Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo M. G. priteista 24 560,10 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. birželio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės LUAB „Modek“ naudai

3. Teismas nustatė, kad UAB „Modek“ direktoriaus pareigas nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2020 m. sausio 31 d. ėjo atsakovas M. G. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi UAB „Modek“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas E. K. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. balandžio 15 d., pripažino likviduojamos dėl bankroto UAB „Modek“ bankrotą tyčiniu.

4. Teismas nurodė, kad bendrovės vadovo deliktinė atsakomybė yra įtvirtinta CK 2.87 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, laikytis lojalumo juridiniam asmeniui pareigos, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, ar įmonės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai, sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiški žala bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo veiksmai, sudarant ir vykdant sandorius, turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, o nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

5. Teismas nurodė, kad JANĮ 57 straipsnyje įtvirtinta vadovo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

6. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje įrodinėjama žala bendrovei, padaryta vadovui neperdavus turto, kuris buvo įsigytas iš bendrovės lėšų, todėl buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo konstatavimo įmonės tyčinio bankroto byloje faktas sudaro pagrindą perkelti atsakovui papildomą įrodinėjimo naštą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas ir šioje byloje neginčija fakto, kad tinkamai buhalterinės apskaitos nevedė, t. y. ginčo turto įmonėje neapskaitė, todėl jo kaltė, kuri yra preziumuojama, laikytina įrodyta.

7. Teismas nustatė, kad buvęs bendrovės vadovas (atsakovas) 2020 m. vasario 19 d. nemokumo administratoriui perdavė bendrovės dokumentus pagal perdavimo–priėmimo aktą, Ilgalaikio turto pirkimų, pardavimų ir nurašymo per paskutinius 60 mėnesius suvestines. Ieškovės teiginių, kad vadovas neapskaitė iš UAB „Modek“ piniginių lėšų įsigyto turto ir jo neperdavė, atsakovas neginčijo, tačiau argumentavo, kad turtas buvo naudojamas UAB „Modek“ poreikiams tenkinti ir apie šį turtą buvo užmiršęs, beveik visas turtas yra išsaugotas ir nemokumo administratorius gali jį pasiimti. Teismas konstatavo, kad pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovas, perduodamas įmonės dokumentaciją bankroto administratoriui, privalėjo tikrinti informacijos teisingumą, kadangi šie duomenys turi esminės reikšmės atsiskaitant su įmonės kreditoriais ir taip užtikrinant jų teises. Teismas vertino, kad Ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo per paskutinius 60 mėn. suvestinės yra tinkamas rašytinis įrodymas vertinant ieškinio pagrįstumą, o rašytinių įrodymų nepateikimą vertino atsakovo nenaudai. Teismas pažymėjo, jog įmonės turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo procedūros bei administratoriaus veiksmų tokios procedūros metu nereglamentavimas neatleidžia vadovo nuo pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tinkamo įvykdymo. Teismas nurodė, jog netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei.

8. Teismas nurodė, jog bankroto administratoriui nustačius, kad bankrutuojančioje įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nesant dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, minėtas turtas natūra ir privalėjo būti perduotas administratoriui. Nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 – 6.249, 6.263 straipsniai). Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti.

