Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas teisme kaltinamasis Š. M. kaltu neprisipažino, paaiškindamas, jog jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Kaltinamasis parodė, jog jo kaltė byloje yra grindžiama suinteresuotų bylos baigtimi ir šališkų liudytojų bei nepilnametės podukros G. S. prieštaringais parodymais. Yra kaltinamas tuo, kad ilgą laiką, t. y. nuo 2018 m. iki 2021 m. kovo 15 d. sistemingai taikydamas fizinį ir psichologinį smurtą mažamečiui šeimos nariui - sutuoktinės R. M. dukrai G. S. ir kitaip žiauriai su ja elgdamasis, nesunkiai sutrikdė jai sveikatą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad dar gyvendamas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sutuoktinės R. tėvams priklausančiame gyvenamajame name diržu mušė G. S. į įvairias kūno vietas, vėliau šeimai gyvenant (duomenys neskelbtini) gatvėje bute vadino mažametę G. S. įvairiais žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais, taikė jai neadekvačias bausmes – nedavė valgyti, neišleisdavo iš kambario, o 2019-05-27 bute (duomenys neskelbtini) sugriebė G. S. už dešinės rankos riešo, jį atlenkė atgal, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas dešinio stipinkaulio lūžį, 2021-03-15 bute (duomenys neskelbtini) maišeliu, kuriame buvo maistas, trenkė G. į veidą, suėmė ją už galvos ir palenkė, sukeldamas jai fizinį skausmą. Nė vieno nurodyto smurtinio veiksmo prieš mažametę G. S. nepadarė. Šiame baudžiamosios bylos procese išsiaiškino ir mano supratęs, ką reiškia Konstitucijoje ir baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje numatyta nekaltumo prezumpcija, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Būtent nekaltumo prezumpcijos principas draudžia apkaltinamąjį proceso rezultatą numatyti anksčiau, negu baigsis teisminis bylos nagrinėjimas. Kita vertus, šis draudimas, kaip ir draudimas perkelti įrodinėjimo naštą kaltinamajam, gali būti efektyviai įgyvendinami tik esant racionaliam bei pakankamai išsamiam bylos aplinkybių nagrinėjimui. Įstatymas neįpareigoja asmens įrodinėti savo nekaltumą. Priešingai, kaltinamajam netgi suteikta teisė atsisakyti duoti parodymus. Tačiau ši byla yra išskirtinė. Objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra. Kaltinimai jam iš esmės yra grindžiami šališkų, trokštančių keršto, suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų, sukūrusių planą globoti mažametę G. S., parodymais. Jis su žmona R. susipažino dirbdamas (duomenys neskelbtini), artimiau pradėjo bendrauti kai vasarą organizavo skautų stovyklą (duomenys neskelbtini) vaikams. R., rūpindamasi savo vaikais, norėjo juos sudominti skautavimu, todėl R. vaikai - tiek D., tiek G. stovykloje dalyvavo. Taip užsimezgė jo santykiai su jų mama ir jais pačiais. Rudenį su R. pradėjo susitikinėti dažniau. Jautėsi, kad vaikams trūko tėvo, o vienai mamai buvo labai sunku, seneliai nepadėdavo, tik vertė daugiau dirbti. Vaikai buvo labai išlepinti senelių, jiems