- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-167-1036/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08858-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius, Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- D. O.
- Advokatai
- Kęstutis Blažys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,
įtariamojo D. O. (D. O.) gynėjui advokatui Kęstučiui Blažiui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. O. (D. O.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. O. (D. O.) paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 12 d. iki 2025 m. spalio 12 d (įskaitytinai), pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. D. O. kaltinamas tuo, kad jis, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę panaudodamas fizinę prievartą, o būtent:
2025 m. kovo 12 d. apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, priėjęs prie A. K. reikalaudamas grąžinti jam piniginę skolą, po ko A. K. pradėjus bėgti nuo jo link šalia esančios sporto aikštelės jį vijosi, kol A. K. užkliuvęs pargriuvo, jis pasivijęs ant žemės gulinčiam A. K., su savimi turimu peiliu sudavė keturis smūgius į nugaros sritį, po to pakėlęs nuo žemės A. K. priklausančią piniginę iš jos paėmė 100 Eur įvairiomis kupiūromis, po ko piniginę išmetė ir pasišalino. Taip D. O. nukentėjusiajam padarė tris durtines žaizdas nugaroje bei vieną intraraumeninę kraujosruvą juosmens raumenyje taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir tokiais veiksmais D. O. padarė didelę žalą nukentėjusiojo A. K. teisėms ir teisėtiems interesams.
Tokiais savo veiksmais D. O. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. O. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. kovo 12 d. 17 val. 34 min. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi D. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, t. y. iki 2025 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 12 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) D. O. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki 2025 m. liepos 12 d.
2. Baudžiamąją bylą perdavus pirmosios instancijos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) kaltinamajam D. O. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 12 d. iki 2025 m. spalio 12 d (įskaitytinai). Žemesnysis teismas, išanalizavęs byloje esančius bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, įvertinęs nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas D. O., pobūdį bei sunkumą, proceso stadiją, padarė išvadą, jog suėmimo sąlygos ir pagrindai neišnyko, t. y. egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai, o intensyvi priežiūra ar kita švelnesnė kardomoji priemonė arba jų kompleksas neužtikrintų visiško asmens veiksmų kontroliavimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
2. Kaltinamasis D. O. skundu prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, t. y. intensyvią priežiūrą.
1.1. Sušvelninti kardomąją priemonę prašoma būtent dėl to, jog namuose liko neįgalus brolis ir motina, kurių vienintelis globėjas yra D. O. Pažymima, kad visų tai patvirtinančių dokumentų kaltinamasis pateikti negali, nes iš kalėjimo to padaryti neįmanoma, todėl pridedama tik brolio A. O. (A. O.) darbingumo lygio pažyma ir socialinių tarnybų išvada. Kartu kaltinamasis nurodo, jog šiuo metu, laikinai giminaičius prižiūri draugas, todėl jie socialinės pagalbos atsisakė, be to, už pagalbą dar reikia ir mokėti.
1.2. Skunde D. O. nurodo, kad yra elektrikas, todėl gali dirbti tiek vienas pagal verslo liudijimą, tiek be problemų įsidarbinti. Kaltinamasis akcentuoja, kad prokuroras visada (čia ir toliau teismo pastaba – kaip galima manyti iš skundo turinio, prašydamas pratęsi suėmimo taikymą) motyvuoja tą patį, t. y. kad D. O. bėgs ir darys naujus nusikaltimus. Vis tik, kaip teigia kaltinimasis, tai yra absurdas. Teigiama, jog D. O. visą gyvenimą gyvena tuo pačiu adresu, kur ir yra deklaruotas, ir nedaro jokių naujų nusikaltimų, kas matyti iš to, jog jau 10 (dešimt) metų nėra teistas, teistumas išnykęs. Visą ta laiką kaltinimas, nors ir neoficialiai, bet dirbo. Kartu pažymima, jog nusikaltimas už kurio padarymą dabar yra suimtas, yra klaida, dėl kurios jis labai nuoširdžiai gailisi, ir tai niekada nepasikartos. Nurodoma ir tai, kad nukentėjusiajam žala atlyginta, kaltinamasis jo atsiprašė.
