Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. P. ir J. A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-590-1158/2023 pagal ieškovių S. P. ir J. A. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, asmeninės nuosavybės teisių į statinį pripažinimo, teisės atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo nustatymo, ir atsakovo G. P. priešieškinį ieškovėms S. P., J. A. P. dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės S. P. ir J. A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos:

1.1. nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu – 0,0613 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal A. G. 2021 m. liepos 7 d. parengtą žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą:

1.1.1. ieškovėms S. P. ir J. A. P. skirti naudotis 248 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C“ (žalia spalva), 36 kv. m. žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu lA2p (geltona spalva), 46 kv. m. bendro naudojimo teritorija, plane pažymėta indeksu „B“ (geltona spalva), iš viso 330 kv. m.;

1.1.2. atsakovui G. P. skirti naudotis 25 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „D1“ (raudona spalva), 78 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „D2“ (raudona spalva), 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „D3“ (raudona spalva); 108 kv. m. žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu 1A2p (geltona spalva), 46 kv. m. bendro naudojimo teritorija, plane pažymėta indeksu „B“ (geltona spalva), iš viso 283 kv. m.;

1.2. pripažinti, kad pavėsinė (5J1m) registruota nekilnojamo turto registre kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys yra asmeninė J. A. P. nuosavybė. Tuo atveju, jei teismas spręstų ir nepripažintų, kad pavėsinė (5J1m) registruota kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys yra asmeninė J. A. P. nuosavybė, perskaičiuoti bendraturčių nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatant, kad G. P. priklauso ½, o J. A. P. bei S. P. po ¼ dalį pavėsinės (5J1m) ir atidalyti ieškovėms pavėsinę (5J1m) iš bendrosios dalinės nuosavybės su G. P., išmokant jam kompensaciją, apskaičiuotą pagal Nekilnojamo turto registro nustatytą vidutinę rinkos kainą;

1.3. nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2022 m. sausio 12 d. UAB „Geoera“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

1.3.1. ieškovėms S. P. bei J. A. P. nustatyti naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis plane pažymėtomis: 1-1 (14,49 kv. m.), 1-2 (4,97 kv. m.), 1-3 (1.99 kv. m.), 1-4 (1.27 kv. m.); 1-5 (8,66 kv. m.); 1-6 (15,92 kv. m.), 1-7 (5,51 kv. m.), viso 52,81 kv. m., bei rūsio patalpomis plane pažymėtomis: R-11 (7,72 kv. m.); R-7 (19,71 kv. m.); R-12 (5,56 kv. m.), iš viso 32,99 kv. m.;

1.3.2. atsakovui G. P. nustatyti naudotis pirmo aukšto patalpomis plane pažymėtomis 3-1 (3.10 kv. m.); 3-2 (5,01 kv. m.); 3-3 (1,05 kv. m.); 3-4 (20,23 kv. m.), viso 29,39 kv. m.; antro aukšto patalpomis plane pažymėtomis: 2-1 (15,19 kv. m.); 2-2 (5,97 kv. m.); 2-3 (4,56 kv. m.); 2-4 (9.09 kv. m.); 2-5 (11,68 kv. m.); 2-6 (18,87 kv. m.); 2-7 (17,12 kv. m.) viso 82,48 kv. m. bei rūsio patalpomis, plane pažymėtomis: R-1 (3.39 kv. m.); R-2 (11,26 kv. m.); R-3 (0,70 kv. m.); R-4 (0,60 kv. m.), R-5 (10,96 kv. m.), R-6 (6,38 kv. m.), R-10 (3,18), R-9 (5,98 kv. m.) ir R-8 (4,98 kv. m.), iš viso 47,43 kv. m.;

1.4. patvirtinti ieškovėms teisę be atskiro atsakovo kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininko sutikimo gauti visus reikalingus kompetentingų institucijų leidimus išorinėje gyvenamojo namo dalyje įsirengti atskirą, įstatymų reikalavimus atitinkantį įėjimą į gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), palėpę tikslu ją inventorizuoti ir nustatyti naudojimosi tvarką;