buvo patogu, kad mama sunkiai dirba ir mažai būna namie, o seneliai tik pamaitina vaikus, bet neprižiūri, nedrausmina ir leidžia daryti ką nori. Taip pat seneliai psichologiškai smurtavo prieš G. dėl jos mokslo rezultatų. G. net buvo sugalvojusi pasiteisinimą, pasakojo tiek jam, tiek mamai, kad jeigu yra ne pirmūnė, tai gali būti „antrūnė“, kas nėra taip blogai. Jam su R. teko guosti verkiančią G. po to, kai močiutė, pamačiusi G. rašytą diktantą, ją apšaukė ir išvadino berašte. Iš esmės, tiek D., tiek G. nuolat iš senelių patirdavo psichologinį smurtą dėl to, kad jie nėra tokie kaip R. sesers E. dukros K. su V.. Mano, kad tai susiję su tuo, kad nuo vaikystės R. buvo kaltinama, jog nėra tokia kaip jos sesuo E.. Jam atsiradus šeimoje, pirmas pokytis buvo tas, kad G. nebemiegojo vienoje lovoje su mama, o turėjo miegoti viena savo lovoje, dėl ko ji jam pradėjo pavydėti ir priekaištauti. Vaikai negerbia mamos, nes jiems autoritetas yra seneliai, kurie patys R. negerbia. R. L. P. yra ne kartą sakiusi R., kad ji bus bloga mama, nes „ne vienišoms mergoms vaikus auginti“. Šį teiginį ji nuolat stengėsi įrodyti. G., gavusi užduotį iš mamos, atkirsdavo: „tu man neaiškink, čia senelių namai ir senelių taisyklės, o seneliai man leidžia nesitvarkyti“. Taip pat D. su G. vienas kitą nuolat erzino ir pešėsi. Dar 2018 metais R. paprašė jo iškelti G. kambario duris, nes nuolat G. erzindavo D. ir bėgdama nuo jo iš visų jėgų trenkdavo duris, kurios galėjo stipriai sužaloti D. pirštus. Priešingai nei meluoja liudytojai, durys nebuvo išspirtos, ką patvirtina ir jo pateiktas vaizdo įrašas. G. nuo pat santykių pradžios bandė visaip jį su R. sukiršinti. Kartą, išgirdusi kaip mama pasakojo, kad jai dirbant viešbutyje bendravo su lenkų kariškiais, G. ne kartą, kai jis dar ne nuolat gyveno su R. o tik atvažiuodavo, jį bandė įtikinti, kad jam išvažiavus pas mamą atvažiuoja kažkoks tai lenkas. Jam iš tikrųjų tai pasirodė juokinga ir su R. tik pasijuokė. G. tėvas buvo pažadukas, visko prižadėdavo, o kai reikėdavo pažadus pildyti, nebeatsiliepdavo į skambučius, tada pildyti pažadus tėvo pažadus tekdavo mamai. Metus ar daugiau jis žadėjo G. nupirkti Converse sportbačius, matė kaip G. apie juos svajoja ir kai buvo išvykęs į Australiją po dviejų dienų paieškų Melburne radęs tokius sportbačius juos G. nupirko. Kai atėjo laikas groti su nebe vaikiška fleita, istorija kartojosi, tėvas buvo pažadėjęs fleitą nupirkti, tačiau atėjus laikui tai padaryti, jis visaip išsisukinėjo nuo savo pažado. Fleitą nupirko jis ir pažadėjo G. ją padovanoti, jei ji susitvarkys kambarį, bet fleita taip ir liko jam, nes G. nesusitvarkė. Su R. giminaičiais, tiek seneliais P., tiek J., sunkiai rado bendrą kalbą, nes nebuvo bendrų interesų. Neturi įpročio paniekinamai apkalbėti žmones ar prisigerti pasitaikius bent menkiausiai progai, tad buvo prastas kompanionas švenčių ir pasibuvimų metu ir jam tas jų visų noras pasipuikuoti vieniems prieš kitus taip pat nedarė