- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-152/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- S. O., V. K.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. O. apeliacinį skundą ir atsakovo V. K. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-88-198/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvadratūra“ ieškinį atsakovams S. O., V. K. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Kvadratūra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, vadovaudamasis CK 2.87 straipsniu, 6.249 straipsniu, 6.251 straipsniu, 6.6 straipsnio 3 dalimi, prašė priteisti iš atsakovų S. O. ir V. K. solidariai 69 617,58 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme momento nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas reikalaujamą priteisti žalos dydį sumažino 10 950,72 Lt suma (t. 2, b. l. 69) ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 58 666,86 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, jog ieškinio sumą mažina turto verte, nurodyta nurašyto į sąnaudas ir neperduoto turto sąraše. Atsisakė dalies reikalavimo (10 950,72 Lt sumai), nes minėtam turtui yra surašyti nurašymo aktai. Nurodė, jog Panevėžio apygardos teismas 2007 m. liepos 20 d. UAB „Kvadratūra“ iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo įmonės vadovą – atsakovą V. K. perduoti bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę administratoriui. Atsakovas V. K. nepateikė duomenų apie tai, koks realiai jam buvo perduotas bendrovės turtas, nėra bendrovės turto inventorizacijos aprašo. Atsakovas V. K. rašte nurodė, kad jam turto neperdavė ankstesnis bendrovės vadovas S. O. Abu atsakovai privalėjo užtikrinti įmonės turto apsaugą, nes turtą pardavus būtų galima patenkinti kreditorių interesus. Kadangi atsakovai su bendrovės turtu pasielgė nerūpestingai, todėl jie privalo atlyginti bendrovei žalą, kurios dydį sudaro netekto bendrovės turto įsigijimo kaina. Ieškinį grindžia neperduoto turto aprašu, kuriame nurodyta, jog bendrovė apskaitė 106 pavadinimų turtą, turto įsigijimą patvirtinančiais dokumentais – PVM sąskaitomis-faktūromis. Bendrovės administratorius paaiškino, kad įmonėje nėra duomenų, kad apraše nurodytas turtas, išskyrus turtą, kurio eilės numeriai apraše yra 34, 67, 68, 69, 72, 106, būtų sugadintas, nurašytas, pripažintas netinkamu naudoti ar perleistas tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu priteisė iš atsakovo S. O. 48 952,73 Lt žalos atlyginimo ieškovui BUAB „Kvadratūra“, priteisė iš atsakovų S. O. ir V. K. solidariai 9 714,13 Lt žalos atlyginimo ieškovui BUAB „Kvadratūra“, priteisė iš S. O. 1 637,63 Lt, iš V. K. 169,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad nuo 2002-10-23 iki 2007-06-27 UAB „Kvadratūra“ direktoriumi dirbo atsakovas S. O., o nuo 2007-06-27 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, UAB „Kvadratūra“ direktoriumi dirbo V.K. Administratoriaus įgaliotas asmuo L.P. pagal bendrovėje esančius turto įsigijimo dokumentus , PVM sąskaitas-faktūras, nustatė, kad įmonės administratoriui įstatymo nustatyta tvarka nebuvo perduotas bendrovėje apskaitytas 106 pavadinimų turtas, kurio vertė 69 617,58 Lt. Šį turtą bendrovė įsigijo atsakovo S. Oškeliūno vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Nors BUAB „Kvadratūra“ administratoriaus neperduoto jam turto sąrašas įvardijamas, kaip „nurašyto į sąnaudas ir neperduoto turto sąrašu“, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad sąraše daliai išvardyto turto nėra nurašymo į sąnaudas aktų, yra tik šio turto įsigijimo dokumentai. Koks išvardyto turto, kurio bendra vertė – 19 830,39 Lt likimas, duomenų byloje iš vis nėra. Inventorizacija bendrovėje nebuvo atliekama, inventorizacijos aktų nėra. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, jog spinta stumdomomis durimis ( numeris 34 sąraše) – 4220,34 Lt vertės yra įmontuota, dalis turto yra nurašytas ir ieškovas nuo reikalavimų dalies, kurią sudaro nurašyto turto vertė 10 950,72 Lt sumai atsisakė ir palaiko reikalavimus 58 666,86 Lt sumai, kurią prašo priteisti iš atsakovų solidariai. Teismo teigimu, turtas, kuris įsigytas tuo laikotarpiu, kai bendrovei vadovavo S. O., bendrai 38 836,47 Lt sumai ( numeriai nuo 1 iki 33 imtinai, nuo 35 iki 60 imtinai, nuo 71 iki 72 imtinai, numeriai 76, 86, 92-93 imtinai, 95 – 99 imtinai, 101 -106 imtinai sąraše) į sąnaudas nurašytas po kelių dienų, dažniausiai po savaitės ar kelių mėnesių nuo jų įsigijimo dienos. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog faktinis turto tarnavimo laikas būdavo žymiai ilgesnis, nei nurodoma buhalteriniuose dokumentuose, nurašant turtą į sąnaudas. Buhalterinė apskaita apie faktinį turto judėjimą bendrovėje nebuvo vedama, turtas, nurodytas ieškovo pateiktame sąraše bendrai 48 952,73Lt sumai, kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovas S.O., buvo jo paties arba jo nurodymu tiesiog išmestas. Atsakovas S. O. nurodo, jog kitą visą bendrovės turtą, dokumentus perdavė V.K. Tačiau turto perdavimo-priėmimo akto 9714,13 Lt sumai byloje nėra. Turtui, kurio vertė 19 830,39 Lt yra tik įsigijimo dokumentai, šis ir į sąnaudas nurašytas turtas, kurio vertė 38 836,47 Lt, po įsigijimo ir nurašymo buvo naudojamas bendrovės veikloje jo neapskaitant. Dokumentų apie turto 58 666,86 Lt vertės (19 830,39 Lt + 38 836,47 Lt) judėjimą (ūkinius įvykius, ūkines operacijas) bendrovėje nėra. Teismas nurodė, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 str.) Teismo teigimu, iš atsakovo S. O. paaiškinimų nustatyta, kad jo ir su jo žinia neapskaityto pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, išmesto turto vertė sudaro 48 952,73 Lt. Teismas atmetė atsakovo S. O. aiškinimą, jog jis jokių įstatymų reikalavimų nepažeidė, nes vadovavosi Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, tame tarpe šio įstatymo 13 str., kuris reglamentuoja trumpalaikio turto naudojimą ir apskaitą. Teismas nurodė, kad Pelno mokesčio įstatymas nustato uždirbto pelno ir gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką (1 str.), o turto (trumpalaikio ir ilgalaikio) buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą nustato Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (1 str.), kurių nuostatų privalu laikytis. Teismo teigimu, atsakovas S. O., būdamas bendrovės vadovu, privalėjo užtikrinti tinkamą ūkinių operacijų įforminimą, dokumentų apskaitą, išsaugojimą ir perdavimą kitam bendrovės vadovui V. K. Atsakovai nevykdydami pareigų, numatytų Akcinių bendrovių įstatyme, Civiliniame kodekse, Buhalterinės apskaitos pagrindų bei bendrovės įstatuose nustatytų pareigų padarė bendrovei žalą, nes byloje nėra įrodymų ne tik kad sąraše (t. 1, b. l. 5-6) nurodytas turtas buvo apskaitomas įstatymuose nustatyta tvarka, bet nėra ir duomenų apie šio turto faktinį naudojimą bendrovės veikloje. Teismas sprendė, kad atsakovų ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimai neįrodo, jog būtent tas turtas, kuris nurodytas ieškovo pateiktame sąraše, (t. 1, b. l. 5-6) buvo naudojamas bendrovės veikloje, nes inventorizacijos aktų, identifikuojančių kiekvieną bendrovėje buvusį ar esantį daiktą nėra, aktų apie inventorizacijos dokumentų perdavimą bankrutuojančios įmonės administratoriui taip pat nėra. Todėl teismas konstatavo, kad tarp atsakovų veiksmų (neapskaityto ir neišsaugoto turto) ir jų pasekmių (padarytos žalos) yra priežastinis ryšys. Jei bendrovės vadovas nevykdo įstatymuose numatytų pareigų ir tuo padaro žalos juridiniam asmeniui, jam gali būti taikoma visiška materialinė atsakomybė, kurią numato Darbo kodekso 255 straipsnio 5 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-428/2008). Žala, kaip darbuotojo (su atsakovais buvo sudarytos darbo sutartys) materialinės atsakomybės sąlyga (DK 246 str.1 p.) bendrovei buvo padaryta dėl netinkamos materialinių vertybių apskaitos (DK 253 str.6 p.). Teismas konstatavo, kad esant visoms materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms (DK 246 str.) iš atsakovų priteistina bendrovei (ieškovui) padaryta žala, įmonei padarytos žalos dydis sudaro 58 666,86 Lt, iš atsakovo S. O. priteistina 48 952,73 Lt (neapskaityto