Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei N. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvusio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), buv. adresas (duomenys neskelbtini), vadovo, atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2022-11-30 iki 2023-05-22 ir turėdamas žinoti, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2022-12-28, nustatyta, kad pirmenybė buvo teikta atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditoriumi – (duomenys neskelbtini) 2022-12-28 pervesta 23 877,00 JAV dolerių, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (mokestinė nepriemoka VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dieną sudarė 13 444,00 Eur), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930? straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930? straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930? straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930? straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.). Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo padarymo motyvai, tikslai, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė nustatyto atsikaitymų eiliškumo ir tvarkos, nėra būtini asmens kaltei nustatyti, nes tai yra atskiri veikos subjektyvieji požymiai, kurie nagrinėjamu atveju nedaro įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui (Vilniaus apygardos teismo 2024-05-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-140-806/2024).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930? straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Šiuo atveju V. T., kaip Bendrovės vadovas, turėdamas žinoti apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, o buvo atsiskaityta su kitu, žemesnės eilės kreditoriumi. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930? straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Todėl V. T., neužtikrindamas, kad Bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930? straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kaip jau minėta, įstatymų reikalavimų neatitinkančio prievolių vykdymo motyvai ir tikslai kaltės ir atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. V. T. teigia, kad jo vadovavimo laikotarpiu apie įmonės finansinę padėtį nieko nežinojo, nematė ir nebuvo susipažinęs su jokiais įmonės finansiniais dokumentais, niekas jam nepateikė jokių dokumentų, darbuotojų (tame tarpe - ir buhalterės) nematė, apie žemesnės eilės kreditoriui padarytą pavedimą nieko nežinojo, jis tik buvo direktorius, bet jokios bendrovės veiklos nevykdė, nes jį įdarbinant jam buvo paaiškinta, jog nieko daryti nereikės, tik pabūti direktoriumi, sutiko juo būti, nes pasiūlė gerą atlygį. Iš V. T. paaiškinimų matyti, kad asmuo traktuoja, jog tyčios pažeisti įstatymų imperatyvus iš jo pusės nebuvo, apie egzistuojančią atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką nieko nežinojo, apie padarytą pavedimą žemesnės eilės kreditoriui taip pat nieko nežinojo, be to, bendrovės vadovu buvo palyginus trumpą laiko tarpą. Kaltę pripažįsta tik dėl to, kad sutiko būti įmonės direktoriumi, bet kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo nepripažįsta, nes jokios veiklos nevykdė ir nieko nepasirašinėjo. Tokius V. T. teiginius teismas pripažįsta gynybiniais ir vertina itin kritiškai. Kaip nustatyta ANK 2 straipsnio 2 dalyje, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Tuo tarpu CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tuo atveju, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šiame straipsnyje, kaip jau minėta, įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma paisyti visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti, todėl, vadovautis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. T. neabejotinai privalėjo atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos laikytis, nežiūrint į tai, kad Bendrovės vadovu buvo nepilnai pusę metų, t. y. nuo 2022-11-30 iki 2023-05-22. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal minėto straipsnio 12 dalį, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovas turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadinasi, V. T., priimdamas sprendimą tapti įmonės vadovu, be kita ko, turėjo pareigą susipažinti tiek su įmonės veikla, tiek su jos finansine padėtimi, tiek su teisės aktais, reglamentuojančiais įmonės veiklos organizavimą, nustatytų reikalavimų laikytis, o už jų nevykdymą arba netinkamą vykdymą prisiimti įstatymuose numatytą atsakomybę. Teismas pažymi, kad apie bendrovės finansinę padėtį galima nieko nežinoti tik tuo atveju, jeigu apie tai nesidomima, todėl tokia subjektyvi aplinkybė kaip nežinojimas (įmonės finansinės padėties, teisės aktų ir pan.) negali būti aplinkybė, atleidžianti asmenį nuo atsakomybės ir pateisinanti imperatyvių pareigų nevykdymą. Taigi, nagrinėtinu atveju įstatymų nežinojimas ir nesidomėjimas įmonės veikla kaltės dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo nepaneigia.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai nurodyti ANK 32 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ANK 34, 35, 36 straipsniuose.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nagrinėtinu atveju V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35 str., 36 str.) nenustatyta.

Įvertinus V. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą, įvykdymo aplinkybes, asmenybę (iš administracinių baustumų pažymos už 5 metus matyti, kad tokio pobūdžio nusižengimas padaromas pirmą kartą, tačiau matyti ir tai, kad yra padaręs ir kitų nusižengimų, tame tarpe - ir susijusių su jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, pareigomis, t. y. neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo per nustatytą terminą pateikti jame nurodytus dokumentus ir duomenis, paskirtą baudą sumokėjo, taip pat yra baustas ir už tai, kad būdamas atsakingas už kito juridinio asmens veiklos organizavimą) (nors teismo posėdžio metu ir minėjo, kad kitų įmonių vadovu nėra buvęs), neužtikrino, kad VMI būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija, paskirtas įspėjimas, kas rodo, jog V. T. ne itin linkęs į atsakingą vadovavimą), be to, įvertinus nekritišką požiūrį į nusižengimo padarymą teisminio nagrinėjimo metu, tame tarpe - ir teisminio posėdžio metu išsakytą poziciją, kad, gavęs teismo dokumentus, apie tai su niekuo nesikalbėjo, nes jam neįdomu, kas rodo, jog asmuo tiesiog neturi nuoširdaus noro gilintis į atsakomybės klausimą, ir suponuoja išvadą, kad, priimdamas atsakingus sprendimus, jų neanalizuoja, atsainiai ir nerūpestingai žiūri į prisiimamų pareigų vykdymą, nekritiškai vertina netinkamą savo elgesį, pateikdamas naivų požiūrį atspindinčius tokį elgesį sąlygojusius motyvus (pvz., pasiūlė gerą algą, todėl negalėjo nesutikti ir kai jį darbino, paaiškino, kad nieko jam nereikės daryti, tik pabūti direktoriumi, nesidomėjimas įmonės veiklos dokumentais, nes jų niekas jam nepateikė, kas, įvertinus tiek asmens amžių, tiek gyvenimišką patirtį, negali būti toleruotina ir šalinti asmens kaltės), teismo vertinimu, V. T., kaip stokojančiam savikritiškumo, atsakomybės suvokimo, skirtina sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, kuri, įvertinus aplinkybių visumą, yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinkanti nuobaudų skyrimo pagrindus. Be to, teismo vertinimu, toks nubaudimas padės V. T. ateityje kritiškai vertinti savo veiksmus ir sulaikys nuo pakartotinio neapgalvoto bei neteisėto elgesio.

Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Teismas, skirdamas nuobaudą, visų pirma pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų (nagrinėjamu atveju – CK) reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamu atveju įrodytas. Kaip jau minėta, įstatymų nežinojimas nėra pagrindas atsakomybės išvengimui ir pareiga įmonės vadovui vykdyti atsiskaitymus CK 6.930? nustatyta tvarka kyla bet kokiu atveju, t. y. imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo sąlyga. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. T. galima būtų paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas nenustatė. Visos V. T. padaryto nusižengimo vertinimui išdėstytos aplinkybės įvertintos paskiriant jam minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, o švelninti asmens teisinę padėtį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į asmens finansinę padėtį, paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 1 metų terminas, jį skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. T. (V. T.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.