Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 metų kovo mėnesio vagystės iš V. G.) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 metų balandžio mėnesio vagystės iš V. G.) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš Z. U.) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš G. I.) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš D. Z.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, prie paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu T. B. paskirta ir neatlikta arešto bausmė, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas T. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 17 d. 16.52 val. iki 2020 m. balandžio 19 d. 16.40 val. ir nuo 2020 m. gegužės 27 d. 17.40 val. iki 2020 m. gegužės 29 d. 13.51 val., t. y. 4 (keturios) dienos.

T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti pakeista į suėmimą.

Nukentėjusiojo G. I. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. B. priteista 1 200 Eur G. I. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios Z. U. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. B. priteista 696 Eur Z. U. turtinei žalai atlyginti.

Automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti ir realizuoti, o gautas lėšas perduoti civiliniam ieškiniui padengti.

Pinigus – 14,58 Eur –, saugomus (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. liepos 27 d. kvitą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti civiliniam ieškiniui padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą ir saugyklą: laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 27 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenustatytu būdu atidaręs buto duris, įsibrovė į V. G. priklausantį butą ir pagrobė 350 Eur vertės televizorių „(duomenys neskelbtini)“, 15 Eurų vertės kambarinę televizoriaus anteną, bendros 140 Eur vertės dvi komodas, kurių vienos vertė 70 Eur, 340 Eur vertės sofą-lovą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 27 d., nenustatytu būdu atidaręs buto duris, įsibrovė į V. G. priklausantį butą, kuriame rado automobilio „Opel (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelį. Rastu rakteliu atrakino automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, ir iš automobilio pagrobė 50 Eur vertės akumuliatorių „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu T. B. pagrobė 895 Eur vertės V. G. turtą.

2. T. B. nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą: laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. 15 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išlaužęs buto durų spyną, įsibrovė į V. G. priklausantį butą ir pagrobė 350 Eur vertės televizorių „(duomenys neskelbtini)“, 15 Eur vertės kambarinę televizoriaus anteną, 6,50 Eur vertės lygintuvą. Tokiu būdu T. B. pagrobė 371,50 Eur vertės V. G. turtą.

3. T. B. nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą: laikotarpiu nuo 2020 metų kovo mėnesio pabaigos iki 2020 m. balandžio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išlaužęs buto durų spyną, įsibrovė į Z. U. priklausantį butą ir pagrobė 280 Eur vertės buitinio šaldytuvo variklį, 60 Eurų vertės vyrišką striukę, 160 Eur grynųjų pinigų, 80 Eur vertės buitinio šaldytuvo variklį, bendros 16 Eur vertės du buitinius prailgintuvus, kurių vieno vertė 8 Eur. Tokiu būdu T. B. pagrobė 596 Eur vertės Z. U. turtą.

4. T. B. nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą: laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 16 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš G. I. priklausančio užrakinto seifo, atrakindamas jį tame pačiame kambaryje buvusiu seifo raktu, pagrobė 1 200 Eur. Tokiu būdu T. B. padarė nukentėjusiajam G. I. 1 200 Eur turtinę žalą.

5. T. B. nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą: 2020 m. liepos 14 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro atidarytą langą įsibrovė į D. Z. priklausantį sodo namelį ir iš stalčiuje buvusios piniginės pagrobė 900 Eur, taip pat pagrobė bendros 19,50 Eur vertės tris 0.5 l talpos butelius degtinės „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu T. B. pagrobė 919,50 Eur vertės D. Z. turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

10. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

11. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau prašoma atidėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl T. B. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajam T. B. buvo paskirta teisinga bausmė ir jos vykdymas neturėtų būti atidedamas.

12.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

12.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, į požiūrį į nusikalstamas veikas, į padarytą žalą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vis dėlto apeliaciniame skunde yra teisingai nurodyta, kad ne visos T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo nustatytos.

12.2.3. Kadangi už du nusikaltimus T. B. buvo sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės, turi būti panaikinta skundžiamo nuosprendžio dalis dėl paskirtų T. B. bausmių tarpusavio subendrinimo. Paskirtos bausmės bendrintinos iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies bausmes sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir T. B. paskirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir T. B. skirtina galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

12.3. Atsižvelgiant į tai, jog buvo pakeista T. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė, būtina panaikinta tą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria ši bausmė buvo subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir bausmes subendrinti iš naujo. Minėtu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu T. B. buvo paskirta 60 parų arešto bausmė (t. 3, b. l.123), todėl prieš bendrinant ši bausmė keistina į laisvės atėmimą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi (viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai). Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos T. B. galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtina Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu (t. 2, b. l. 177–182) T. B. paskirta ir neatlikta bausmė, pakeista iš arešto į laisvės atėmimą, ir T. B. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

12.4. Būtina pažymėti, jog pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendį T. B. į bausmės laiką buvo įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (dvi dienos). Taigi šis laikinojo sulaikymo laikas (2 dienos) taip pat turi būti šiuo nuosprendžiu įskaitytas į T. B. skirtiną galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, be to laikinojo sulaikymo laiko, kuris jau buvo nurodytas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

13.1. Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Tačiau apeliantas klaidingai nurodo, kad šios bylos atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

13.2. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

13.3. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytos nuostatos, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

