Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojusi vaizdo konferencinį ryšį ,,Zoom“ programos platformoje, išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjo Ričardo Girdžiušo (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. G. yra kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent: A. R. ne anksčiau kaip nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. subūrus organizuotą grupę, turinčią tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, vykdyti jų prekybą, neteisėtą gabenimą kontrabandos būdu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, ir taip gauti neteisėtas pajamas, parengus šias nusikalstamas veikas ir joms vadovavus, įtraukus į šios organizuotos grupės veiklą R. D. ir E. G., nuo 2023 m. gruodžio mėn. – D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnį), M. D., nuo 2024 m. kovo mėn. 10 dienos – D. K. ir jį (A. G.), A. R. įgijus narkotines medžiagas Jungtinėje Karalystėje, suradus narkotinių medžiagų pardavėjus ir pirkėjus, suderinus gabenimo, perdavimo detales, paskirsčius konkrečių dalyvių užduotis ir vaidmenis organizuotoje grupėje: R. D. pasinaudojant ir prisidengiant savo siuntų pervežimo įmonės veikla būti atsakingu už vairuotojo suradimą ir saugų narkotinių medžiagų siuntose pargabenimą įmonės mikroautobuso bei tolimesnį jų perdavimą Lietuvos Respublikoje A. R. nurodytiems asmenims, E. G. vykdyti narkotinių medžiagų kurjerio vaidmenį, užtikrinant narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) saugų pargabenimą kontrabandos būdu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką ir jų perdavimą tolimesnio išplatinimo tikslu R. D. ar jo nurodytiems įmonės vairuotojams, kuriems nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, D. K. A. R. nurodymu būdamas atsakingu už narkotinių medžiagų kurjerio ir tiekėjo vaidmenį užtikrinant siuntose narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) gabenimą kontrabandos būdu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką bei perdavimą M. D., M. D. būnant atsakingu už Lietuvos Respublikoje iš D. K. kontrabandos būdu pargabentų narkotinių medžiagų perėmimą, jų pargabenimą, laikymą, perdavimą nurodytiems asmenims bei už neteisėtai gautų piniginių lėšų surinkimą, o D. K. ir jam (A. G.) būnant atsakingiems už tolimesnį narkotinių medžiagų platinimą Lietuvos Respublikoje ir pinigų už parduotas narkotines medžiagas surinkimą, bei kiekvienam grupės nariui sutikus atlikti tam tikrą vaidmenį grupėje, tokiu būdu jis (A. G.), siekdamas gauti neteisėtas pajamas, ne anksčiau kaip nuo 2024 m. kovo 10 d. dalyvavo A. R. suburtos organizuotos grupės veikloje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.9. Kartu su viena ar keliomis prieš tai minėtomis kardomosiomis priemonėmis A. G. galėtų būti pritaikytas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši procesinės prievartos priemonė leistų kontroliuoti kaltinamojo išvykas iš gyvenamosios vietos.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokiais duomenimis laikytini byloje esantys duomenys, užfiksuoti liudytojų parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo ir fiksavimo protokoluose, slapto sekimo protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, taip pat kiti duomenys, esantys bylos medžiagoje.

7. Pabrėžtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

8. Suėmimas yra skiriamas (tęsiamas) tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta ženkliai didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

9. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas kaltinamajam A. G. pratęstas nustačius, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vis dar yra išlikę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti suėmimo termino pratęsimo pagrindai. Tai yra, pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir būdamas laisvėje darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus.

10. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo (bėgimo) riziką. A. G. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatytas tik laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką.

13. Baudžiamosios bylos duomenimis A. G. skiriant jam kardomąją priemonę – suėmimą niekur nedirbo. Pats kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra bedarbis, gyvena iš pajamų, kurias gauna sugyventinė, pats jokia veikla neužsiima, jokio pragyvenimo šaltinio neturi (17 t., b. l. 52-53). Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau jis gyveno savo motinos bute, kai ji dėl sveikatos būklės laikoma globos ir slaugos namuose. Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad važinėja į užsienį, po Europą, daug keliauja, jo sūnus ir sesuo gyvena Vokietijoje, dėl to naudojasi užsienietišku telefono numeriu. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis su sugyventine augina sūnų (gim. (duomenys neskelbtini)), rūpinosi sunkią negalią turinčia motina, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės nepatvirtina pakankamai stiprių kaltinamojo šeiminių, socialinių, darbinių ir ekonominių ryšių su Lietuva, ir šie skunde akcentuojami kaltinamojo socialiniai ryšiai aptartų aplinkybių kontekste nėra tokie tvirti, jog paneigtų jo bėgimo (slėpimosi) riziką, kai nustatyta, kad kaltinamasis turi giminių ir ryšių užsienyje, iki suėmimo daug važinėjo į užsienį ir keliavo, nusikalstamai organizuotos grupės, kuriai galimai priklausė A. G., veiklai būdingas ir tarptautinis elementas, nes narkotinės medžiagos galimai buvo neteisėtai gabenamos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, taip pat kaltinamasis Lietuvoje neturi legalaus darbo ir pragyvenimo šaltinio, nekilnojamojo turto ir pan. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo motina ir kartu su sugyventine auginamas sūnus nėra materialiai priklausomi nuo kaltinamojo, kadangi jis, kaip nurodyta, yra nedirbantis ir neturintis pragyvenimo šaltinio, jo motina yra rūpinamasi globos ir slaugos namuose, o sūnų (gim. (duomenys neskelbtini)) taip pat augina ir auklėja kaltinamojo sugyventinė. Taigi aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, nurodomai skunde, kad kaltinamąjį siejantys šeiminiai ryšiai yra pakankami paneigti jo bėgimo (slėpimosi) riziką, kai nenustatyta ir jokių kitų jo reikšmingų socialinių, darbinių, ekonominių ryšių su Lietuva.

