Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) S. L. (P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui E. U. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei atsakovo E. U. priešieškinį ieškovei S. L. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė: 1) atidalinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra ir ieškovei priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto; 2) priteisti atsakovui iš ieškovės 9 990,23 Eur kompensaciją, nustatant, kad kompensaciją ieškovė privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė:

4.1. Reikalavimas dėl ½ dalies Buto priteisimo atsakovui yra ne tik nepagrįstas, bet pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Pradiniu priešieškiniu atsakovas tokio reikalavimo nereiškė, prašė teismo tik priteisti skolą už ½ Buto nuomos pajamų. Ieškovė neturi kito nekilnojamo turto ir šis butas vienintelis jos gyvenamosios vietos su vaikais garantijos užsitikrinimas. Tuo tarpu atsakovas jau keletą metų gyvena Norvegijoje ir neketina grįžti į Lietuvą, todėl nekilnojamas turtas Lietuvoje jam yra nereikalingas. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog nors gyvena užsienyje, savo ateitį sieja su grįžimu į Lietuvą ir ginčo turtas yra vienintelis jo turtas, todėl jei jam atitektų visas butas jis galėtų jame pilnavertiškai gyventi. Atsakovas dar 2015 metais buvo gavęs iš savo motinos dovanojimo sandorio pagrindu butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2022 . liepos 22 d. pardavė. Atsakovas tuo metu jau gyveno Norvegijoje, todėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimas vertintinas kaip apsisprendimas savo gyvenimą sieti su užsieniu, o ne su Lietuva.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – atidalino Butą iš bendrosios dalinės ieškovės ir atsakovo nuosavybės, priteisdamas ieškovei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį Buto natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisiant 53 111,09 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ½ dalį Buto. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 24 315,92 Eur sumą, kaip solidarios prievolės dalies atlyginimą ir įskaičius priešpriešinius vienarūšius piniginius reikalavimus dėl ieškovės mokėtinos 53 111,09 Eur kompensacijos atsakovui ir atsakovo mokėtinos 24 315,92 Eur skolos ieškovei, ir galutinai atsakovui priteisė iš ieškovės 28 795,17 Eur kompensacijos sumą. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bei atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 503,67 Eur bylinėjimosi išlaidas ir atsakovui iš ieškovės – 1 474 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog atsakovas nebuvo suinteresuotas Buto išlaikymu savo nuosavybėje nuo pat santuokos su ieškove nutraukimo. Jau sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovas buvo apsisprendęs atsisakyti savo nuosavybės teisės į būstą natūra ir toks atsakovo apsisprendimas buvo patvirtintas teismo priimant 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės siekį įgyti nuosavybės teisę į Butą natūra atitinkamai pagrindžia aplinkybės, jog jau santuokos su atsakovu nutraukimo metu ji buvo suinteresuota tapti viso Buto savininke. Ieškovė buvo tvirtai apsisprendusi, jog ji nori įgyti visą Butą natūra ir mokėti atsakovui kompensaciją, taip pat paaiškino, jog ji nuolat būste lankosi, ten dirba, yra įrengusi Butą savo lėšomis. Ieškovės siekį įgyti nuosavybės teisę į Butą natūra pagrindžia aplinkybė, jog šios bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė savo gautomis lėšomis, asmeniškai sumokėjo ieškovės ir atsakovo visą solidarų įsiskolinimą būsto kreditą suteikusiam AB SEB bankui, anksčiau nei būsto paskolos sutartyje numatytas terminas.

7. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą ekspertizę, eksperto paaiškinimus, nurodytą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kainą bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu – 106 222,17 Eur, atsižvelgdamas į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, teisingumo ir protingumo principus, sprendė, jog atidalijus šalims priklausantį būstą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui priteisiant kompensaciją už jo ½ dalį būsto, ieškovė turi išmokėti atsakovui kompensaciją, lygią 53 111,09 Eur, o ne kompensaciją, būsto rinkos vertę sumažinus 37,5 procento atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju turi būti vertinama ne ½ dalies Buto pardavimo kaina, kaip nurodė ekspertas, o šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu.