jokio įspūdžio. Stengdavosi neužsibūti bendrose šventėse, o prasidėjus girtavimui jo šeima išeidavo namo. Pradžioje R. giminei buvo labai įdomu kuo daugiau sužinoti apie jį, jautėsi, kad jie buvo perdėtai draugiški, kas pradėjo kelti įtarimus, jog bando jį „prisijaukinti“, kad paskui galėtų išnaudoti. Labiausiai domėjosi jo finansine padėtimi, jiems buvo labai įdomu, kiek jis uždirba, o negavę tikslaus atsakymo, pradėdavo informacijos ieškoti per aplinkui, pavyzdžiui, klausdavo, kiek kainavo jo automobilis ir per kiek laiko jam susitaupė. R. J. P. pradėjo pas jį ateidinėti su visokiausiomis namo patobulinimo ar remonto idėjomis. Kai sutaisė dujinį pečių, tada pradėjo nešioti visokį šlamštą klausinėdamas, ar išeis sutaisyti arba ką nors iš to pagaminti. Dažniausiai kalba dėl namo tobulinimo prasidėdavo dėl inžinerinių sprendimų, anksčiau ar vėliau P. pakreipdavo kalbą link finansų. Kol nesugedo R. J. P. automobilis, jis nuolat iš R. reikalaudavo pinigų kurui vežioti vaikus į ir iš mokyklos, nors labiausiai jam reikėdavo automobilio dieną važinėtis po parduotuves ieškant pigiausio alaus ar mėsos. Buvo labai nepatenkintas, kai vaikus į mokyklą vežioti pradėjo jis, nes jam buvo pakeliui. Galiausiai, sugedus R. J. P. automobiliui, teko nuryti tą nepasitenkinimą, nes norint pasivažinėti po parduotuves tekdavo automobilio prašyti jo. Žiemą, tik jam pradėjus nuolat gyventi kartu su R., P. pradėjo lakstyti pas R. su termovizinių tyrimų užsakymais, jis viskam vadovavo pats ir būdavo labai nepatenkintas, jei R. atsisakydavo atlikti tyrimą. Labai norėdavo važiuoti į tyrimus kartu, tačiau tuo metu jau buvo sugedęs jo automobilis, o savojo skolinti nenorėjo ir kai pasakė, kad savo automobilį vairuosiąs pats, o jam važiuoti kartu nebėra reikalo, tai sunkiai slėpė savo nepasitenkinimą. Iš tokių ženklų suprato, kad jis labai linkęs kontroliuoti visus, o ypač R.. Neįtikti P. ir kitiems pradėjo po to, kai pasakė, kad jam nepatinka, kad nėščia moteris turi žiemos vakarais šalti su termovizoriumi rankose, kad uždirbtų keliasdešimt eurų, nes jie kartu uždirba daugiau nei reikia pragyvenimui, o tą laiką geriau praleisti kartu su šeima. Todėl tiek P., tik kiti giminaičiai buvo labai nepatenkinti išgirdę iš R., kad ji nebedarys termovizinių tyrimų. J., ypač R., buvo labai linkę nurodinėti kitiems kaip gyventi, labai kišosi į jų vestuvių organizavimą ir buvo labai nepatenkinti, kai leido suprasti, kad šventė yra jo ir būsimos žmonos reikalas, o visažiniams svečiams reikia pradėti nuo savo gyvenimų. E. irgi mėgdavo vadovauti ir nurodinėti R., jos bendravime jausdavosi pavydas ir jos pačios kompleksuotumas. Kadangi savo pasiekimais pasigirti nelabai galėjo, E. visada stengdavosi kaip įmanoma labiau sureikšminti savo dukrų pasiekimus šokiuose ir sumenkinti D. ir G. pasiekimus muzikoje. Laikui bėgant suprato, kad jo ir šitų žmonių moralės normos labai skiriasi. Pastebėjo, kad juos skaudina svetima sėkmė, o menkindami kitus jie