Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.1; 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.5; 3.4.1.6

2024 m. rugpjūčio 1 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. M. ir Ž. S., tretieji asmenys E. J. ir R. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų nepilnametės dukros G. S. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo Ž. S. išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, iš R. M. priteisiant dukros išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti G. S. gyvenamąją vietą su laikinąja rūpintoja E. J., pavedant jai uzufrukto teisėmis valdyti išlaikymo lėšas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2021 m. kovo 15 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – skyrius) gautas pranešimas, kad prieš G. S. fiziškai smurtauja patėvis. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyrius pranešė, kad 2021 m. kovo mėnesį (laikas tikslinamas) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu Š. M. mažametei podukrai G. S. tampė už plaukų, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. 2021 m. kovo 15 d. apie 19 val. 15 min nukentėjusioji kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikas, kuriose jai buvo diagnozuotas kaklo raiščių patempimas, po apžiūros išleista gydytis ambulatoriškai.

3. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad skyriaus specialistai, gavę pranešimą, apklausė G. S., kuri nurodė, kad namuose kilo konfliktas tarp jos ir patėvio Š. M. dėl kambario susitvarkymo. Radęs paslėptas bulves kuprinėje, suėmė ją už kaklo ir kaktos, jai skaudėjo. Ji dažnai slepia maistą, saldumynus kuprinėje, nes patėvis taiko bausmes - jei ji nesitvarko, neduoda jai valgyti. Tuomet maistą jai atneša mama, kai patėvis nemato. Kai broliui 18 metų, jis išėjo iš namų, nes labai pykosi su patėviu. Ji norėtų gyventi su mama, tačiau bijo grįžti namo, kol namuose yra patėvis. Ji nori pabūti pas senelius, pas savo tėvą nenori, nes su juo nebendrauja, ji žino, kad tėvas turi kitą šeimą, pas jį nenorėtų važiuoti.

4. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad skyriaus specialistai vaiko situacijos vertinimo metu nustatė rizikos veiksnius, reglamentuotus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 30.1. punkte (vaikas patyrė kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos). Vaiko įstatyminis atstovas motina R. M. sutiko, kad būtų taikoma vaiko laikinoji priežiūra laikinai vaiką prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje - pas senelį R. J. P., sutiko, kad jai būtų teikiama mobiliosios komandos pagalba, taikoma atvejo vadyba. Iki šio įvykio šeimoje vaiko teisių pažeidimų nebuvo užfiksuota. Įvertinę šeimos ir vaiko situaciją skyriaus specialistai nustatė vaiko apsaugos poreikį, priėmė sprendimą taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę - apgyvendinti G. S. pas senelius R. J. P. ir L. R. P. adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 15 d. G. S. laikinai apgyvendinta pas senelius, 2021 m. gegužės 18 d., konstatavus, jog išnyko priežastys, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir nebėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, laikinoji G. S. priežiūra pas senelius P. nutraukta.

5. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 11 d. skyriuje gautas E. J. ir R. J. pranešimas, kuriame nurodyta, kad jų dukterėčia G. S. nuo 2021 m. birželio mėnesio gyvena jų šeimoje, mergaitės tėvas Ž. S. nuo 2022 m. liepos mėnesio gyvena ne Lietuvoje, vaiko motinos šeimoje G. S. negali gyventi dėl galimai patirto smurto iš motinos sutuoktinio. Abu tėvai nesidomi, nesirūpina dukra, išlaikyti nepadeda. Jų teigimu, jie visapusiškai rūpinasi G. S. priežiūra, jos ugdymu, sveikata. Šiuo metu nėra kitų asmenų, kurie galėtų G. interesus tinkamai atstovauti įvairiose institucijose.

6. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad apklausta G. S. nurodė, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio gyvena pas savo dėdę R. ir tetą E. Iki tol, tris mėnesius gyveno pas senelius, tėtis šiuo metu dirba Norvegijoje. Su tėčiu ji bendrauja per „Messenger“ programą, apytikriai kas dvi savaites. Tėtis buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau jai apie tai nesakė, tai ji sužinojo iš krikšto tėvo. Kai G. paklausė apie tai tėčio, šis išsisukinėjo nuo atsakymo. Su savo mama ji nesusitinka, kelis kartus susirašinėjo telefonu. Ji su mama nebendrauja, norint bendrauti, reikėtų atkurti pasitikėjimą, mama vis dar pyksta ant jos, mama pasirinko ne ją, o savo šeimą. Ji norėtų, kad mama ja domėtųsi, padėtų, jei susitaikytų, jei mama visų atsiprašytų - senelių, jos. Šiuo metu ja rūpinasi teta, dėdė eina į mokyklos susirinkimus, palydi pas gydytojus. Apklausta skyriaus specialistų R. M. nurodė, kad dukros G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu Ž. S., o E. ir R. J. pagrobė jos dukrą. Su dukros tėvu ji nebendrauja, todėl nežinojo, kad jis yra išvykęs į užsienį. Nesutinka, kad dukra rūpintųsi J. ir P., nes jie daro neigiamą įtaką vaikui. Apklausiamas Ž. S. paaiškino, kad jis dirba Norvegijoje, tik trumpam grįžta į Lietuvą. Dukros G. gyvenamoji vieta nustatyta su juo, jie susiskambina, susirašo, jis domisi dukros mokymųsi, prisijungdamas prie elektroninio dienyno „Tamo“, yra deklaravęs gyvenamąją vietą Šiauliuose, G. dėdės adresu, nors jo šeima - sutuoktinė ir vaikas - gyvena Mažeikiuose.

7. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad skyriaus specialistai vaiko situacijos vertinimo metu nustatė rizikos veiksnius, reglamentuotus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26.11. punkte (vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu) ir 26.8 punkte (vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą). Apsaugos veiksnių nenustatyta. Įvertinus tai, kad G. S. tėvas yra išvykęs j užsienį, o motina nesutiko pasirū­pinti dukra, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinai jį apgyvendinti saugioje aplinkoje.

8. Ieškovė nurodė, kad R. M. ir Ž. S. šeimai nuo 2022 m. lapkričio 21 d. paskirta atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima. 2022 m. lapkričio 29 d. gautas Mobiliosios komandos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog R. M. atsisakė priimti intensyviąją mobiliosios komandos pagalbą, nurodydama, kad šiuo metu yra svarbiausia atkurti stiprų dukters G. ir jos tėvo emocinį ryšį ir sustiprinti tėvo atsakomybės jausmą dukters atžvilgiu, nes teismo sprendimu dukters gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, G. kol kas negali grįžti į mano šeimą dėl jos vyrui galio­jančios kardomosios priemonės. Mobiliosios komandos specialistai, teikę paslaugas Ž. S. šeimai nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d., identifikavo rizikos veiksnius: tarpusavio santykių problemos su dukra, emocinio saugumo užtikrinimo, priežiūros, auklėjimo problemos. Atsižvelgiant į paauglystės periodo psichologinius ypatumus, tėvas turi žinių apie vaiko raidą, tačiau praktikoje sunkiai sekasi taikyti. Saugumo veiksnys - nuolatinis darbas, pastovios pajamos, (tėvas pajėgus užtikrinti vaiko poreikius), geri tėvo bendravimo įgūdžiai, šeima turi išplėstinę šeimos pagalbą. Tėvas turi galimybę lankyti psichologo, pozityvaus vaiko auklėjimo konsultacijas, dėl darbo užimtumo derinamas laikas. Mobiliosios komandos darbo proceso metu šeimoje nepastebėta alkoholio vartojimo požymių. Tėvas ir vaikas sutinka lankyti psichologo konsultacijas. Atsižvelgiant į specialistų nustatytus rizikos ir saugumo veiks­nius, šeima nustojusi funkcionuoti, reikalinga tęstinė išorinė pagalba.

9. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi leido paimti nepilnametę G. S. iš jos motinos R. M., teismas netenkino prašymo leisti paimti G. S. iš jos tėvo Ž. S. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį dėl vaiko nepaėmimo iš Ž. S., priėmė naują nutartį – leisti paimti G. S. iš jos tėvo Ž. S.

10. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu G. S. nuo 2023 m. sausio 24 d. nustatyta laikinoji globa tetos E. J. šeimoje, laikinąja globėja ir turto administratore paskirta E. J. Nuo 2023 m. sausio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės paslaugų centro Globos centre E. J. šeimai teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, specialistai lankosi rūpintojos namuose, konsultuoja telefonu, bendrauja įstaigoje. 2023 m. birželio 20 d. vyko rūpintinės G. S. laikinosios globos peržiūros posėdis, kurio metu vienas iš siekiamų tikslų buvo atkurti biologinės šeimos ir vaiko santykius, organizuojant susitikimus Globos centre. Į 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 26 d., organizuotus susitikimus rūpintinė G. S. atvykti atsisakė. Emocinis ryšys tarp G. S. ir jos biologinės mamos nestebimas, mergaitė neišreiškia noro bendrauti, dėl patirtų neigiamų išgyvenimų biologinėje šeimoje G. S. lanko konsultacijas PPT tarnyboje. Skyriaus specialistei aiškinantis G. S. santykius su tėvais, G. nurodė, kad bendravimo su tėvais, jaučiasi įvairiai, tikrai ne vienas pokalbis yra pasibaigęs ir ašaromis. Ji su tėvais bendrauja retai, tėvas gyvena kitame mieste, dirba užsienyje, jo dažnai nebūna Lietuvoje, su mama bendravimas sudėtingas, mama visada kaltina ją, teigia, kad ji sugriovė visus tiltus į jos šeimą, mama visada palaiko savo vyrą.

11. Ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. skyriuje gautas R. M. pranešimas dėl globėjos E. J. ir R. J. keliamos realios grėsmės G. S. psichologinei, fizinei sveikatai, kuriame nurodyti galimi G. S. teisių pažeidimai. Skyriaus specialistai tyrė ir vertino pareiškime nurodytas aplinkybes, apklausė G. S., globėją E. J., įvertinę vaiko situaciją, G. S. teisių pažeidimų nenustatė.

12. Ieškinyje nurodyta, kad Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro direktorės įsakymu buvo paskirta atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja dirbti su Ž. S. šeima. Organizuoti atvejo vadybos posėdžiai 2022-12-20, 2023-03-30, 2023-05-30, 2023-08-04, atvejo vadybos proceso metu sudarytas ir koreguotas pagalbos planas Ž. S. nebuvo įgyvendinamas. Dėl susidariusios situacijos šeimoje Ž. S. linkęs kaltinti globėjus, specialistus, jis negeba tinkamai įvertinti dabartinės situacijos šeimoje ir siekti naujų tikslų dėl dukros gerovės. Asmeninės iniciatyvos dėl susitikimų su biologine dukra nesiėmė. Jis buvo motyvuojamas susisiekti su Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatore dėl planuotų susitikimų su dukra, tačiau su koordinatore nesusisiekė, susitikimų neplanavo, teigdamas, kad dukra nenori dalyvauti susitikimuose, kuriuose bus kitų asmenų, specialistų. Neplanuotų susitikimų taip pat nevyko, išskyrus artimo giminaičio laidotuvėse. Jis turėjo visas galimybes konsultuotis su specialistais, atkurti ir stiprinti tarpusavio ryšį su dukra, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, įvertinęs gautą informaciją, konstatavo, kad Ž. S. neišnaudojo visų galimybių bendrauti ir atkurti ryšius su dukra, nedėjo pastangų ir nėra suinteresuotas susigrąžinti vaiką į šeimą, todėl 2023 m. rugpjūčio 4 d. atvejo vadybos posėdžio metu, dalyvavusių specialistų nuomone, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

13. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu paskyrus atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją, dirbantį su šeima, R. M. šeimai 2022 m. lapkričio 21 d. pradėta atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Atvejo vadybos proceso metu buvo organizuoti posėdžiai, kurių metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, numatytas pagrindinis tikslas - siekti, kad vaikas augtų pas vieną iš įstatyminių atstovų. Socialinio darbo metu pastebėta, kad tarp R. M. ir dukters G. S. visiškai nėra emocinio ryšio. Moteris dėl ilgą laiko tarpą vyraujančios nesantaikos, neišspręstų tarpusavio konfliktų, nebendrauja ir su savo išplėstine šeima: tėvais, sesers šeima (dukters laikinaisiais globėjais). Dėl susiklosčiusios situacijos kaltina savo artimuosius, tačiau savo klaidų neįžvelgia. Moteris reguliariai lankosi pas psichiatrus, psichologus, yra nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, kuriuos galimai įtakojo dukters atsisakymai susitikti. 2023-08-30 motyvuotame siūlyme konstatuota, kad visos įmanomos pagalbas šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumu sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Pokyčiai šeimoje minimalūs, šeima priima pagalbą tik iš dalies.

14. Ieškovės nuomone, atsakovų R. M. ir Ž. S. elgesys atitinka vieną iš tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. vengimą atlikti savo pareigas, jų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai savo dukters G. neaugina, jos poreikių tenkinimu nesidomi, jos neprižiūri, neauklėja. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas tėvų valdžios apribojimui. Kadangi nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tėvų valdžia atsakovams jų dukters G. S. atžvilgiu apribotina neterminuotai.

15. Teisme ieškovės atstovės ieškinį prašė patenkinti, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad po bylos dėl tėvų valdžios apribojimo iškėlimo teisme aplinkybės nepasikeitė. Vaiko ryšys su tėvais nutrūkęs visiškai, prasidėjus teisminiams procesams prieš atsakovės R. M. sutuoktinį, atsakovė ryšį su dukra nutraukė pati, tėvas vaiko gyvenime nedalyvauja visiškai. Teikiant socialines paslaugas, vaiko ryšio su tėvais atkurti nepavyko, atsakovų dukra su tėvais bendrauti nenori, savo ateitį mato tetos šeimoje. Dėl tėvų netinkamo elgesio ir abejingumo ryšys su vaiku yra nutrūkęs galutinai, teisme atsakovai nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad padėtis gali pasikeisti.