pagal įstatymų reikalavimus ir jo paties, ar jo pavedimu išmesto turto vertė), o dėl bendrovei padarytos 9 714,13 Lt žalos (58666,86-48952,73) abiejų atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 3 d.). Teismas atmetė atsakovo S. O. argumentus dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams, kurių bendra suma 54 294,13 pagal eilę PVM sąskaitų-faktūrų. Teismas nurodė, kad UAB „Kvadratūra“ bankroto byla iškelta 2007 m. liepos 20 d. teismo nutartimi. Šia nutartimi paskirtą įmonės administratorių įstatymas įpareigoja patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ar galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pareikšti ieškinius bankroto bylą iškėlusiame teisme (ĮBĮ 11 str.3 d.8p.). Todėl šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie įmonės sandorius sužinojo nuo dokumentų gavimo dienos. Dokumentus bendrovės vadovas buvo įpareigotas perduoti teismo nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, t. y. 2007 m. liepos 20 d. Ieškinys teisme gautas 2008 m. liepos 4 d. Todėl teismas sprendė, kad pagrindo taikyti ieškinio senatį nėra ( CK 1125 str. 8 d., 1127 str.1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas S. O. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Civilinei atsakomybei kilti reikalingos visos įstatymo numatytos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala ir nuostoliai. Teismas neanalizavo ir neaptarė atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl netinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Teismas taip pat išaiškino Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl bendrovės vadovo pareigų ir atsakomybės, tačiau nenurodė, kokiais savo veiksmais ir pareigų nevykdymu atsakovas S. O. padarė žalą. Vien netinkamo pareigų atlikimo civilinei atsakomybei atsirasti nepakanka. Šiuo atveju žala nepreziumuojama, todėl privalėjo būti įrodinėjama ir dėl jos fakto bei dydžio pasisakoma teismo sprendime.
2. Teismas visą bendrovės įsigytą 58 666,86 Lt vertės turtą, kuris, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, buvo nurašytas į sąnaudas arba susidėvėjęs, sulūžęs, sugedęs ir išmestas, pripažino bendrovės nuostoliais, tačiau nenurodė, kuo remiantis tai laikoma žala bendrovei. Žinoma, kad dėl sugedusio ar sulūžusio daikto yra patiriami nuostoliai, tačiau tai laikytina bendrovės veiklos sąnaudomis, o ne dėl neteisėtų veiksmų patiriama bendrovės žala. Teismas taip pat nurodė, kad turto, kurio vertė 19 830,39 Lt, likimas iš viso nėra žinomas, todėl nesiaiškindamas tolesnių aplinkybių, pripažino turto vertę žala bendrovei. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog dalis turto, dėl kurio nėra jokių dokumentų ir jo likimas nežinomas, yra sėkmingai naudojamas bendrovės veikloje. Tai leidžia manyti, kad ir kitas turtas bendrovėje taip pat buvo naudojamas ir nelaikytinas bendrovės nuostoliais.
3. Iš byloje esančios medžiagos ir ieškinio matyti, kad turtas, kuris buvo neperduotas bankroto administratoriui, buvo nurašytas į sąnaudas. Pagal UAB ,,Kvadratūra“ direktoriaus įsakymą turtas, kurio vertė yra iki 2000 Lt, buvo laikomas trumpalaikiu turtu. Remiantis Pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo kaina vienetui leidžiamas atsiskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti. Kaip matyti iš UAB ,,Kvadratūra“ nurašyto į sąnaudas ir neperduoto turto sąrašo, visas turtas, išskyrus spintą stumdomomis durimis ir nešiojamąjį kompiuterį, dėl kurių savo reikalavimo ieškovas yra atsisakęs, buvo laikomas trumpalaikiu turtu ir jis buvo per trumpiau kaip vienerius metus sudėvimas ir nurašomas. Teismas nepagrįstai nevertino nurodytų aplinkybių bei nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Dėl netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos bendrovės turtas nebuvo prarastas, jis ir toliau buvo naudojamas, kol tapdavo netinkamas naudoti ir dėl susidėvėjimo išmetamas. Nagrinėjamu atveju žala bendrovei nekilo, negalima įrodyti ir priežastinio ryšio tarp atsakovo S. O. netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos bei žalos.
