- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- eI-2547-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02951-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Olego Čepkasovo
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Olego Čepkasovo (Oleg Čepkasov) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo - Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Olegas Čepkasovas prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, jam priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 1R-213 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės). Mano, jog dėl minėtų Taisyklių pakeitimo sudaryta situacija, pažeidžianti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises, numatytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Konstitucijoje, įstatymuose. Pareiškėjo nuomone, minėtu Įsakymu priimti Taisyklių pakeitimai, pažeidžia jo teisę į nuosavybės neliečiamumą, teisę rūpintis savo sveikata bei nebūti kankinamam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Akcentuoja, jog Įsakymo 1.1. punktu buvo nustatytas sumažintas nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, leidžiamų turėti daiktų bendras svoris nuo 50 kg iki 30 kg, numatant išimtį asmenims nuteistiems kalėti iki gyvos galvos, pastariesiems leidžiama turėti 50 kg būtiniausių reikmenų, ir kitų daiktų. Be to, minimu Įsakymo punktu buvo nustatyta daiktų, viršijančių leidžiamų turėti daiktų bendrą svorį paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarka, kuri pareiškėjo nuomone pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Pabrėžia, jog Kybartų pataisos namai sustabdė minėto punkto vykdymą, tačiau bet kada gali pradėti atiminėti ir naikinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus. Atkreipia dėmesį, jog Įsakymo 1.5 punktas numato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui t. y. sudaroma situacija, kuriai esant iš nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje. Akcentuoja, jog net esant gydytojo rekomendacijai, nuteistajam perkeltam į kamerų tipo patalpas, nėra sudaroma galimybė dienos metu turėti minkštąjį inventorių t. y. čiužinį, pagalvę. Kelia abejones dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aišku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai. Teigia, jog kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems nėra organizuojamas užimtumas, jiems neleidžiama dalyvauti bendrose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse. Mano, jog aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas sukelia neigiamus padarinius, kurie sukelia nuteistajam tokias pasekmes, kurių intensyvumas akivaizdžiai viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius valstybės poreikius, nėra adekvačiai užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Teigia, jog Įsakymo 1.12 punktu buvo pakeistas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kuriuo apribotas leidžiamų įsigyti ir turėti vaisių bei daržovių kiekis, leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydis, uždrausta įsigyti maisto produktus metalinėse ar stiklinėse pakuotėse, uždrausti visų rūšių maisto papildai ir vitaminai, apribota leidžiamo įsigyti ir turėti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų pakuočių talpa, apribota leidžiamų įsigyti gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų taros talpa, uždrausta turėti treniruotėms ir sportui skirtas pirštines. Akcentuoja, jog jis yra neįgalus, nustatytas 35 procentai darbingumo lygis, todėl mitybos poreikiai yra išskirtiniai sveikų nuteistųjų atžvilgiu. Pabrėžia, jog jis sportuoja, yra vegetaras, todėl jam būtini maisto papildai ir vitaminai, kurie minėtu įsakymu uždrausti. Teigia, jog yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į užimtumą, sportą, sveikatą.
Pareiškėjas akcentuoja, jog galimo įsigyti vaisių bei daržovių limito nustatymas yra nuteistųjų galimybės rūpintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis jo teises, kadangi vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus, todėl yra akivaizdu, kad šis apribojimas nėra būtinas, jis nėra susijęs su bausmių vykdymo tikslais ir vienareikšmiškai yra kalinimo sąlygų bloginimas siekiant aiškiai nesuformuluotų ir neišreikštų tikslų. Taip pat apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį šiuo metu yra susidariusi situacija, kad pareiškėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė nebuvo pasiruošusi pakeitimams ir šiuo metu netiekia maisto produktų mažesnėse pakuotėse nei buvo tiekiama iki Įsakymo įsigaliojimo.
