Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. balandžio 21 d., apie 19.08 val. (duomenys neskelbtini), kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo neįregistruotą motociklą KXD PRO 125 cm³, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 19.44 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nepageidauja, kad būtų daromas jo apklausos vaizdo/garso įrašas. Jis psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi, kai jam buvo 15 metų, jis buvo patekęs į stiprų eismo įvykį, buvo stipriai sužalotas, draugas jo žuvo, ilgą laiką turėjo neįgalumą, turėjo mokytis visko iš naujo, vaikščioti ir panašiai. Motociklas KXD PRO yra jo, jį pirko Vokietijoje maždaug prieš du su puse metų už 250 eurų. Lietuvoje motociklo neregistravo, manė, kad registracija nėra reikalinga tokiems motociklams. Vokietijoje tokiais motociklais važinėja miškeliuose, jis vadinamas krosiniu motociklu, jis be posūkio ir garso signalų, tiesiog jis toks gamyklinis yra, bet jis tikrai pats asmeniškai nesidomėjo, ar tokiam motociklui yra reikalinga registracija, manė - nereikalinga, tai ir neregistravo. Jis turėjo pirkimo pardavimo sutartį šiam motociklui, tačiau ar ją vis dar turi išsaugojęs nežino, negali pasakyti, jei ras šį dokumentą, tikrai pateiks tyrėjai prie bylos. Vairuotojo pažymėjimą jis turi nuo 18 metų, turi A, B(1) ir B kategorijas. Jis vartojo alkoholį 2025 m. balandžio 20 d., gėrė įvairų alkoholį, t. y. alų, viskį, degtinę, gėrė iki vidurnakčio, paskui ėjo miegoti, balandžio 21 d. alkoholio nevartojo, gėrė tik vandenį ir gaiviuosius gėrimus, jautėsi blaivus. Jis žino ir supranta, kad esant neblaiviam vairuoti transporto priemonės negalima. Vakar vakare tiesiog norėjo pravažiuoti aplink kiemą savo motociklu ir tai pamatė kaimynė, kuri jį sučiupo, neleido jam važiuoti, todėl jis pagazavo ir pasviro su motociklu ant šono šalia kaimynės tvoros, o antrą kartą, kai važiavo motociklu vis dar galvojo, kad kaimynė už jo, todėl vėl motociklą pagazavo, o jis labai jautrus gazui, tai jis jo nesuvaldė, jis stojo ant vieno galinio rato ir jis su juo nugriuvo, motociklo ratas lietė kaimynės tvorą, kuri kažkiek sulinko. Kaimynė iškvietė policiją. Jis labai gailisi taip pasielgęs, bet nepagalvojo, kad važiuodamas kieme aplink namą gali sukelti kam nors pavojų, nemanė, kad neišvažiuodamas į kelią galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Labai nuoširdžiai gailisi dėl tokios padarytos nusikalstamos veikos, nėra chuliganas, nėra iki šiol nei karto teistas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jau ilgą laiką neranda darbo, gyvena su savo tėvais, abu tėvai yra dirbantys. Prašo, jei yra galimybė, jį šį kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jį laiduojant vienam iš jo artimųjų (1 t., b. l. 70-73).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta ir sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad 20 d. pas jį atvažiavo draugai, su kuriais kartu vartojo alkoholį. Kitą dieną užsidėjo motociklui grandinę, parėjo namo, ir vakare sugalvojo pravažiuoti ir grįžti atgal. Teigė, kad kaimynė iššoko prieš pat jį, dėl ko išsigando, pasisuko atgal ir pastatė motociklą ne taip. Galvojo, kad ji vėl ateis iš galo rėkauti, todėl paspaudė „gazą“, motociklas virto, ir jam užspaudė kairę koją. Tada atėjo kaimynai, pasakė jam, kad niekur nevažiuos. Kadangi nemėgsta ginčų, norėjo pasišalinti, tačiau jam neleido nieko daryti. Kai atvažiavo pareigūnai, pasakė, kad vairavo jis. Patikrinus neblaivumą nustatytas 1,55 promilės alkoholio. Nesijautė nei trupučio girtas. Įprastai alkoholio nevartoja, tiesiog tuomet buvo atvažiavę draugai. Teigė, kad iš vakaro vartojo įvairaus alkoholio, kitą dieną tikrai nieko negėrė. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus ir dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, kad motociklas „krosinis“, priklauso jam, neregistruotas, jį iš Vokietijos parsivežė, jis neturi nei posūkių, nei starterio, užsiveda ir važiuoja. Važinėja su juo kieme, tik prie garažo, turi jį nusistumti į mišką ir ten važinėti. Jei galėtų, atsuktų laiką atgal. Palaiko prašymą dėl laidavimo. Gyvena kartu su mama, ji jam autoritetas. Kai jam buvo 15 m., jis pateko į avariją, ji metė darbą, kad būtų su juo kartu. Mamą labai myli, ji viską padėjo, nes pats negalėjo nei vaikščioti, nei valgyti. Su mama pasitaria, atsižvelgia į jos patarimus. Taip pat paaiškino, kad jam (duomenys neskelbtini) m., nelabai randa kur dirbti, nes visi ieško darbuotojų su patirtimi. Anksčiau su draugu darė terasas, šis jį buvo apmokęs. Yra įgijęs specialybę, bet to nepakanka. Dirbo ir Norvegijoje, Vokietijoje. Vokietijoje su mašinomis dirbo, Norvegijoje namus dažydavo. Gyvena iš tėvų lėšų. Kartu gyvena ir tėtis, klauso abiejų tėvų. Dėl motociklo paaiškino, kad pirko jį Vokietijoje iš savo lėšų. Vokietijoje motociklas irgi neturėjo registracijos numerio, o ar turi VIN kodą nežino, kadangi jis skirtas važinėti miškais. Galvojo, kad kaip ir Vokietijoje, taip ir čia jo nereikia registruoti. Tvirtino, kad alkoholio išvis nevartoja, nes jei vieną dieną išgeria, kitą dieną žiūrėti negali į alkoholį. Alkoholį vartoja per mėnesį kartą. Mama buvo namie, tėtis ir draugai, ir jis pats, visi vartojo alkoholį, nes jis pats suaugęs žmogus. Teigė, kad įvykio dieną pasiėmė raktus ir pasakė, kad eina į garažą. Per kiemą 7 metrus pavažiavo ir viskas (1 t., b. l. 113-114).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Jevgenij Bogdanov prašė teismo atsižvelgti į tai, jog M. T. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį motinos M. C. atsakomybėn, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir ateityje M. T. daugiau nenusikals.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos O. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. balandžio 21 d. apie 19.18 val. buvo savo kieme, Ukmergės r. Varinės k. Pašilės g. 6, kai išgirdo, kad iš garažo išvažiavo kaimynas M. T., gyvenantis šalimais daugiabutyje, su „krosiniu“ motociklu. Kai jis ėjo link savo garažo, matė, kad jis svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, įtartini. Kai jis išvažiavo, ji jam užtvėrė kelią važiuoti link vaikų, kurie žaidė kieme ir jie pradėjo ginčytis, bei konfliktuoti. Netrukus jis apsisuko motociklu ir sukdamas į dešinę nugriuvo prie jos sklypo tvoros. Ji nebeleido jam važiuoti ir bandė sustabdyti, bet jis užsuko „gazo“ rankeną ir bandė bėgti, tačiau motociklas ir vėl apvirto ant jos tvoros. Tvoros segmentą įlenkė, bet nesulaužė. Nuostolių nepatyrė. Visą tą laiką vyko ginčas, jie jam neleido pasišalinti, iki kol atvyko jų iškviesta policija. Visą tą laiką jis nevartojo jokių skysčių. Įvykį matė ir kiti kaimynai, taip pat yra vaizdo medžiaga kurią ji pateiks (1 t., b. l. 32-34).