9. Teismas nustatė, kad UAB „Modek“ 2016 m. vasario 23 d. sutartimi už 1 395,00 Eur, iš kurių sumokėjo 400 Eur avansą, įsigijo vartus. 2016 m. kovo 2 d. sąskaita faktūra Nr. SF 56 patvirtina 400,00 Eur avanso sumokėjimą ir 995,00 Eur mokėtiną likutį, kuris apmokėtas grynaisiais pinigais tą pačią dieną pinigų priėmimo kvitu Serija A Nr. 18/6488. Turtas įsigytas UAB „Modek“ vardu už įmonės pinigus, atsakovas, kaip UAB „Modek“ buvęs vadovas, disponavo šiuo turtu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog už šį turtą mokėjo iš savo asmeninių lėšų, tačiau jokių tai patirtinančių įrodymų nepateikė. 2020 m. vasario 19 d. turto perdavimo–priėmimo aktu šis turtas administratoriui perduotas nebuvo, Ilgalaikio turto pirkimų ar pardavimų per paskutinius 60 mėn. suvestinėse nenurodytas, taigi neapskaitytas. Nors vartai įrengti ieškovės buveinėje, tačiau teismas pažymėjo, kad įmonės buveinės vieta yra ir atsakovo gyvenamoji vieta, o atsakovas nepateikė duomenų apie neginčijamą turto panaudojimą UAB „Modek“ veikloje. Teismas pripažino neįrodytais atsakovo teiginius, kad turtas buvo naudotas ieškovės poreikiams tenkinti, nes vartai buvo įsigyti sandėliavimo patalpoms, kurių įmonė neturėjo, be to, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kokios prekės buvo sandėliuojamos ieškovės buveinės vietoje, išskyrus įmonės automobilį. Teismas vertino labiau tikėtina išvadą, kad atsakovas šio turto bankroto administratoriui neperdavė, nes laikė jį savo asmenine nuosavybe, įsigyta savo asmeninių poreikių tenkinimui, juo labiau, kad vartai vis dar yra atsakovui priklausančiame garaže. Teismas konstatavo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė įmonei 1 395,00 Eur žalą, nes jei atsakovas būtų turtą apskaitęs, būtų įrodyta jo priklausomybė UAB „Modek“ ir turtas būtų buvęs perduotas administratoriui, žala nebūtų kilusi.

10. Teismas nustatė, kad UAB „Modek“ 2016 m. rugsėjo 22 d. pagal sąskaitą faktūrą MMD Nr. 003 už 3 500,00 Eur įsigijo plačiajuostes medienos šlifavimo kalibravimo stakles „OTT RS-0 110“, gamyklinis Nr. 264, bei pagal sąskaitą faktūrą AAD Nr. 021 už 700,00 Eur įsigijo pjuvenų nusiurbimo ventiliatorių „Spanex 5,5“. Šis turtas nebuvo įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto sąrašą bei nebuvo eksploatuojamas, nes, atsakovo teigimu, turto eksploatacijai buvo reikalinga galingesnė elektros instaliacija nei buvo patalpose, kur bendrovė faktiškai vykdė veiklą. Teismas vertino, jog atsakovas, prieš pirkdamas didelės vertės turtą, nepatikrino, ar įranga bus tinkama įmonės veikloje, o sužinojęs, kad įranga netinkama, nesiėmė jokių veiksmų šią įrangą grąžinti, pakeisti ar parduoti. Turtas nebuvo apskaitytas, nors įsigytas už įmonės lėšas, nebuvo naudojamas įmonės veikloje, neperduotas administratoriui, todėl atsakovas, kaip įmonės vadovas, įmonės lėšas panaudojęs neracionaliai ir neatsakingai, sudaręs nenaudingus pirkimo sandorius, padarė 4 200,00 Eur (turto įsigijimo kaina) žalą tiek įmonei, tiek jos kreditoriams.

11. Teismas nustatė, kad įmonė 2016 m. spalio 13 d. iš UAB „Decopolis“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DP-16304 įsigijo granulinį katilą 12 wK (E200500112) už 2 500,00 Eur ir 2016 m. lapkričio 7 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIL 08551 iš UAB „Šiltis“ įsigijo katilą Unica Vento Bio 50 kW už 3 300,00 Eur. Šis turtas į ilgalaikio turto apskaitą įtrauktas nebuvo, taip pat nėra duomenų apie turto pardavimą, nurašymą ar naudojimą įmonės veikloje. Atsakovui teigiant, kad šis turtas buvo sumontuotas ir naudojamas bendrovės patalpose, kuriose buvo įrengtas stalių cechas baldų gamybai ir dėl kurių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos patalpos priklauso UAB „Šiltas būstas“ direktoriui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti šių patalpų poreikį, nepateikė jokių įrodymų apie panaudos sutartį ar kitokius susitarimus, kuriais remiantis UAB „Modek“ veiklai reikėjo įsigyti šildymo katilus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, veikdamas UAB „Modek“ vardu, įsigijo du didelės vertės šildymo katilus, kurių neapskaitė, kurių naudojimo įmonės veikloje negali pagrįsti jokiais įrodymais, naudojo trečiojo asmens UAB „Šiltas būstas“ poreikiams tenkinti, neįvykdė pareigos perduoti šį turtą bankroto administratoriui, todėl padarė 5 800,00 Eur žalą ieškovei.