pasikelia savo savivertę. Jautėsi nuolatinis E. pavydas R. E. R. pavydėjo visko, pradedant tuo, kad ji studijų metais įsivėrė auskarus, o E. mama neleido ir dar dabar neleidžia. Pavydėjo ir to, kad R. po studijų apsigyveno V,, o E. teko grįžti į Š.. Taip pat ji pavydėjo R. naujo darbo, kai pačiai niekaip nepavyksta išeiti iš kolegijos pragaro. Suprato, kad labiausia pavydas sustiprėjo R. gyvenime atsiradus jam, kai giminės suprato, kad jų santykiai nėra nuotykis ir R., priešingai nei jiems, pradeda sektis. Susidarė toks įspūdis, kad tiek J., tiek P. R. laiko kvailele, kuri pati nieko nesugeba, gali tik tarnauti kitiems, o jos nuomonės klausyti neverta. Pastebėjo, kad žmona minėtų giminaičių yra laikoma tokia kaip trečias brolis J. iš liaudies pasakų. Dar prieš vestuves R. išėjo į nėštumo atostogas, tad dažniausiai maisto ir būtiniausių prekių į parduotuves pakeliui iš darbo važiuodavo jis ir po kurio laiko pajuto, kad praktiškai vienas išlaiko šeimą. Pradėjo apie šeimos finansus kalbėtis su žmona, paklausė, kur išleidžia savo algą (išmokas). Ji atsakė, kad turi kreditų, kurie buvo paimti dengti P. ir J. verslo skolas, o patys skolininkai visada išsisukinėjo nuo įmokų mokėjimo ir tik teisinosi. Paprašė žmonos pasikalbėti su giminėmis, nes jie sau leidžia gyventi jos ir vaikų sąskaita. Vietoj skolų mokėjimo, J. planavo važiuoti atostogauti Vokietijoje tam, kad dukros mokykloje galėtų papasakoti, kaip atostogavo užsienyje. R. pasikalbėjo su savo mama ir išsakė savo poziciją, R. L. P. pareiškė, kad pasikalbės su E. J.. Nepaisant pokalbio J. išvažiavo atostogų, o jiems grįžus pajuto, kad pasikeitė bendravimas, pradžioje jie nebebuvo tokie lipšnūs, P. rečiau ateidavo konsultuotis dėl namo patobulinimų, taip pat jie vis dažniau konfliktavo su R., o vėliau pradėjo nurodinėti kaip auginti vaikus ir dar labiau menkinti mamos autoritetą vaikų akyse ir visa tai girdėjo vaikai. Jam susidomėjus šeimos finansine situacija, žmona papasakojo, kad iš karto po mokyklos baigimo tėvas ją privertė atsidaryti individualią įmonę, kurią tuojau pats ir nusavino, o R. individuali įmonė buvo jam reikalinga, nes ji nebuvo PVM mokėtoja, todėl jis ja naudodavosi paskirstydamas savo verslų pajamas, kad nereikėtų mokėti PVM. Įmonių buhalterinę apskaitą vedė E. J.. Teisindamasi, kad jai to reikia norint atlikti pareigas, nusavino prisijungimo duomenis prie R. sąskaitų, iš jų nuolat pasisavindavo pinigus. Žmona papasakojo graudžią situaciją, kai negalėjo nupirkti sergančiam D. vaistų, nes sąskaitoje nebuvo pinigų, nors puikiai žinojo, kad tą dieną turėjo būti pervesta D. neįgalumo pašalpa. Kaip paaiškėjo vėliau, E. J. persivedė tuos pinigus į savo sąskaitą, kad padengti įsiskolinimą už dujas. R. ne kartą yra parėjo apsiverkusi po pokalbių su mama ir po vieno tokio pokalbio nuėjo pasikalbėti su R. J. P.. Paprašė pasikalbėti su savo žmona, kad pagarbiau bendrautų su jo žmona, kuri daug metų jais visokeriopai rūpinosi. P. pareiškė, kad