- liudytojos M. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad žino, kad jos sūnus M. T. 2025 m. balandžio 21 d. vairavo savo neregistruotą „krosinį“ motociklą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kiek žino, jos sūnus prieš vairuojant motociklą alkoholio nevartojo, alkoholį jis buvo vartojęs iš vakar ir gali būti, kad Mindaugas tiesiog po iš vakaro nebuvo visai išsiblaivęs. Jos sūnus nėra teistas, neturi priklausomybės alkoholio vartojimui, dėl šio įvykio jos sūnus labai pergyvena ir gailisi. Jos sūnus Mindaugas tikrai yra labai atsakingas, visada pagelbsti bėdoje. Jų šeimai jis yra pagalba ir atrama, kadangi ji ir jos vyras serga, jos mama ir tėtis guli ant patalo, tai Mindaugas jiems labai daug padeda. Mano, kad jos sūnui tikrai reikia suteikti šansą pasitaisyti, yra įsitikinusi, kad ateityje jis tikrai jokių naujų nusikalstamų veikų nedarys, ji sutinka ir nori laiduoti už savo sūnų be užstato, juo pasitiki. Žino, kad sūnui yra autoritetas, padeda išspręsti visus iškilusius sunkumus. Sūnus Mindaugas yra labai gero būdo, teisingas, rūpestingas, darbštus ir draugiškas žmogus. Jos ir sūnaus santykiai yra pagrįsti nuoširdumu, pasitikėjimu, jis gyvena kartu su ja, tarp jų yra artimas ryšys. Žino, kad savo sūnui sugebės daryti teigiamą įtaką ir jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ji pati taip pat yra neteista, nėra bausta administracine tvarka. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jai laiduojant už savo sūnų M. T. (1 t., b. l. 43-46).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. C. apklausta kaip galima laiduotoja parodė, kad ji pateikė prašymą dėl laidavimo savo sūnaus atžvilgiu. Parodė, kad jų santykiai normalūs. Vienas su kitu pasitaria, pasišneka. Išsilavinimas aukštesnysis. Nurodė, kad yra administracine tvarka nebausta, neteista, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gyvena kartu su sūnumi, jis jos klauso ir padeda daug. Šeimoje turi daug sveikatos problemų, kadangi seneliai yra nejudantys ligoniai, o sūnus kol nedirba, padeda senelius prižiūrėti, todėl jai dabar daug lengviau. Neverčia jo dirbti, nes reikėtų ieškoti žmogaus senelių priežiūrai. Kai turėjo vairuotojo pažymėjimą, vežė su automobiliu, dabar veža su dviračiu maistą seneliams. Taip pat paaiškino, kad jis dirbo Vokietijoje, nusipirko motociklą, kuris naudojamas bekelėje, panašus į motorinį dviratį. Jis važinėja juo laisvalaikiu. Teigė, kad prieš aptariamą įvykį turėjo vakare svečių, visi vartojo alkoholį. Ji pati vartojo tik simboliškai. Balandžio 21 d. sūnų matė, nes ryte visi atsikėlė, valgė, žiūrėjo televizorių. Tada jam prireikė uždėti motociklui grandinę. Sakė, kad eina pažiūrėti kaip veikia grandinė, jis neatrodė neblaivus. Neblaivumo požymių nematė. Kreivai jis eina po avarijos, o kaimynė nauja atsikraustė, nežinojo, kad sūnus taip vaikšto, jam dalinis paralyžius. Teigė, kad po įvykio jis pats sau vietos neranda ir ji be vaistų negali (1 t., b. l. 114);

