Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

15. Nemokumo administratorius į bylą pateikė ieškovės sudarytas pirkimo pardavimo sutartis, sandorių užsakymus, sąskaitas faktūras ir kitus rašytinius įrodymus, susijusius su įgytu turtu iš UAB „Modek“ piniginių lėšų.

16. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo paskaitos tvarkymo ir nusikalstamo bankroto.

17. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Ekorūmai“ per AB „Swedbank“ atliktų mokėjimų nurodymus, t.y. 2019-04-02, mokėjimo nurodymu Nr. 421 pervedė gavėjui Hunton fiber AS 924,50 Eur, mokėjimo paskirtis – „Order No. 2480143“; 2019-05-31, mokėjimo nurodymu Nr. 458 pervedė gavėjui Hunton Fiber AS 3 072,03 Eur, mokėjimo paskirtis – Order No. 249815; 2019-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 462, UAB „Ekorūmai“ gavėjui Hunton fiber AS pervedė 346,50 Eur , mokėjimo paskirtis – Order No. 249816; ir 2019-06-12 mokėjimo pavedimu Nr. 475 UAB „Ekorūmai“ pervedė gavėjui Hunton fiber AS 2 669,37 Eur, mokėjimo paskirtis – Order No. 250355.

18. Iš 2019-02-12 sąskaitos faktūros Nr. MDK2019005, matyti apie dalies plokščių realizavimą UAB „Ekorūmai“, kurių vertė 20 615,21 Eur.

19. Iš 2019-02-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. N-2019024 nustatyta, jog UAB „Modek“ įsigijo iš UAB „Nebe“ (šiuo metu UAB „Ekorūmai“) baldų gamybos paslaugų pagal projektą Bjorn Esbjornsen Norvegija už 21 000,00 Eur ir už baldų gamybai sunaudotą energiją turėjo sumokėti UAB „Nebe“ 1 373,35 Eur (2019-11-26 PVM sąskaita faktūra Nr. N-2019074). Taip pat atsakovas pateikė UAB „Kenlin“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš kurių nustatyta, kad UAB „Nebe“ užsakė transportavimo paslaugas iš Gjovik, Norvegija į Kretingą ir Klaipėdos r. sav. laikotarpiu nuo 2019-04-03 iki 2019-06-13.

20. Atsakovas pateikė perduodamo turto sąrašą, nurodydamas, jog šį turtą gali perduoti ieškovei, iš kurio matyti, įrenginių nuotraukos.

21. Ieškovė teigia, kad pripažinus UAB „Modek“ bankrotą tyčiniu, nemokumo administratorius pateikė pareiškimą atsakovui, kuriuo prašė pateikti informaciją dėl ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyto turto apskaitos bei naudojimo, tačiau atsakovo pateiktas paaiškinimas nepagrindė įmonės įsigyto turto tinkamo naudojimo įmonės UAB „Modek“ veikloje, todėl teigia, jog atsakovas, nuslėpė turtą ar pinigines lėšas, ir tokiu būdu padarė žalą UAB „Modek“. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad byloje yra pateikti turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai, duomenys apie bendrovės vykdytą veiklą, turtas buvo įsigytas, įdiegtas ir naudotas bendrovės reikmėms, o turto neapskaitymas savaime nesukėlė žalos įmonei.

22. Bendrovės vadovo deliktinė atsakomybė yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, laikytis lojalumo juridiniam asmeniui pareigos, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, ar įmonės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai, sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiški žala bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. Taigi, bendrovės vadovo pareiga pasidomėti ir įvertinti sudaromo sandorio ekonominį pagrįstumą bei tikslingumą, kyla iš pirmiau įvardytų vadovui pagal kompetenciją priskirtų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, kurių nevykdymas (netinkamas vykdymas) lemia vadovo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013).

23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

24. Vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kai jis sudaro naudingus sandorius ir atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius naudą. Jeigu vadovo veiksmai, priimami sprendimai, sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi juridinio asmens tikslams, viršija normalią ūkinę riziką, tokie veiksmai neatitinka sąžiningos ir protingos veiklos standartams. Aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, savaime nesudaro pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

25. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo veiksmai, sudarant ir vykdant sandorius, turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai).

28. Nuo 2020-01-01 įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs JANĮ 57 straipsnyje numatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1319-924/2020).

29. Šioje byloje svarbu pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021-04-25 nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-03 nutartį, kuria UAB „Modek“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų, motyvuojant tuo, kad buvo vedama aplaidi, apgaulinga buhalterinė apskaita, neperduoti visi finansinės apskaitos dokumentai, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. UAB „Modek“ vadovas, šioje byloje atsakovas, bendrovei jau esant nemokiai, vykstant priverstiniam išieškojimui iš bendrovės turto, buhalterinę apskaitą organizavo tokiu būdu, kad kreditoriai negalėtų patenkinti savo finansinių reikalavimų iš įmonės turto. Vadovas sąmoningais veiksmais blogino bendrovės turtinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjama žala bendrovei, padaryta vadovui neperdavus turto, kuris buvo įsigytas iš bendrovės lėšų. Taigi buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo konstatavimo įmonės tyčinio bankroto byloje faktas sudaro pagrindą perkelti atsakovui papildomą įrodinėjimo naštą, taip pat sudaro pagrindą abejoti perdavimo aktų turinio patikimumu(Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1031-370/2021). Šioje byloje ieškovė neįrodinėja, kad netinkamai vesta buhalterinė apskaita sukėlė žalą, o įrodinėja, kad žalą bendrovei sukėlė buvusio įmonės vadovo veiksmai neperduodant iš bendrovės lėšų įsigyto turto arba perduodant ne bendrovės turtą. Taigi šiuo atveju, analizuojant atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas, vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų laikytina įrodyta – kaltė, kuri yra preziumuojama, kadangi atsakovas ir šioje byloje neginčija fakto, jog tinkamai buhalterinės apskaitos nevedė, t.y. ginčo turto įmonėje neapskaitė.