1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas G. P. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas:

2.1. nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. P. 2021 m. lapkričio 5 d. parengtą planą sekančiai:

2.1.1. ieškovės J. A. P. ir S. P. kartu bendrai naudojasi 181 m² plotu (po 90,5 m² kiekviena), kuris plane pažymėtas indeksu „A“ ir 25 m² plotu (po 12,5 m² kiekviena), kuris plane pažymėtas indeksu „E“;

2.1.2. atsakovas G. P. naudojasi 66 m² plotu, kuris plane pažymėtas indeksu „B“;

2.1.3. ieškovės J. A. P., S. P. ir atsakovas G. P. kartu bendrai naudojasi plane indeksu „C“ pažymėtu 141 m² plotu, iš kurio 106 m² plotu naudojasi atsakovas, o ieškovės naudojasi kiekviena po 17,5 m² ploto, taipogi plane indeksu „D“ pažymėtu 158 m² plotu, iš kurio 79 m² plotu naudojasi atsakovas, o ieškovės naudojasi kiekviena po 39,5 m² ploto, bei plane indeksu „F“ pažymėtu 42 m² plotu, iš kurio 32 m² plotu naudojasi atsakovas, o ieškovės naudojasi kiekviena po 5 m² ploto;

2.2. nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką sekančiai:

2.2.1. atsakovui G. P. paskirti naudotis patalpomis R-1 3,39 m², R-2 11,26 m², R-3 0,70 m², R-4 0,60 m², R-5 10,96 m², R-6 6,38 m², R-7 12,88 m² (iš 19,71 m²), R-8 4,98 m², R-9 5,98 m², R-10 3,18 m², 3-1 3,10 m², 3-2 5,01 m², 3-3 1,05 m², 3-4 20,23 m², 1-6 11,64 m² (iš 15,92 m²), 2-1 15,19 m², 2-2 5,97 m², 2-3 4,56 m², 2-4 9,09 m², 2-5 11,68 m², 2-6 18,87 m², 2-7 17,12 m², iš viso paskiriant naudotis 183,82 m², t. y. ¾ dalimis gyvenamojo namo;

2.2.2. ieškovei S. P. paskirti naudotis patalpomis R-7 3,41 m², t. y. ½ nuo 6,83 m² (iš 19,71 m²), R-11 3,86 m², t. y. ½ nuo 7,72 m², R-12 2,78 m², t. y. ½ nuo 5,56 m², 1-1 7,25 m², t. y. ½ nuo 14,49 m², 1-2 2,49 m², t. y. ½ nuo 4,97 m², 1-3 0,99 m², t. y. ½ nuo 1,99 m², 1-4 0,64 m², t. y. ½ nuo 1,27, 1-5 4,33 m², t. y. ½ nuo 8,66 m², 1-6 2,14 m², t. y. ½ nuo 4,28 m² (iš 15,92 m²), 1-7 2,75 m², t. y. ½ nuo 5,51 m², iš viso paskiriant naudotis 30,64 m², t. y. 1/8 dalimi gyvenamojo namo;

2.2.3. ieškovei J. A. P. paskirti naudotis patalpomis R-7 3,41 m², t. y. ½ nuo 6,83 m² (iš 19,71 m²), R-11 3,86 m², t. y. ½ nuo 7,72 m², R-12 2,78 m², t. y. ½ nuo 5,56 m², 1-1 7,25 m², t. y. ½ nuo 14,49 m², 1-2 2,49 m², t. y. ½ nuo 4,97 m², 1-3 0,99 m², t. y. ½ nuo 1,99 m2, 1-4 0,64 m², t. y. ½ nuo 1,27, 1-5 4,33 m², t. y. ½ nuo 8,66 m², 1-6 2,14 m², t. y. ½ nuo 4,28 m² (iš 15,92 m²), 1-7 2,75 m², t. y. ½ nuo 5,51 m², iš viso paskiriant naudotis 30,64 m², t. y. 1/8 dalimi gyvenamojo namo;