jis nieko nesuprantąs ir viskas yra kitaip. Paprašęs paaiškinti, iš pokalbio susidarė įspūdį, kad jų ekonominis ir emocinis smurtas prieš jo žmoną yra kažkokia bausmė už praeities įvykius ar nuoskaudas. Tik vėliau žmona papasakojo, kad sužinoję, jog jų dukra taps vieniša mama, liepė jai darytis abortą, o R. nesutikus, jie pusę metų su ja nebendravo, o atlyžo tik sužinoję, kad gimė berniukas, kuris pratęs P. pavardę. Supratęs, kad bendro sutarimo nepasieks, pasakė, kad jei toks bendravimas su jo žmona ir toliau tęsis, geruoju žentu nebūsiąs. Omenyje turėjo tai, kad kitą kartą prireikus pagalbos, ar šiaip užsinorėjęs pasivažinėti po parduotuves, P. gali nesivarginti ieškoti jo, o tegul tiesiai skambina R. J.. Psichologinis smurtas prieš jo žmoną nesiliovė ir toliau. Vaikai ir toliau buvo skatinami neklausyti mamos, daryti viską priešingai. Kiekvieną kartą, kai mama ką nors liepdavo padaryti, G. bėgdavo į pirmą aukštą pasiskųsti seneliams. Seneliai arba „guosdavo“ G., arba užlipdavo į viršų pašūkauti ant R., nepamiršdami vaikų akivaizdoje pabrėžti, kokia ji bloga mama. 2018 metų rudenį G. pradėjo lankyti gatvės šokių būrelį. Šokius teko mesti po nesėkmingo bandymo pastovėti ant galvos, per kurį G. susižalojo kaklą ir ko pasėkoje jai pirko kaklo įtvarą. 2019 metais turėjo švęsti Velykas kartu su jo tėvais ir J. pas P.. Iš vakaro visa šeima tvarkėsi namus. Eilinį kartą G. nesusitvarkė savo kambario. Ryte, per velykinius pusryčius, mama pasakė, kad G. neis pas senelius į svečius tol, kol nebaigs tvarkytis savo žaislų. Po pusryčių G. žaidė, bėgiojo pas senelius, ir, žinodama, kad turi senelių užnugarį, demonstratyviai nesitvarkė žaislų. Atvykus jo tėvams ir J., leidosi žemyn pas senelius, o mama G. pasakė, kad ji liks namuose tvarkytis žaislų, o eiti pas senelius galės tik kai viską pabaigs. Nusileidus į senelių aukštą R. J. P. iš karto paklausė, kur G., o R. pasakius, kad G. negali dalyvauti nuo pradžių ir ateis vėliau, jis pradėjo šaukti ant R., kokia ji bloga motina. Kištis bandė ir E. J., bet R. atkirto jai žiūrėti savo šeimos. P. toliau psichologiškai smurtaujant prieš R., kuri tuo metu buvo nėščia, jis griežtai paprašė pagarbaus bendravimo su jo žmona. P. pareiškė, kad jei neateisią pilnu sąstatu, išeis jis ir niekieno nestabdomas P. išėjo į virtuvę pirmame aukšte. Pasiėmęs degtinės butelį jam iš paskos išbėgo ir R.. Šventės metu tiek jis, tiek R. ne kartą buvo užlipę į viršų pasikalbėti su G., bet ji ir toliau demonstratyviai nesitvarkė ir įsižeidusi žaidė kambaryje. R., supratusi, kad G. taip ir nesusitvarkys, atnešė jai pietus nuo šventinio stalo. Tuo metu pusseserės J. bandė įsliūkinti į jų aukštą, joms pasakė, kad jei atvažiavo pas senelius, tai tegul pas juos ir būna, o ne šmirinėja po visą namą, jos pradėjo aiškinti, kad eina pas G. ir joms jis pasakė, kad tegul netrukdo jai tvarkytis savo žaislų, o G. pati prie jų prisijungs, kai tik atliks užduotį. Po kelių savaičių, per mamos dieną, nutarė