1.3. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo pažadėta, kad jeigu jis prisipažins padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamasis procesas užsibaigs teismo baudžiamuoju įsakymu, apsiribojant 3 (trimis) mėnesiais, tyrėjas pasakė, kad tam pritaria ir prokuroras, tačiau viskas įvyko kitaip. Būtent kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas dar 3 (trimis) mėnesiais, byla perduota į teismą, kuris neaišku kada įvyks. Dėl šių priežasčių, t. y. kad prokuroras nesilaiko susitarimo, savo veiksmais bando nužudyti vienintelius kaltinamojo artimuosius, D. O. prašo prokurorą Egidijų Motiejūną nušalinti. Šiame kontekste kaltinamasis nurodo ir tai, kad jo vertinimu, ši situacija susijusi, su korumpuotų pareigūnų byla, kur jis buvo nukentėjusysis ir sunkiai sužalotas. D. O. mano, kad suėmimo taikymo termino pratęsimas – susidorojimas su juo, jo mama ir broliu, kuriems be kaltinamojo pagalvos gresia mirtinas pavojus.
3. Įtariamojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, papildomai pažymėjo, jog suėmimo skyrimo ir termino pratęsimo pagrindai yra išnykę. Prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti ir palikti galioti Skundžiamą nutartį. Pažymėjo, kad suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Įtariamojo D. O. skundas tenkintinas iš dalies.
2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo D. O. skundą ir įvertinusi aukštesniajam teismui skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą (taip pat ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenis), konstatuoja, kad kaltinamojo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas yra pagrįstas ir teisėtas. Žemesnysis teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nei kaltinamojo skunde aukštesniajam teismui, nei teismo posėdyje, kuriame šis skundas buvo nagrinėjamas, nebuvo pateikta naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos žemesniajam teismui ir kurios būtų laikomos pagrindu kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės švelninimui.
3. Suėmimo (termino nustatymo), kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skunde neginčijamas duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumo klausimas. Aukštesniojo teismo nuomone, Skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertintas surinktų duomenų pakankamumas, kuris leidžia pagrįstai manyti, kad D. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip teisingai nurodyta Skundžiamoje nutartyje, tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo liudytojų apklausų protokoluose, procesinių veiksmų – įvykio vietos apžiūros, savanoriško daiktų pateikimo, asmens kratos, objektų atpažinimo, apžiūros protokoluose, specialisto išvadose. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas bylos medžiagoje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-248-843/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 1S-278-870/2022). Minėtuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti D. O. jam inkriminuojamo nusikalstamo padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
4. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas (termino pratęsimas) gali būti skiriama, tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms, o būtent tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Analizuojamu atveju apartos sąlygos ir toliau kaltinamajam D. O. taikyti suėmimą egzistuoja. D. O. kaltinamas nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu, už kurią baudžiamajame įstatyme numatyta viena iš alternatyvių, ženkliai didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje kitomis, t. y. švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis, negalima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Taigi, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, suėmimo terminas kaltinamajam galėjo būti pratęstas, kartu nustačius ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų.
3. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam D. O. taikomo suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pabėgti (pasislėpti), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje). Be kita ko, svarbu pabrėžti, jog pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-74-851/2025).
4. Jau minėta, kad D. O. yra kaltinamas padaręs vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamasis įstatymas už inkriminuotą apysunkį nusikaltimą, įtvirtintą BK 294 straipsnio 2 dalyje, numato alternatyvias bausmes, t. y. arešto arba pakankamai ilgalaikės laisvės atėmimo iki šešerių metų, bausmių skyrimo galimybę. Ir nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką. Be to, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nagrinėjamu atveju, vertindamas galimą kaltinamojo D. O. slapstymosi nuo teismo riziką, žemesnysis teismas atsižvelgė ne tik į inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat ir į šeimynines aplinkybes bei socialinius, ekonominius ryšius, kurie nelaikytini itin tampriais ir eliminuojančiais kaltinamojo bėgimo (pasislėpimo) nuo baudžiamojo proceso riziką.