3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriuo prašė sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-19733-752/2022 (teisėja V. A.) dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovėms S. P. ir J. A. P.. Atsakovas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19733-752/2022, kurioje sprendžiamas klausimas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo, pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovėms S. P. ir J. A. P.. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Civilinės bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo aplinkybė, jog šios namų valdos kadastrinių matavimų byla, kuria vadovaujasi tiek atsakovas, tiek ieškovės, yra neįregistruota VĮ Registrų centras duomenų bazėje. Kadangi ieškovės nedavė atsakovui atlikti teisinės kadastrinių duomenų registracijos atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo, kurioje ieškinys 2022 m. rugsėjo 5 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas. Šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindas bylai stabdyti, iki bus priimtas sprendimas kitoje civilinėje byloje.

5. Ieškovės pateikė teismui prašymą dėl bylų sujungimo, kuriuo prašė sujungti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-1211­-1158/2022 ir Nr. e2-19733-752/2022 ir jas nagrinėti kartu. Ieškovės nurodė, jog su atsakovo prašymu dėl bylos sustabdymo nesutinka. Atskiroje byloje atskirai pareikštas reikalavimas dėl ieškovių ir atsakovo bendra daline nuosavybe valdomo nekilnojamo turto kadastrinių duomenų įregistravimo be ieškovių sutikimo gali ir turi būti nagrinėjamas šioje civilinėje byloje kaip savarankiškas atsakovo priešieškinio reikalavimas taip užtikrinant proceso ekonomiškumą bei koncentruotumą.

6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovių prašymą dėl bylų sujungimo, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad su prašymu dėl bylų sujungimo nesutinka dėl jo nepagrįstumo, deklaratyvaus pobūdžio, bylų sujungimas nepasiektų tikslų, numatytų CPK 136 straipsnio 4 dalyje, dėl ko turėtų būti atmestas. Atsakovas palaikė pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo. Atsakovas taip pat nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo aplinkybė, jog šios namų valdos kadastrinių matavimų byla, kuria vadovaujasi tiek atsakovas, tiek ieškovės, yra neįregistruota VĮ Registrų centras duomenų bazėje. Kadangi ieškovės nedavė atsakovui atlikti teisinės kadastrinių duomenų registracijos, atsakovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo, kurioje ieškinys buvo priimtas. Neišnagrinėjus civilinės bylos dėl kadastrinių duomenų įregistravimo, neįmanoma išnagrinėti šios civilinės bylos dėl naudojimo tvarkos ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl šiuo atveju yra CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomo bylos stabdymo pagrindas kai negalima nagrinėti bylos tol, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovių prašymo dėl civilinių bylų sujungimo netenkino, o atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo, tenkino: sustabdė Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1211-1158/2022 nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19733-752/2022 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-11551-2022-9).

8. Teismas nustatė, kad prašomose sujungti civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, minėtose civilinėse bylose ieškinių pagrindai bei dalykai yra skirtingi, teismas turės nustatinėti skirtingas aplinkybes, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus bei vertinti skirtingus šalių argumentus ir įrodymus. Kadangi bylose reiškiami reikalavimai skirtingų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad pareikšti reikalavimai nėra tarpusavyje susiję. Tokiu atveju, sujungus bylas, kuriose skiriasi atsikirtimų pagrindas (įrodinėjimo dalykas), nebus užtikrintas greitesnis bei efektyvesnis procesas. Aplinkybė, kaip teigia ieškovės, jog civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, ir todėl šios bylos bus išnagrinėtos greičiau, kadangi reikalavimai tarpusavyje susiję, nesudaro pagrindo minėtas bylas sujungti, be to, dėl nurodytų civilinėse bylose vertintinų skirtingų faktinių aplinkybių pobūdžio teismo procesas būtų nepagrįstai apsunkintas.