4. Ieškovas sąmoningai klaidino teismą ieškinyje nurodydamas neteisingas kai kurių prekių įsigijimo kainas ir reikalaudamas niekuo nepagrįstos žalos, tuo piktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą. Iš viso nepagrįstai buvo reikalaujama 15 323,45 Lt. Reikalavimas nepagrįstas ne tik dėl to, kad nurodytos neteisingos vertės, bet ir dėl to, kad atsakovas neatsako už juridinio asmens įsipareigojimus.
5. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo pareikštus reikalavimus atmesti. Byloje keliamas reikalavimas atlyginti žalą, todėl sprendimas taikyti ar netaikyti ieškinio senatį, turi būti grindžiamas argumentais, susijusiais su nagrinėjama byla. Teismas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo grindė argumentais, nesusijusiais su nagrinėjama byla, todėl laikytina, kad be pagrindo atsisakė taikyti ieškinio senatį.
Atsakovas Virmantas Kondrotas prisidėjimu prie apeliacinio skundo nurodo, kad palaiko atsakovo S. O. prašymą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,Kvadratūra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Bankroto bylos – tai yra bylos, turinčios viešąjį interesą, todėl įstatymas leidžia teismui neapsiriboti apeliaciniu skundu, o taip pat įpareigoja jį būti aktyviu. Byloje ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės administratoriaus, reikalaujant iš buvusių administracijos vadovų įmonei padarytos žalos atlyginimo. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios UAB ,,Kvadratūra“ administratorius atsakovų atsakomybės pagrindu nurodo įmonės turto, nurašyto į sąnaudas, neperdavimu administratoriui. Iš prie ieškinio pridėto turto sąrašo (t. 1, b. l. 5-6), kuriuo ir grindžiamas ieškinys, matyti, kad visas jame išvardintas įmonės turtas nurašytas į sąnaudas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs viso sąraše esančio turto judėjimą, nurodė, kad didžioji dalis šio turto yra nurašyta į sąnaudas, kita dalis – nuo 67 iki 69 Nr. imtinai surašyti likvidavimo aktai (vertė 10 950,72 Lt), ir nuo šios ieškinio dalies ieškovas atsisakė, o dalis turto – nuo eilės numerio 77 iki 85 imtinai ir nuo eilės numerio 87 iki 91 imtinai bei numeriai 70, 94, 100, jokių nurašymo dokumentų ar kitokių turto judėjimą patvirtinančių dokumentų, nėra, šio turto vertė 19 830,39 Lt. Šiuos teismo argumentus patvirtina byloje esantys (t. 1, b. l. 146-170) nurašymo aktai. Iš šių dokumentų matyti, kad visas nurašytas turtas laikytas mažaverčiu inventoriumi ir nurašytas įmonėje buvusios komisijos, patvirtinant aktus administracijos vadovui, išskyrus keletą ilgalaikio turto objektų, kurių likvidavimo aktai taip pat buvo pateikti (t. 1, b. l. 137-145) ir dėl kurių ieškinio reikalavimų ieškovas atsisakė.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio 4 punktą nustatyta, kad trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti. Norminiuose aktuose nėra reglamentuojama trumpalaikio turto apskaita, pradėtus naudoti mažaverčius daiktus galima priskirti sąnaudoms – leidžiamiems atskaitymams, neatsižvelgiant į tai, kad nurašyti į sąnaudas šie daiktai dar ne vienerius metus bus naudojami pajamoms uždirbti.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovų atžvilgiu civilinę teisinę atsakomybę, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.). Teismas teisingai nurodė, kad pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tačiau teismas nepagrindė, kokius apskaitos tvarkymo reikalavimus visa apimtimi atsakovai pažeidė. Byloje nebuvo teikiami įrodymai, kad atsakovai, kaip įmonės administracijos vadovai, netinkamai ar ne laiku teikė buhalterinės apskaitos informaciją, ją iškraipė ar pan. Priešingai, kaip minėta, byloje yra pateikti dokumentai, kad turto, kurio vertės prašoma ieškiniu, didžioji dalis buvo nurašyta į sąnaudas, vadinasi, įmonės apskaitoje šis turtas neturėjo atsispindėti. Civilinei atsakomybei