- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- A-1230-502/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00516-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujam Kauno tardymo izoliatorius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. gegužės 20 d.
Pareiškėjas nurodė, kad jis Kauno TI laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, vienam asmeniui tekdavo mažesnis plotas negu nustatytas teisės aktuose minimalus plotas asmeniui, dalį kameros ploto užima baldai. Kalinamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė nepatogumus, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Kauno TI administracija apie kalinimo sąlygas žinojo, tačiau sąmoningai pažeidinėjo teisės aktuose nustatytus reikalavimus, jokių veiksmų pagerinti kalinimo sąlygas nesiėmė. Kameros ploto trūkumas nebuvo kompensuotas pailginant pasivaikščiojimo kiemeliuose trukmę, sudarant sąlygas sportuoti ir pan. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas kameroje, todėl jis turėjo naudotis tualetu kitiems nuteistiesiems esant kameroje, tai žemino jo orumą, jį varžė. Tokios kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsakovo veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 15 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu su pertraukomis buvo laikomas Kauno TI kamerose, kuriose didesnę viso kalinimo laiko dalį jam teko daugiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto. Taip pat pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasivaikščioti, jis galėjo naudotis kiemeliais su sporto įranga, sporto kambariu su teniso stalais, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, t. y. tokiu būdu kompensuojant kalinimo sąlygas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui kalint tokiomis sąlygomis, buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pažymėjo, kad kamerų ploto normų pažeidimai susiję su suimtųjų (nuteistųjų) asmenų skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis ir nuo atsakovo nepriklausančiomis aplinkybėmis, todėl nepagrįstais laikė pareiškėjo skundo teiginius, kad Kauno TI pareigūnai sąmoningai ir tyčia pareiškėją laikė netinkamomis sąlygomis.
Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat teigia, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad kameros plotas vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atmetus baldų ir sanitarinio mazgo plotą. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jokių prašymų ar skundų neteikė. Pažymėjo, kad kamerose švarą ir tvarką palaiko patys kalinami asmenys, kamerose atliekama dezinsekcija ir deratizacija.
Pareiškėjas būdamas Kauno TI galėjo naudotis teise būti pasivaikščiojimo kieme, pasinaudoti sporto kiemeliais, teniso kambariu, biblioteka, koplyčia, socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų ir kt. pagalba, t. y. visomis priemonėmis kompensuoti laikymo tardymo izoliatoriuje sukeliamus nepatogumus. Pažymėjo, kad visi laikomi asmenys turi vienodas teises ir galimybes pasinaudoti su kalinimu susijusių neigiamų veiksnių mažinimo priemonėmis. Pareiškėjo kalinimo Kauno TI sąlygos jokios įtakos jo sveikatai neturėjo, pareiškėjas psichiatro pagalbos atsisakė. Reikalavimą priteisti neturtinę žalą vertina kaip pareiškėjo norą pasipelnyti, kadangi Kauno TI neatliko jokių neteisėtų veiksmų, skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 230 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. ir atskirais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 2,57 kv. m. iki 5,15 kv. m. kameros ploto. Pareiškėjas 29 pilnas paras ir 19 nepilnų parų buvo kalinamas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. Kauno TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, jog į šiuose teisės aktuose įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Tačiau atkreipė dėmesį, kad į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).
Teismas nurodė, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Teismas taip pat nenustatė, kad Kauno TI sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, remdamasis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktu, pažymėjo, kad kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri nuo likusio kameros ploto turi būti atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais teismas nustatė, kad kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukšta siena, jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b. l. 35, 37-39), tai atitinka Taisyklių ir Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginius dėl sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo bei jo teisių šiuo atvejų pažeidimo laikė nepagrįstais.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno TI užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisę pasinaudoti pasivaikščiojimu, biblioteka, skaitykla ir kt. Pareiškėjo skunde nurodyti vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju skundžiasi dėl higienos normų reikalavimų neatitinkančių kamerų būklės ir pan., tačiau jis iš esmės visiškai nedetalizavo, kuo tai pasireiškė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad medicinine pagalba pareiškėjas naudojosi, tačiau įrašai joje nepatvirtina, jog kalinimo sąlygos Kauno TI lėmė pareiškėjo nusiskundimus (b. l. 23-34). Teismas taip pat nenustatė, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu žodžiu ar raštu skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sąlygų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Tačiau dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, tai, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad Kauno TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytą neturtinę žalą įvertino 230 Eur, kurią priteisė iš atsakovo.