Dėl anksčiau nurodytų neteisėtų Kybartų PN administracijos veiksmų, pažeidusių pareiškėjo teises, jam kilo neigiami dvasiniai išgyvenimai, kurie savo intensyvumu viršijo neišvengiamai kalinimui būdingų neigiamų išgyvenimų laipsnį, todėl yra akivaizdu, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1000 Eur. Prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir atsakovė, Kybartų PN), atsiliepime į skundą nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojami administracinių, civilinių bei baudžiamųjų bylų medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir kiti daiktai. Paimti daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui perduodami jame nurodytam asmeniui. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Įsakymo 1.5 punktas, kuriame numatyta, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pažeidžia jo teisę nebūti kankinamam. Akcentuoja, jog nuteistiesiems, kalintiems kamerų tipo patalpose, yra skiriamas pakankamas dėmesys užimtumo gerinimui. Atkreipia dėmesį, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose, yra suteikiama taburetė arba stalo ilgio suoliukas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nėra galimybės atsisėsti yra nepagrįsti. Pabrėžia, kad nuteistieji patys atsineša patalynę ir pasideda ją į tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys ją pasiima. Patalynė sudedama tam skirtose lentynose, atskiriama viena nuo kitos, o paimamo minkštojo inventoriaus patalpa yra vėdinama bei joje užtikrinami visi higienos reikalavimai. Pažymi, kad Kybartų PN parduotuvėje visada buvo galima įsigyti termiškai apdorotų mėsos bei žuvies produktų. Paaiškina, kad Kybartų PN yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mityba ir pareiškėjui teikiamas tinkamas ir subalansuotas maistas. Pamini, jog nuteistieji, gavę rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu ir Kybartų pataisos namų nuostatais, pataisos įstaigos pareigūnai privalo vykdyti Taisyklių pakeitimus, kadangi jie gali veikti tik įstatymų numatytais būdais ir priemonėmis, todėl akivaizdu, jog Kybartų PN administracijos veiksmai yra teisėti. Pažymi, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog pareiškėjo teiginiai, jog Taisyklių pakeitimas pažeidžia jo teisės į nuosavybės neliečiamumą, nebūti kankinamam Konvencijos 3 straipsnio prasme, rūpintis savo sveikata, yra pagrįsti tik prielaidomis apie galimą žalą, niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis. Teigia, jog pareiškėjas nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veiklos ir kilusių pasekmių, o skunde nėra duomenų apie tai, kad ginčijamas teisės aktas nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą. Mano, jog pareiškėjo nurodomi įvairūs nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, dėl laikymo Kybartų PN sąlygų, yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų Kybartų PN pareigūnų veiksmų, atliktų taikant 2018 m. spalio 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-213 pakeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės). Byloje reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN. Kybartų pataisos namai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R-253 patvirtintu Kybartų pataisos namų reorganizacijos sąlygų aprašu, nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuoti, jo teisių perėmėjas yra Marijampolės pataisos namai (3, 5 punktai). Po reorganizacijos veikianti biudžetinė įstaiga – Marijampolės pataisos namai (Kybartų pataisos namų reorganizavimo sąlygų aprašo 8 punktas), todėl byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN).
Pirmiausia spręstinas pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Byloje nenustatyta, jog 3 metų terminas praleistas.
Kadangi specialus įstatymas – Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato terminų skundui ir dėl norminio administracinio akto ištyrimo paduoti, laikytina, jog terminas nepraleistas.
Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, kurie savo intensyvumu viršijo neišvengiamai kalinimui būdingų neigiamų išgyvenimų laipsnį, ir ją pareiškėjas įvertina 1000 Eur suma.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Kybartų PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atlyginimo kildina iš neteisėtų Kybartų PN veiksmų, taikant minėto Įsakymo nuostatas, t.y. atliekant bausmę, vadovaujantis Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu, 2018 m. lapkričio 15 d. iš pareiškėjo turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parą) paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė. Pareiškėjas kelia abejones dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aišku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.
Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas; akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.). Pagal Aprašo 3 punktą suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Vadovaujantis Aprašo 1 priedu, nustatančiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinys (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankšluostis (2 vnt. 1 metams).
Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.
Vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar)baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami. Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, išskyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais reikmenimis ir daiktais turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi viršyti 20 kilogramų. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.
Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad iš pareiškėjo realiai buvo paimti jo nurodyti daiktai (įsigyti bei turėti, taip pat nustatytam aktyvumo laikui – paimta viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra priimta Teisingumo ministro įsakymo nuostata dėl daiktų paėmimo, tačiau šios nuostatos vykdymas yra sustabdytas. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad ateityje galimai iš jo bus paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra hipotetiniai, deklaratyvūs ir neįrodyti. Be to, pareiškėjas nedetalizuoja aplinkybių, susijusių su nustatytam aktyvumo laikui paimama viršutine patalynės dalimi, čiužiniu, užklotu, pagalve, t. y. nenurodo, ar buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, ar iš jo nurodyti daiktai buvo paimami, kokiu laikotarpiu tokie daiktai buvo paimami ir pan., o tik nurodo, kad Teisingumo ministro įsakyme nustatyta tvarka yra žiauri ir žeminanti žmogaus orumą, kadangi nuteistasis, patalpintas į kameros tipo patalpas, 12 valandų per parą neturi galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Taip pat pareiškėjas teigia, jog net ir esant gydytojo rekomendacijai, nuteistajam, perkeltam į kamerų tipų patalpas, nėra sudaroma galimybė dienos metu turėti patalynę. Atsakovės atstovo teigimu, priešingai, esant gydytojo rekomendacijai, nuteistiesiems yra sudaryta galimybė patalynę turėti ne tik poilsio laikui. Vertintina, jog byloje pareiškėjas nėra pateikęs jokio gydytojo išrašo, patvirtinančio, kad dėl sveikatos būklės, jam būtina sudaryti galimybę turėti patalynę ne tik poilsio laikui, tokių duomenų jis neteikė ir atsakovės atstovui. Pateiktas neįgaliojo pažymėjimas negali būti vertinamas kaip gydytojo rekomendacija dėl poilsio režimo. Be kita ko, pareiškėjas nekonkretizuoja aplinkybių dėl to, jog miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė galimai buvo nešvari, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, t. y. pareiškėjas neteikia konkrečių argumentų, kad konkrečiu laikotarpiu miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė buvo nešvari, kada tai buvo ir pan., o tik išreiškia abejonę, kad patalynė laikoma neaiškiomis sąlygomis. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginiai apie ateityje galbūt kilsiančias teisines pasekmes, paėmus daiktus, dėl patalynės paėmimo, jų netinkamo laikymo sąlygų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovės veiksmų, kadangi Taisyklių pakeitimai sudarė situaciją, kai kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, o šaltuoju metų laiku nėra galimybės užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiškėjas nenaudodamas sportui skirtų pirštinių gali pakenkti savo sveikatai, nušalti rankų pirštus.
Teismas, įvertinęs atsakovės atstovės paaiškinimus atsiliepime, pateiktus rašytinius įrodymus: Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1/10-106 patvirtintas Drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų išvedimo iš kameros užimtumui gerinti taisykles, sprendžia, jog nenustatyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl netinkamo užimtumo organizavimo. Pareiškėjo argumentai, kad dėl draudimo naudoti pirštines sportui jam užkirstas kelias sportuoti paneigti atsakovės atstovo paaiškinimais, jog šaltuoju metų laiku nuteistieji gali lankytis sporto salėje.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų, taikant Įsakymo nuostatas dėl leidžiamų įsigyti maisto produktų apribojimo.
Pareiškėjo teigimu, nuo 2018 m. lapkričio 26 d. yra apribota galimybė įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g, nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių. Yra sudaryta galimybė įsigyti tik šaldytų mėsos ar žuvies produktų, tačiau nėra galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nėra galimybės įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruošusi pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrino.
Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie Pataisos namuose įsigyjamų maisto produktų asortimentą, taip pat UAB „Lobby baltic” 2018 m. lapkričio 16 d. kainoraštį, sprendžia, jog paneigti pareiškėjo argumentai dėl galimybės įsigyti rūkytus galinius, konservuotus gaminius. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl tam tikrų produktų, kurių nėra parduotuvėje, užsakymo, ar dėl to, jog parduotuvėje nėra produktų, kurie yra nurodyti kainoraštyje, taip pat kitų prekių, kurių būtina jam įsigyti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, ginčo laikotarpiu būtų apie galimą parduotuvės nepasirengimą pokyčiams informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti, ar pareiškėjas pageidavo ir turėjo galimybę įsigyti jo nurodytus maisto produktus, objektyvių galimybių nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nesamos galimybės įsigyti tam tikrus maisto produktus, iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).
Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymo 1.12 pakeitimu nustatyti apribojimai dėl visų rūšių maisto papildų ir vitaminų vartojimo pažeidžia jo teises, kadangi jis yra neįgalus, sportuojantis, jo fiziniai mitybos poreikiai yra išskirtiniai nesportuojančių nuteistųjų atžvilgiu. Pažymi, jog Pataisos namų siūlomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2423 kcal per dieną, kurio nepakanka reguliariai sportuojančiam pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad davinį pramoniniu būdu gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra jokios tikimybės, kad maistas yra kokybiškas ir jame išlieka naudingosios medžiagos, kurios yra būtinos sportuojantiems nuteistiesiems. Pažymi, jog yra visiškai apribota galimybė vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus.
Atsakovės atstovas argumentuoja, kad nuteistieji, gavę rašytinį Pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Nurodo, kad Pataisos namų valgykloje dirba dvi virėjos ir dešimt nuteistųjų; vieni nuteistieji, be virėjos, maisto negamina; visi Pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems išduotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl šie nuteistieji gali dirbti darbą, susijusį su maisto gamyba bei tiekimu.
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pažymėtina, kad būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Maitinimo orgnanizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis minėtų taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
LVAT yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių Sveikatos priežiūros tarnybos rekomendacijas ar specialaus maitinimo paskyrimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos), taip pat maisto papildus (vitaminus). Kadangi byloje nenustatyta, jog pareiškėjui turėjo būti skirtas kitoks maitinimas, nei maitinimas pagal valgiaraštį, akivaizdu, jog atsakovės atstovas neturėjo jokio faktinio pagrindo elgtis kitaip, nei teisės aktais nustatyta.
Byloje nenustatyta, kad maistas būtų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais prašymais į Pataisos namų administraciją dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maisto kaloringumas buvo per mažas, maistas buvo tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų ir pan., nesant įrodymų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių skundėsi atsakovės atstovui, nepatvirtina Pataisos namų (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nenustatyta, kad Pataisos namų administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, ir dėl to pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teismo prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą teismą su prašymu pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Pareiškėjas vadovaudamasis ir ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, prašo pradėti tyrimą ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1, 1.5 ir 1.12 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21 ir 23 straipsniams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsniui.
Ginčas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2013-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu. Abejonė, be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (žr., pvz., LVAT 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). Taigi, norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.).
LVAT taip pat yra nurodęs, kad sprendimas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo ryšium su individualia byla nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Aptariamais atvejais administraciniams teismams nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, be kita ko, reiškia, kad byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali būti inicijuojama, jei tokios bylos išsprendimas neturės jokios reikšmės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (žr., pvz., LVAT 2009-02-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. I575–3/2009, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-355-14 ir kt.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad bylos dėl pareiškėjo nurodyto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo išsprendimas neturės jokios reikšmės šios individualios bylos baigčiai. Pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Teisingumo ministro nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Viešojo administravimo įstatymui, Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Konvencijai, tarptautinėms sutartims. Įvertinus nagrinėjamoje byloje taikytinas teisės aktų nuostatas ir nustatytas ginčo aplinkybes, taip pat pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas anksčiau minėto norminio administracinio teisės akto teisėtumas, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas yra abstraktus, nepagrįstas teisiniais argumentais bei nesusijęs su nagrinėjama individualia byla, todėl netenkinamas. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-2297 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuria prašoma valstybės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 215,04 Eur.
Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (pakeitus tai, ką reikia pakeisti, su atitinkamais pakeitimais ateityje) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Kadangi skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.