30. Ieškovė teigia, kad atsakovas nuslėpęs ieškinyje nurodytą turtą ar pinigines lėšas gautas jį pardavus, padarė žalą ieškovei. Ieškinyje nurodytas turtas buvo įsigytas už bendrovės pinigines lėšas, tačiau jis nebuvo apskaitytas ilgalaikio turto apskaitoje, jis buvo naudojamas kitų asmenų poreikių tenkinimui ir jo iškėlus bankroto bylą atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui, jį slėpė iki nemokumo administratorius pateikė prašymą atsakovui paaiškinti dėl iš įmonės lėšų įsigyto ir nemokumo administratoriui neperduoto turto.

31. Šiuo atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nutartis dėl bankroto bylos UAB „Modek“ iškėlimo priimta 2020-01-22, buvęs bendrovės vadovas atsakovas 2020-02-19 perdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus pagal Perdavimo priėmimo aktą; Ilgalaikio turto pirkimų per paskutinius 60 mėnesius suvestinę; Ilgalaikio turto pardavimų per paskutinius 60 mėnesius suvestinę; Ilgalaikio turto nurašymų per paskutinius 60 mėnesius suvestinę. Pasak nemokumo administratoriaus, po kurio laiko paaiškėjo, jog buvęs bendrovės vadovas neapskaitė iš UAB „Modek“ piniginių lėšų įsigyto turto ir jo neperdavė. Atsakovas neginčija, kad turtas nėra apskaitytas ir neperduotas nemokumo administratoriui, tačiau teigia, jog turtas buvo naudojamas UAB „Modek“ poreikiams tenkinti ir apie šį turtą buvo užmiršęs, beveik visas turtas yra išsaugotas ir nemokumo administratorius gali atvykti jį pasiimti.

32. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog ilgalaikio turto pirkimų per paskutinius 60 mėnesius suvestinė nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, todėl neturi įrodomosios reikšmės, tačiau teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, kadangi vertinant pateiktų turto ir dokumentų perdavimo aktų įrodomąją galią svarbus tokių aktų turinys bei aktų sudarymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1031-370/2021). JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Taigi šiuo atveju atsakovas turėjo prievolę, perduodamas įmonės dokumentaciją bankroto administratoriui privalėjo tikrinti informacijos teisingumą, pateikti juos atsakingai, kadangi šie duomenys turi esminės reikšmės atsiskaitant su įmonės kreditoriais ir taip užtikrinant jų teises. Taigi atsižvelgus į tai, laikytina, kad Ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo per paskutinius 60 mėn. suvestinės yra tinkamas rašytinis įrodymas šioje byloje vertinant ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, kadangi atsakovas privalėjo bet kokius bankroto administratoriui perduodamus apskaitos dokumentus, juos perduoti tinkamai, kitu atveju tokių rašytinių įrodymų pateikimas vertinamas atsakovo nenaudai.

33. Atsakovas taip pat teigia, kad nei ĮBĮ nei JANĮ nenumato konkretaus sąrašo dokumentų, kurie turi būti privalomai perduoti bankrutuojančio juridinio asmens bankroto administratoriui, tačiau teismas pabrėžia, jog įmonės turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo procedūros, taip pat ir administratoriaus veiksmų tokios procedūros metu nereglamentavimas neatleidžia vadovo nuo pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, tinkamo įvykdymo pagal bendruosius reikalavimus, taikomus bendrovės turto apskaitai.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to, pagal kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1031-370/2021).

38. Ieškovė nurodo, o rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad UAB „Modek“, atstovaujama atsakovo, 2016-02-23 sudarė sutartį su M. L., ja šalys susitarė, kad M. L. pateiks vartus per 3 savaites nuo sutarties pasirašymo, o UAB „Modek“ įsipareigojo už vartus sumokėti 1 395,00 Eur, iš kurių avansinį mokėjimą sudaro 400,00 Eur, o likusią 995,00 Eur sumą UAB „Modek“ įsipareigojo sumokėti per dieną po vartų pateikimo. UAB „Modek“ sumokėjo M. L. už vartus. Ieškovės atstovas nurodo, kad šis turtas į įmonės eksploataciją nebuvo įtrauktas, tačiau turtas sumontuotas ir naudojamas atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui. Nors dalis apmokėjimo vykdyta iš atsakovo banko sąskaitos, tačiau šios lėšos gautos iš UAB „Modek“, kadangi apmokėjimo dalis sumokėta grynaisiais yra įtraukta į UAB „Modek“ kasos piniginių lėšų panaudojimo apskaitą.

39. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir teigia, kad įmonė neturėjo sandėlio, saugojimo aikštelės, kuriuose būtų galėjusi saugoti įmonės veikloje naudotas ir parduodamas medžiagas ir bendrovei priklausantį automobilį, todėl buvo užsakyta ir pagaminta metalinė vartų konstrukcija, kuri buvo sumontuota įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Slenių k., Klaipėdos r. sav. Išlaidos, susijusios su šių vartų konstrukcijos gamyba ir įrengimu buvo padengtos iš atsakovo asmeninių lėšų, todėl įmonė jokių sąnaudų nepatyrė. Šie vartai buvo įrengti dar iki įmonei iškeliant bankroto bylą. Kita vertus šiam turtui taikytinas 4 metų nusidėvėjimo normatyvas, todėl įvertinus tai, kad turtas naudotas 3 m. jam turi būti taikomas 75 proc. nusidėvėjimo normatyvas.

40. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ieškovės vardu pagal 2016-02-23 Sutartį užsakė vartus iš M. L., kurių kaina 1 395,00 Eur, kurį sudaro 400,00 Eur avansinis mokėjimas ir 995,00 Eur likutis, mokėtinas po prekės užsakymo. 2016-03-02 ieškovei buvo pateikta sąskaita faktūra Serija ir Nr. SF 56, kuri patvirtina 400,00 Eur avanso sumokėjimą ir 995,00 Eur mokėtiną likutį, kuris apmokėtas grynaisiais 2016-03-02 pinigų priėmimo kvitu Serija A Nr. 18/6488. Iš šių rašytinių dokumentų nustatyta, kad atsakovas šį turtą įsigijo UAB „Modek“ vardu, atsakovas, kaip UAB „Modek“ buvęs vadovas disponavo šiuo turtu. Be kita ko, atsakovas tik deklaratyviais teiginiais bando įrodyti, jog už šį turtą mokėjo iš savo asmeninių lėšų, tačiau jokių tai patirtinančių duomenų teismui nepateikė, todėl darytina išvada, kad vartai buvo įgyti už įmonės pinigus, kuriais disponavo atsakovas, kaip atskaitingas asmuo. 2020-02-19 turto Perdavimo priėmimo aktu šis turtas perduotas nebuvo, šis turtas nenurodytas nei Ilgalaikio turto pirkimų ar pardavimų per paskutinius 60 mėn. suvestinėse, taigi turtas apskaitytas nebuvo. Nors vartai įrengti (duomenys neskelbtini), Slengių k., Klaipėdos r. sav., kurioje buvo ieškovės buveinė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad įmonės buveinės vieta yra ir atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovas teigia, kad šis turtas naudotas ieškovės poreikiams tenkinti, kadangi vartai buvo įsigyti sandėliavimo patalpoms, tačiau šiuos atsakovo paaiškinimus teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra – byloje nėra duomenų apie poreikį sandėliuoti prekes, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kokios prekės buvo sandėliuojamos ieškovės buveinės vietoje tik papildomai pažymėjo, kad jame buvo laikomas ir įmonės automobilis. Atsakovas, perduodamas turtą bankroto administratoriui, šio turto nenurodė, jo neperdavė. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad didžioji dalis šio turto buvo įsigyta prieš penkerius metus, todėl jį tiesiog pamiršo, tačiau teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai dėl kelių priežasčių. Visų pirma, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – Ilgalaikio turto pirkimų, pardavimų ir nurašymo per 60 mėn. suvestinių, matyti, kad atsakovas nepamiršo nurodyti apie įmonei priklausiusį automobilį BMW 5 serija, kuris buvo įsigytas 2017-09-01, parduotas ir nurašytas 2018-08-17, tačiau pamiršo nurodyti garažo vartus, kurie buvo įrengti automobilio laikymui. Taigi labiau tikėtina, kad ilgalaikio turto perdavimo dieną atsakovas šio turto bankroto administratoriui neperdavė, kadangi šio turto tiesiog nelaikė UAB „Modek“ ilgalaikiu turtu, o savo asmenine nuosavybe, kurie įrengti atsakovui priklausančioje gyvenamojoje vietoje. Tai patvirtina ir ta aplinkybe, kad ir šiuo metu šie vartai vis dar yra atsakovui priklausančiame garaže. Taigi laikytina, kad šis turtas buvo įsigytas ne UAB „Modek“, o atsakovo poreikių tenkinimui, kuris iki šiol naudojamas atsakovo asmeninėms reikmėms, nes vartai sumontuoti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Antra, atsakovo teiginys, jog jis galėjo pamiršti perduoti vartus bankroto administratoriui, tik patvirtina, jog atsakovas netinkamai, neapdairiai ir nerūpestingai vykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigas veikti ieškovės naudai. Šiuo atveju tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto inventorizacijos neužtikrinusiam atsakovui tenka našta įrodyti, koks ir kiek turto turėjo būti bendrovėje bankroto bylos iškėlimo dieną, kokį turtą jis perdavė administratoriui, šio turto kiekį ir kokybę. Atsakovo našta įrodyti aplinkybes dėl tinkamo turto perdavimo tenka ir iš jam, kaip specialiajam civilinių teisinių santykių subjektui (įmonės vadovui), materialinės teisės normų numatytų pareigų. Tačiau šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų apie neginčijamą turto panaudojimą UAB „Modek“, o ne atsakovo poreikių tenkinimui. Taigi atsižvelgus į tai, kad turtas buvo įsigytas iš UAB „Modek“ piniginių lėšų, tačiau ne įmonės veiklos poreikiams tenkinti, o atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, darytina išvada, kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus, tokiu būdu padarydamas žalą ieškovei, kuri siekia 1 395,00 Eur. Egzistuoja ir priežastinis ryšys, kadangi jei atsakovas būtų turtą apskaitęs, būtų įrodyta turto priklausomybė UAB „Modek“, o jei turtas būtų buvęs perduotas administratoriui, žala nebūtų kilusi. Atsakovo kaltė preziumuojama, todėl atskirai neįrodinėtina.

41. Ieškovė nurodo, kad UAB „Modek“ 2016-09-22 iš M. R. už 3 500,00 Eur įsigijo plačiajuostes medienos šlifavimo kalibravimo stakles „OTT RS-0 110“ gamyklinis Nr. 264. Apmokėjimą už šį turtą atliko buvęs įmonės vadybininkas Š. A. iš savo asmeninės sąskaitos, nurodant, kad apmokama „Serija MMD Nr. 003 už UAB „Modek“. Šios lėšos priklausė ieškovei ir buvo patikėtos vadybininkui Š. A., kaip atskaitingam asmeniui. Taip pat atsakovo sprendimu įmonė 2016-09-22 iš S. R. už 700,00 Eur įsigijo pjuvenų nusiurbimo ventiliatorių „Spanex 5,5“. Šis turtas nebuvo įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto sąrašą bei neįvestas į eksploataciją. Nėra duomenų, kad būtų parduotas ir iškėlus bankroto bylą, administratoriui neperduotas.

42. Atsakovas teigia, kad šis turtas buvo naudotas įmonės veikloje, kadangi įmonės pagrindinė veikla buvo karkasinių namų statyba, baldų gamyba, tačiau jis nebuvo paleistas, nes turto eksploatacijai buvo reikalinga galingesnė elektros instaliacija nei buvo patalpose, kurioje bendrovė faktiškai vykdė veiklą. Planavo patalpose atlikti pagerinimus, tačiau inžinerinių sprendimų pakeisti nebuvo galimybės. Nuo turto įsigijimo praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl apie jo egzistavimą pamiršo. Šis turtas saugomas buvusių įmonės partnerių patalpose ir gali būti perduotas nedelsiant.