9. Teismas nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiami klausimai susiję su ieškovėms bei atsakovui žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymu ir kt., ieškovėms prašant nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką pagal paruoštus senus kadastrinius matavimus, atsakovui kaip savininkui siekiant įteisinti naujus ginčo turto kadastrinius matavimus, sutiko su atsakovo atstovės atgumentais, jog atsakovo ieškinio nagrinėjamo civilinėje byloje Nr. e2-19733-752/2022 tenkinimo atveju, ieškovių reikalavimai dėl prašomos nustatyti ginčo turto naudojimosi tvarkos negalėtų būti tenkinami, nes neatitiktų kadastrinių matavimų, ir priešingai, atmetus atsakovo reikalavimą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo, jam, nagrinėjamoje byloje reiškiamus reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos ginčo turtu nustatymo grindžiant pagal naujai atliktus, neįregistruotus kadastrinius matavimus, jų tenkinimas nebūtų galimas, tokiu būdu abiem iš šalių užkertant galimybę teikti pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas sprendė, kad tenkinus ieškovo reikalavimus kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, galimai keistųsi kadastrinių matavimų duomenys, kurie yra svarbūs nagrinėjamoje byloje. Teismas vertino, kad tokia situacija ne tik nepadėtų teisingai išnagrinėti bylą, bet ir apsunkintų šalims galimybes ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovės S. P. ir J. A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1211-1158/2022 dalyje dėl bylos sustabdymo ir išspręsti klausimą iš esmės, atsakovo G. P. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2-1211-1158/2022 sustabdymo buvo pateiktas tą pačią dieną, kada civilinėje byloje Nr. e2-19733-752/2022 teisėjos rezoliucija buvo išspręstas atsakovo ieškinio dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo priėmimo klausimas, t. y. prašymas dėl bylos sustabdymo pateiktas ir išnagrinėtas pradinėje civilinės bylos Nr. e2-19733-752/2022 stadijoje, kurioje yra pateikti tik vienos proceso šalies – ieškovo reikalavimai bei argumentai, ieškovėms (kitoje byloje atsakovėms) nesuspėjus nei tinkamai susipažinti su pareikštais reikalavimais, nei pateikti savo argumentus, įžvalgas, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir pan. Tuo buvo pažeistas ne tik bylos šalių lygiateisiškumo, bet ir teismo nutarties objektyvumo bei teismo nešališkumo principai.

10.2. Tiesioginio prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos ir naujai užvestos bylos buvimo faktas grindžiamas tik paviršutiniškai įvertinus civilinės bylos Nr. e2-19733-752/2022 ieškinio reikalavimą, neanalizuojant, kodėl nagrinėjama (stabdoma) byla negali būti nagrinėjama toliau, juo labiau, kad prieš priimant skundžiamą nutartį dėl bylos sustabdymo teismas išsprendė ieškovių pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą ir išsiuntė pranešimą atsakovui su įpareigojimu pateikti atsiliepimą į pareikštą patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovą teikti atsiliepimą į ieškinį pripažino, kad civilinė byla Nr. e2-1211-1158/2022 gali būti nagrinėjama toliau. Teismo nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo bei atsakovo įpareigojimas teikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį prieštarauja vienas kitam sukuriant neaiškumą bei neapibrėžtumą dėl faktinės bylos nagrinėjimo stadijos.

10.3. Tiek atsakovo prašymas, tiek ginčijama nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo grindžiami deklaratyviais įstatyme numatytais pagrindais, detaliau neanalizuojant ir nevertinant prejudicinio ir / ar tiesioginio ryšio tarp stabdomos ir kitos tame pačiame teisme nagrinėjamos civilinės bylos. Atsakovas ieškinyje dėl kadastrinių matavimų įregistravimo niekaip nedetalizavo ir nepagrindė, kokie prašomų įregistruoti kadastrinių matavimų duomenys iš esmės pasikeitė, ir kodėl negalima vadovautis jau esamais kadastrinių matavimų duomenimis ginčams tarp bendraturčių išspręsti. Kadangi nei ieškinyje, nei prašyme dėl bylos sustabdymo tokių aplinkybių nepagrindė, darytina pagrįsta prielaida ir išvada, kad nėra jokio esminio bei akivaizdaus pokyčio naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose dėl ko neatmetama galimybė ginčui naudoti būtent galiojančius kadastrinis matavimus ir bylą nagrinėjantis teismas tokius faktus bei tokias aplinkybes gali pats nustatyti bei ištirti sustabdytoje byloje.

