“) susitarė, kad vežėja TC Ryszard Nadolny neatsako už netinkamą pakrovimą ir krovinio apsaugą.2014 m. kovo 22 d., už maždaug 1 300 km nuo Vilniaus, įvyko eismo įvykis, kurio metu ginčo krovinys nukrito nuo puspriekabės ir buvo apgadintas.Ieškovė, reikalaujant pirkėjui, vietoje ginčo krovinio nupirko analogišką PET linijos dalį – butelių pūtimo ir pilstymo mašinas, kuria pakeitė sugadintą ginčo krovinį. Naujai nupirktos PET linijos dalys ieškovei kainavo bendrą 148 460 Eur sumą. Be to, ieškovė patyrė 2 350 Eur išlaidų dėl nupirktos įrangos išmontavimo ir parengimo transportavimui bei 4 417 Eur išlaidų už jos transportavimą.Atsakovės TC Ryszard Nadolny, kaip vežėjos, civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta Lenkijos bendrovės (draudiko) WARTA S.A.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5474-794/2016 (Nr. eB2-556-794/2017) atsakovei UAB „Transkingas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UADBB „Draudimo kryptis“; nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 8 d.

Dėl bylos esmės

Ieškovė prašė teismo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. KN 07159 18 punkto (vežėjo išlygos ir pastabos) nuostatą, kad vežėjas neatsako už netinkamą pakrovimą ir krovinio apsaugą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši CMR važtaraščio nuostata yra niekinė ir negaliojanti pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatas, kaip nepagrįstai apribojanti vežėjo atsakomybę, nustatytą CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte, ir prieštaraujanti atsakovių UAB „Transkingas“ ir TC Ryszard Nadolny sudarytos krovinių vežimo sutarties Nr. TRA 122301 11 punkto nuostatai. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, kad vežėjo atsakomybės taikymui yra reikšmingas krovinio priėmimo momentas. Apeliantės nuomone, vežėjas atsako tik nuo to momento, kai priėmė krovinį vežti. Ginčijama CMR važtaraščio nuostata, apeliantės įsitikinimu, buvo apribota vežėjo atsakomybė už kovinio pakrovimą, t. y. veiksmus, atliktus iki priimant krovinį vežti.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad vežėjo atsakomybės kontekste krovinių vežimo procesas turi būti skaidomas į atskiras dalis – iki krovinio priėmimo ir po jo, tuo labiau jos negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai krovinių gabenimą vertino kaip visumą tarpusavyje susijusių veiksmų, todėl priėjo prie pagrįstos išvados, kad ginčijama CMR važtaraščio nuostata atsakovė TC Ryszard Nadolny nepagrįstai ir neproporcingai apribojo savo kaip vežėjo atsakomybę. Atsakovė TC Ryszard Nadolny, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, dėl objektyvių aplinkybių (transporto priemonės rūšies, krovinio pobūdžio ir kt.) keldama didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę, negali sieti savo kaip vežėjos atsakomybės išskirtinai tik su formaliu krovinio priėmimo momentu ir laikyti nereikšmingais iki tol atliktų veiksmų – krovinio krovimo, jo tvirtinimo ir kt. Tai lemia vežėjo krovinio saugojimo pareiga, kuri neatsiejamai susijusi su pareiga veikti taip, kad galimos žalos padarymo grėsmė būtų eliminuota arba protingai minimizuota, be kita ko, dalyvaujant krovinio krovime bei tvirtinime. Todėl pareigingo vežėjo elgesio standartas reikalauja pastebėjus netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).2014 m. kovo 13 d. Krovinių vežimo sutarties Nr. TRA 122301, sudarytos tarp atsakovės UAB „Transkingas“ ir atsakovės TC Ryszard Nadolny, 11 punkte įtvirtinta, kad atsakovė TC Ryszard Nadolny, kaip vežėja, įsipareigoja tikrinti pakrovimo tvarką ir krovinio tvirtinimą, užtikrinti krovinio nepažeidžiamumą ir saugumą vežimo metu, o sugadinus ar praradus krovinį – padengti visus dėl šios priežasties atsakovės UAB „Transkingas“, kaip užsakovės, patirtus nuostolius. Šios sutartyje išdėstytos atsakovės TC Ryszard Nadolny pareigos, teisėjų kolegijos nuomone, buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, jas lyginant su ginčijama CMR važtaraščio nuostata. Būtent tokia lyginamoji analizė suponuoja išvadą, kurią pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad ginčijama CMR važtaraščio pastaba (išlyga) tiesiogiai prieštarauja nurodytos Krovinių vežimo sutarties 11 punkto nuostatai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lingvistinė