44. Ieškovė įrodinėja, jog 2016-10-13 iš UAB „Decopolis“ buvo įsigytas granulinis katilas 12 wK (E200500112) už 2 500,00 Eur, tačiau šis turtas nebuvo įtraukas į ilgalaikio turto sąrašą ir nėra duomenų, kad jis yra parduotas. Taip pat 2016-11-07 iš UAB „Šiltis“ įsigytas katilas Unica Vento Bio 50 kW, kurio suma 3 300,00 Eur. Šis turtas į ilgalaikio turto apskaitą įtrauktas nebuvo, taip pat nėra duomenų apie turto pardavimą ar jo nurašymą. Šio turto naudojimą bendrovės veikloje paneigia ilgalaikio turto pirkimų per paskutinius 60 mėn. suvestinė, iš kurios matyti, kad šis turtas nebuvo įvestas į eksploataciją, todėl negalėjo būti naudojamas bendrovės veikloje.

45. Atsakovas teigia, kad šis turtas buvo sumontuotas ir naudojamas bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. sav., kuriose buvo įrengtas stalių cechas baldų gamybai. Dėl šios patalpos buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, o bendrovė patalpas prižiūrėjo savo lėšomis, turėjo užtikrinti ir tinkamas sąlygas savo darbuotojas, įskaitant ir patalpų šildymą. Šie įrengimai buvo įtraukti į ilgalaikio turto apskaitą, tačiau bendrovėje įrengimai buvo nurašomi per 3 metus, todėl šis turtas buvo nurašytas dar 2019 m. spalio mėn. (šildymo katilas iš UAB „Decopolis“) ir 2019 m. lapkričio mėn. (šildymo katilas Unica Vento Bio). Kita vertus šis turtas vis dar yra saugomas ir gali būti perduotas nedelsiant, tačiau jis nėra tinkamas eksploatacijai, reikalauja remonto, kuris yra per brangus.

46. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Modek“ 2016-10-13 iš UAB „Decopolis“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DP-16304 įsigijo granulinį katilą 12 wK (E200500112) už 2 500,00 Eur, o 2016-11-07 iš UAB „Šiltis“ pagal PVM sąskaita faktūra Nr. SIL 08551 įsigytas katilas Unica Vento Bio 50 kW, kurio suma 3 300,00 Eur. Atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad šis turtas buvo įsigytas iš įmonės lėšų, kad šis turtas nebuvo apskaitytas, tačiau nurodo, kad jis buvo naudojamas įmonės veikloje. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad šie šildymo katilai buvo įrengti adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. sav., ten buvo gamybinės patalpos (400-500 kv.m.) ir ofisas, kurios priklauso kitam privačiam asmeniui – UAB „Šiltas būstas“ direktoriui. Patalpomis naudojosi pagal žodinę panaudos sutartį, tačiau manais įsipareigojo apšildyti tiek panaudos sutartimi perimtas patalpas, tiek ir UAB „Šiltas būstas“ verslui naudojamas patalpas. Tačiau teismas šiuos atsakovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų į bylą, galinčių patvirtinti tokių patalpų poreikį, nepateikta jokių įrodymų apie panaudos sutartį ar kitokius susitarimus, kuriais remiantis UAB „Modek“ veiklai reikėjo įsigyti šildymo katilus. Taip pat šie katilai nebuvo apskaityti - nebuvo įtraukti nei į Ilgalaikio turto apskaitą, nei į Ilgalaikio turto pirkimo ar pardavimo per paskutinius 60 mėn. apskaitą, kas galėtų patvirtinti tokių įrenginių priklausymą UAB „Modek“. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, veikdamas UAB „Modek“ vardu, įsigijo du didelės vertės šildymo katilus, kurių neapskaitė, kurių naudojimo įmonės veikloje negali pagrįsti jokiais įrodymais, neįvykdė pareigos perduoti šį turtą bankroto administratoriui, darytina išvada, kad tokiu veikimu atsakovas padarė žalą ieškovei, kadangi šis turtas naudotas trečiojo asmens UAB „Šiltas būstas“ poreikiams tenkinti. Kita vertus teismas taip pat vertina ir paties atsakovo pozicijos nenuoseklumą. Atsakovas teigia, kad Ilgalaikis turtas įmonėje buvo nurašomas po trejų metų, todėl šis turtas buvo nurašytas 2019 m., tačiau kaip byloje nėra duomenų apie šio turto apskaitą įmonėje, taip nėra ir jokių duomenų apie Ilgalaikio turto nurašymą byloje. Tačiau tuo pačiu atsakovas siūlo šį neva nurašytą turtą bankroto administratoriui pasiimti. Tokia nenuosekli ir nelogiška atsakovo pozicija, įvertinus tai jog, atsakovas jau buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio įmonės bankroto, kelia pagrįstų abejonių ir dėl paties atsakovo sąžiningumo sprendžiant bylą dėl žalos priteisimo šioje byloje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas padarė žalą ieškovei, kuri siekia 5 800,00 Eur.

47. Ieškovė nurodo, jog 2017-10-30 iš UAB „Gitana“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0085585 įsigyta mobilus sulankstomas bokštelis 4400ALTREX, kurio kaina 359,00 Eur. Šis turtas taip pat nebuvo įtrauktas į UAB „Modek“ ilgalaikio turto apskaitą, nors pagal įmonės apskaitos politiką ilgalaikio turto vertė buvo 350,00 Eur. Nėra duomenų, kad turtas buvo ir parduotas. Taip pat, jei turtas pripažintinas trumpalaikiu, kuris nusidėvėjo, jis turėjo būti realizuotas antrinių žaliavų supirkėjams.

48. Atsakovas teigia, kad tai yra trumpalaikis turtas, kadangi bendrovėje į ilgalaikio turto apskaitas įtraukiamas turtas, kurio vertė 350,00 Eur be PVM, tuo tarpu šio turto kaina be PVM – 296,69 Eur. Be to turtas naudotas ne ilgiau kaip metus. Trumpalaikio turto apskaita bendrovėje vedama nebuvo, kadangi tai leidžia įstatymas.