III.
Pareiškėjas A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma. Sanitarinio mazgo įrengimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tik dalinai atskirtas nuo kameros, nebuvo pilnai uždaras, todėl kameroje buvo negeras kvapas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad sanitarinių mazgų įrengimas kamerose atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, sanitarinis mazgas atitvertas nuo kameros 2.1 m aukščio atitvarais, įrengta ištraukiamoji mechaninė ventiliacija, kuri šalina orą iš sanitarinio mazgo, kameros gyvenamojoje patalpoje yra atskira oro šalinimo sistema. Higienos normoje nėra reikalavimo sanitariniame mazge įrengti lubas. Atsakovo atstovo teigimu, teismas pagrįstai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes, į pažeidimo mastą, jo trukmę ir kitas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, galimai patirtos laikant pareiškėją Kauno tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjui priteisė 230 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, kad pareiškėjui 29 pilnas dienas ir 12 nepilnų dienų teko mažesnis kameros plotas nei nustatytas minimalus, kitus pareiškėjo argumentus pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteista neturtinės žalos suma bei su teismo sprendimo argumentais dėl sanitarinio mazgo įrengimo kameroje.
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. pareiškėjas iš esmės 30 dienų ir 20 nepilnų dienų buvo kalinamas Kauno TI kamerose neužtikrinant jam minimalaus ploto, nustatyto vienam asmeniui, taip pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taigi pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista, be kita ko, šio fakto neneigia ir atsakovas, todėl pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo argumentas, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, kadangi tokio reikalavimo neįtvirtina nei vienas pareiškėjo laikymo Kauno TI metu galiojęs teisės aktas. Be to, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl kalinimo sąlygų Kauno TI, nepagrįstais laiko pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo neužtikrinant privatumo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais šiuo klausimu. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kitos kameros patalpos pakankamai aukšta pertvara, sanitarinėje patalpoje yra įrengtos durys, nėra lubų, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčo dėl kitų jo kalinimo sąlygų, susijusių su Higienos normų pažeidimais, nekelia, todėl teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisakys.
Taigi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikotarpį, kuomet pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, neteisingai jį apskaičiavo. Byloje esanti pažyma apie A. T. laikymo sąlygas Kauno TI (b. l. 15–18) patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. atitinkamais periodais buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 2,57 kv. m. iki 3,50 kv. m. ploto, t. y. pareiškėjui iš viso 30 dienų ir 20 nepilnų dienų nebuvo užtikrintas teisės aktuose nurodytas minimalus kameros plotas (3,6 kv. m.). Likusį laiką pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nebuvo pažeista. Taigi nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nors tam tikrais laikotarpiais kameros plotas ir buvo artimas teisės aktuose nustatytam minimaliam plotui. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo pateikti duomenys apie kamerose laikomų asmenų skaičių rytais ir vakarais patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nebuvo stabilus, todėl tokios aplinkybės turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, kadangi asmenims išvykus ar juos perkėlus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Vis dėlto nurodytos aplinkybės savaime nepaneigia nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.
Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. gegužės 8 d., šiuo laikotarpiu 30 dienų ir 20 nepilnų dienų pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas (b. l. 15–18).
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka, kad pareiškėjui padaryta žala yra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 15 000 Eur suma, tačiau įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad dalį laiko pareiškėjui tenkantis kameros plotas buvo artimas teisės aktuose nustatytam minimaliam plotui (3,37 kv. m. ir 3,50 kv. m.), į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 230 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktiką, sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 350 Eur.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.