susitvarkyti namus ir važiuoti į piceriją. G. ir vėl neklausė mamos ir nesitvarkė savo kambario. Susitvarkę namus ruošėsi važiuoti į piceriją ir G. išgirdo iš mamos, kad kartu su jais nevažiuos, o valgys namie, tuomet ji pradėjo šūkauti. R. pamaitino G. namuose ir tada jie išvažiavo. Picerijoje užtruko šiek tiek virš valandos, o grįžę, dar lipdami iš automobilio, pamatė pareinančius svyruojančius senelius ir G. kartu su jais. Kieme abu P. pradėjo jį ir R. koneveikti. R. iš automobilio paėmė M. su kėdute, jis iš bagažinės paėmė vežimą ir užlipo į savo aukštą. Abu P. pasiviję ir toliau juos koneveikė, nuo jų abiejų sklido stiprus alkoholio kvapas, o kalba buvo nerišli. Norėdamas apraminti visą situaciją atsinešė saldainių dėžutę, kurią pirko pasveikinti R. L. P. su motinos diena ir jai įteikė, padėkodamas, kad pagimdė jam žmoną, tačiau įtūžusi P. sviedė saldainių dėžutę jam į veidą, dėžutės kampas pataikė šalia dešinės akies. Visą konfliktą matė D. ir G., M. R. spėjo paguldyti kitame kambaryje, jis tik girdėjo šūksnius. Po tokių įvykių R. trūko kantrybė ir ji telefone pradėjo rašytis planą rimtam pokalbiui su tėvais. Pokalbis įvyko po dviejų ar trijų dienų. R. paprašė eiti kartu, kad jai būtų emociškai lengviau atlaikyti dviejų žmonių puolimą. Pokalbio metu R. pareikalavo gerbti ją jei ne kaip savo dukrą ir anūkų motiną, tai bent kaip kreditorę, kurios dėka jie neprarado namo ir verslų. P. ši tema buvo labai nemaloni, nuolat bandė nukreipti kalbą ir skubiai atšovė, kad visas skolas atiduos artimiausiu metu. Viso pokalbio metu jiems labiausiai kliuvo jo dalyvavimas visame pokalbyje. Kiekvieną kartą R. pradėjus kalbėti apie kitas jų finansines nuodėmes R. L. P. pradėdavo šaukti: „prie ko čia Š., kodėl jis čia turi dalyvauti?“, tada R. atsakydavo, kad jie šeima ir tai yra abiejų reikalas. Jam ir R. išeinant, kažkuris iš P. pabandė kažką negražaus pasakyti apie jo tėvus, bet jis atkirto, kad jiems iki jo tėvų yra toliau nei iki mėnulio, o patys yra verti bendrauti tik su tokiais pat alkoholikais S., kurių vaikelis ne kartą mušė R. J. P. dukrą, kai pats P. apsimetinėjo, kad nieko negirdi ir tyliai sėdėjo apačioje. Tada P. jo įžeidžiamai paklausė, kieno pirktoje lovoje guli, tada jam atsakė, kad pats gyvena praskolintame name ir prieš klausinėdamas tokių dalykų tegul atsiskaito su kreditoriais. Nuo to laiko jį abu P. ignoravo. Nebepamena, ar tą pačią dieną, ar kitą dieną, R. L. P. dar kartą apšaukė R., žmona užlipo į jų aukštą ir apsiverkusi pasakė, kad daugiau taip gyventi nebegali, kad reikia kraustytis į butą, kurį buvo ką tik baigę remontuoti. Kadangi bute buvo tik dušo kabina ir klozetas, nebuvo net kriauklės su vandens čiaupu, pradžioje šiek tiek išsigando numatomų kraustymosi ir buto įrengimo darbų. Tokioje aplinkoje gyventi daugiau nebegalėjo ir teko pradėti organizuoti kraustynes. Kraustytis nusprendė gegužės 19 dieną, sekmadienį. Tą savaitgalį suprato, kad trūksta dar savaitės iki galo