Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-245-758/2020 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams M. P. ir M. C. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia argumentus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš jų priteista skola, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes skola ieškovui grąžinta. Pažymėtina, kad atsakovai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo teismui nepateikė, todėl atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą turi teisę pasisakyti tik dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, o ne reikšti savarankiškus reikalavimus (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija dėl tokių reikalavimų nepasisakys ir nagrinės bylą pagal apelianto nurodytas apeliacinio skundo ribas.

23. Byloje nustatyta, kad J. V. 2009-05-11 sutartimi atsakovams paskolino 4 541,24 Eur (15 680 Lt), kuriuos atsakovai turėjo grąžinti iki 2009-11-11. Atsakovai trimis mokėjimais po 280 litus (81,09 Eur) grąžino ieškovui 243,28 Eur šios paskolos, ką patvirtina rašytiniai J. V. rašteliai (pakvitavimai), ieškovo parodymai. Negrąžinta 4 297,96 Eur paskolos dalis priteista iš atsakovų. Taip pat ieškovo naudai priteista 795,12 Eur netesybų ir 1 074,49 Eur palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų, dalis bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovo reikalavimo dėl 8 672,43 Eur (7 156,11 Eur netesybų, 1 093,57 Eur palūkanų ir 422,75 Eur patirtų nuostolių) priteisimo, nes pripažino, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai yra per dideli, palūkanos, jų skaičiavimas neatitinka kompensacinių palūkanų teisinio reglamentavimo, o nuostolių dydis nepagrįstas įrodymais. Apeliantas su tokiomis išvadomis nesutinka.

24. Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2014-11-07 iki 2019-05-06 ieškovas priskaičiavo 2 168,06 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola. 11,22 proc. palūkanų dydį ieškovas nustatė todėl, kad 2009-05-11 paskolos sutarties sudarymo metu buvo tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke. Palūkanas apskaičiavo taip: 4 297,96 Eur skola padaugino iš 11,22 proc. palūkanų normos ir 4 metų, bei pridėjo 4 297,96 Eur, padaugintą iš 11,22 proc., padalintą iš 365 dienų, padaugintą iš 181 d. Pirmosios instancijos teismas taikė CK 210 straipsnio 1 dalį ir priteisė ieškovui iš atsakovų įstatyme numatytus 5 proc. metinių palūkanų nuo laiku negrąžintos paskolos dalies už penkerius metus - 1074,49 Eur. Apeliantas teigia, kad palūkanos turėjo būti priteistos atsižvelgiant į jo nurodytas įstatymo nuostatas: CK 6.870 straipsnio 1 dalį, 6.872 straipsnį.

25. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). CK 6.872 straipsnis reglamentuoja palūkanų už naudojimąsi paskola dydį bei mokėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodyta, kad dėl tokių palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos šalys susitaria, o jei nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Taip pat numatyta, kad, nesant kitokio šalių susitarimo, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskola bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sąskaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitose sutartyse nurodyta tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005).

26. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007).

27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad paskolos sutartimi atsakovams 2009-05-11 paskolino 15 680 Lt, kurie dabar atitinka 4 541,24 Eur, atsakovai įsipareigojo solidariai ieškovui sugrąžinti skolą iki 2009-11-11. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų įsipareigojimą ieškovui mokėti kiekvieną dieną iki visiško paskolos grąžinimo ieškovo vienašališkai apskaičiuotas pelno palūkanas. Apeliantas, reikšdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, remiasi CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, tačiau pažymėtina, jog paskolos sutarties atlygintinumas savaime nesuponuoja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Tokią išvadą leidžia daryti CK 6.872 straipsnio 2 dalies dispozityvumas. Nurodytoje normoje nustatyta, kad šalys turi galimybę susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo laikotarpio. Šiuo atveju ieškovas su atsakovais susitarė dėl skolos grąžinimo iki 2009-11-11, taip pat numatė, kad už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną bus mokami delspinigiai. Sutartyje nenumatyta, jog bus mokamos kokio nors dydžio pelno palūkanos.

28. Pažymėtina, jog CK 6.870 straipsnis nustato paskolos pelno palūkanų mokėjimą, o 6.872 straipsnio 1 dalis reglamentuoja paskolos pelno palūkanų dydžio nustatymą. Jų mokėjimo tvarką nustato CK 6.872 straipsnio 2 dalis. Pagal ją pelno palūkanos, nustatytos įstatyme ar sutartyje, yra mokamos kas mėnesį kaip prievolės dalis iki paskolos suma bus grąžinta, t. y. iki sutartyje nustatyto grąžinimo termino. Suėjus grąžinimo terminui ir skolininkui negrąžinus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, susiklosto situacija, kuri gali būti pripažinta sutarties pažeidimu, o tai savo ruožtu užtraukia sutartinę atsakomybę. Ji įstatymais yra specialiai reglamentuojama. CK 6.874 straipsnis nustato pasekmes, susidariusias po to, kai paskolos gavėjas pažeidė sutartį. Dėl tokio reglamentavimo, esant sutarties pažeidimui, palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį.

30. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

31. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų, mokėtinų už prievolės neįvykdymą laiku, mokėjimo ir jų dydžio. Todėl spręsdamas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų sumos priteisimo ieškovo naudai pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta 5 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų norma ir ieškovo naudai senaties termino ribose priteisė 1 074,49 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo laiku negrąžintos paskolos dalies už paskutinius penkerius metus.