12. Teismas nustatė, kad įmonė 2017 m. spalio 30 d. iš UAB „Gitana“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0085585 įsigijo mobilų sulankstomą bokštelį 4400ALTREX, kurio kaina 359,00 Eur. Turas taip pat nebuvo įtrauktas į UAB „Modek“ ilgalaikio turto apskaitą, o net jei jis pripažintinas trumpalaikiu, kuris nusidėvėjo, turėjo būti pateikti įrodymai apie turto realizavimą antrinių žaliavų supirkėjams bei nurašymą. Teismas konstatavo, kad atsakovas, neapskaitydamas trumpalaikio turto nurašymo, pažeidė pareigą skaidriai ir tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, nuslėpė iš įmonės lėšų įsigytą turtą ir jo neperdavė bankroto administratoriui, dėl to laikytina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė 359,00 Eur žalą ieškovei.

13. Teismas nustatė, kad įmonė 2017 m. lapkričio 7 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DP17265 iš UAB „Decopolis“ už 1 000,00 Eur įsigijo granulinę krosnelę MAXI FEBE White 7 kW. Turtas neįtrauktas į ilgalaikio turto apskaitą, nėra duomenų, kad turtas būtų parduotas, eksploatuotas ar utilizuotas, bankroto administratoriui neperduotas, dėl to laikytina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė 1 000,00 Eur žalą ieškovei.

14. Teismas nustatė, kad įmonė 2017 m. lapkričio 20 d. pagal sąskaitą faktūrą DP Nr. 17275 iš UAB „Decopolis“už 3 000,00 Eur įsigijo malkinį ugniakurą MCZ ir apdailos detalę. Turtas neįtrauktas į turto sąrašą, nėra duomenų apie turto pardavimą, neįtrauktas į turto eksploatacijos sąrašą, todėl negalėjo būti naudojamas įmonės veikloje ir jam neskaičiuojamas nusidėvėjimas. Turtas bankroto administratoriui neperduotas. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad turtas turėjo būti vežamas užsakovams į Norvegiją bei pažymėjo, kad nors įmonė dėl atsakovo kaltės pripažinta nemokia jau 2018 m., atsakovas nepateikė jokių duomenų apie bandymą šį turtą realizuoti ir taip palengvinti įmonės finansinę naštą. Teismas konstatavo, kad jei turtas būtų buvęs tinkamai apskaitytas, būtų pagrįstas šio turto naudojimas įmonės veikloje ir jei turtas būtų buvęs perduotas bankroto administratoriui, žala nebūtų kilusi.

15. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė iš UAB „Inflex“ pagal Sutartį Nr. 1109/2017/DM ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. PINF30005516 už 3 517,60 Eur nusipirko dulkių filtravimo įrenginį, vamzdyną bei montavimo, projektavimo ir atvykimo paslaugas, įmonės skola UAB „Inflex“ sudaro 878,80 Eur. Turtas nebuvo įtrauktas į apskaitą. Atsakovas teigė, kad įrenginys niekada nebuvo paleistas, kadangi buvo reikalinga galingesnė elektros instaliacija. Teismas nurodė, kad atsakovas dar 2016 m. buvo įsigijęs granulinį katilą ir granulinę krosnelę, kurių neva taip pat negalėjo eksploatuoti dėl galingesnio elektros instaliacijos poreikio, todėl atsakovas, kaip vidutiniškai protingas žmogus ir vadovas, prieš įsigydamas naują įrangą po metų, turėjo įvertinti elektros instaliacijos pajėgumus patalpose ir atsakingiau vykdyti pareigą įsigyti tinkamą turtą įmonės veiklai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, ar siekė šią įrangą grąžinti pardavėjui, pakeisti, parduoti, o UAB „Inflex“ direktorius nurodė, kad turtas buvo atvežtas ir sumontuotas bei naudojamas, tačiau ne įmonės tikslams. Teismas vertino, kad atsakovas padarė 3 517,60 Eur žalą ieškovei.

16. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovė iš UAB „Vakarų Ryterna“ už 877,93 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą APKE Nr. 7236 įsigijo automatinius vartus su montavimo darbais, o pagal 2016 m. sausio 15 d. sutartį Nr. 1216-01cPKMG bei 2016 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą SME Nr. 0004909 iš UAB „Sumeda“ už 1 250,00 Eur įsigijo duris. Šis turtas buvo perduotas ir sumontuotas gyvenamajame name, kuriame gyvena įmonės akcininkė ir vyriausiasis buhalteris. Atsakovas nepateikė įrodymų savo pagrįsti teiginiams, kad toje vietoje buvo sandėliuojamas ir saugomas įmonės turtas, be to, turtas neapskaitytas, bankroto administratoriui neperduotas. Teismas padarė išvadą, kad už UAB „Modek“ pinigines lėšas įsigytas turtas buvo skirtas ne įmonės veiklai vykdyti, o trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti, todėl ieškovei padaryta žala.

17. Atsakovui argumentuojant, kad dalį turto, t. y. metalinius vartus, šlifavimo stakles OTT RS-O, gamyklinis Nr. 264, nusiurbimo ventiliatorių Spanex 5.5, granulinį katilą 12 wK, katilą Unica Vento Bio 50 kW, Maxi Febe 7 kW, ugniakurą MCZ, dulkių filtravimo įrenginį, jis vis dar turi ir gali perduoti bankroto administratoriui, teismas pažymėjo, kad nurodytas turtas nebuvo apskaitytas, neinventorizuotas, neturi jokių skiriamųjų ženklų ar požymių, todėl nėra galimybės jį identifikuoti ir nustatyti, kad tai tas pats už ieškovės lėšas įsigytas ir jai priklausantis turtas. Teismas pažymėjo ir tai, kad bankroto administratorius lankėsi atsakovo nurodytose patalpose, kuriose jis teigė esant turtą, tačiau tuo metu atsakovas nenurodė patalpose buvusio ginčo turto ir jo neperdavė. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodyto už UAB „Modek“ pinigines lėšas įsigyto turto nėra, todėl padarė išvadą, kad atsakovas padarė įmonei žalą prarasdamas ar kitaip iššvaistydamas minėtą įmonės turtą.

18. Ieškovei argumentuojant, kad iš Hunton Fiber AS 2019 m. vasario 21 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 176591, kurios suma 3 161,17 Eur, 2019 m. kovo 28 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 177755, kurios suma 924,50 Eur, 2019 m. gegužės 27 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 179477, kurios suma 3 072,03 Eur, 2019 m. birželio 13 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 180063, kurios suma 2 669,37 Eur ir sąskaitą faktūrą Nr. 180064, kurios suma 346,50 Eur, įsigijo medienos plokščių, kurios nebuvo parduotos ar panaudotos įmonės veiklos tikslams, todėl turtas yra pasisavintas arba prarastas ir ieškovei padaryta 10 173,57 Eur žala, teismas konstatavo, jog šis reikalavimas pagrįstas tik iš dalies. Teismas nustatė, kad UAB „Ekorūmai“ apmokėjo 3 161,22 Eur už 2019 m. vasario 21 d. UAB „Modek“ užsakytas plokštes iš „Hunton fiber“ AS, remiantis civilinės bylos Nr. e2-480-867/2022 medžiaga, nustatyta, kad būtent šia suma buvo sumažintas UAB „Modek“ reikalavimas UAB „Ekorūmai“. Teismas nurodė, kad UAB „Modek“ 2019 m. vasario 21 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 176591 iš „Hunton fiber“ AS įsigijo plokščių už 3 161,17 Eur, tačiau prekės nebuvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, šio turto fiziškai nėra ir jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui, todėl padarė išvadą, kad atsakovas, sudarydamas šį pirkimo–pardavimo sandorį, bet neapskaitydamas ir turto neperduodamas bankroto administratoriui, padarė finansinę žalą ieškovei, kurios suma 3 161,17 Eur. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad kitas ieškovės nurodytas medienos plokštes iš tiesų įsigijo UAB „Ekorūmai“ ir prekės yra šios įmonės, o ne ieškovės nuosavybė.

19. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – nerūpestingai vykdė savo, kaip bendrovės administracijos vadovo (direktoriaus), pareigas, netinkamai tvarkė ir organizavo dokumentų, tarp jų – ir finansinės apskaitos dokumentų, apskaitą ir saugojimą, neperdavė bankroto administratoriui už įmonės lėšas įsigyto turto ar pinigų, jeigu turtas buvo parduotas, nepateisino jų teisėto panaudojimo įmonės naudai, todėl pažeidė JANĮ 57 straipsnyje numatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui visą įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turimą turtą (pinigus), neišsaugojo įmonės turto. Teismas konstatavo, kad įmonei ir jos kreditoriams yra padaryta 24 560,10 Eur žala, kurią atlyginti turi atsakovas.

20. Iš dalies patenkinęs reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas ieškovės naudai priteisė ir 5 procentų dydžio metinės procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

28. Pažymi, kad ne tik jis turi pareigą perduoti administratoriui turtą, bet ir administratorius turi pareigą turtą iš buvusio vadovo perimti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje pateiktas elektorinis susirašinėjimas patvirtina, jog nemokumo administratorius atsisako paimti atsakovo nurodytus daiktus, tačiau dėl šios aplinkybės nepasisakė. Nėra pateisinami tokie juridinio asmens nemokumo administratoriaus veiksmai. Mano, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę, kadangi nemokumo administratoriaus neteisėtas vengimas priimti savo žinion bendrovės turtą negali turėti jokios neigiamos įtakos buvusio vadovo teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismui 2022 m. vasario 24 d. buvo pateiktas išsamus ilgalaikio turto, paruošto perduoti nemokumo administratoriui, sąrašas su nuotraukomis.

29. Nurodo, kad plačiajuostės medienos šlifavimo / kalibravimo staklės „OTT RS-0 110“ bei pjuvenų nusiurbimo ventiliatorius „Spanex 5,5“, kurių bendra įsigijimo kaina 4 200 Eur, yra saugomi jo lėšomis ir iniciatyva ir paruošti perduoti administratoriui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui aiškino, jog atsirado galimybė įsigyti geros kokybės dėvėtą įrangą, kurios naujos bendrovė nebūtų galėjusi sau leisti įsigyti, tačiau šių įrenginių eksploatacijai buvo reikalinga galingesnė elektros instaliacija nei buvo patalpose, kuriose bendrovė vykdė veiklą. Bendrovė planavo patalpose atlikti pagerinimus, tačiau atlikus preliminarius projektinius vertinimus paaiškėjo, jog patalpų inžinerinių sprendimų pakeisti nebuvo galimybės. Pažymi, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl netinkamo įmonės lėšų panaudojimo, nė vienas pirkimo–pardavimo sandoris nėra pripažintas negaliojančiais ir / ar sukėlusiu žalą, tokių reikalavimų savo procesiniuose dokumentuose nekėlė ir ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas, sprendęs, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, šias lėšas panaudojo neracionaliai ir neatsakingai sudarydamas nenaudingus pirkimo sandorius ir tokiu būdu padaręs žalą tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, akivaizdžiai išėjo už civilinės bylos nagrinėjimo ribų, padarė išvadas dėl teisinių santykių, kurie nebuvo civilinės bylos nagrinėjimo objektas. Taip pat teigia, kad žalą prilyginti turto įsigijimo vertei būtų galima tik tuo atveju, jei turtas būtų pasisavintas, prarastas ir / ar sunaikintas. Nagrinėjamu atveju minėtas turtas yra saugomas ir paruoštas perduoti nemokumo administratoriui, turtas turi vertę, jį realizavus bendrovės nemokumo procese gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, tačiau nemokumo administratorius nepagrįstai atsisako turtą priimti. Pažymi, kad ilgalaikis materialusis turtas į ilgalaikio turto apskaitos korteles yra įtraukiamas apskaitos tikslais, turtą naudojant ir dėvint. Kadangi nurodytas turtas nebuvo naudotas veikloje bei dėvimas, todėl įtraukti į apskaitą, skaičiuoti nusidėvėjimą ir įsigijimo savikainą perkelti į atitinkamo laikotarpio sąnaudas nebuvo jokio teisinio pagrindo. Toks turtas paprastai atsispindi juridinio asmens atsargose.