šio Krovinių vežimo sutarties punkto konstrukcija yra aiški, kitoms sutarties nuostatoms neprieštarauja, todėl nukrypti nuo pažodinio sutarties teksto aiškinimo nėra pagrindo.Taigi Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. KN 07159 18 punkte įrašyta vežėjo pastaba, kad vežėjas neatsako už netinkamą pakrovimą ir krovinio apsaugą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Viena vertus, tai leidžia konstatuoti CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad vežėjas vis tiktai atsako už krovinį nuo jo priėmimo iki jo perdavimo momento. Kita vertus, kaip jau minėta, formalaus krovinio priėmimo momento akcentavimas ir atsietas vertinimas nuo krovinio gabenimo proceso visumos neturi jokio pagrindo.Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino ginčo krovinio specifiškumo, kuris ir nulėmė Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. KN 07159 18 punkte įrašytos vežėjo pastabos atsiradimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, krovinio pobūdis (įprastų ar specifinių charakteristikų krovinys) nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos vertinant krovinio vežėjo atsakomybės (ne)taikymo galimybę. Priešingai, specifinių charakteristikų krovinio vežimas, be kita ko, jo krovimas bei tvirtinimas (aukščiau nurodytose vežėjo kompetencijos ribose), lemia aukštesnių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų vežėjo elgesiui taikymą, taigi ir griežstesnę atsakomybę.Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos atsiradimo priežastį. Apeliantės teigimu, ginčo krovinys pasislinko ir nuvirto dėl netinkamo krovinio krovimo bei tvirtinimo, kurį atliko ieškovė. Taip pat apeliantė pažymi, kad nors teismas nustatė, jog ginčo krovinį tvirtino ieškovės darbuotojai ir atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojas, tačiau teismas nepagrįstai nesprendė dėl ieškovės veiksmų įtakos žalos atsiradimui. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai visų pirma turi būti vertinami įrodinėjimo naštos nagrinėjamoje byloje paskirstymo tarp šalių kontekste.Pagal CMR Konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR Konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų Konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, jog krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.Kasacinio teismo konstatuota, kad atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, nurodytą CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, žalos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai preziumuojama, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Tačiau, jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, tuomet atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Tokiu būdu vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000).Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas nagrinėjamai bylai reikšmingas teisinio reglamentavimo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodyta, kad eismo įvykiui tiesioginę ar netiesioginę įtaką turėjo ieškovės darbuotojų atliktas krovinio krovimas ir sutvirtinimas. Teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojas ginčo krovinį priėmė kaip tinkamai pakrautą ir pritvirtintą, jokių pastabų ar pretenzijų ieškovei dėl to nereiškė; kad įvykis, kurio metu buvo apgadintas ginčo krovinys, įvyko jau nuvažiavus didžiąją kelio dalį, o atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojas kelionės metu jokių ginčo krovinio tvirtinimo trūkumų ar kitokių problemų nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Juolab, kad apeliantės argumentai iš esmės siejami su nurodytomis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojo kelionės metu daug kartų atlikto krovinio tvirtinimo diržų tikrinimo ir kt.), siekiant, kad jos būtų įvertintos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatavus, kad ieškovės veiksmai eismo įvykiui įtakos neturėjo, nėra pagrindo spręsti ir dėl ieškovės veiksmų įtakos ginčo žalos atsiradimui, taip pat dėl nuostolių mažinimo ar vežėjos atleidimo nuo civilinės atsakomybės.