32. Ieškovas remdamasis sutartimi priskaičiavo atsakovams 1 proc. dydžio netesybas nuo laiku negražintos skolos dalies už šešis mėnesius 7 951,23 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino 10 kartų – iki 795,12 Eur. Apeliantas nurodo, kad spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas turėjo įvertinti aplinkybės, kad 2015-01-01 konvertavus litus į eurus santykiu 3,4528 : 1 2009-05-11, kada ieškovas suteikė atsakovams paskolą, buvusios prekių ir paslaugų kainos rinkoje litais, dabar, praėjus daugiau kaip 10 metų, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais, taip pat atsižvelgti, kad atsakovai buvo nesąžiningi, skolinosi pinigus trumpam 6 mėnesių laikotarpiui, o skolos negrąžina jau 10 metų, yra grąžinę tik nedidelę skolos dalį, skolinosi iš ieškovo pinigų net 11 kartų, į bylą teikė su paskola nesusijusius dokumentus.

33. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjo valia, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl konkretaus netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

35. Pirmosios instancijos teismas netesybas už praleistą prievolės įvykdymo terminą sumažino, apelianto, teigimu, nepagrįstai. Todėl teisėjų kolegija pakartotinai vertina, ar netesybos galėjo būti sumažintos, tuo tikslu analizuodama ginčo sutarties kainą, faktiškai patirtus ieškovo nuostolius bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

36. Kadangi gali būti mažinamos tik neprotingai didelės netesybos, sprendžiant dėl netesybų proporcingumo visų pirma vertintina netesybų suma santykyje su sutarties kaina. Ieškovas suteikė paskolą 4 541,24 Eur (15 680 Lt); atsakovai grąžino ieškovui tik 243,28 Eur paskolos; ieškiniu prašoma priteisti 7 951,23 Eur delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad per dešimtmetį bei po euro, kaip nacionalinės valiutos įvedimo, kainos yra išaugusios (visuotinai žinoma aplinkybė). Tačiau ieškovo teiginys, kad šiuo metu kainos eurais yra didesnės nei prieš dešimtmetį litais, visgi pripažintinas deklaratyviu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas daugelį metų teikia paskolas įvairiems asmenims, jo iniciatyva teismuose buvo išnagrinėta ir šiuo metu nagrinėjama daug bylų dėl negrąžintų skolų priteisimo, jų priverstinio išieškojimo, ieškovo atžvilgiu už neteisėtą ūkinę veiklą skolinimo srityje pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 202 straipsnio 1 dalį FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl vertinama, kad ieškovas yra įvertinęs galimas rizikas dėl pinigų nuvertėjimo, nors ir nėra verslo subjektas, tačiau dėl jo patirties sudarant paskolų sutartis, jam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas jau 11 kartų yra suteikęs paskolą atsakovams (-ei), todėl turėjo suvokti, kad jas visas nustatytu terminu grąžinti gali būti sudėtinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sumažino delspinigių dydį net 10 kartų. Įvertinus aukščiau nutartyje nurodytas bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, reikšmingas delspinigių dydžio nustatymui, daroma išvada, kad byloje nustatytas pagrindas pripažinti pagrįstais 0,2 proc. dydžio delspinigius bei padidinti iš atsakovų priteistą jų sumą iki 1 90,25 Eur.

37. Apeliantas nurodo, kad teismas be teisėto pagrindo atsisakė priteisti iš atsakovų 422,75 Eur dydžio nuostolius, kuriuos jis nurodęs, kad 4 dėmenų suma būtų pasiekta 14 840 Eur ieškinio suma, kurios perkamoji galia būtų lygi 14 840 Lt negrąžintos 2009-05-11 suteiktos paskolos sumos perkamajai galiai. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie teiginiai nepagrindžia ieškovo faktiškai patirtų nuostolių dydžio, yra deklaratyvūs ir pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje nepaneigia.

38. Pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, priteisdamas iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodė, nuo kada palūkanos skaičiuojamos. Kadangi CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sprendimas šioje dalyje tikslinamas nurodant bylos iškėlimo teisme dieną bei sumą, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos (6962,70 Eur). Kadangi teismas nenurodė, kada priimtas ieškovo ieškinys, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog 2019-11-08 buvo nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti bei išsiųsti procesiniai dokumentai atsakovams. Nesant teisėjo rezoliucijos dėl ieškinio priėmimo, pripažįstama, kad ieškinys priimtas 2019-11-08.

39. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas padidinant ieškovo naudai priteistinų delspinigių dydį, patikslinant laikotarpį, nuo kada skaičiuojamos procesinės palūkanos, bei priteistos sumos dydį, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Ieškovas ieškinį apmokėjo 334 Eur žyminiu mokesčiu, patyrė 20 Eur išlaidų vertimams bei 0,98 Eur dokumentų skanavimui. Įvertinus, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (47 proc.), ieškovo naudai iš atsakovų priteistina 166,84 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 83,42 Eur iš kiekvieno.

40. Ieškovas apeliacinį skundą apmokėjo 195 Eur žyminiu mokesčiu. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (9 proc.), atitinkamai iš atsakovų priteistina 17,55 Eur, t.y. po 8,78 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimo dalis dėl delspinigių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir rezoliucinės sprendimo dalies 2 ir 3 pastraipas išdėstyti sekančiai :

“Priteisti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 297,96 eurus negrąžintos paskolos pagal 2009-05-11 sutartį, 1590,25 eurų netesybų ir 1 074,49 eurus palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos 6962,70 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui J. V. iš atsakovų M. P. ir M. C. po 83,42 eurų bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno“.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovui J. V. iš atsakovų M. P. ir M. C. po 8,78 eurų žyminio mokesčio, iš kiekvieno.