16. Atsakovė R. M. pradžioje prašė ieškinį atmesti, tėvų valdžios dukros G. S. atžvilgiu neapriboti, vykdyti teismo sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Apklausus nepilnametę G. S. teisme, nuomonę pakeitė – sutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, nes nenori, kad dukra būtų traumuojama, vaiko gerovės labui sutinka, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia. Ji įsitikinusi, kad jos šeimoje jokio smurto nebuvo, jos sutuoktinis prieš G. nesmurtavo, baudžiamosios bylos iškėlimas jos sutuoktiniui yra jos artimųjų – tėvų ir sesers – priešiškas nusistatymas jos atžvilgiu, dukters sukurstymas prieš jos šeimą. Ji daug kartų su įvairiais skundais, prašymais dėl vaiko sugrąžinimo, dėl psichologinio smurto, naudojimo prieš jos dukrą, poveikio jai darymo, kreipėsi į įvairiais institucijas, tačiau pagalbos nesulaukė. Vaiko teisių apsaugos tarnyba sukūrė tokią situaciją, kad dukra būtų atskirta nuo savo motinos, nesiėmė jokių priemonių, kad dukters ryšys su tėvu būtų atkurtas, po to kai teismas nustatė jos gyvenamąją vietą su tėvu. Jos įsitikinimu, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nesėmė tinkamų priemonių, kad vaikas gyventų šeimoje, o veikė priešingai. Ji ne kartą kreipėsi į globos koordinatorę, kad padėtų susitikti su G., tačiau, jos manymu, buvo daroma viskas, kad jos ir dukters ryšys nutrūktų. Vaiko teisių apsaugos institucijų ir J. dėka G. yra įteigta, kad mama jos atsisakė, nemyli, nors taip nėra. Prasidėjus teisminiams procesams labai pablogėjo jos psichinė sveikata, jai diagnozuota depresija, psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negali dalyvauti darbo rinkoje. Jos pajamos - 300 Eur netekto darbingumo pensija, dalį šių lėšų ji turi skirti gydymui, vaistų įsigijimui, todėl prašo nedidinti teismo sprendimu jau priteisto išlaikymo dukrai, nes šiuo metu reikalaujamos sumos – 300 Eur per mėnesį – dukros išlaikymui negalinti skirti.

17. Atsakovės R. M. atstovė nurodė, kad motinos ir dukters emocinis ryšys nutrūko dėl vaiko teisių apsaugos institucijų kaltės, šios institucijos turėjo dėti pastangas, kad būtų atkurtas motinos ir dukters ryšys, tačiau dukra atiduota priešiškai nusiteikusių motinos giminaičių globai. R. M. kaltės dėl nutrūkusio ryšio su dukra nėra, tai ne jos subjektyvus noras neveikti, nutrūkusį ryšį nulėmė objektyvios aplinkybės. Nenustatyta pagrindų, numatytų CK 3.181 straipsnyje, todėl ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo negalėtų būti patenkintas. Kadangi R. M. šiuo metu nedirba, gauna neįgalumo pensiją, dėl ligos pobūdžio negali dirbti, todėl prašo nedidinti priteisto išlaikymo.

18. Atsakovas Ž. S. paaiškino, kad jis sutinka su ieškiniu. Jis pripažįsta, kad jo ryšys su dukra G. yra nutrūkęs, nes dukros neaugino, su vaiku deramai nebendravo. Su G. motina jis išsiskyrė, kai dukrai buvo dveji metai, nuo to laiko dukrą matydavo labai retai, dukra jo namuose lankėsi tik kelis kartus, jis G. neskyrė pakankamai dėmesio, gerbia G. nuomonę, supranta ir pateisina jos nenorą gyventi jo šeimoje. G. išlaikymui jis sutinka mokėti po 220 Eur per mėnesį. Kiek jam teko bendrauti su dukra, jam susidarė įspūdis, kad dukra jaučiasi mylima ir laiminga gyvendama E. ir R. J. šeimoje.

19. Atsakovo Ž. S. atstovas nurodė, kad atsakovas ieškinį pripažįsta dalinai – sutinka, kad tėvo valdžia būtų apribota neterminuotai dukters atžvilgiu, tačiau ieškinį dėl išlaikymo prašo mažinti. Kadangi atsakovo pajamos, gaunamos iš individualios veiklos, nedidelės – 565 Eur per mėnesį, todėl neturi galimybės vieno vaiko išlaikymui skirti 300 Eur. Jis prašo ieškinį dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo spręsti teismo nuožiūra, dėl išlaikymo – mažinti priteisiamo išlaikymo dydį.