14. Taip pat pažymėtina, kad A. G. anksčiau teistas net 7 kartus. Sąlyginai didelis ankstesnių teistumų skaičius charakterizuoja A. G. asmenybę kaip nelinkusią paklusti įstatymams, kas taip pat sustiprina teisėjų kolegijos poziciją dėl galimo A. G. slapstymosi nuo teismo. Visos šios teismo nurodytos aplinkybės pripažintinos kaip pakankamos galimo slapstymosi konstatavimo tikimybei, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajam A. G. suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įžvelgtas pagrįstai.

15. A. G. atžvilgiu taip nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, kad jis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

16. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šio suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindo egzistavimą, t. y. pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

17. Kaip minėta, A. G. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, galimai veikdamas organizuotoje grupėje, kas rodo koordinuotus ir iš anksto numatytus, atitinkamai labiau pavojingus veiksmus. A. G. anksčiau Lietuvoje teistas 7 kartus. Pažymėtina, jog nors A. G. ankstesni teistumai yra išnykę, tačiau sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų egzistavimo, jie vertintini kaip kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, rodančios jo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, polinkį nesilaikyti įstatymų, nusikalsti. Pažymėtina, kad kaltinamajam Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartimi buvo panaikintas šio teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti bausmės, taip pat Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d., 2020 m. sausio 13 d. sprendimais kaltinamajam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau nepaisant teismo parodyto pasitikėjimo, kaltinamasis po kurio laiko pakartotinai nusikalto. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, kas mažina jo veiksmų prognozavimo tikimybę. Bylos duomenimis kaltinamasis organizuotos grupės veikloje galimai buvo atsakingas už narkotinių medžiagų platinimą Lietuvoje ir pinigų už parduotas narkotines medžiagas surinkimą, pagal kaltinimą organizuota grupė buvo suburta turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, vykdyti jų prekybą, neteisėtą gabenimą kontrabandos būdu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, ir taip gauti neteisėtas pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstam manymui, kad A. G. padarytas nusikaltimas galėjo būti susijęs su siekiu iš nusikalstamos veiklos organizuotoje grupėje gauti pajamas pragyvenimui, kadangi jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi neatmestina, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, siekiant gauti pajamų pragyvenimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas taip pat nustatytas pagrįstai.

18. Teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, jog švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Taigi švelnesnės kardomosios priemonės skyrimas teismo buvo įvertintas kaip negalimas, šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dėl tvirtų socialinių, ekonominių, šeiminių ryšių, darbo neturėjimo, kaltinamąjį A. G. charakterizuojančias aplinkybes bei ankstesnius teistumus, viešasis interesas teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytą nusikalstamą veiką leidžia taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (viena ar jų kompleksu) nėra galimybės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

19. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. A. G. nuo 2024 m. birželio 9 d. yra suimtas šioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, todėl pratęsus kardomosios priemonės – suėmimo terminą, šios kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam trukmė – beveik 12 mėnesių neviršys BPK numatytos ribos, taigi šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2025 m. sausio 3 d., baudžiamojoje byloje dar neįvyko nei vienas teismo posėdis, šiuo metu suplanuoti šeši teismo posėdžiai, baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti penkiems asmenims). Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padaryto nusikaltimo yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, vertinant galimai padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, yra realus pagrindas manyti, kad A. G., paleistas iš suėmimo, gali slėptis (bėgti) nuo teismo ir savo nedalyvavimu procese trikdyti bylos nagrinėjimą teisme, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nuteistajam išlieka būtinas.

20. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais kaltinamojo A. G. gynėjo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi kaltinamajam A. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.