10.4. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino, kokie teisiškai reikšmingi faktai turėtų būti nustatyti vienoje ir kitoje byloje, kad būtų galima patvirtinti egzistuojant prejudicinį ryšį tarp nagrinėjamų bylų, taip pat visiškai nevertino bei neanalizavo, kodėl negalima nagrinėti šios bylos, iki nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-19733-752/2022 pagal atsakovo teismui pateiktą ieškinį dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo.

10.5. Patikslintu ieškiniu ieškovės reikalauja pripažinti, kad kiemo statinys – pavėsinė yra asmeninė ieškovės nuosavybė, tačiau, priimdamas skundžiamą nutartį dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, teismas neįvertino pasikeitusių ieškovių ieškinio reikalavimų, t. y. priėmus nutartį stabdyti civilinė bylą Nr. e2-1211-1158/2022 susidaro paradoksali situacija – ar teismas, nagrinėjantis civilinę bylą Nr. e2-19733-752/2022, gali išspręsti civilinę bylą dėl gyvenamojo namo ir kiemo statinių kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo ir priimti galutinį sprendimą, kai bendraturtės nagrinėjamoje (sustabdytoje) byloje ginčija vieno iš kiemo statinių – pavėsinės nuosavybę, kurios kadastriniai duomenys naujoje byloje ginčijami kaip neteisėti bei melagingi.

5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas kitoje civiline tvarka nagrinėjamoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamu atveju šioje byloje tarp bendraturčių kyla ginčas dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu ir jame esančiu gyvenamuoju namu), esančio (duomenys neskelbtini), nustatymo, o taip pat dėl nuosavybės teisių į pavėsinę (gyvenamojo namo priklausinio) pripažinimo, arba pavėsinės atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atsakovui kompensaciją. Atsakovas G. P. kartu su priešieškiniu pateikė A. P. 2021 m. lapkričio 5 d. parengtą žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą ir I. S. paruoštą 2020 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, kuriais remiantis prašo nustatyti naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarką. Tuo tarpu ieškovės (apeliantės) S. P. bei J. A. P. kartu su patikslintu ieškiniu pateikė A. G. 2021 m. liepos 7 d. parengtą žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą ir 2022 m. sausio 12 d. UAB „Geoera“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris, kaip yra nurodyta patikslintame ieškinyje, parengtas pagal patikslintus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, kurie atitiko atsakovo į bylą pateiktus 2020 m. I. S. atliktus gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bei parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenis. Ieškovės, remiantis šiais duomenimis, taip pat prašo nustatyti naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarką.

14. Iš nagrinėjamos bylos duomenų taip pat nustatyta, kad apeliantės bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškusios prašymą dėl šios nagrinėjamos bylos ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3102-752/2023 (senas bylos Nr. e2-19733-752/2022) sujungimo, tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės pačios sutikdamos, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Ginčijama nutartimi toks ieškovių prašymas nors ir nebuvo patenkintas, tačiau, esant atsakovo prašymui dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja privalomas civilinės sustabdymo pagrindas ir nagrinėjamą bylą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3102-752/2023. Apeliantės, nesutikdamos su skundžiama nutartimi dėl bylos sustabdymo, pateikė atskirąjį skundą, kuris iš esmės yra grindžiamas tuo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje neegzistuoja joks tiesioginis prejudicinis ryšys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliančių pozicija dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų.