30. Bendrovė 2016 m. spalio 13 d. iš UAB „Decopolis“ įsigijo granulinį 12 Kw katilą (E200500112) už 2 500,00 Eur bei 2016 m. lapkričio 7 d. iš UAB „Šiltis“ įsigijo granulinį 50 Kw katilą Unica Vento Bio, kurio kaina 3 300,00 Eur, iš viso už 5 800 Eur. Nurodo, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kad patalpos, kuriose veiklą vykdė bendrovė, priklauso UAB „Šiltas būstas“ vadovui, todėl nesupranta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad turtas buvo naudotas trečiojo asmens UAB „Šiltas būstas“ poreikiams tenkinti. Bylos nagrinėjimo metu ne kartą tvirtino, kad patalpos priklauso fiziniam asmeniui, niekaip nesusijusiam nei su UAB „Šiltas būstas“, nei su UAB „Modek“. Patalpos buvo suteiktos UAB „Modek“, tačiau kadangi buvo nešildomos įsigijo du nurodytus granulinius katilus patalpų apšildymui. Šis turtas buvo būtinas bendrovės veiklai vykdyti, byloje nėra jokių duomenų, kad šis turtas būtų buvęs įsigytas UAB „Šiltas būstas“ poreikiams tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šios bendrovės teisių į pareigų, tačiau UAB „Šiltas būstas“ niekuomet nebuvo įtraukta į procesą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

31. Neneigia, jog dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių buvo prarasta dalis elektroninėse laikmenose buvusių bendrovės dokumentų, taip pat ir dalis bendrovės ilgalaikio turto apskaitos kortelių. Mano, kad vien ši aplinkybė negali būti absoliučiu pagrindu pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, jog turtas buvo įsigytas ne bendrovės poreikiams tenkinti. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog šiuo turtu naudojosi (ar turėjo galimybę naudotis) kokie nors kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus bendrovę. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį bei 209 straipsnį. Šiame nutarime akcentuojama, jog nemokumo administratorius gali ir privalo imtis tam tikrų priemonių kliūčiai pašalinti (šiuo atveju kreiptis į atitinkamas įstaigas ir bandyti atstatyti sugadintus serverius), o išlaidas padengti iš bankrutuojančios įmonės turto įstatymo nustatyta tvarka. Jokių veiksmų nemokumo administratorius ėmęsis nėra. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo žalos dydį prilyginti turto įsigijimo vertei, kadangi turtas yra saugomas ir paruoštas perduoti administratoriui.

32. Dėl mobilaus sulankstomo bokštelio 4400ALTREX mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo iš už pareikšto ieškinio ribų ir apelianto neteisėtais veiksmais pripažino ne bendrovės turto neperdavimą ir / ar įsigijimą ne bendrovės poreikiams tenkinti, o neva netinkamą bendrovės apskaitos tvarkymą, ko ieškovas neįrodinėjo. Pažymi, kad teisės aktai nenustato jokių trumpalaikio turto, kuris pradėjus naudoti buvo nurašytas į sąnaudas, apskaitos taisyklių. Įmonės pačios sprendžia, ar tvarkyti tokio turto apskaitą ir kaip tai daryti.

33. Dėl granulinės krosnelės MAXI FEBE White 7 kW nurodo, kad vykdant karkasinių namų statybos darbus, o ypač vidaus apdailos darbus, buvo būtinas šilumos šaltinis ir būtent dėl šių priežasčių buvo įsigyta sąlyginai nedidelės galios granulinė krosnelė, kuri buvo vežiojama po įvairius statybos objektus. Šio turto faktinis naudojimas bendrovės veikloje neatsispindi kokioje nors dokumentacijoje, o pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kad turtas nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Pažymi, kad šis turtas taip pat yra saugomas ir paruoštas perdavimui. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai absurdiškai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą. Bendrovės nemokumo administratoriui atsisakant perimti bendrovės turtą pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, jog ginčo turtas neegzistuoja, yra prarastas, sunaikintas ir / ar sugadintas. Be to, teismas išėjo už ieškinio ribų neteisėtais jo veiksmais įvardijęs netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą.