49. Nagrinėjamu atveju, iš bankroto administratoriaus pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovės trumpalaikiu turtu laikytinas turtas, kurio vertė be PVM 350,00 Eur, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad mobilus sulankstomas bokštelis 4400ALTREX yra trumpalaikis įmonės turtas.

50. Pajamų mokesčio įstatymo 13 straipsnio 4 dalis numato, kad trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ar šio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytai naudai teikti trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog norminiuose aktuose nėra reglamentuojama trumpalaikio turto apskaita, pradėtus naudoti mažaverčius daiktus galima priskirti sąnaudoms – leidžiamiems atskaitymams, neatsižvelgiant į tai, kad nurašyti į sąnaudas šie daiktai dar ne vienerius metus bus naudojami pajamoms uždirbti, tačiau teismas pažymi, kad vis dėl to turi būti vykdoma tokio turto nurašymo apskaita (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-152/2010). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad būtų teikiama laiku ir tiksli informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms, savininkams, kreditoriams, komercinės veiklos partneriams ir garantuojamas ūkiniams komerciniams sandoriams informacinis pagrindas. Šiuo atveju, kaip jau minėta anksčiau, prejudiciniu sprendimu pripažinta, kad buhalterinė apskaita UAB „Modek“ įmonėje buvo vedama aplaidžiai, apgaulingai, neperduoti visi finansinės apskaitos dokumentai, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ieškovės atstovas bankroto administratorius taip pat nurodo, jog net ir pripažinus šį turtą trumpalaikiu, bankroto administratoriui turėjo būti perduoti duomenys apie tokio turto realizavimą antrinių žaliavų supirkėjams. Įvertinus teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką trumpalaikio turto apskaitos klausimu, darytina išvada, kad nors šis minėtas trumpalaikis turtas, kurio vertės prašoma ieškiniu, galėjo būti nurašytas į sąnaudas ir įmonės apskaitoje šis turtas galėjo ir neatsispindėti, tačiau buhalterinėje apskaitoje turėjo būti vykdoma tokio turto nurašymo apskaita, o bankroto administratoriui turėjo būti perduoti tokio turto nurašymo aktai, priešingu atveju būtų paneigta įmonės vadovo pareiga teikti organizuotą ir tikslią buhalterinės apskaitą, kurios pagrindu teikiama informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms, savininkams, kreditoriams, komercinės veiklos partneriams. Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas neapskaitydamas trumpalaikio turto nurašymo, tokiu būdu pažeidė pareigą skaidriai ir tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, tokiu būdu nuslėpdamas iš įmonės lėšų įsigytą turtą ir jo neperduodamas bankroto administratoriui, dėl to laikytina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais, kurie buvo priežastinis ryšys, padarė žalą ieškovei, kurios vertė 359,00 Eur. Įmonės vadovo kaltė preziumuojama, ji nepaneigta, todėl papildomai šiuo klausimu nepasisakytina.

51. Ieškovė nurodo, jog 2017-11-07 iš UAB „Decopolis“ už 1 000,00 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DP17265 įsigyta granulinė krosnelė MAXI FEBE White 7 kW. Turtas neįtrauktas į ilgalaikio turto apskaitą, nėra duomenų, kad turtas parduotas. Turtas nebuvo įvestas į eksploatacija, kokiuose objektuose turtas buvo naudojamas, duomenų nėra.

52. Atsakovas nurodo, kad turtas buvo naudotas bendrovės veikloje šildymui įvairiuose statybos objektuose, turtas nėra utilizuotas, saugomas ir gali būti perduotas nedelsiant, tačiau jis yra prastos būklės, bevertis.

53. Kaip minėta anksčiau, įstatymas numato, kad įmonės vadovas turi pareigą tinkamai tvarkyti įmonės turtą, vesti įmonės buhalterinę apskaitą bei daryti turto inventorizaciją ir nors netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas vis tiek gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas, tačiau ši įrodinėjimo našta atitenka įmonės vadovui, o ne įmonei. Šiuo atveju atsakovas be savo paaiškinimų į bylą kitokių įrodymų, patvirtinančių šio naudojimą įmonės veikloje, nepateikė, todėl atsakovo žodiniai paaiškinimai dėl granulinės krosnelės naudojimo statybos objektuose šildymui vertintini kaip deklaratyvūs. Taigi laikytina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nevykdydamas įstatyme nurodytos pareigos tinkamai vykdyti įmonės turto apskaitą, šio turto neperdavė bankroto administratoriui įmonei iškėlus bylą teisme; tokiu būdu padarydamas žalą įmonei, įsigydamas iš įmonės lėšų granulinę krosnelę už 1 000,00 Eur; priežastinis ryšys įrodytas, kadangi jei turtas būtų buvęs apskaitas ir įvestas į eksploataciją, būtų pagrįstas turto naudojimas įmonės poreikiams tenkinti, o turtą perdavus bankroto administratoriui būtų buvę išvengta žalos. Nors atsakovas teigia, kad turtas yra išsaugotas ir gali būti perduotas nedelsiant, tačiau byloje nesant duomenų apie turto naudojimą įmonės veikloje, nesant duomenų apie turto perleidimą tretiesiems asmenims, nesant duomenų apie šio turto egzistavimą, nėra pagrindo beverčio turto, kurio priklausomybė ir buvimo vieta nėra žinoma, perduoti bankroto administratoriui. Atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl neįrodinėtina, todėl iš atsakovo priteistina 1 000,00 Eur (įsigijimo vertė) žala ieškovei, kuri yra įrodyta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

54. Ieškovė nurodo, jog 2017-11-20 iš UAB „Decopolis“ už 3 000,00 Eur įsigytas malkinis ugniakuras MCZ ir apdailos detalė. Turtas neįtrauktas į turto sąrašą, nėra duomenų apie turto pardavimą, neįtrauktas į turto eksploatacijos sąrašą, todėl negalėjo būti naudojamas įmonės veikloje. Tokiu būdu šiam turtui neskaičiuojamas ir nusidėvėjimas.

55. Atsakovas paaiškino, kad jog šis turtas turėjo būti vežamas į Norvegiją, tačiau prasidėjus nesutarimams su klientais, turto buvo atsisakyta. Šis turtas iki šiol yra saugomas bendrovės buvusių partnerių patalpose, gali būti perduotas nedelsiant.