15. Civilinės bylos sustabdymo teisinio instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reguliuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

16. CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą; kt.).

18. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3102-752/2023 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovėms S. P. bei J. A. P. dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo, kuriuo ieškovas prašo leisti įregistruoti žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), matininkės I. S. paruoštą 2020 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą be bendraturčių atsakovių S. P. ir J. A. P. sutikimo. Šioje byloje ieškovas G. P. įrodinėja, kad tarp šalių kilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir kitais kiemo statiniais nustatymo ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, atsakovo užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai, kadangi keitėsi žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių ribos, plotai, indeksacija ir seni kadastriniai matavimai neatspindėjo tikrosios faktinės situacijos. Tam tikslui buvo parengta I. S. 2020 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, tačiau naujai parengti kadastriniai duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bendraturtėms S. P. ir J. A. P. nedavus sutikimo atlikti šių kadastrinių matavimų teisinės registracijos. Tuo tarpu bendraturtės S. P. ir J. A. P. su pareikštais reikalavimais minėtoje byloje nesutinka, teigdamos, kad naujoje kadastrinėje byloje nėra jokių duomenų apie žemės sklypo ribų, taškų ir / ar kraštinių pokyčius, apeliančių vertinimu, bendraturčiai, siekdami nusistatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, galėtų vadovautis 2001 m. fiksuotais gyvenamojo namo kadastriniais duomenimis ir jų pagrindu pakoreguotais gyvenamojo namo patalpų planais, nepažeidžiant nė vieno iš bendraturčio teisių ir / ar teisėtų interesų, taip pat, kad atlikti kadastriniai duomenys pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus, kadangi įregistravus G. P. užsakymu parengtą kadastrinių matavimų bylą, ginčo pavėsinė (dėl kurios nuosavybės teisių yra kilęs teisminis ginčas nagrinėjamoje byloje) virsta ūkiniu pastatu su atskiru unikaliu numeriu, kartu nurodant neteisingus duomenis apie jos statybos metus, t. y. tokiu būdu būtų patvirtinta, kad pavėsinė yra bendroji dalinė gyvenamojo namo bendrasavininkų nuosavybė. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-3102-752/2023 tarp proceso šalių yra kilęs ginčas dėl šioje nagrinėjamoje byloje ginčo objekto, atsakovo G. P. užsakymu, atliktų kadastrinių duomenų pakeitimo ir tokių duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018, 35 punktą). Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto kadastrinių duomenų nustatymas ir jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra reikšmingas klausimas nagrinėjamoje byloje, nes nuo to, įvertinus bendraturčiams priklausančias idealiąsias tokio turto dalis, gali prikaustyti, kokiomis realiomis jo dalimis jiems teks naudotis.

21. Neabejotina, kad bendraturčiai turi teisę reikšti reikalavimą dėl naudojimosi nekilnojamojo turtu nustatymo, įteisinus tokį turtą ir atlikus jo kadastrinius matavimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų galima nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, turi būti atlikti ginčo turto kadastriniai matavimai, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas prašo nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, pagal pateiktą kadastrinių matavimų bylą, kuri nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovui dėl tokių kadastrinių duomenų įregistravimo pasirinkus pateikti savarankišką reikalavimą, užvedant naują civilinę bylą, kurioje kyla ginčas tiek dėl ginčo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų (ne)pasikeitimo, tiek dėl jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre be bendraturčių sutikimo, spręstina, kad civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio dalies 3 punkto pagrindu atitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirtį.

22. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir apeliančių atskirojo skundo argumentas, jog nebuvo įvertintas jų patikslinto ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių į vieno iš kiemo statinių – pavėsinės, nuginčijimo, kurios kadastriniai duomenys kitoje byloje ginčijami kaip neteisėti ir melagingi. Pažymėtina, kad ginčo pavėsinė ir šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip bendroji dalinė ginčo bendraturčių nuosavybė, tuo tarpu kitoje civilinėje byloje tėra sprendžiamas ginčas dėl kadastrinių duomenų (ne)pasikeitimo ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre be bendraturčių sutikimo, t. y. kitoje byloje nėra sprendžiamas minėto nekilnojamojo turto objekto (pavėsinės) nuosavybės teisių ar jo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui išmokant kompensaciją, klausimas.

23. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

24. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliančių atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.