34. Dėl malkinio ugniakuro MCZ ir apdailos detalės pažymi, kad niekada neteigė, jog turtas įsigytas tiesioginei įmonės veiklai, priešingai, jie įsigyti siekiant sumontuoti kliento namuose Norvegijoje, tačiau kilus ginčui su klientu tai nebuvo padaryta. Dėl to turtas neturėjo būti įtrauktas į apskaitą ir laikytinas atsargomis. Šis turtas nebuvo dėvimas, jis yra išsaugotas, paruoštas perduoti.

35. Dėl dulkių filtravimo įrenginio nurodo, kad jo panaudojimas buvo neatsiejamai susietas su įsigytomis plačiajuostėmis medienos šlifavimo / kalibravimo staklėmis „OTT RS-0 110“. Dėl minėtų aplinkybių, kurių jis kaip bendrovės vadovas numatyti negalėjo, dėl inžinerinių kliūčių bendrovės patalpose ši įranga paleista būti negalėjo, tačiau tai nesuteikia pagrindo pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog bendrovei buvo padaryta žala, lygi šių įrenginių įsigijimo vertei. Šis turtas taip pat yra saugomas ir paruoštas perduoti.

36. Dėl gamybos sutarties Nr. 1216-01cPKMG pagrindu įgytų durų pažymi, kad aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog reikalavimą šioje dalyje taip pat neabejotinai ginčija, šios durys buvo nupirktos ir sumontuotos viename iš bendrovės vykdytų gyvenamųjų namų projektų Norvegijos Karalystėje, kartu su 2022 m. sausio 26 d. papildomais įrodymais pateikė ir pastato fotonuotrauką. Kadangi tai buvo atsargos, lygiai kaip medienos plokštės, šis turtas nebuvo ir neprivalėjo būti traukiamas į ilgalaikio turto apskaitą. Pažymi, kad jog pagal sąskaitą faktūrą Nr. 176591 įsigytos medienos plokštės buvo sunaudotos kilnojamo namelio, kuris buvo perduotas nemokumo administratoriui ir realizuotas bankroto procese, gamybai.

37. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo perkelti jam abejones dėl perduotino turto tapatumo įsigijimo dokumentams. Į civilinę bylą nėra pateiktas nė vienas įrodymas, iš kurio būtų galima spręsti, jog jis nemokumo administratoriui siekia perduoti ne tuos pačius daiktus, kurie buvo įsigyti pagal byloje pateiktas sąskaitas faktūras.

Žemesnės instancijos teismas

43. Ieškovės nuomone, šiuo atveju žala padaryta atsakovo veikimu ar / ir neveikimu disponuojant įmonės turtu ir netinkamas tyčinis buhalterinės apskaitos vedimas sudarė prielaidas ir sąlygas žalai kilti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą perduoti visą turtą, tačiau perdavė tik balanse apskaitytą turtą, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad aptariamas turtas niekuomet nebuvo prarastas. Pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turtas (šildymo katilai, krosnelės) yra susidėvėję ir neturintys vertės, seniai nurašyti. Apelianto siekis nežinia kieno naudai sunaudotą ir nudėvėtą turtą perduoti administratoriui kaip neva kreditinių reikalavimų tenkinimo šaltinį vertintinas kaip dar vienas nesąžiningumo įrodymas. Apeliantas, kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo argumentą kelia nemokumo administratoriaus atsisakymą perimti nežinia kieno nudėvėtą ir į įmonės apskaitą bei į eksploataciją neįtrauktą turtą. Apelianto siekis ir motyvai prieštarauja JANĮ 57 straipsniui, nes įmonė byloje aptariamo turto nenaudojo savo veikloje ir jo nevaldė, pasak apelianto, jis buvo nurašytas. Tuo tarpu, įmonės valdytas ir naudotas turtas buvo perduotas administratoriui ir yra perimtas.