56. Remiantis anksčiau nurodytu išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika dėl įmonės vadovo pareigos tinkamai tvarkyti įmonės turtą ir naudoti jį įmonės veikloje, teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus dėl malkinės krosnelės įsigijimo ir panaudojimo įmonės veikloje ir nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų. Nors atsakovas teigia, kad šis turtas turėjo būti gabenamas į Norvegija pagal užsakovo užsakymą, o kilus nesutarimams su užsakovu, jis jos atsisakė, tačiau atsakovas šio turto vėliau tinkamai neapskaitė – neįtraukė į ilgalaikio turto apskaitą, jo neperdavė bankroto administratoriui. Malkinė krosnelė įsigyta dar 2017-11-20, Lietuvos apeliacinis teismas įmonę dėl atsakovo kaltės pripažino nemokia jau 2018 m., ir atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų apie bandymą šį turtą realizuoti ir taip palengvinti įmonės finansinę naštą. Žodiniai atsakovo pareiškimai dėl turto naudojimo įmonės veikloje, jo išsaugojimo vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti. Šiais savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovei 3 000,00 Eur žalą, kuri yra lygi turto įsigijimo vertei; turto įsigijimą patvirtina į bylą pateikta 2017-11-20 PVM sąskaita faktūra Serija DP Nr. 17275. Laikytina, kad ieškovė įrodė esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei sukeltos žalos, kadangi jei turtas būtų buvęs tinkamai apskaitytas, būtų pagrįstas šio turto naudojimas įmonės veikloje, o jei turtas būtų buvęs perduotas bankroto administratoriui, žala nebūtų kilusi. Kaip minėta anksčiau, šioje byloje atsakovo kaltė preziumuojama, todėl atskirai neįrodinėtina.

57. Ieškovė nurodo, jog 2017-11-21 iš UAB „Inflex“ už 3 517,60 Eur nupirktas dulkių filtravimo įrenginys, vamzdynas bei montavimo, projektavimo ir atvykimo paslaugos. Įmonės skola UAB „Inflex“ sudaro 878,80 Eur. Šis turtas nebuvo įtrauktas į turto sąrašą, duomenų apie pardavimą nėra. UAB „Infelx“ įmonės direktorius nurodė, kad turtas buvo ne tik atvežtas, bet ir sumontuotas, todėl turtas buvo naudojamas, bet ne įmonės tikslams.

58. Atsakovas 2021-05-21 atsakyme į ieškovės atstovo 2021-04-21 paklausimą, paaiškino, kad šis turtas buvo įsigytas bendrovės veiklai vykdyti, tačiau taip niekada ir nebuvo paleistas, kadangi buvo reikalinga galingesnė elektros instaliacija. Kadangi nuo turto įsigijimo praėjo daugiau nei 5 metai apie jį pamiršo, tačiau jis yra saugomas buvusių bendrovės partnerių patalpose ir gali būti perduotas nedelsiant.

59. Kaip jau minėta ne kartą šioje byloje, įmonės vadovas turi ne tik pareigą tinkamai tvarkyti įmonės turtą ir naudoti jį įmonės veikloje, bet ir tą turtą įsigyti racionaliai įvertinus įmonės poreikius, įrangos pritaikymą įmonės veikloje, tokiu būdu visapusiškai veikiant įmonės naudai ir atliekanti įmonės vadovo pareigas sąžiningai, atsakingai, rūpestingai, kaip tai atliktų vidutinis protingas žmogus. Atsižvelgus į tai, teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus dėl įsigyto dulkių filtravimo įrenginio, vamzdyno ir atliktų montavimo darbų, kuriuose nurodė, kad nors šis turtas ir buvo įsigytas bendrovės veiklai vykdyti, tačiau taip niekada ir nebuvo paleistas esant galingesnės elektros instaliacijos poreikiui. Visų pirma, vertinat šiuos atsakovo paaiškinimus, teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas dar 2016 m. buvo įsigijęs granulinį katilą ir granulinę krosnelę, kurios neva taip pat negalėjo paleisti į eksploataciją dėl galingesnio elektros instaliacijos poreikio, todėl atsakovas, kaip vidutinškai protingas žmogus ir vadovas, prieš įsigydamas naują įrangą po metų laiko, turėjo įvertinti elektros instaliacijos pajėgimus patalpose ir atsakingiau vykdyti pareigą įsigyti tinkamą turtą įmonės veiklai vykdyti. Taip pat atsakovas nepateikė duomenų apie tai, ar siekė šią įrangą grąžinti pardavėjui, ar ją pakeisti, o gal parduoti. Antra, atsakovas, nevykdė pareigos perduoti šį turtą bankroto administratoriui įmonei iškėlus bankroto bylą teisme, o atsakovo paaiškinimas, jog turtas buvo įsigytas seniai ir todėl jį pamiršo, yra patvirtinantis, jog atsakovas savo, kaip vadovo pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl to pasekmė yra kylanti civilinė atsakomybė už ieškovei sukeltą žalą. Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šio turto neapskaitydamas – neįtraukė į ilgalaikio turto apskaitą, jo neperdavė bankroto administratoriui, taip pat aplaidžiai vykdydamas savo, kaip ieškovės vadovo, pareigas. Žodiniai atsakovo pareiškimai dėl turto naudojimo įmonės veikloje, jo išsaugojimo vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti. Šiais savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovei 3 517,00 Eur žalą, kuri yra lygi turto įsigijimo vertei; turto įsigijimą patvirtina į bylą pateikta Sutartis Nr. 1109/2017/DM; Specifikacija prie Sutarties; PVM sąskaita faktūra Nr. PINF30005516. Laikytina, kad ieškovė įrodė esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei sukeltos žalos, kadangi jei turtas būtų buvęs tinkamai apskaitytas, būtų pagrįstas šio turto naudojimas įmonės veikloje, o jei turtas būtų buvęs perduotas bankroto administratoriui, žala nebūtų kilusi. Kaip minėta anksčiau, šioje byloje atsakovo kaltė preziumuojama, todėl atskirai neįrodinėtina.