kilti, be kitų sąlygų, visų pirma reikalingas žalos padarymo faktas. Trumpalaikį įmonės turtą nurašius į sąnaudas, nors vėliau šis turtas įmonėje ir buvo naudojamas, nebuvo padaryta žala įmonei, tokio turto įmonės administracijos vadovas bankrutuojančios įmonės administratoriui perduoti neprivalėjo, nes buvo perduoti jo nurašymo aktai. Tačiau ne visas administratoriaus pateiktame sąraše nurodytas turtas buvo nurašytas į sąnaudas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, turtas už 19 830,39 Lt nei nurašytas (nėra nurašymo dokumentų), nei pateikti kiti šio turto apskaitą ar judėjimą įmonėje patvirtinantys dokumentai. Kadangi, kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja įmonės administracijos vadovą, iškėlus įmonei bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, o tai nebuvo padaryta, todėl 19 830,39 Lt suma turėtų būti išieškota iš įmonės vadovo, kaip padariusio įmonei žalą (CK 2.87 str.). Įmonei bankroto byla iškelta 2007 m. liepos 20 d. Bankroto bylos iškėlimo metu įmonės administracijos vadovu buvo Virmantas Kondrotas, todėl įstatymo nustatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus tenka būtent jam, o ne prieš tai buvusiam vadovui – S. O. Kaip minėta, byloje nėra nustatyta ir nebuvo įrodinėjama, kad ankstesnis įmonės vadovas S. O. apskritai blogai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir kad dėl to buvo padaryta žala įmonei. Aplinkybė, nurodyta atsakovo V. K. pirmosios instancijos teisme, kad jam ankstesnis bendrovės vadovas S. O. neperdavė turto pagal apyrašą ir kad jam pradėjus dirbti vadovu nebuvo atlikta įmonės turto inventorizacija, nėra pagrindu civilinę teisinę atsakomybę taikyti S. O., o ne V. K., nes būtent pastarasis turėjo pareigą perduoti turtą bankroto administratoriui, o taip pat ir paimti turtą pagal įstatymų nustatytus reikalavimus, pradėdamas eiti įmonės administracijos vadovo pareigas.
Minėta, kad įrodyta žala, padaryta įmonei, šiuo metu bankrutuojančiai UAB ,,Kvadratūra“ – 19 830,39 Lt. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo V. K. priteisė 9 714,13 Lt, apeliaciniu skundu ieškovas – bankrutuojanti UAB ,,Kvadratūra“ teismo sprendimo neskundžia, todėl nėra pagrindo priteistą iš V. K. sumą padidinti, o atsakovo S. O. atžvilgiu ieškinys atmestinas visiškai dėl nutartyje aptartų argumentų.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo netaikė ieškinio senaties termino.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administratoriaus pareiga perimti įmonės turtą ir dokumentus atsirado nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo. Bankroto byla iškelta 2007 m. liepos 20 d., o nagrinėjamos bylos ieškinys teismui paduotas 2008 m. liepos 4 d., todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senatis nepraleista (CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 1 d.).
Tenkinant atsakovo S. O. apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo S. O. priteista 1637,63 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylos duomenimis atsakovas S. O. turėjo 3 000 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 118). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumažinti priteistiną atsakovui S. O. advokato pagalbos išlaidų dydį iki 1 000 Lt. Taip pat iš ieškovo atsakovui S. O. priteisiamas 300 Lt (t. 2, b. l. 93) žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Kvadratūra“ ieškinys atsakovui S. O. ir priteistas žalos atlyginimas.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš S. O. priteista 1637,63 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Ieškinį atsakovui S. O. atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Kvadratūra“ (į. k. 148502330) atsakovui S. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 000 (tūkstantį) Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 300 (tris šimtus) Lt žyminio mokesčio išlaidų.