5. Nustatyta, kad D. O. nevedęs, neturintis vaikų, taip pat Lietuvos Respublikoje neturintis registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis pas mamą, jam nuo 2000 m. gruodžio 5 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be to nuo 2023 m. lapkričio 28 d. yra metadono programoje, gydymą tęsia. Būdamas suaugęs ir darbingo amžiaus, kaltinamasis per visą gyvenimą oficialiai Lietuvos Respublikoje dirbo tik kelis kartus po kelis mėnesius. Iš duomenų apie asmenį Sodros išraše matyti, kad kaltinamasis oficialiai yra dirbęs tik dvejose darbovietėse bei vykdęs individualią veiklą, išimtinai trumpus laikotarpius, t. y. nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. sausio 25 d., nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 4 d., nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., nuo 2021 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. Nustatyta ir tai, jog įtariamasis D. O. iki pareikšto įtarimo, t. y. beveik ketverius metus, nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo.
6. Kartu teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti ir vieną iš BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių „ankstesnis teistumas“, kuri yra vertinama ne tik kaip oficialias teisines pasekmes sukelianti, bet kaip asmenį charakterizuojanti, atskleidžianti jo gyvenimo būdą, elgesį, polinkį daryti nusikalstamas veikas, aplinkybė, kuri turi būti vertinama kitų aplinkybių visumoje. Ir nors sutiktina su skundo argumentu, jog pastaruosius 10 (dešimt) metų D. O. nėra atlikęs terminuotos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, įtariamasis 2015 m. vasario 6 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, taip pat 2017 m. birželio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, vis tik tai neeliminuoja būtinybės ankstesnių asmens teistumų vertinti sprendžiant jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą. Teistumai, kaip faktas, rodantis įtariamojo teisei priešingų veiksmų pakartotinumą, įstatymo normų nepaisymą, ryšium su kitomis aplinkybėmis suponuoja pagrindą manyti, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o kartu ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. Baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog D. O. praeityje yra teistas ne vieną kartą, beje ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, bei kitas įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, už kurias jis atliko terminuotas laisvės atėmimo bausmes. Be kita ko, teisėjų kolegija pabrėžia, kad praeityje D. O. buvo teistas pagal BK 242 straipsnį, t. y. už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Taip pat kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Taigi tokie D. O. veiksmai yra kaip faktas, rodantis jo teisei priešingų veiksmų pakartotinumą, įstatymo normų nepaisymą, ir kartu su kitomis aplinkybėmis suponuoja pagrindą manyti, kad kaltinimasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o kartu ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso.
7. Vertinant kaltinamojo skunde nurodytus argumentus, t. y. kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, labai nuoširdžiai gailisi, žalą nukentėjusiajam yra atlyginęs ir jo atsiprašęs, turi rūpintis savo vieninteliais artimaisiais – motina ir broliu, o be kaltinamojo pastariesiems gresia mirtinas pavojus, pažymėtina, jog šios aplinkybės, net ir kaltinamąjį apibūdinančios teigiamai, nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ir ekonominius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad artimiesiems giminaičiams galimai reikalingas pagalbos poreikis egzistavo ir anksčiau, tačiau D. O. galimai nesulaikė nuo jam inkriminuojamos ir pavojingos nusikalstamos veikos padarymo, aiškiai suvokiant galimas tokio elgesio teisines pasekmes. Be to, kaip ir teigia pats kaltinamasis (beje, kaip ir anksčiau sprendžiant suėmimo taikymo termino pratęsimo klausimo teisėtumą ir pagrįstumą) motina ir broliu rūpinasi draugas, o ir iš pateiktų Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro duomenų matyti, kad D. O. mama ir brolis siūlomų socialinių paslaugų atsisakė.