20. Trečiasis asmuo E. J. nurodė, kad ji palaiko ieškinį, nes per ketverius metus nuo to laiko, kai G. S. gyvena jų namuose, tėvai su dukra faktiškai nebendravo, nedėjo jokių pastangų, kad nutrūkęs ryšys būtų atkurtas. R. M. rašė skundus, vaikščiojo po įvairias institucijas, tačiau tinkamo sprendimo dėl dukros susigrąžinimo į šeimą nepriėmė. R. M. – jos sesuo, ištekėjusi už Š. M. ir išsikrausčiusi iš tėvų namų, draudė savo vaikams D. P. ir G. S. bendrauti ir lankytis tiek savo tėvų, tiek jos, sesers, namuose, nuo 2019 m. gegužės mėnesio jie su R. M. vaikais nebendravo, todėl jokio poveikio jiems padaryti ir nuteikinėti vaikus prieš motiną ar jos sutuoktinį negalėjo. Motina pati nuteikinėjo G. prieš jos tėvą Ž. S., su seneliais iš tėvo pusės dukros aplamai nesupažindino. Vyresnysis R. M. sūnus, sulaukęs pilnametystės, gimtadienio dieną, taip pat išėjo iš motinos namų ir apsigyveno pas savo senelius, motinos tėvus. G. S. pati priėmė sprendimą negrįžti į motinos namus, nes jautėsi įskaudinta motinos, praradusi pasitikėjimą mama. Ji buvo priversta kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nes R. M. buvo pranešusi mokykloms, gydymo įstaigoms, kad jokie duomenys apie jos dukrą G. S. nebūtų teikiami. Kadangi G. gyveno jos namuose, ji rūpinosi mergaitės sveikata, ugdymo, o tokie motinos draudimai tam trukdė. Jos įsitikinimu, tėvų ryšys su dukra yra nutrūkęs dėl tėvų netinkamo elgesio su dukra.

21. Trečiasis asmuo R. J. palaikė ieškinį, pritarė E. J. išsakytai nuomonei.

22. Nepilnametė G. S., apklausta teisme, paaiškino, kad dėl konflikto su patėviu mama jos nepalaikė, nepatikėjo ja, dėl ko ji jautėsi įskaudinta, nemylima mamos. Po to, kas įvyko tarp jos ir patėvio, ji nebegalėjo grįžti į namus, nes buvo įsitikinusi, kad gyventi jai tuose namuose, kur gyvena patėvis, bus neįmanoma dėl įtampos, nuoskaudų. Gyvendama tetos namuose ji pati apsisprendė nesusitikti su mama, nes mama jai nuolatos priekaištaudavo dėl to, kas įvyko, po susitikimų su mama ji jausdavosi blogai. Savo tėčio ji beveik nepažįsta, nes su juo retai matydavosi, beveik nebendravo. Ji lankėsi tėvo namuose Mažeikiuose, tačiau ten negalėtų gyventi, nes tėvo šeima - jai visiškai svetimi žmonės, jai nepatinka tėvo žmona dėl jos išsakytos neigiamos nuomonės apie jos mamą. Savo tetos šeimoje jai gyventi gera, nes ji jaučiasi pilnaverte šios šeimos nare, ji tuose namuose laiminga, tetos šeimoje ji gali pasikalbėti apie viską, kas jai rūpi, gali pasiguosti, ji visada išklausoma, atsižvelgiama į jos nuomonę. Ji nepyksta nei ant savo mamos, nei ant tėčio, tačiau nei su vienu iš jų ji nenori gyventi.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

