- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- eA2-111-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- M. P., I. P., M. C.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. eA2-111-544/2021
teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00459-2019-7
2021 m. kovo 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria nutarta neatnaujinti proceso Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinėje byloje Nr. eA2-5678-724/2020 pagal pareiškėjo J. V. ieškinį atsakovams M. P., I. P., M. C. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė iš atsakovų I. P., M. P. ir M. C. solidariai ieškovo J. V. naudai 6 082,02 Eur skolos, 4 427,71 Eur delspinigių, 1 520,51 Eur palūkanų, iš viso – 12 030,24 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 12 030,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020 pakeitė Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo dalį dėl palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovų I. P., M. P. ir M. C. solidariai ieškovo J. V. naudai 6 082,02 Eur skolos, 2 213,86 Eur delspinigių, 1 520,51 Eur palūkanų, iš viso – 9 816,39 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 8 295,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 dėl nepriteistų 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už visą 9 816,39 Eur priteistą sumą; panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl priteistų 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 8 295,88 Eur sumos dalį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti ieškovo J. V. naudai solidariai iš atsakovų I. P., M. P., M. C. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 816,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, papildomai priteisiant J. V. 2020 m. lapkričio 7 d. sumokėtą jo naudai 15 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo.
3. Nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra tas, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020, o ne pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, t. y. Panevėžio apygardos teismo priimtoje nutartyje nuo vieno priteistos sumos dėmens – kompensuojamųjų palūkanų – pareiškėjo naudai nebuvo priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Tą faktą įrodo ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-870/2004, kurioje yra nurodyta: „Kita vertus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais palūkanos nuo palūkanų gali būti skaičiuojamos. Tokia išimtis numatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatytos „procesinės“ palūkanos. Įstatyme pasakyta, kad šios palūkanos priteisiamos ne nuo sandorio ar kitokios ginčo sumos, o nuo visos priteistos sumos. „Procesinės“ palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, tačiau kompensuoja kreditoriaus praradimus jau teismo proceso ar teismo sprendimo vykdymo metu.“
4. Pareiškėjas teikia prašymą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nurodydamas, jog naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, yra ta, kad Panevėžio apygardos teismas 5 procentų dydžio metines „procesines“ palūkanas pareiškėjo naudai priteis ne nuo visos priteistos sumos dėmenų, o tik nuo priteistos sumos dalies, t. y. tik nuo dviejų priteistos sumos dėmenų. Pareiškėjas teikia prašymą atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nurodydamas, jog Panevėžio apygardos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, kadangi nutartimi pareiškėjo naudai yra priteista 9 816,39 Eur (6 082,02 Eur skola + 2 213,86 Eur delspinigiai + 1 520,51 Eur palūkanos), tačiau 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteistos tik už priteistą 8 295,88 Eur (6 082,02 Eur skola + 2 213,86 Eur delspinigiai) dalį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjo manymu, ši Panevėžio apygardos teismo padaryta klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. V. prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020.
6. Teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos gali būti atnaujinamas tik tada, kai ši klaida padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties, prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu negali būti tenkinamas.
7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės siejamos ne su pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020, o su apeliacinės instancijos nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog pareiškėjo „nežinojimas“, kokį sprendimą priims apeliacinis teismas, negali būti aiškinamas ir vertinamas, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad pareiškime nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių faktinių išnagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį.
9. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra šališka, neteisinga bei prieštarauja įstatymui ir aukštesnių teismų praktikai. Teismas nutartyje tik šališkai nustatinėja aplinkybes, kurios apeliantui jau yra žinomos iš kitų civilinių bylų. Jis iš pradžių dėl proceso nagrinėjimo kitoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-245-758/2020 (Nr. e2A-415-544/2020) atnaujinimo kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, kuris civilinėje byloje Nr. e2A-771-278/2020 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal jo ieškinį atsakovams M. P., M. C. dėl skolos priteisimo kaip neteismingą Panevėžio apygardos teismui. Taigi, apeliantas Utenos apylinkės teismui savo 2020 m. lapkričio 7 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje pateikė tik gavęs aukštesnės instancijos teismo išaiškinimą. Nors Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-771-278/2020 buvo pateikęs, tačiau skundžiamoje nutartyje ji nepaminėta.
10. Tvirtina, jog nagrinėjamoje byloje, priešingai nei sprendė teismas, būtent ir yra išimtinis atvejis, kadangi procesinės palūkanos priteistos tik nuo dalies priteistos sumos (nuo palūkanų nepriteistos). Procesinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo visos priteistos sumos, o ne nuo jos dalies (Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-870/2004). Civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kuri apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020 (Nr. e2-79-844/2020) 2020 m. liepos 10 d. nutartimi jo naudai nepriteis 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistų kompensuojamųjų palūkanų. Apeliantas negalėjo numatyti, kad, esant analogiškiems reikalavimams dvejose civilinėse bylose, Panevėžio apygardos teismas priims prieštaringus procesinius sprendimus galiojant tiems patiems įstatymams, o tai ir yra aiški teisės normų taikymo klaida.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą bei procesinius šalių dokumentus, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.
14. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
15. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl to, jog, jo manymu, Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020 buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, taip pat naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktuose numatyti pagrindai procesui atnaujinti. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra šališka.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus šiame nutarties punkte nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
18. Susipažinus su pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti procesą turiniu matyti, kad pareiškėjas prašyme nurodo, jog nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas jo naudai priteis ne nuo visos priteistos sumos dėmenų, o tik nuo priteistos sumos dalies, neįskaičiuodamas kompensuojamųjų palūkanų. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, jo vertinimu, naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja ne su pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020, o su apeliacinės instancijos teismo priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog tai, kad apeliantas nežinojo, kokį sprendimą priims Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020, niekaip nepatvirtina naujai paaiškėjusios aplinkybės civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 egzistavimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė jokių iš tikrųjų naujai paaiškėjusių aplinkybių, bei į nutarties 17 punkte išdėstytą kasacinio teismo išaiškinimą, konstatuoja, jog apelianto prašymas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti tenkinamas.
19. Procesas taip pat gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
20. Taigi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu, procesas gali būti atnaujintas tik esant šioms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą; c) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima tik jei aiški teisės normos taikymo klaida padaryta būtent pirmosios instancijos teismo nutartyje, o ne apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, konstatavo, jog procesinis sprendimas byloje, kurioje procesą siekia atnaujinti pareiškėjas, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia, tuo, jog Panevėžio apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-416-252/2020 padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, kuri daro neteisėtu sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020. Taigi, pareiškėjo prašymas aiškiai neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo, nes Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
22. Apeliantas nurodė, jog teismas šališkai nustatinėjo bylos aplinkybes, todėl priėmė šališką nutartį, tačiau šie argumentų faktinis turinys neatskleistas, todėl jie vertinami kaip deklaratyvūs ir atmestini kaip neturintys įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, jog apelianto išreikšta nuomonė apie teismo šališkumą nagrinėjant jo prašymą yra susijusi su pirmosios instancijos teismo atliktais procesiniais veiksmais, t. y. procesinio sprendimo (2020 m. gruodžio 17 d. nutarties) priėmimu, jame atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas.
23. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo bei vertindamas šio prašymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.