44. Teigia, jog apeliantas nepaaiškino, kodėl, įmonei trūkstant lėšų, nepardavė nenaudotų medienos šlifavimo / kalibravimo staklių ir pjuvenų nusiurbimo ventiliatoriaus, nors įmonė nemoki jau nuo 2018 metų. Mano, kad tai dar kartą įrodo, jog turtas buvo naudotas kitų asmenų poreikių tenkinimui, sukurta situacija, kai už įmonės lėšas įsigytas turtas nuvertėja ir dėl šios priežasties įmonei padaryta žala sutampa su turto įsigijimo verte / kaina.

45. Pažymi, kad pats apeliantas nurodo, jog 2016 m. spalio 13 d. už 2 500 Eur įsigytas granulinis katilas buvo naudojamas, nurašytas dar 2019 m., tačiau nebuvo utilizuotas, yra saugomas ir gali būti perduotas, tačiau eksploatuoti nebetinkamas, nes reikalauja remonto, kuris yra per brangus, atsižvelgiant į jo kainą, taip pat ir 2016 m. lapkričio 7 d. už 3300 Eur įsigytas katilas, kuris nebetinkamas eksploatuoti ir nurašytas dar 2019 m. lapkričio mėnesį. Dėl 2017 m. lapkričio 7 d. granulinės krosnelės (1000,00 Eur įsigijimo vertės) apelianto pozicija taip pat nenuosekli, teigdamas, kad turtas yra nurašytas, apeliantas nepateikia nė vieno nurašymo akto, kita vertus, teigia, kad turtas vertingas ir gali būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nutyli, kad jau nudėvėto ir vertę praradusio turto pervežimo kaštai viršys jo vertę ir naudos kreditoriams nesukurs, tik nuostolius.

46. Taip pažymi, kad nors apeliantas teigia, jog plačiajuostės medienos šlifavimo / kalibravimo staklės ir pjuvenų nusiurbimo ventiliatorius buvo įsigyti tiesioginei veiklai vykdyti, todėl apskaitomi įmonės atsargose, tačiau dėl techninių kliūčių nepanaudoti, šis turtas niekada nebuvo apskaitytas įmonės atsargose. Pažymi, kad tik ilgalaikio turto įtraukimas į eksploataciją sudaro teisinį pagrindą turto nusidėvėjimą perkelti į gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų vertę. Šioje byloje būtent nustatyta, kad ieškinyje išvardintas turtas nebuvo įtrauktas į apskaitą ir jo įsigijimo savikaina nebuvo perkeliama į paslaugų ar prekių vertę. Taip pat apeliantas nenurodo, kodėl dėl techninių kliūčių įmonės veikloje negalėdamas naudoti plačiajuosčių medienos šlifavimo / kalibravimo staklių, įsigytų 2016 m., dar po metų įsigijo dulkių filtravimo įrenginį, kuris, kaip pats teigia, neatskiriamai susijęs su staklėmis.

47. Pažymi, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog patalpose (duomenys neskelbtini) veikė UAB „Šiltas būstas“ ir kitos įmonės, tačiau negalėjo nurodyti, kam priklauso patalpos, teigė tik, kad fiziniams asmeniui, taip pat nepagrindė savo teiginių, kad patalpomis naudojosi žodinės panaudos pagrindu. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonė naudojosi patalpomis. Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas nusprendė dėl nedalyvavusio byloje asmens teisių ir pareigų.

48. Nurodo, kad mobilaus sulankstomo bokštelio, kaip trumpalaikio turto įsigijimas, taip pat privalo atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl net ir sunaudoto veikloje trumpalaikio turto utilizavimas turėjo būti užfiksuotas, o tokių įrodymų apeliantas nepateikė. Taip pat deklaratyvūs ir įrodymais nepagrįsti apelianto teiginiai dėl granulinės krosnelės naudojimo įvairiuose objektuose, turtas neįtrauktas į ilgalaikio turto apskaitą, nėra duomenų, kad parduotas.