13.4. T. B. savo kaltę pripažino visiškai, yra (duomenys neskelbtini), nesiregistruojantis (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kurie galėtų trikdyti nuteistojo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suprasti reikšmingas bylai aplinkybes (t. 2. b. l. 168). T. B. padarė penkis tyčinius apysunkius nusikaltimus, teistas vieną kartą, tris kartus per vienerius metus baustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 183–187). Pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenis nustatė, jog T. B. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo pirmą kartą teisiamas už vagystes, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose buvo gauta 2020 m. sausio 31 d., nuosprendis minėtoje byloje buvo priimtas 2020 m. liepos 28 d. (t. 3, b. l. 120–123). Taigi minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu T. B. padarė penkias naujas vagystes iš butų, gyvenamojo namo, sodo namelio, t. y. padarė penkis naujus apysunkius tyčinius nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, negalima tvirtinti, kad T. B. nagrinėjamoje byloje nuteistas pirmą kartą. Tokie duomenys rodo, jog T. B. nuo tolesnių vagysčių darymo nesustabdė ir nepakeitė jo gyvenimo būdo net faktas, kad jis tuo metu buvo teisiamas už įvykdytas vagystes (t. 2, b. l.177–182). Be to, T. B. minėtu laikotarpiu (2020 m. balandžio 10 d.) įvykdė smulkią vagystę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, už kurią 2020 m. balandžio 20 d. buvo nubaustas 90 Eur bauda, ir baudos nesumokėjo.

13.5. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad T. B. elgesys kinta neigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie T. B. nusikalstamo elgesio užkardymo. Greičiau atvirkščiai, manytina, kad, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis T. B. nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jis ir toliau gali likti nenubaustas arba jam pakartotinai galbūt bus sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus T. B. nuo visuomenės.

13.6. Nusikaltimai nebėra atsitiktinumas nuteistojo gyvenime, tai neigiamai charakterizuoja T. B. asmenybę, parodo, kad nuteistasis nepaiso elementarių gyvenimo normų. Be to, nusikaltimų pobūdis atskleidžia T. B. ciniškumą, abejingumą visuomenės interesams ir niekinantį požiūrį į teisės normas, todėl taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prašymas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atmetamas.

14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 190–191), nuteistojo T. B. yra įgytas už pagrobtus iš nukentėjusiojo G. I. pinigus ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti konfiskuojamas ir realizuojamas, o gautos lėšos perduodamos civiliniams ieškiniams padengti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog pinigai – 14,58 Eur –, saugomi (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. liepos 27 d. kvitą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 174–176), kurie buvo išimti iš automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį T. B. įsigijo už iš nukentėjusiojo G. I. pagrobtus pinigus, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti konfiskuojami ir perduodami civiliniams ieškiniams padengti.

14.1.1. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo G. I. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 187) tenkintas visiškai ir iš T. B. priteista 1 200 Eur G. I. turtinei žalai atlyginti. Taip pat visiškai tenkintas nukentėjusiosios Z. U. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 124) ir iš T. B. priteista 696 Eur Z. U. turtinei žalai atlyginti. Aptarta turtinė žala šiame bylos nagrinėjimo etape nukentėjusiesiems G. I. ir Z. U. vis dar yra neatlyginta.

14.1.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, jog nuosavybė neliečiama, ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau, ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

14.1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Baudžiamojo kodekso nuostata, įpareigojanti konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus, yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-7-84/2012, 2K-368/2011).

14.1.4. Nagrinėjamu atveju, konfiskavus automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį realizavus, gauti pinigai bus perleisti valstybės biudžetui, taip pat konfiskavus pinigus (14,58 Eur), jie būtų perleisti valstybės biudžetui, ir tokiu būdu nebus užtikrintas civilinių ieškinių patenkinimas. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad minėtas automobilis ir pinigai turi būti konfiskuojami, todėl ši Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalis naikintina. Realizavus automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gautos lėšos ir pinigai (14,58 Eur) turi būti perduoti nukentėjusiųjų Z. U. ir G. I. turtinei žalai atlyginti, t. y. tenkintiems civiliniams ieškiniams padengti. Siekiant užtikrinti civilinių ieškinių patenkinimą, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalimis, automobiliui „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomam automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pinigams – 14,58 Eur –, saugomiems (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. liepos 27 d. kvitą (duomenys neskelbtini), turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuteistojo T. B. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje, netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – į nuteistojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas.

14.2. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 63 straipsnis, kuriame buvo įtvirtinta, jog „Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas, remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu.“, nuo 2019 m. liepos 6 d. buvo panaikinta (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2264). Atsižvelgiant į tai, jog dabar pataisos įstaigos rūšį nustato Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (BVK 65 straipsnis), Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalis, kurioje numatyta, kad T. B. bausmę turi atlikti pataisos namuose, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti T. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad savo noru pašalino dėl 2020 metų kovo mėnesio vagystės iš V. G. ir vagystės iš D. Z. padarytą žalą.

T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 metų kovo mėnesio vagystės iš V. G.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš D. Z.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį dėl T. B. skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir T. B. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį dėl T. B. paskirtos subendrintos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria galutinė bausmė buvo subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, prie T. B. skirtinos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu T. B. paskirtą ir neatliktą arešto bausmę, pakeitus ją į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti T. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į laisvės atėmimo bausmės laiką, be jau Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu įskaityto, papildomai įskaityti T. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (dvi dienas).

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pinigus (14,58 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 ir 6 dalimis, automobiliui „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomam automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pinigams – 14,58 Eur –, saugomiems (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. liepos 27 d. kvitą (duomenys neskelbtini), taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje numatyta, kad T. B. bausmę turi atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.