23. Byloje nustatyta, kad nepilnametė G. S. nuo gimimo iki 2021 m. kovo 15 d. gyveno su savo motina R. M.. Nepilnametei G. S. pranešus apie motinos sutuoktinio Š. M. smurtavimą jos atžvilgiu, taikytos laikinos vaiko apsaugos priemonės - nepilnametė apgyvendinta pas savo senelius, motinos tėvus R. J. P. ir L. R. P., laikinoji priežiūra nutraukta 2021 m. gegužės 18 d., tačiau nepilnametė G. S. į motinos namus nesugrįžo, apsigyveno motinos sesers E. J. šeimoje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11017-1004/2021 nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu Ž. S., iš motinos R. M. dukrai priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teisėmis pavesta Ž. S. Nepilnametė G. S. nei teismo sprendimo priėmimo metu, nei vėliau neapsigyveno pas savo tėvą Ž. S., kuris faktiškai gyveno ir dirbo Norvegijoje, jo šeima – sūnus ir žmona – gyveno Mažeikiuose, kur laisvu nuo darbo metu, grįžęs į Lietuvą, gyveno ir Ž. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15562-797/2022 leido paimti nepilnametę G. S. iš jos motinos R. M., Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-114- 569/2023 leido paimti G. S. iš jos tėvo Ž. S. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A-145 G. S. nuo 2023 m. sausio 24 d. nustatyta laikinoji globa tetos E. J. šeimoje, globos vieta – pas laikinąją globėją, laikinąja globėja ir turto administratore paskirta E. J. G. S. nuo 2021 m. kovo 15 d. negyvena su savo motina R. M., nuo 2021 m. birželio mėnesio iki šiol gyvena savo tetos, laikinosios globėjos, šeimoje.

24. „Liteko“ duomenimis (Šiaulių apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-169-409/2022) nustatyta, kad atsakovės R. M. sutuoktinis Š. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus tuo, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą mažamečiui savo šeimos nariui - sutuoktinės R. M. dukrai G. S., gimusiai 2009 m., ilgą laiką, sistemingai taikydamas jai fizinį ir psichologinį smurtą bei kitaip žiauriai su ja elgdamasis. Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš G. S. pradėtas 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. balandžio 13 d. prokuroro nutarimu Š. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojat jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. S., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nuosprendžiu Š. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinta.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

25. Nagrinėjama byla pradėta pareiškus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti teismo vaidmenį šeimos bylose, nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Tai reiškia, kad teismo, nagrinėjančio klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaisto nei ieškinio (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

26. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Šios vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonės (CK 3.179 ir CK 3.180 straipsniai) yra tarpusavyje susijusios, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė, kuri taikoma, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių. Nenustačius pagrindo apriboti tėvų valdžią, teismas gali taikyti švelnesnę vaiko interesų ir apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi.

27. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri leidžia veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 punktas). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).

29. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.179 straipsnio 1 dalį, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvai gyveno skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Kasacinis teismas minėtoje byloje sutiko, kad tokios aplinkybės, jas įrodžius, galėtų būti pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020 54 punktą).

30. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 32 punktą).

31. Taigi, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai negyvena ar negali gyventi kartu su vaiku, ar nėra poreikio riboti tėvų valdžią. Šios aplinkybės lemia, kuri iš tėvų valdžios ribojimo rūšių taikytina byloje, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.

32. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, pateikti su ieškiniu, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovų ryšys, būdingas ir būtinas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšiui, su dukra G. S. yra nutrūkęs. Aplinkybės, kurioms esant, buvo būtinas G. S. laikinas apgyvendinimas pas senelius, atsirado ne dėl atsakovės R. M. kaltės, o dėl jos sutuoktinio galimai padarytų neteisėtų veikų G. atžvilgiu. Atsakovės sutuoktiniui paskyrus kardomąją priemonę su įpareigojimu negyventi ir nebendrauti su G. S., pagrįstai atsakovė neprieštaravo, kad dukra laikinai pagyventų pas senelius, jos tėvus. Teismo vertinimu, toks motinos sprendimas neprieštaravo vaiko interesams – seneliai G. buvo artimi žmonės, kurie sutiko, kad G. gyventų jų namuose. Dėl konfliktiškų santykių su tėvais atsakovė kartu su G. apsigyventi tėvų namuose negalėjo, be to, augino du mažamečius vaikus, kurių priežiūrai buvo reikalinga ir jų tėvo, atsakovės sutuoktinio Š. M. pagalba. Kardomoji priemonė Š. M. panaikinta 2023 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, iki tos dienos egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių G. S. negalėjo gyventi savo motinos R. M. šeimoje. Iš atsakovės R. M., trečiųjų asmenų R. ir E. J. paaiškinimų matyti, kad jų tarpusavio santykiai taip pat buvo įtemti, konfliktiški, todėl G. apsigyvenus J. namuose R. M. galimybės bet kada aplankyti dukrą, matytis su dukra faktiškai neturėjo. Byloje yra pakankamai duomenų, kad R. M. siekė bendravimo su G., kreipėsi į socialines paslaugas teikiančią tarnybą dėl susitikimų su dukra suorganizavimo, tačiau susitikimai nevyko ne dėl R. M. kaltės, o dėl dukros nenoro bendrauti su mama. Įvertinus atsakovės R. M. paaiškinimus, G. S. išsakytą nuomonę darytina išvada, kad atsakovė ne tik kad nesugebėjo užtikrinti dukters emocinio saugumo, bet ir nesugebėjo išlaikyti ryšį su dukra, spręsti iškilusias problemas, rasti būdų sutaikyti dukrą ir savo sutuoktinį, ji galimai stokoja žinių, kaip atliepti vaiko emocinius poreikius, stokoja empatijos, vadovaujasi savo vidinėmis nuostatomis, įsitikinimais, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovės veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti į žalos darymą dukrai. Iš atsakovės pateikto medicininio pažymėjimo matyti, kad jai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, adaptacijos sutrikimai (svarbiausias adaptacijos sutrikimo požymis – dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas), kas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos motinos ir dukros bendravimui, motinai pasirenkant netinkamą santykių su dukra palaikymo ir nutrūkusio ryšio atkūrimo būdus.