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo krovinio nuvirtimo metu atsakovę TC Ryszard Nadolny ir apeliantę siejusią tarptautinio vežėjo kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią apeliantės atsakomybė yra ribota, t. y. apeliantė neatlygina žalos, kai ji kilo dėl draudėjo, jo darbuotojų arba draudėjo pavedimu, vardu arba sąskaita veikiančių asmenų tyčios arba ypatingo aplaidumo, taip pat kai žala kilo dėl to, kad krovinio siuntėjas netinkamai pakrovė arba padėjo prekes ant transporto priemonės. Apeliantė pažymi, kad jos pareiga mokėti draudimo išmoką kyla tik esant draudžiamajam įvykiui. Apeliantės nuomone, jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, nes ginčo įvykis nepripažintinas draudžiamuoju. Viena vertus, atsakovės TC Ryszard Nadolny vairuotojas negalėjo krauti ir tvirtinti ginčo krovinio (tai draudė Važtaraščio 18 punkto išlyga), o jeigu tai darė – tai prilygintina atsakovės TC Ryszard Nadolny tyčiai arba ypatingam aplaidumui; kita vertus, jeigu krovinį krovė ir tvirtino ieškovė – tai prilygintina netinkamiems krovinio siuntėjo krovimo arba padėjimo veiksmams.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl draudimo sutarties vertinimo, konstatuoja, kad jie nesuteikia pagrindo išvadai, jog ginčo eismo įvykis laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu, kurio atveju apeliantė neprivalo mokėti draudimo išmokos. Apeliantė nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių konkrečių atsakovės TC Ryszard Nadolny, jos darbuotojų veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip tyčiniai ar ypatingai aplaidūs, dėl kurių kilo žala ginčo kroviniui. Taip pat apeliantė tinkamai nepagrindė ir kitos įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju sąlygos, t. y. kad žala ginčo kroviniui kilo dėl to, jog ieškovė kaip krovinio siuntėja netinkamai pakrovė arba padėjo krovinį ant transporto priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliantės, kaip atsakovės TC Ryszard Nadolny draudikės, civilinės atsakomybės taikymo laikytina teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentais nepaneigta.Apeliantė kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai. Pažymėtina, kad kitos dvi atsakovės (vežėjos), tiesiogiai ir betarpiškai dalyvavusios nagrinėjamai bylai reikšminguose įvykiuose, – BUAB „Transkingas“ ir TC Ryszard Nadolny – pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės WARTA S.A. apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Ieškovė patyrė 4 828,87 Eur išlaidų apeliacinio proceso metu (į šią sumą nepagrįstai įtraukta atsakovės BUAB „Transkingas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą analizės paslauga, įvertinta 232,70 Eur suma be PVM). Atmetus atsakovės WARTA S.A. apeliacinį skundą, kuriuo ieškovė prašė netenkinti, ieškovės atsiliepimo parengimui patirtos išlaidos priteistinos ieškovei iš apeliantės. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma akivaizdžiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį – 1 031,29 Eur (793,30 Eur x 1,3). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, spręstina, kad ieškovei iš apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki nurodytos maksimalaus dydžio sumos – 1 031,29 Eur (CPK 98 straipsnis).Ieškovė, skaičiuodama maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgia į tai, kad teisines paslaugas ieškovei teikė du atstovai (advokatai). Ieškovės manymu, dviejų advokatų dalyvavimas apeliacinėje byloje buvo būtinas. Šalies teisė pasitelkti konkrečioje byloje tiek atstovų, kiek ji laiko tinkama, nėra ribojama, tačiau nepateisinamo šalies išlaidavimo kaštai negali tekti kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad apeliacinėje byloje buvo sprendžiami itin sudėtingi teisiniai klausimai ar kad konstatuotinos kitos aplinkybės, lėmusios būtinybę naudotis daugiau nei vieno atstovo paslaugomis. Todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio.Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš visų atsakovių, nes apeliacinis procesas vyksta tik atsakovės WARTA S.A. apeliacinio skundo pagrindu.Atsakovė BUAB „Transkingas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Algekta“, juridinio asmens kodas 122282350, iš atsakovės Lenkijos įmonės WARTA S.A., juridinio asmens kodas 000017265, 1 031,29 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną Eur 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danutė GasiūnienėRomualda JanovičienėEgidija Tamošiūnienė