Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą (150 Eur – už netinkamas kalinimo sąlygas, 100 Eur – už melagingos informacijos pateikimą, 100 Eur – už neišduotus maitinimo indus ir negautą maistą); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 79,20 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir teisingumo ministro įsakymas) patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) 18 priedo Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo teisėtumą ir atitiktį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija).Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis Lukiškių TI-K nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. buvo apgyvendintas kamerose Nr. 117 ir Nr. 384, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, taip pat nebuvo laikomasi asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, be to, jis dėl teisių pažeidimų kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau skundai nebuvo užregistruoti bei į juos neatsakyta.Pareiškėjas teigė, jog jam atvykus į Lukiškių TI-K, iš jo buvo atimti asmeniniai daiktai, t. y. molinis puodelis arbatai, šaukštelis, molinė lėkštė, šaukštas ir vandens kaitintuvas (grąžinti išvykstant iš Lukiškių TI-K). Lukiškių TI-K administracija, atėmusi iš pareiškėjo molinius indus ir metalinį šaukštą, išdavė 2 metalines lėkštes, metalinį puodelį ir metalinį šaukštą, t. y. ne visą komplektą, kurie iš esmės yra draudžiami. Pareiškėjui su indais nebuvo išduota nei šakutė, nei šaukštelis, nei peilis. Be to, Lukiškių TI-K išdavus 2 metalines lėkštes, metalinį puodelį ir metalinį šaukštą (ne visą komplektą), pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti dalies maisto, t. y. pieno ir kefyro, nes jų nebuvo kur įpilti, o tai yra pareiškėjo pažeminimas ir pasityčiojimas iš jo. Pareiškėjas pažymėjo, jog tinkamų maitinimo sąlygų nesudarymas, inventoriaus nesuteikimas yra neteisėtas veikimas, todėl pareiškėjui atlygintina 100 Eur neturtinė žala.Pareiškėjo vertinimu, PĮVTT 18 priedas prieštarauja Konvencijai, Konstitucijai, BVK ir kitiems įstatymams, riboja konstitucinę nuosavybės teisę, nesant tam įstatymuose nustatyto pagrindo ir konstituciškai pagrįstų tikslų. Pareiškėjo manymu, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis teismas) išaiškinimus (žr., pvz., 2003 m. kovo 4 d. nutarimą, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą) PĮVTT 18 priede nustatytas „leidžiamų daiktų sąrašas“ reiškia nebent tai, kad administracija privalo aprūpinti pareiškėją šiais daiktais, o visais kitais daiktais, kurie neuždrausti įstatyme, pareiškėjas turi teisę naudotis Konstitucijos 18 straipsnio ir Konvencijos 1 straipsnio pagrindu.Pasak pareiškėjo, 2016 m. balandžio 14 d. jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 384 (plotas – 7,31 kv. m.), kurioje buvo laikomas su dar vienu asmeniu – A. Č.. Kamerose yra sanitarinis mazgas (tualetas ir prausykla – apie 1,5 kv. m ploto), stalas, spintelė ir įrengtos net 4 miegamosios vietos (tai užima apie 4 kv. m kameros ploto), o laisvo ploto belieka apie 1,5 kv. m. Pareiškėjas teigė, jog kameroje, kurios plotas – 7,31 kv. m, gali būti įrengta tik viena miegamoji vieta, nes į vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą (3,6 kv. m) neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pareiškėjas kamerose neturėjo laisvos vietos, kur būtų galima judėti, todėl visą kalinimo laikotarpį – 5 dienas – jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.Pareiškėjas paaiškino, jog 2016 m. balandžio 14 d. 10 val. buvo paskirtas teismo posėdis. Pareiškėją nuvedė į laukiamąją / paskirstymo kamerą, kurios plotas – apie 0,5 kv. m, ir ten laikė daugiau kaip 3 val. Kamera buvo visiškai mažutėlė, purvina ir dvokianti, joje neįmanoma nei judėti, nei sėdėti. Laikymas tokioje kameroje buvo tikras pasityčiojimas, pareiškėjo orumo žeminimas ir kankinimas, nors kalinimas nebuvo neišvengiamai būtinas.Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkto reikalavimo, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pareiškėjas paaiškino, jog sanitarinis mazgas kamerose įrengtas tiesiai prieš įėjimo duris ir nuolat stebimas pro kameros stebėjimo langelį. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje, pareiškėjo vertinimu, yra žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, tokios kalinimo sąlygos neužtikrina žmogiškų sąlygų ir yra nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsniu.Pareiškėjas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K taip pat nesilaikė HN 76:2010 26 punkto reikalavimo: kameroje Nr. 117 tvyrojo nepakeliama smarvė, todėl nesant mechaninės patalpų ventiliacijos sistemos, kameroje teko būti prie visiškai atvirų langų, kai lauko oro temperatūra buvo 6 °C – 8 °C. Miegant prie atvirų langų buvo sužalota pareiškėjo sveikata – perpūtė kaklo ir trapecijos raumenis, dėl šalčio pareiškėjas visą parą buvo be miego. Pareiškėjas dėl patirtų kaklo ir trapecijos raumenų skausmų kreipėsi į medikus, teko gerti vaistus ir kęsti skausmą bei nepatogumus apie 2 savaites. Lukiškių TI-K nesilaikė ir HN 76:2010 28 punkto: sienos ir lubos buvo iš ištrupėjusio betono, jų neįmanoma nei valyti, nei dezinfekuoti. Taip pat nesilaikyta HN 76:2010 62 punkto: kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, paprastasis (einamasis) remontas yra būtinas, tačiau neatliekamas. Lukiškių TI-K nesilaikė HN 76:2010 54–58 punktų reikalavimų. Kameroje Nr. 117 dvokė sanitarinis mazgas, dėl to tvyrojo baisi smarvė, kurios nebuvo įmanoma išvėdinti, net visiškai atidarius langus, valymo ar dezinfekavimo priemonės nebuvo išduotos. Taip pat nesilaikyta HN 76:2010 63–67 punktų reikalavimų: čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo įsigeria prakaitu bei dulkėmis ir tokie neišvalyti perduodami naudotis kitiems suimtiesiems. Minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, valymo sausuoju būdu įrangos Lukiškių TI-K neturi, patalynė tik dezinfekuojama, o tai nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo. Išduoti pagalvės užvalkalas ir paklodė – netinkami naudoti.Pareiškėjas teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija) patvirtintą Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), daiktų dėvėjimo ar naudojimo laikas (metais) yra: čiužinio – 4 m., antklodės – 3 m., pagalvės – 3 m., paklodžių – 1 m., užvalkalų antklodei – 1 m. Pareiškėjui išduota patalynė buvo su spaudu, kuriame nurodyti 2010 metai, ji buvo suplyšusi, baisiai dvokianti ir blizganti nuo purvo ir prakaito; čiužinys buvo purvinas, be to, 1 cm storio, todėl miegojimas ant jo prilygo miegojimui ant grindinio.Pareiškėjas nurodė, jog Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė melagingą informaciją dėl pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 384, todėl Lukiškių TI-K klastoja dokumentus. Pareiškėjui melagingų duomenų įrašymu į oficialų dokumentą padaryta didžiulė psichologinė trauma, todėl padaryta neturtinė žala, kurios dydis –100 Eur suma. Pareiškėjas, gindamas savo teises, patyrė 79,20 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: skundo parengimas – 75,56 Eur, skundo atspausdinimas (27 A4 formato lapai) – 1,62 Eur, pašto išlaidos – 1,02 Eur, todėl ši suma priteistina pareiškėjui.Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais ir neveikimu, nes Lukiškių TI-K neužtikrino pagarbos žmogaus orumui, gyvenamųjų patalpų plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl to pareiškėjas patyrė sveikatos sužalojimą, dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, bejėgiškumo jausmu, skriaudos jausmu, liūdesiu, negatyvūs išgyvenimai padarė pareiškėjui fizinę ir psichologinę traumą; tarp Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys; neturtinė žala pareiškėjui padaryta tyčine kaltės forma, nes perteklinės miegamosios vietos kamerose įrengtos, veikiant sąmoninga tyčia, žinant, kad perteklinių miegamųjų vietų įrengimas kamerose yra neteisėtas; pareiškėjo teisių pažeidimas yra kartotinis.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašė skundo netenkinti, priteisti iš pareiškėjo 1,38 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Lukiškių TI-K pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Departamento įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K nurodė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K teikė melagingą informaciją, yra nepagrįsti.Lukiškių TI-K pabrėžė, jog Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Lukiškių TI-K teigimu, administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 metų yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios vykdytojai atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.Lukiškių TI-K paaiškino, jog tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Įrengimo taisyklės), kurių 14.6 punkte nustatyta, jog kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, stalas ir taburetės (suoliukai) kiekvienam suimtajam. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo pasakymas, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas, atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimas eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenurodytas teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-1230-502/2016).Dėl sanitarinio mazgo Lukiškių TI-K pažymėjo, jog įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Lukiškių TI-K teigė, jog laikinojo laikymo patalpos yra administraciniame pastate. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus taisyklės) 11 punktą, tai yra tokios patalpos, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip 2 val. (t. y. laikinai, prieš teismą, po teismo iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan.). Šios laikinojo laikymo patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi, laikantis SVĮ 10 straipsnyje ir BVK 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų.Lukiškių TI-K teigimu, pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal Tvarkos aprašo normas. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą, o planuodamas paslaugą jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sąskaitoje esančią pinigų sumą bei planuojamus maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimus; jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Lukiškių TI-K pažymėjo, jog PĮVTT 18 priede nurodyti visi leidžiami nuteistiesiems turėti ir įsigyti maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, tarp kurių įrašyti plastikiniai arba mediniai stalo indai (lėkštė, šaukštas, puodukas, šakutė, peilis). PĮVTT 18 priede nenustatyta galimybė turėti iš kitokios medžiagos, negu nurodyta, pagamintus asmeninius stalo indus. Sąrašas yra baigtinis, nuteistiesiems draudžiama turėti ir įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, neįrašytų į šį priedą. Pareigūnai daiktus, kurie neįtraukti į 18 priedą, paima ir padeda į sandėlį, vadovaudamiesi 2015 m. birželio 23 d. BVK pakeitimo įstatymo XII-1818 94 straipsnio 4 dalies reikalavimais (pataisos įstaigos iki 2016 m. liepos 1 d. paima iš iki 2016 m. balandžio 1 d. į jas atvykusių nuteistųjų maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kurie neįtraukti į sąrašą, ir perduoda juos nuteistojo nurodytiems asmenims arba saugoti į pataisos įstaigos sandėlį). Be to, Lukiškių TI-K laikomi asmenys stalo indais aprūpinami pagal Tvarkos aprašo normas, kuriose nenurodyta, iš kokios medžiagos turi būti pagaminti stalo įrankiai, todėl Lukiškių TI-K laikomi asmenys gali būti aprūpinami metaliniais ar pagamintais iš kitokios medžiagos stalo indais. Naudojimasis įstaigoje išduotais metaliniais stalo indais neužtraukia jokios atsakomybės įstaigoje laikomiems asmenims. Lukiškių TI-K nurodė, kad nėra duomenų, jog išduoti metaliniai indai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl Lukiškių TI-K pareigūnai, paimdami iš pareiškėjo stalo indus bei padėdami juos į įstaigos sandėlį, vykdė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo aprūpintas stalo indais, į juos telpa visas Lukiškių TI-K išduodamas maisto kiekis pagal patvirtintą valgiaraštį.Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintą Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.Lukiškių TI-K pažymėjo, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą.Lukiškių TI-K vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K patyrė bylos dokumentų rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo ir yra 1,38 Eur (23 x 0,06 Eur).Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.Atstovas Ministerija paaiškino, jog BVK 92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas PĮVTT, o pagal BVK 64 straipsnį PĮVTT tvirtina Ministerija, todėl teisė priimti ginčijamą teisės aktą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui buvo deleguota įstatymu. PĮVTT 76 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato PĮVTT 18 priedas. Atstovas pažymėjo, jog šioje byloje nagrinėjami teisiniai santykiai yra reguliuojami ne dispozityvaus („visa, kas neuždrausta, yra leidžiama“), o imperatyvaus („visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“) metodo pagalba. Net pareiškėjo cituojamame Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime pripažinta, kad viešojoje teisėje, kuriai priskirtina ir bausmių vykdymo teisė, dominuoja specialaus leidimo (arba bendrojo draudimo) principas. BVK nustačius, jog Ministerija turi teisę patvirtinti nuteistiesiems leidžiamų daiktų sąrašą, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui jį patvirtinus, jokie aukštesnės galios teisės aktai ar konstituciniai principai nebuvo pažeisti. Sąraše išvardyti visi būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurių gali prireikti nuteistajam, o kitų daiktų (pvz., peilių, šakučių ar kt.) naudojimo ribojimas yra lemtas būtinybės užtikrinti pataisos įstaigų saugumo reikalavimus.Ministerija pažymėjo, jog specialiosiose normose, nustatančiose valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei teisėsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje, nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla be kaltės, tačiau kitų trijų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio) egzistavimas vis tiek yra privalomas. Pareiškėjas privalo įrodyti, jog atitinkamas ginčijamas veiksmas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus. Šiuo atveju tokie mažareikšmiai ir smulkmeniški tariami pažeidimai, kaip molinio puodelio pakeitimas į metalinį ar pan., nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių, todėl šie reikalavimai net nenagrinėtini teisme. Ministerijos teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė neigiamas ilgai išliekančias pasekmes, neįrodė nė vienos iš būtinųjų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl jo skundas yra atmestinas.

Pareiškėjas M. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, nagrinėti bylą iš esmės ir tenkinti apeliacinį skundą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismo posėdyje pareiškėjas papildė skundo pagrindą dėl HN 134:2015 13 punkto pažeidimo. Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, tačiau šios nuostatos nebuvo laikomasi. Pareiškėjas buvo laikomas pagalbinėse patalpose, nes visi Lukiškių TI-K pastatai ir patalpos yra registruoti kaip negyvenamieji pastatai ir pagalbinės patalpos. Nuteistųjų laikymas pagalbinėse patalpose laikytinas ne tik administraciniu pažeidimu, tačiau ir nusikaltimu prieš žmoniškumą, taip pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl prie bylos pridėto dokumento, nei dėl pareiškėjo minimų argumentų, todėl skundo neišnagrinėjo, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Pareiškėją 2016 m. balandžio 14 d. perkėlus į kamerą Nr. 384, joje jau buvo laikomas vienas asmuo (A. Č.), todėl kameroje jie buvo dviese. Pateiktoje informacijoje nurodyta, jog A. Č. 2016 m. balandžio 14 d. – 2016 m. balandžio 16 d. laikotarpiu buvo laikomas vienas kameroje Nr. 384. Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat nurodyta, jog tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjas taip pat buvo laikomas vienas toje pačioje kameroje. Šie dokumentai yra patvirtinti Lukiškių TI-K direktoriaus parašu, o tai yra akivaizdus dokumentų klastojimas, siekis apgauti teismą ir nusikalstamu būdu švelninant padėtį dėl Lukiškių TI-K perpildymo. Neatitikimai dėl nuteistųjų skaičiaus nebuvo užfiksuoti, vadinasi, dokumentai apie laikomų nuteistųjų skaičių kamerose yra sąmoningai tyčia klastojami. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė, nors pirmasis skundo reikalavimas buvo nustatyti kaltuosius asmenis.Pareiškėjas valdiškų indų neatsisakė, Lukiškių TI-K nepateikė kortelės kaip įrodymo, jog buvo siūlomi 2 puodukai, todėl šios abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai. Pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto, jog Lukiškių TI-K išdavė draudžiamus nuteistiesiems turėti metalinius indus, nes jie nėra numatyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino PĮVTT BVK 5 straipsnio ir Konstitucijos 18 straipsnio bei Konvencijos 1 straipsnio atžvilgiu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimų.Pareiškėjas patyrė išlaidas, susijusias su dokumento atspausdinimu (1,62 Eur), pašto išlaidas (1,02 Eur), todėl 2,64 Eur suma priteistina jam iš atsakovo. Skundui ir jo papildymui parengti pareiškėjas sugaišo nemažai darbo valandų, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog nepateikti jokie įrodymai, yra nepagrįstas.Pareiškėjo prašomas priteisti žalos atlyginimas yra racionalus ir proporcingas patirtiems nepatogumams bei adekvatus pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Kaltųjų asmenų nenustatymas ir pernelyg maža priteistina suma žalai atlyginti sudaro negatyvų precedentą, kuris reiškia leidimą už simbolinį mokestį pažeidinėti šalies įstatymus ir taip paminti žmonių teises.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Lukiškių TI-K pažymi, jog vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus, nes pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą bei papildomai nurodo:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad neabejoja teisingumo ministro įsakymo teisėtumu, nes BVK 92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pataisos įstaigose nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato PĮVTT, o BVK 64 straipsnyje numatyta, kad PĮVTT tvirtina Ministerija. Pareiškėjo teiginiai apie tariamus prieštaraujančius Konstitucijai draudimus yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir atmestini. Bylos aplinkybės nepatvirtinta, kad pareiškėjas patyrė ilgalaikius išgyvenimus, todėl pakankamo pagrindo atlyginti tariamai patirtą žalą nagrinėjamu atveju nėra.