60. Ieškovė nurodo, jog 2017-12-22 iš UAB „Vakarų Ryterna“ už 877,93 Eur buvo įsigiti automatiniai vartai su montavimo darbais, o pagal 2016-01-15 sutartį su UAB „Sumeda“ už 1 250,00 Eur įsigytos durys. Šis turtas buvo perduotas ir sumontuotas (duomenys neskelbtini), Klemiškė II k., Klaipėdos r. sav. Remiantis kreditorių reikalavimuose nurodytais duomenimis, matyti, kad šiuo adresu gyvena J. S. (įmonės akcininkė) ir R. A. (vyriausiasis buhalteris). Taigi iki šiol yra tenkinami šių buvusių darbuotojų asmeniniai poreikiai.

61. Atsakovas 2021-05-21 atsakyme į ieškovės atstovo 2021-04-21 paklausimą, nurodo, kad šiose patalpose (duomenys neskelbtini), buvo saugomos bendrovės veikloje naudotos medžiagos, kadangi bendrovė kito sandėlio neturėjo. Buvo priimtas sprendimas medžiagas saugoti nurodytoje teritorijoje esančiame garaže, todėl buvo sumontuoti vartai. Dėl durų atsakovas nepasisakė.

63. Atsakovas, argumentuodamas, kad dalis anksčiau minėto turto, t.y. metaliniai vartai, šlifavimo staklės OTT RS-O, gamyklinis Nr. 264, nusiurbimo ventiliatorius Spanex 5.5, granulinis katilas 12 wK, katilas Unica Vento Bio 50 kW, Maxi Febe 7 kW, ugniakuras MCZ, dulkių filtravimo įrenginys, vis dar yra pas atsakovą, turtas yra saugomas ir gali būti perduotas, pateikė teismui lentelę su nuotraukomis ir išvardytu turtu.

64. Iš į bylą pateiktos 2016-02-23 metalinių vartų pirkimo pardavimo Sutarties tarp UAB „Modek“ ir M. L. ir šį sandorį, patvirtinančios sąskaitos faktūros Serija ir Nr. SF 56, matyti, kad buvo užsakyti vartai, tačiau nenurodant jokių identifikacinių ženklų, šis turtas į UAB „Modek“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktas, todėl nesuteiktas ir inventorizacinis numeris, o iš atsakovo pateiktos nuotraukos teismui, taip pat nėra galimybės šį turtą identifikuoti ir teigti, jog jis yra UAB „Modek“ priklausęs turtas ir teisėtų pagrindu gali būti perduotas bankroto administratoriui. Dėl šlifavimo staklių OTT RS-O, gamyklinis Nr. 264 teismas nurodo, kad iš į bylą pateiktos sąskaitos faktūros Serija MMD Nr. 003, išrašytos 2016-09-22, matyti, kad pardavėjas M. R. pardavė UAB „Modek“ plačiajuoste medienos šlifavimo/kalibravimo stakles PTT RS-O , gamyklinis Nr. 264, tačiau šis turtas taip pat nebuvo įtrauktas į UAB „Modek“ buhalterinę apskaitą, jam nebuvo suteiktas inventorizacinis numeris ar kiti ilgalaikį turtą detalizuojantys požymiai, be kita ko, iš atsakovo pateiktos foto nuotraukos matyti, tik įrenginio pavadinimas, tačiau nėra galimybės nustatyti šio įrenginio gamyklinio numerio, todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar tai yra tas pats įrenginys, kurį UAB „Modek“ vardu iš įmonės lėšų nupirko atsakovas 2016-09-22 pagal PVM sąskaita faktūra Serija MMD Nr. 003. Tapačiais teismo motyvais atmestinas ir atsakovo argumentas, kad atsakovas vis dar turi galimybę perduoti Pjuvenų nusiurbimo ventiliatorių Spanex 5.5, įgytą 2016-09-22 iš S. R. pagal PVM Sąskaitą faktūrą Serija Nr. AAD Nr. 021, Granulinį katilą 12 wK, įsigytą PVM sąskaitos faktūros Nr. DP-16304 pagrindu, Katilą Unica Vento Bio 50 kW pagal sąskaitą faktūra Serija SIL Nr. 08551, granulinė krosnelė Maxi Febe 7 kw, įsigytą pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DP Nr. 17265 2017-11-07, malkinį ugniakurą MCZ pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DP Nr. 17275 2017-11-20 ir dulkių filtravimo įrenginį Inflex R75 pagal 2019-09-11 Sutartį Nr. 1109/2017/DM ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. PINF30005516 2017-11-21, kadangi iš pirkimo pardavimo dokumentų ir atsakovo pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar tai tapatūs daiktai, kuriuos įsigijo minėtų dokumentų pagrindu, šie daiktai ir įrengimai taip pat nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir ilgalaikio turto sąrašą, jiems nesuteiktas joks inventorizacinis Nr., kuriais remiantis būtų galima šiuos daiktus identifikuoti. Taigi atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių identifikuoti turtą ir pagrįsti UAB „Modek“ nuosavybės teisinį santykį su išvardintu turtu.

65. Remiantis išdėstytu, administratoriui perduodamo ir įmonėje turėjusio būti ginčo turto faktą turėjo įrodinėti atsakovas, kadangi įmonėje nebuvo atliekama inventorizacija, buhalterinė apskaita vedama netinkamai, tačiau teismo vertinimu, atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė, bylos nagrinėjimo metu pateikė tik foto nuotraukas, iš kurių, kaip minėta anksčiau, nėra galimybės identifikuoti turto priklausymo UAB „Modek“. Be to nors atsakovas teigia, kad ieškovės atstovas gali atvykti pasiimti prašomą turtą, tačiau ieškovės atstovui ir teismui paprašius nurodyti subjektus, turinčius teisę spręsti ir derinti minėto turto atsiėmimo klausimus, atsakovas jokių duomenų iki šio laiko nepateikė, tik nurodė, jog šis turtas buvo ir šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovas, tiek ir atsakovas patvirtinto, kad bankroto administratorius lankėsi patalpose adresu (duomenys neskelbtini) vykdydamas pareigą perimti UAB „Modek“ priklausiusį turtą, tačiau tuo metu perimant perduotino turto sąrašą pagal turto sąrašą, atsakovas nenurodė tose patalpose buvusio ginčo turto ir jo neperdavė. Taigi šiuo atveju įvertinus tai, kad ieškinyje nurodyto turto nėra nors jis įsigytas už UAB „Modek“ pinigines lėšas, darytina išvada, kad atsakovas padarė įmonei žalą, prarasdamas ar kitaip iššvaistydamas minėtą įmonės turtą.