8. Teismas nustatė, kad solidari prievolė dėl 48 631,85 Eur kreditoriui įvykdyta ieškovės asmeninėmis lėšomis, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti jam priklausančią solidarios prievolės dalį, t. y. ½ dalį sumokėtos bankui sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 24 315,92 Eur solidarios prievolės atlyginimo.

9. Nuo 2019 m. balandžio iki 2020 m. lapkričio atsakovas bankiniais pavedimais pervedė ieškovei 19 923 Eur, iš kurių 3 800 Eur buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Atsakovas teigė, jog likusi suma 16 123 Eur ieškovei buvo pervesta būsto išlaikymo išlaidoms ir paskolos mokėjimui, kadangi šalys vedė bendrą ūkį po santuokos nutraukimo. Ieškovė gautų sumų nepaneigė, taip pat nepaneigė aplinkybės, jog su atsakovu vedė bendrą ūkį iki 2020 m. gruodžio. Tikslių duomenų ir įrodymų, kur ieškovė išleido 16 123 Eur, kuriuos atsakovas jai pervedė po santuokos nutraukimo, ieškovė nepateikė, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 8 111,18 Eur kredito įmokų, palūkanų ir delspinigių bei ieškovės reikalavimą priteisti 1 565,96 Eur Buto išlaikymo išlaidų.

10. Esant byloje pateiktiems įrodymams, jog ieškovė buvo išnuomojusi ½ dalį Buto laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., atsakovui byloje nereiškus reikalavimo dėl ieškovės sudarytos nuomos sutarties sąlygų modifikavimo ar pripažinimo apsimestinėmis, darytina išvada, jog ieškovė pagal nuomos sutartį buvo sudariusi ½ dalies Buto nuomą, tokia Buto dalis ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovė pagrįstai gavo 5 590 Eur pajamas už jai nuosavybės teise priklausančios dalies Buto nuomą ir neturi pareigos gautų pajamų dalies sumokėti atsakovui. Taip pat įrodymais nepagrįstas ir atsakovo teiginys, jog nuomininkas su šeima bute gyvena po 2023 m. birželio 1 d., todėl ir toliau kas mėnesį moka ne mažesnį nei 500 Eur mokestį už teisę laikinai naudotis butu. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 8 240 Eur skolos iš ieškovės priteisimą.

11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus kreditoriams, apsiribojo žodiniu paaiškinimu, kad neturi lėšų sprendimo vykdymui. Nesant pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės sudėtingas finansines galimybes vykdyti teismo sprendimą nedelsiant, darytina išvada, jog ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo yra nepagrįstas.

12. Teismas ieškovės veiksmuose, jai pateikiant ieškinį, neįžvelgė piktnaudžiavimo požymių, jokių civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamo elgesio veiksmų ieškovė neatliko, todėl atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.1. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė sumokėjo kredito įmokas bankui ir šias įmokas galėjo atlikti tik pati pasiskolinusi lėšų, kurias turi grąžinti. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog atsakovas neteikia laiku jam priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams, kas suponuoja ne tik apsunkintą ieškovės finansinę padėtį, tačiau ir faktą, kad dažnai jai vienai tenka išlaikyti vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis turi pakankamai lėšų tam, kad pats galėtų iš karto sumokėti kompensaciją už butą ieškovei, tačiau nenurodė kodėl vengia laiku teikti išlaikymą vaikams. Šios aplinkybės neabejotinai įrodo, jog ieškovės finansiniai pajėgumai jai neleidžia iš karto sumokėti priteistą kompensaciją, o atsakovo teisių sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeistų.

14.1. Ieškovė reikšmingų aplinkybių, susijusių su pagrindu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, neįrodė, nors tokią pareigą turėjo.

14.2. Apeliaciniame skunde ieškovė pateikia tik deklaratyvius teiginius, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

14.3. Ieškovė taip pat nepateikė jokių skaičiavimų, nors nurodo, kad pagal gaunamas pajamas kompensaciją galėtų sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį, nenurodo jokių duomenų kokias pajamas pagrįstai ketina gauti, kokią dalį ketina skirti kompensacijos mokėjimui, kaip konkrečiai apskaičiavo, kad kompensaciją galėtų sumokėti būtent per 12 mėnesių laikotarpį.