33. Teismo vertinimu, emocinis ryšys tarp atsakovės ir jo dukros yra nutrūkęs, todėl tiek vaiko motina, tiek vaiko teisių apsaugos institucijos turėtų dėti visas pastangas, kad tas ryšys būtų atkurtas, o ne priešingai, siekti kad dukros ir motinos ryšys galutinai nutrūktų. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Svarbu ir tai, kad šiuo metu dukrai nenorint bendrauti su mama, neterminuotai apribojus motinos valdžią, neišnaudojus visų galimybių atkurti dukros ir motinos ryšį, šiam ryšiui nutrūkus negrįžtamai, atsakomybė dėl ryšio nutrūkimo būtų perkelta dukrai, dėl ko ateityje galimos itin neigiamos pasekmės tiek vaikui, tiek jo motinai.

34. Atsakovas Ž. S. teisme patvirtino, kad jis dukros G. faktiškai neaugino, su ja bendravo epizodiškai, minimaliai, nutrūkus bendram gyvenimui su G. mama, jam dirbant užsienyje, vaiko gyvenime faktiškai nedalyvavo, todėl ryšys tarp jo ir dukros nesusiformavo. Tačiau atsakovas, siekdamas ištaisyti tokią padėtį, ėmėsi aktyvių veiksmų - sužinojęs, kad dukra negyvena su savo motina, kreipėsi dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Teismui patenkinus ieškinį, dėjo pastangas, kad mergaitė apsigyventų jo namuose, dukrai atsisakius gyventi jo šeimoje, atsižvelgė į jos nuomonę, jokių prievartos priemonių dėl teismo sprendimo, kuriuo G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, nesiėmė. Aplinkybės, kad tėvui ir dukrai nesuformavus tarpusavio ryšio dėl praeityje susiklosčiusių gyvenimiškų sąlygų, jų gyvenimo skyrium tam tikrą laikotarpį, dukra gali jaustis nesaugi psichologiškai, kyla grėsmė būti nepatenkintiems esminiams dukros meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kitiems poreikiams, yra pakankamos konstatuoti, jog dukros apgyvendinimas su tėvu būtų traumuojanti patirtis vaikui. Todėl teigiamu laikytinas atsakovo Ž. S. elgesys dukros atžvilgiu – prievartos netaikymas, teismo sprendimo nevykdymas. G. S. apklausta teisme patvirtino, kad jos santykiai su tėvu yra pagerėję. Esant tokioms aplinkybėms, tėvas, padedant atsakingoms valstybės institucijoms, privalo dėti visas pastangas, kad situacija pasikeistų ir jo emocinis ryšys su vaiku būtų atkurtas.

35. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę į pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad abu nepilnametės G. S. tėvai šių pareigų tinkamai nevykdo, tačiau abu tėvai siekia atkurti nutrūkusį ryšį, bendrauti su dukra, rūpintis ja, vaiko ir tėvų ryšys nutrūko dėl susidėjusių objektyvių aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo neterminuotam tėvų valdžios apribojimui.

36. Įvertinus mergaitės išsakytą nuomonę, kad ji nenorinti gyventi nei su vienu iš tėvų, įvykius, kurie suformavo tokią jos nuomonę, galima daryti išvadą, kad gyvendama ne su savo tėvais, o tetos šeimoje ji pasijautė saugi, mylima, reikalinga. Kadangi G. S. keletą metų iš eilės gyvena tetos šeimoje, kur jai sudarytos geros sąlygos gyventi ir mokytis, kur ji jaučiasi saugi, todėl spręstina, kad tokia jos pozicija neprieštarauja jos interesams.

37. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, dėl kurių atsakovų dukra nuo 2021 m. kovo 15 d. negyvena nei su vienu iš savo tėvų, vaiko norą bei jos interesus, sprendžia, kad švelnesnės vaiko teisių apsaugos priemonės – vaiko atskyrimo nuo tėvų - taikymas būtų tinkama priemonė nepilnametės G. S. teisėms apsaugoti, užtikrinanti geriausius jos interesus.

38. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tai pati tėvystė išlieka, taip pat tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

39. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko ir tėvų atskyrimas yra laikina priemonė, šiose bylose priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Bylos dėl vaiko ir tėvų atskyrimo panaikinimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, todėl atsakovai, manydami, kad išnyko objektyvios aplinkybės, sudariusios pagrindą juos ir vaiką atskirti, gali kreiptis į teismą dėl šios tėvų valdžios ribojimo priemonės panaikinimo.

40. CPK 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

41. Atsakovų dukra G. S. šiuo metu gyvena laikinosios globėjos E. J. šeimoje, vaiko teisių pažeidimų laikinosios globos metu nenustatyta, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės G. S. gyvenamoji vieta nustatoma laikinosios globėjos šeimoje, laikinąją globėją paskiriant išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl išlaikymo priteisimo.

42. Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

43. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 300 Eur kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, prašomo priteisti išlaikymo suma nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes kiekvieno vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, higienos ir kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

45. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos, atsakovės R. M. paaiškinimų teisme matyti, kad ji gauna 330 Eur neįgalumo pensiją, tačiau duomenų, kuriam laikui ir kokio laipsnio neįgalumas nustatytas, nepateikta. Ji dirbo, tačiau 2024 m. liepos 5 d. darbo sutartį nutraukė, nes jos tvirtinimu, dėl depresijos epizodo ji negalinti tinkamai atlikti jai pavesto darbo. Duomenų, kad atsakovės darbingumas būtų ilgalaikis, nepateikta.

46. Atsakovas darbingas, dirbantis, besiverčiantis individualia veikla, vykdantis statybos baigiamuosius darbus, apdailą. Iš jo paaiškinimų teisme matyti, kad jis darbus vykdo ir užsienyje, Norvegijoje. Jo nurodytos aplinkybės, kad jo pajamos per mėnesį siekia tik 565 Eur, yra akivaizdžiai neatitinkančios tikrovės, parodančios, kad jis siekia dirbtinai sumažinti prievolės dėl dukros išlaikymo dydį.

47. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovai privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų dukros, kurios jie neaugina, poreikius. Tėvai, nuspręsdami susilaukti vaiko, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Atsakovams nusišalinus nuo pareigos išlaikyti dukrą, pareiga ją išlaikyti tektų globėjai ir valstybei. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai būtų perkelta kitiems asmenims, suteikiant galimybę atsakovams iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 300 Eur iki vaiko pilnametystės - nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 708,40 Eur, atskaičius mokesčius. Dukrai negyvenant su tėvais, jiems nereikia aprūpinti dukrą maistu, rūbais, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikui būtų suteikta visokeriopa pagalba, slauga ir tinkama medicininė pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvai, negyvenantys kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovų sumos - po 300 Eur kas mėnesį - mažesnės nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą iš atsakovų, galima bus patenkinti tik būtiniausius mergaitės poreikius.

48. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovai privalo rasti galimybę dukros išlaikymui teikti kas mėnesį po 300 Eur. Šios sumos yra reikalingos siekiant patenkinti mergaitės būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovų teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jų paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas G. S. iš jos motinos po 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį yra ženkliai per mažas, tėvams teikiant tik tokio dydžio išlaikymą dukrai, nebūtų galima patenkinti net minimaliausius dukters poreikius.

49. Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

50. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2023 m. spalio 17 d.

51. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. e2-1004/2021 priteistas išlaikymas dukrai G. S. iš jos motinos R. M., todėl priteisiant didesnį išlaikymą, keičiamas šis sprendimas, lėšos, sumokėtos pagal ankstesnį teismo sprendimą nuo 2023 m. spalio 17 dienos, įskaitomos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

52. Šioje byloje valstybės patirtas išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių šioje byloje susidarė 31,72 Eur. Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas. Nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atsakovė R. M. atleista, suteikus jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 83 straipsnio dalies 16 punktas). Iš atsakovo Ž. S., kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistas, priteistina pusė šioje byloje patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kas sudaro 15,86 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsniu, 3.183 straipsnio 3 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Atskirti G. S., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11017-1004/2021 priteisto iš R. M. nepilnamečio vaiko G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2023 m. spalio 17 d. – iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į priteistą išlaikymą įskaityti vaiko išlaikymui sumokėtas lėšas nuo 2023 m. spalio 17 d. pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

Priteisti iš Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2023 m. spalio 17 d. – iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikinąją globėją E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš Ž. S. valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.