66. Ieškovė teigia, jog UAB „Modek“ iš Hunton Fiber AS 2019-02-21 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 176591, kurios suma 3 161,17 Eur; 2019-03-28 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 177755, kurios suma 924,50 Eur; 2019-05-27 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 179477, kurios suma 3 072,03 Eur; 2019-06-13 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 180063, kurios suma 2 669,37 Eur ir sąskaitą faktūrą Nr. 180064, kurios suma 346,50 Eur įsigijo plokščių. Šis turtas nebuvo parduodas ar panaudotas įmonės veiklos tikslams, todėl mano, kad turtas yra pasisavintas arba prarastas ir tokiu būdu ieškovei padaryta 10 173,57 Eur žala.

67. Atsakovas nurodo, kad šių prekių tiekimo įforminimas UAB „Modek“ vardu laikytina elementaria prekių tiekėjo Hunton Fiber AS klaida pateikiant prekes, kadangi iš tiekėjo Hunton Fiber AS prekes nurodytu laikotarpiu užsakinėjo ne tik UAB „Modek“, bet ir bendrovei pagalbą veikloje teikusi UAB „Nebe“ (dabartinis pavadinimas UAB „Ekorūmai“). Užsakymai Nr. 248043, 249815, 249816 bei sąskaitų faktūrų prekių užsakymai, kurių numeriai buvo 246343, 246843, 248043, 250355 buvo užsakyti ne ieškovės, o UAB „Nebe“ („Ekorūmai“). Už šias prekes mokėjo UAB „Nebe“, kadangi tai jos nuosavybė. Administratoriaus į bylą pateiktos sąskaitos faktūros išrašytos ieškovei atkeliavo kartu su kroviniu, tada ieškovė ir pastebėjo tiekėjo padarytą klaidą, kadangi ne tik sąskaitos faktūros buvo išrašytos ieškovės vardu, bet ir tiekimo dokumentai. Be to UAB „Nebe“ įsigijo transportavimo paslaugas iš UAB „Kelin“.

68. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovė 2019-02-21 pagal užsakymo Nr. 246843 ir 2019-02-21 sąskaitą faktūrą Nr. 176591 iš Hunton fiber AS įsigijo plokščių už 3 161,17 Eur, kurios, remiantis Norvegijos Karalystėje užpildyta bei muitinei pateikta deklaracija turėjo būti pristatytos UAB „Modek“ (duomenys neskelbtini), Martynų k., Klaipėdos r. sav., tai patvirtina ir įvežimo į Lietuvos Respubliką muitinės 2019-02-27 deklaracija. 2019-03-28 pagal užsakymo Nr. 248043 ir 2019-03-28 sąskaitą faktūrą Nr. 177755, kurios suma 924,50 Eur, ieškovė įsigijo plokščių, kurių įsigijimą ir pristatymą ieškovei patvirtina Norvegijos Karalystėje užpildyta bei muitinei pateikta deklaracija bei įvežimo į Lietuvos Respubliką muitinės deklaracija. 2019-05-24 pagal užsakymo Nr. 249815 ir 2019-05-27 sąskaitą faktūrą Nr. 179477, kurios suma 3 072,03 Eur, ieškovė įsigijo plokščių iš Hunton Fiber AS, tai patvirtina įvežimo į Lietuvos Respubliką muitinės deklaracija. 2019-06-11 ieškovė pagal užsakymo Nr. 250365 ir 2019-06-13 sąskaitą faktūrą Nr. 180063, kurios suma 2 669,37 Eur, o 2019-06-05 užsakymo Nr. 250187 ir sąskaitą faktūrą Nr. 180064, kurios suma 346,50 Eur, ieškovė iš Hunton Fiber AS įsigijo plokščių, tai patvirtina Norvegijos Karalystėje užpildyta be muitinei pateikta deklaracija bei CMR važtaraštis. Bendra prekių suma – 10 173,57 Eur.

69. Iš UAB „Ekorūmai“ banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad UAB „Ekorūmai“ apmokėjo 2019-02-21 UAB „Modek“ užsakytas plokštes „Hunton fiber“ AS, kurios suma 3 161,22 Eur, o remiantis civilinės bylos Nr. e2-480-867/2022 medžiaga, nustatyta, kad būtent šia suma buvo sumažintas UAB „Modek“ reikalavimas UAB „Ekorūmai“. Taigi šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Modek“ 2019-02-21 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 176591 iš „Hunton fiber“ AS įsigijo plokščių už 3 161,17 Eur. Be kita ko, šių plokščių įsigijimą patvirtina ir Norvegijos Karalystėje užpildyta bei muitinei pateikta deklaracija, iš kurios matyti, kad prekės turėjo būti pristatytos UAB „Modek“ (duomenys neskelbtini), Martynų k., Klaipėdos r. sav., tai patvirtina ir įvežimo į Lietuvos Respubliką muitinės 2019-02-27 deklaracija. Taigi įvertinus tai, jog šios medienos plokštės buvo įsigytos iš UAB „Modek“ piniginių lėšų, tai jog šios prekės buvo neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje, tai jog šio turto fiziškai nėra ir jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui, darytina išvada, kad atsakovas, sudarydamas šį pirkimo pardavimo sandorį, jo neapskaitydamas, neperduodamas bankroto administratoriui, padarė finansinę žalą ieškovei, kurios suma 3 161,17 Eur.

72. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

73. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

74. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pripažinus, jog ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas ir jį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 24 560,10 Eur sumos nuo 2021-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).