14.5. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui ieškovė įgis asmeninės nuosavybės teisę į visą ginčo Butą, kurio vertė siekia 106 000 Eur, todėl neabejotinai galės gauti kreditą įkeičiant nuosavybės teise turimą ginčo Butą ir tokiu būdu tinkamai įvykdyti teismo sprendimą nedelsiant.

14.6. Nėra pagrindo priteisti ieškovei visų jos pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

18. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos prašymas dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo. Ieškovės teigimu, esama finansinė situacija jai neleidžia iš karto sumokėti priteistą kompensaciją, o atsakovo teisių sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeistų. Ieškovė savo finansinę būklę įrodinėjo duodama paaiškinimus, kurių atsakovas neneigė.

19. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

20. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

21. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Teismų praktikoje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą ir nukrypti nuo bendros taisyklės, numatančios, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prie tokių išskirtinių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kita vertus, sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022).

22. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kurių buvimą turi pagrįsti asmuo, prašantis taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas (CPK 178 straipsnis). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos bei ieškovės apeliacinio skundo argumentais, ieškovė iš esmės jokių rašytinių įrodymų apie susiklosčiusią sunkią jos turtinę padėtį ar kitų išimtinių aplinkybių buvimą nepateikė, o rėmėsi paaiškinimais, jog jai teko skolintis lėšas, kurias panaudojo ginčo paskolai padengti anksčiau laiko, bei tuo, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, dėl ko ieškovei vienai tenka pareiga išlaikyti vaikus. Šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir pasitvirtinę nepagrindžia susiklosčiusios išimtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismo sprendimo vykdymo tvarkos ieškovės nurodytu būdu, t. y. teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.

23. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl sunkios finansinės padėties, nes jai teko skolintis lėšas dėl Buto paskolos padengimo, vertintina kritiškai. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovė tokį sprendimą dėl būsto paskolos padengimo anksčiau laiko, imant naują paskolą, priėmė savarankiškai, nors tokių ieškovės veiksmų poreikio būtinumas nenustatytas. Be to, kaip pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovei įgijus natūra nuosavybės teisę į visą ginčo Butą, ieškovė taip pat turi galimybę susitarti su kreditus teikiančiomis įmonėmis arba kitais asmenimis dėl paskolos suteikimo galimai įkeičiant nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu tinkamai įvykdant teismo sprendimą.

24. Pasisakant dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakovo išlaikymo neteikimu, atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovės pateiktos banko sąskaitos išrašo nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. (el. b. 3 t., b. l. 116–129) nustatyta, kad atsakovas reguliariai kas mėnesį teikė 767 Eur – 776 Eur išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, jog jai vienai tenka pareiga išlaikyti šalių vaikus, dėl ko neigiamai veikiama jos finansinė padėtis. Pažymėtina ir tai, kad iš minėto banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog 2024 m. balandžio 8 d. ieškovės banko sąskaitos likutis buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Taigi, įvertinus tai, kad ieškovei įgijus nuosavybės teisę į visą ginčo Butą bei ieškovės banko sąskaitoje esamas lėšas, negalima daryti išvados, jog ieškovės skola atsakovui (28 795,17 Eur) yra didelė, palyginus su ieškovės turimu turtu. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl sunkios ieškovės finansinės padėties.

25. Kita vertus, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022).

26. Šiuo atveju ieškovė tokių duomenų byloje taip pat neteikė (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuo 2021 m. gegužės 1 d. buvo išnuomojus savo dalį Buto, tačiau nuomos sutarčiai 2023 m. gegužės mėnesį pasibaigus, ji nebuvo pratęsta ir ieškovei priklausančia Buto dalimi buvęs nuomininkas naudojasi neatlygintinai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai nesuderinami su ieškovės įrodinėjama sunkia ieškovės finansine padėtimi ar priemonėmis ją ateityje pagerinti. Taigi, nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovės finansinė padėtis itin sunki ar ateityje pagerės, dėl ko turėtų būti išdėstytas sprendimo dalies vykdymas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atitinkamą ieškovės prašymą.

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą, įrodymų tyrimą, vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą bei kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

30. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

31. Atsakovas pateikė prašymą ir įrodymus dėl 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės yra tenkinamas ir ši suma priteisiama atsakovui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.