- 2025 m. balandžio 21 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja O. G. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą-CD1 (1 t., b. l. 35-37);

- 2025 m. balandžio 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurio trukmė 1 minutė, 59 sekundės. Matomas gyvenamo namo kiemas, už kiemo esantys garažai. Girdisi įjungto televizoriaus garsai. Matoma, kaip palei namo tvorą važiuoja žmogus su motociklu ir sustoja priešais moterį, jie kalbasi. Žmogus su motociklu pradeda važiuoti ir pavažiavęs keletą metrų ties posūkiu griūna. Žmogus atsistoja ir bando važiuoti, tačiau moteris neleidžia jam važiuoti ir motociklas apvirsta prie tvoros, moteris neleidžia išvažiuoti, tačiau asmuo bando sėstis ir važiuoti, ir vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 38-40);

- 2025 m. balandžio 21 d. Neblaivumo nustatymo aktu iš kurio matyti, kad 2025 m. balandžio 21 d., 19.44 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ M. T. nustatytas 1,55 promilės girtumas, o 19.28 val. nustatytas 1,69 promilės girtumas (1 t., b. l. 24).

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo neįregistruotą motociklą KXD PRO 125 cm³, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 19.44 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, vaizdo medžiagą, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami M. T. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo M. T. gynėjo advokato Jevgenij Bogdanov prašymas kaltinamąjį M. T. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog M. T. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Be to pažymima, kad M. T. labai pergyvena dėl atliktų savo neteisėtų veiksmų, kritiškai vertiną savo elgesį, kurio metu jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys, kad M. T. padarytas nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. M. T. motina – M. C. pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąjį M. T. laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą bei pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos socialinį statusą bei asmens duomenis, kurie sudaro pagrindą padaryti teismui išvadą, kad laiduotoja verta teismo pasitikėjimo laiduoti už savo sūnų M. T.. Pateiktame prašyme M. C. nurodė, kad ji sutinka ir nori laiduoti už savo sūnų be užstato, juo pasitiki. Žino, kad yra sūnui autoritetas, kad jie kartu vienas kitam padeda išspręsti visus iškilusius sunkumus. Žino, kad sugebės savo sūnui daryti teigiamą įtaką ir jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. S. pasirašytoje charakteristikoje nurodyta, kad M. C. dirba įmonėje nuo 2025 m. sausio 6 d. Per šį laikotarpį pasižymėjo, kaip atsakinga ir tvarkinga darbuotoja. Užduotis atlieka gerai, laikosi įmonės nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Ji yra punktuali ir patikima. Su kolektyvu bendrauja draugiškai ir mandagiai. Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 30 d. dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, t. y. apie M. C. nėra. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administracinių nusižengimų registro išraše 2025 m. balandžio 30 d. duomenų apie M. C. nusižengimų registre nėra. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą ir egzistuojant visoms įstatyme nustatytoms laidavimo sąlygoms prašo M. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jį laiduotojos M. C. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąjį bylą jo atžvilgiu nutraukti. (1 t., b. l. 47-53, 10-110).

BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę (diskreciją), bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be abejo, priimant vienokį ar kitokį sprendimą, būtina įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslus ir teisinius padarinius proceso dalyviams konkrečioje byloje, įskaitant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025). Teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Konkrečia nusikalstama veika taip pat yra padaroma žala baudžiamosios teisės saugomai vertybei, t. y. ne tik privačiam ir viešajam interesui, todėl teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šių interesų pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2020, 2K-21-495/2025).

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. M. T. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai. Kaltinamasis praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, nevedęs, yra gana jauno amžiaus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu pritarė ir prašė, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog M. T. yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. Minėtos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad padarytą nusikalstamą veiką galima vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jo susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jo pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, todėl yra pagrindas M. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad M. C. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad M. C. laikytina verta teismo pasitikėjimo. M. C. yra kaltinamojo motina, neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 48-52).

Tiek kaltinamasis, tiek jo motina M. C. parodė, kad juos sieja artimi santykiai, jie kartu gyvena, sutaria puikiai. Kaltinamasis gerbia savo motiną, ji yra jam autoritetas, dėl visko su ja tariasi, įsiklauso jos nuomonės. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir glaudūs, kad M. C. gebėtų teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, jį kontroliuoti.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis mano, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamasis M. T. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, M. T. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos M. C. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė M. T.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį M. T. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas leido M. T. kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tai turės įtakos M. T. kaip prevencinio pobūdžio priemonė, taip pat įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos finansinę padėtį, laidavimo užtikrinimui papildomos priemonės, teismo nuomone, nereikalingos, dėl to užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. balandžio 22 d. (b. l. 74-75).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. M. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę – neįregistruotą motociklą KXD PRO 125 cm3, VIN: (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis motociklas pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad motociklas KXD PRO 125 cm3, VIN: (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam M. T.. Nors motociklas nėra įregistruotas nustatyta tvarka, tačiau kaltinamasis M. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įsigijo motociklą Vokietijoje. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja M. C.. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti neįregistruotą motociklą KXD PRO 125 cm3, VIN: (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Ukmergė) 2025 m. balandžio 23 d. prokuroro nutarimu nuo 2025-04-23 iki 2025-07-23 M. T. turtui – neįregistruotam motociklui KXD PRO 125 cm3, VIN: (duomenys neskelbtini) paskirtas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti (1 t., b. l. 54-55), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Dėl kitų nuosprendžiu spręstinų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam M. T. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 288,76 eurų sumą (1 t., b. l. 119–124).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam buvo paskirtas ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Jevgenij Bogdanov. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo M. T. turtinę padėtį (nedirbantis) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjas sakydamas baigiamąją kalba taip pat prašė teismo nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. T. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Dokumentas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) išduotu M. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (prisegtas prie 1 tomo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD disku (1 vnt.) su liudytojos pateiktu vaizdo įrašu, vokas su CD disku (1 vnt.) su teisiamojo posėdžio garso ir vaizdo įrašu (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti M. T., pagal laidavimą laiduotojos M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti M. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti M. T. priklausantį motociklą KXD PRO 125 cm3, VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Ukmergė) 2025 m. balandžio 23 d. prokuroro nutarimu nuo 2025-04-23 iki 2025-07-23 M. T. turtui – neįregistruotam motociklui KXD PRO 125 cm3, VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 288,76 eurų priteisimo už kaltinamajam M. T. suteiktą teisinę pagalbą, netenkinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) išduotu M. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (prisegtas prie 1 tomo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD disku (1 vnt.) su liudytojos pateiktu vaizdo įrašu, voką su CD disku (1 vnt.) su teisiamojo posėdžio garso ir vaizdo įrašu (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. T., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. C., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl M. T. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.