Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Juozukas & Leo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Juozukas & Leo“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Investera“ ir T. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad vieninteliu likviduotos UAB „Penki xb“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „GEOCON“) akcininku nuo 2014 m. sausio 7 d. iki Bendrovės likvidavimo 2024 m. birželio 25 d., buvo atsakovė UAB „Investera“. Bendrovės vadovu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. sausio 23 d. buvo atsakovas T. G.. Ieškovė MB „Juozukas & Leo“ ir Bendrovė 2022 m. balandžio 11 d. sudarė Subrangos darbų teikimo sutartį, pagal kurią Bendrovė liko skolinga ieškovei 25 432 Eur. 2022 m. rugsėjo 21d. ieškovė pateikė pretenziją UAB „Penki xb“ (buvusiai UAB „GEOCON“) dėl 25 432 Eur skolos ir 334,11 Eur delspinigių apmokėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-24918-808/2022 pagal ieškovės MB „Juozukas & Leo“ ieškinį, dėl ieškovei iš UAB „Penki xb” (buvusiai UAB „GEOCON“) priteistos 25 432 Eur skolos, 392,43 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų ir 388 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 20 d. Bankroto byloje ieškovė buvo pripažinta kreditore su 25 432 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Bankroto procese ieškovei buvo grąžinta tik 161,26 Eur dydžio suma. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimu likviduojamos dėl bankroto UAB „Penki xb“ veikla pripažinta pasibaigusia, ieškovės reikalavimas liko nepatenkintas.

16. Byloje keliamas klausimas dėl likviduotos dėl bankroto ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos Bendrovės buvusių vadovo ir vienintelio akcininko civilinės atsakomybės Bendrovės kreditorei.

Dėl teisės kreditorei pareikšti tiesioginį ieškinį likviduotos dėl bankroto ir išregistruotos įmonės akcininkui ir vadovui

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad Bendrovės veiksmai buvo nukreipti į būtent ieškovės teisių pažeidimą, ar, kad bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, jog atsakovai kalti dėl tyčinio bankroto, t. y. neįrodė sąlygų tiesioginiam ieškiniui atsakovams, kaip bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui, pareikšti. Teismas nurodė, kad Bendrovės bankroto procese ieškovė galėjo reikšti prašymą bankroto administratoriui dėl reikalavimų pareiškimo atsakovams.

18. Apeliantė teigia, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala, todėl pasibaigus bankroto bylai apeliantė turėjo teisę pareikšti tiesioginį ieškinį nemokios bendrovės vadovui ir/ar dalyviui. Nurodo, kad ieškiniu ginčijo ne Bendrovės veiklos tęsimą, esant prastai jos finansinei būklei (bendras pagrindas), o naujų teisinių santykių sukūrimą – sutarties su apeliante sudarymą (individualus pagrindas), įmonei jau esant nemokiai, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė pareikšto ieškinio pagrindą.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė – kreditorė MB „Juozukas & Leo“ pareiškė atsakovams Bendrovės akcininkei UAB „Investera“ ir Bendrovės bei akcininkės vadovui T. G. tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu. Tai, kad ieškovė pasirinko šį pažeistų teisių gynybos būdą, ji pati aiškiai nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, tai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas šioje byloje kilusio ginčo ribas ir skundžiamame sprendime vertindamas šio ieškinio tenkinimo sąlygas. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovė ieškinį pareiškė kitu jos apeliaciniame skunde nurodomu ieškinio pagrindu.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020, 23 punktas).

21. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, ieškovė nagrinėjamoje byloje visų pirma turėjo įrodyti, kad atsakovai atliko nesąžiningus veiksmus, konkrečiai nukreiptus į ieškovą (kreditorių). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai nusprendė, jog neegzistuoja atsakovų neteisėti veiksmai, nukreipti į individualios žalos ieškovei padarymą, kadangi sudarant Sutartį Bendrovės finansinė padėtis jau buvo bloga ir tai buvo žinoma Bendrovės akcininkei ir vadovui, todėl jie buvo nesąžiningi neatskleisdami ieškovei duomenų apie Bendrovės turtinę padėtį ir jos realias galimybes atsiskaityti su ieškove už pagal Sutartį atliktus subrangos darbus. Pažymėtina, kad apeliantė Bendrovės faktinį nemokumą buvusį jau Sutarties sudarymo metu ir tai, kad atsakovams Sutarties sudarymo metu buvo žinoma, jog negalės atsiskaityti su ieškove, įrodinėja Bendrovės finansiniais atskaitomybės dokumentuose esančiais duomenimis.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje esančius Bendrovės finansinius atskaitomybės dokumentus už 2021 ir 2022 metus nustatė, kad tiek 2021 m., tiek Sutartie sudarymo metu (2022 m. balandžio 11 d.) Bendrovę finansinė padėtis buvo bloga. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centui už 2021 m. buvo pateikti 2022 m. balandžio 29 d., t. y. po Sutarties sudarymo, niekaip neįrodo nei Bendrovės buvusio vadovo T. G., nei akcininkės UAB „Investera“ siekį nuslėpti Bendrovės duomenis konkrečiai nuo ieškovės, bei išankstinį žinojimą, jog su ieškove pagal Sutartį už atliktus darbus nebus laiku atsiskaityta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį VĮ Registrų centrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ nuostatas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 2 dalis), kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis,) ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) turi būti pateiktas VĮ Registrų centrui per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis). Tai gi, Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo pateikti iki gegužės 31 d. Nagrinėjamu atveju Bendrovė finansinius atskaitomybės dokumentus už 2021 m. pateikė laiku – 2022 m. balandžio 29 d., todėl aplinkybė, jog finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti po Sutarties sudarymo niekaip neįrodo, jog Bendrovės vadovas ir/ar vienintelė akcininkė tyčia vilkino pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, kad nuslėptų būtent nuo apeliantės Bendrovės finansinę padėtį.

26. Aplinkybės, kad Bendrovės finansinė padėtis jau 2020 m. buvo bloga, tačiau Bendrovė toliau tęsė veiklą, taip pat niekaip neįrodo atsakovų nesąžiningų veiksmų, nukreiptų būtent apeliantės atžvilgiu, nes Bendrovė tęsdama veiklos vykdymą siekė išlikti gyvybinga, tačiau Bendrovės nesėkminga veikla ir Bendrovės vadovo ir/ ar akcininkės sprendimai, kurie buvo nesėkmingi pačiai Bendrovei, buvo reikšmingi visiems Bendrovės kreditoriais.

27. Apeliantės nurodyti argumentai, kad atsakovas T. G., nuslėpdamas informaciją apie tikrąją Bendrovės finansinę padėtį sąmoningai siekė sukurti apeliantei lūkesčius dėl Bendrovės galimybių atsiskaityti už atliktus darbus, sudarydamas klaidingą įspūdį, jog Bendrovė yra moki ir patikima partnerė, teisėjų kolegijos vertinimu yra tik subjektyvi nuomonė. Byloje nėra jokių duomenų, kokiais išskirtinai nukreiptais į apeliantę Bendrovės vadovo T. G. veiksmais apeliantė buvo suklaidinta dėl Bendrovės galimybės atsiskaityti su apeliante už pagal Sutartį atliktus darbus. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovo finansinių atskaitomybės dokumentų pateikimas VĮ Registrų centrui, ar nemokumo proceso inicijavimas, niekaip nedaro tiesioginės žalos konkrečiam kreditoriui (apeliantei).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021, 25 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

29. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22–24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 66 punktas).

30. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė specifinio ieškinio pagrindo – atsakovų neteisėtų veiksmų, išimtinai nukreiptų į apeliantės teisių pažeidimą ir lėmusių jai žalos atsiradimą, t. y. neįrodė, jog atsakovai sudarydami su apeliante Sutartį jau žinojo, jog Bendrovės neturi galimybės ir neatsiskaitys su apeliante už pagal Sutartį atliktus darbus, ir tyčia nuslėpė nuo apeliantės informaciją apie realią Bendrovės finansinę padėtį. Pažymėtina, kad iš esmės apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos suklaidinimo yra susijusios su Bendrovės bloga finansine padėtimi, bei, apeliantės vertinimu, pavėluotų Bendrovės vadovo T. G. veiksmų dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) proceso inicijavimo, turi vienodą poveikį tiek ieškinį pareiškusiam kreditoriui (apeliantei), tiek kitiems Bendrovės kreditoriams. Nagrinėjamu atveju dėl Bendrovės nemokumo išvestinė žala buvo padaryta Bendrovės kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos, o ne tiesiogiai konkrečiai kreditorei apeliantei. Nors apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde įrodinėja tai, kad Bendrovės nemokumo sukėlimas yra tiesiogiai susijęs su jai padaryta individualia žala, vis dėl to jokių duomenų, išskyrus blogą bendrovės finansinę padėtį apeliantė nepateikė. Apeliantė neįrodė konkrečių, būtent į ją nukreiptų atsakovų nesąžiningų veiksmų atlikimo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė, sudarydama Sutartį, klaidino apeliantę dėl savo finansinės būklės, pateikė jai tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės finansinius rodiklius, veiklos perspektyvas, atliko kitokius, konkrečiai į apeliantę nukreiptus nesąžiningus veiksmus, iš anksto neturėdama ketinimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovai neabejotinai žinojo, jog Bendrovė sutartinių įsipareigojimų negebės tinkamai įvykdyti ar kad Sutarties sudarymas neišvengiamai lems žalos padarymą ieškovei (CPK 178 straipsnis).

32. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus, specifiškai nukreiptus į apeliantės teisių pažeidimą. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad Bendrovės nemokumo būsena nulėmė ne išimtinai ieškovės, tačiau grupės kreditorių interesų pažeidimą; žala dėl bendrovės nemokumo kilo ir kitiems kreditoriams, tarp jų ir apeliantei, kurios nepatenkintas reikalavimas buvo patvirtintas bendrovės bankroto byloje. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su atitinkamomis skundžiamo sprendimo išvadomis, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas).

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant atsakovų neteisėtus veiksmus, būtinus jų deliktinei atsakomybei pagal ieškovės pareikštą tiesioginį ieškinį CK 6.263 straipsnio pagrindu kilti. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo ir jų specifiškumo – ieškovės teisių pažeidimo nesąžiningais atsakovų veiksmais, dėl kurių ieškovei atsirado individuali žala, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti jai solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

34. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad apeliantės siekis iš esmės, su Bendrovės valdymu (nesugebėjimu stabilizuoti Bendrovės finansinės padėties, nemokumo proceso inicijavimas), susijusias aplinkybes traktuoti kaip pažeidusias jos teises ir sukėlusias jai tiesioginę žalą, nėra pagrįstas ir neatitinka tiesioginio ieškinio, pareikšto CK 6.263 straipsnio pagrindu, taikymo išimtinumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiesioginės įmonės vadovo ir (ar) dalyvio atsakomybės taikymo sąlygos negali būti pernelyg išplėstos, nes kreditorių teisė nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą (ar dalyvius) yra išimtinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).

35. Kadangi nenustačius vienos iš būtinų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių specifiškai tik to vieno kreditoriaus atžvilgiu – ieškinio tenkinimas nėra galimas, teisėjų kolegija dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio bei kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai)), taip pat dėl juridinio asmens dalyvio ir vadovo solidarios atsakomybės, kaip nekeičiančių teisinio situacijos vertinimo ir galutinio bylos rezultato, plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

38. Ieškovės apeliacinį skundą netenkinus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės teisme, atlyginimas jai nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

39. Atsakovai pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė bylinėjimosi išlaidas, t. y. atsakovė UAB „Investera“ patyrė 1 573 Eur, o atsakovas T. G. – 605 Eur, t. y. iš viso 2 178 Eur.

40. Spręsdama dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

41. Atsakovų patirtų bendra bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinio skundą parengimą suma neviršija Rekomendacijų 8.11. punkte nurodyto dydžio (2 237,9 Eur x 1,3 = 2 909,27 Eur) ir atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, galimas darbo laiko sąnaudas, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovams iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investera“, juridinio asmens kodas 126185411, iš ieškovės mažosios bendrijos „Juozukas & Leo“, juridinio asmens kodas 305779551, 1 573 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti atsakovui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Juozukas & Leo“, juridinio asmens kodas 305779551, 605 (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.