8. Kartu, atsakant į jau minėtą skundo argumentą dėl kaltinamojo procesinio elgesio – parodymų davimą ir (ar) bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, kaltės prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padaryto, atkreiptinas dėmesys, jog tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti asmeniui švelnesnes kardomąsias priemones, toks pagrindas neįtvirtintas ir BPK 122 straipsnio nuostatose. Be to, vien kaltinamojo parodymų, kuriais jis savo kaltę pripažino, davimas, nesudaro pagrindo manyti, kad taip bus įgyvendintas vienas iš BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų – tinkamai įvykdytas galimai priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo neįtakoja. Visų aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis D. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Apylinkės teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą D. O. pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Žemesnysis teismas, pripažindamas, kad šiuo metu nėra išnykęs paminėtas suėmimo pagrindas (ikiteisminio tyrimo metu D. O. įtarimas buvo pareikštas dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo), šią savo išvadą Skundžiamoje nutartyje iš esmės motyvavo argumentais, aktualiais išanalizuotam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui. Teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostata, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (ar kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Visgi nagrinėjamu atveju D. O. kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, kuris į paminėtą BPK 122 straipsnio 4 dalies reglamentavimą nepatenka. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, todėl jis šalinamas iš Skundžiamos nutarties.
10. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad jau, kaip ir minėta, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), kai nustatoma, jog egzistuoja bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų. Todėl šio procesinio sprendimo 15 punkte padaryta išvada Skundžiamos nutarties nedaro nepagrįsta ir nekeičia galutinio sprendimo dėl kaltinamajam pratęsto suėmimo termino pagrįstumo, kadangi yra nustatytas kitas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
11. Galiausiai atsakant į kaltinamojo pareikštą nušalinimą prokurorui Egidijui Motiejūnui, pažymėtina, kad nušalinimo pagrindai yra nurodyti BPK 58 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo skunde nurodyti nušalinimo prokurorui motyvai neatitinka nė vieno iš BPK 58 straipsnyje nurodytų pagrindų. Kaip matyti iš D. O. skundo, nušalinimas prokurorui grindžiamas abstrakčiomis frazėmis, teigiant, kad prokuroras nesilaikė susitarimo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, analizuojama kaltinamojo situacija susijusi su korumpuotų pareigūnų byla, kur jis buvo nukentėjusysis ir sunkiai sužalotas. Visgi iš tokių teiginių nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškia ar gali pasireikšti prokuroro šališkumas, ir akivaizdu, kad tokie argumentai niekaip nepagrindžia prokuroro šališkumo. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam buvo paskirta ne prokuroro, o teismų sprendimais (iš pradžių ikiteisminio tyrimo teisėjo, vėliau bylą nagrinėjančio apylinkės teismo), kuriuose, be kita ko, buvo konstatuota, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas (o prieš tai, kad egzistavo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareikštas prašymas nušalinti prokurorą neatitinka BPK 58 straipsnio 1 dalyje numatytų nušalinimo pagrindų.
12. Taigi fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užkardo galimybę kaltinamajam D. O. bėgti (slėptis) nuo teismo. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje, t. y. kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje (kas vėlgi paneigia skundo argumentą, jog neaišku kada įvyks teismas), nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, kaip prašoma skirti – intensyvia priežiūra. Minima ar bet kokiomis kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota D. O. fizinio judėjimo laisvė, kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau realiai nebūtų užkirstas kelias bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi, su įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje susijusiosios kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu neatitiktų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai sprendė, jog analizuojamoje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagrindo D. O. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
13. Vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Įvertinus baudžiamosios bylos eigą, o būtent tai, kad teismas yra išėjęs į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo, kuris bus skelbiamas 2025 m. rugpjūčio 27 d., bei tai, jog kardomoji priemonė suėmimas kaltinamojo D. O. atžvilgiu taikoma nuo 2025 m. kovo 14 d., sprendžia, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtinta kardomųjų priemonių paskirtis bus įgyvendinta, kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsiant 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
kaltinamojo D. O. (D. O.) skundą tenkinti iš dalies.
Iš Vilniaus miesto apylinkės 2025 m. birželio 26 d. nutarties pašalinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi kaltinamajam D. O. (D. O.) 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą pakeisti ir sutrumpinti jį iki 2 (dviejų) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 12 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.