- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2YT-14932-820/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., I. P., J. Š., valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatymo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. P., I. P., J. Š. ir valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui po H. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos seneliui H. P. palikimo niekas nepriėmė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikėjas mirė būdamas našliu. Palikėjas turėjo du vaikus: sūnus P. J. P. (pareiškėjos tėvas) ir I. P.. Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), kitas palikėjo sūnus I. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas turėjo tik vieną vaiką - pareiškėją, kuri priėmė jo palikimą. Įstatyme numatyta, kad vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis ir jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam tėvui (motinai) paveldint pagal įstatymą. Po palikėjo mirties palikimo niekas nepriėmė. Priėmusi mirusio tėvo palikimą, pareiškėja sužinojo, jog jos tėvas nebuvo priėmęs savo tėvo (pareiškėjos senelio) palikimo, kurį sudaro žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, terminas palikimui priimti buvo praleistas, nes nuosavybės teisės į žemės sklypą atsirado po pareiškėjos senelio mirties ir tuo rūpinosi pareiškėjos tėvas P. J. P.. Palikėjo mirties momentu pareiškėja dar buvo nepilnametė ir negalėjo pretenduoti į senelio palikimą. Atnaujinus terminą nebus pažeisti kitų asmenų interesai ir viešasis interesas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos patenkinimui, jeigu teismas įsitikins, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja iki teismo posėdžio pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka bylai išnagrinėti, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
H. P. mirė (duomenys neskelbtini).
Palikėjas mirė būdamas našliu, turėjo du vaikus: sūnus P. J. P. (pareiškėjos tėvas) ir I. P.. Pareiškėjos tėvas turėjo vieną dukrą - pareiškėją, o palikėjo kitas sūnus turėjo dvi dukras – suinteresuotą asmenį I. P. ir suinteresuotą asmenį J. Š..
Pareiškėja J. K. yra H. P. vaikaitė.
Po H. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimo niekas nepriėmė.
Pareiškėjos tėvas (palikėjo sūnus) P. J. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir jo palikimą priėmė pareiškėja. Kitas palikėjo sūnus mirė (duomenys neskelbtini)I. P. palikimo niekas nepriėmė.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 5,2300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. vasario 27 d. priklauso H. P. (pagal 2002 m. lapkričio 25 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-14371) bei 6,6000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. vasario 27 d. priklauso H. P. (pagal 2002 m. lapkričio 25 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-14371).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 588 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šešių mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pailginti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi būti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006). Esminę reikšmę, pagal teismų praktiką, turi pareiškėjo veiksmai ar neveikimas 6 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo būti atlikti veiksmai.
Pareiškėja yra palikėjo H. P. antros eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą (vaikaitė) (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, H. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas H. P. testamento nebuvo sudaręs. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po senelio mirties paduoti. Pirmos eilės įpėdinių nagrinėjamu atveju nenustatyta, palikėjo sūnūs P. J. P. mirė (duomenys neskelbtini), o I. P. –(duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, jog praleido įstatymo nustatytą terminą, nes nežinojo apie atkurtas nuosavybės teises seneliui į žemės sklypus bei palikėjo mirties momentu buvo nepilnametė, todėl neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos tėvas dėl silpnos sveikatos nebespėjo priimti palikėjo palikimo, nors visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo palikėjo vardu tvarkė jis.
Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. Balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos praėjo beveik 23 metai. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog palikėjo mirties momentu pareiškėja buvo nepilnametė, todėl kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo dar negalėjo. Nuosavybės teisės palikėjui H. P. į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. vasario 27 d. priklauso H. P. (pagal 2002 m. lapkričio 25 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-14371 ir Nr. 41-14371). Apie nuosavybės teisių atkūrimą tikėtina pareiškėja nebuvo informuota ir žinoti negalėjo, o pareiškėjos tėvas buvo jau silpnos sveikatos (mirė (duomenys neskelbtini)), todėl neužbaigė paveldėjimo procedūrų. Apie senelio vardu registruotus žemės sklypus pareiškėja nurodo sužinojusi (duomenys neskelbtini) m. pradžioje kai priėmė savo mirusio tėvo (palikėjo sūnaus) P. J. P. palikimą. Pareiškimas teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 8 d. Nuo sužinojimo iki kreipimosi į teismą dienos praėjo neypatingai ilgas laiko tarpas, įvertinus laiką reikalingą dokumentams surinkti. Byloje nėra duomenų, jog kas nors būtų įgijęs nuosavybės teises į paveldėtinus žemės sklypus, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Kiti suinteresuoti asmenys nepateikė teismui reikalavimų, jog pretenduoja į palikimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po H. P. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nustatant pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Laikyti naujo termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.