susiruošti. Svarstė, ar nukelti kraustymąsi dar savaitei, bet nusprendė to nedaryti, nes kitą savaitę buvo pirmosios jų vestuvių metinės. Per kraustynes vienas neatsargiai ardė spintą ir griūvantis spintos šonas pastūmė iškeltas G. kambario duris, kurios užvirto jam ant galvos. Grįžęs iš ligoninės susiūta galva didelių svorių kilnoti nebegalėjo, todėl tos durys ir liko neįstatytos į vyrius. Praėjus bene savaitei po persikraustymo, santykių aiškintis atėjo E. su dukromis, jos taip „mandagiai“ bendravo koridoriuje, kad jį pažadino iš pietų miego (tuo metu dar buvo susiūta galva). Persikėlus į butą, jis daugiau užsiėmė namų įrengimu, R. buvo įpusėjęs nėštumas su M., tai G. ir D. reikėjo daugiau prisidėti prie namų ruošos. Dažniausiai vaikai pasidalindavo darbus taip, kad vienas siurbia ir šluoja, o kitas plauna grindis. Senelių name buvo senos nudėvėtos grindys su tarpais tarp lentų, todėl jei grindys buvo plaunamos su blogai išgręžtu skuduru, vanduo subėgdavo į tarpus ir nuo to grindys slidžios nepasidarydavo, o bute su nauju laminatu be jokių tarpų, perteklinis vanduo neturėjo kur subėgti. Bene pirmą ar antrą kartą plaudama grindis G. gerai neišsigręžė skuduro ir paliko jas šlapias. Baigusi darbus pradėjo dūkti su broliu ir bėgdama paslydo ant šlapių grindų. Krisdama stipriai susitrenkė ranką. Kadangi ranka iš pradžių nelabai tino, pradžioje atrodė, kad tai tik sumušimas, tačiau nepraėjus skausmui nuvažiavo į Vaiko ir motinos kliniką, kur vienas chirurgas iš pradžių nustatė sumušimą, o vėliau kitas pažįstamas chirurgas diagnozavo riešo lūžį. Sugipsavus ranką, nupirko G. įtvarą. Liudytojai teigia, kad rankos lūžis buvo slepiamas, tačiau G. yra nufotografuota kartu su mama mažojo šiauliečio šventėje ir nuotraukoje matyti, jog G. ranka traumuota. R. J. P. teigė, kad jie, sužinoję apie rankos lūžį, iš karto nusprendė, kad dėl jo gali kaltas būti tik jis. Negali pasakyti, ar toks jų nusistatymas ir vaiko kamantinėjimas nepadarė įtakos tam, ką sako vaikas. Įvykio metu jis G. rankos suėmęs nebuvo ir jos atlenkęs nebuvo, jokio lūžio G. nepadarė. Per vasarą D. ir G. elgesys taisėsi ir tai džiugino. Nebelikus senelių ir J. įtakos, pradėjo grįžti pareigos jausmas ir pagarba mamai bei normalus bendravimas. Tačiau rudenį viskas pradėjo keistis į blogąją pusę. Dabar, žinant ką tuo metu veikė P. ir J., tai nė kiek nestebina. Kartą R. paprašė patikrinti kaip G. susitvarkė spintą. Užėjęs į kambarį pamatė iš dėžių spintoje kyšančias šiukšles ir tiesė ranką norėdamas atidaryti dėžes. G. pašoko nuo lovos ir, bandydama užsikabinti jam už rankos, šokdama koja užkliuvo už stalinės lempos laido. Nukritus lempai, pažiūrėjo, ar nesudužo pati lemputė. Įsitikinęs, kad lemputė sveika, išėjo iš kambario. Po minutės G. pasikvietė mamą ir pradėjo aiškinti, kad jis sudaužė jos lempą. Lemputės šukės buvo metaliniame lempos gaubte. Visa laimė, kad į kambarį įėjo D. ir savo kambario pusėje rado sudaužytos lemputės cokolį. Tada atkreipė dėmesį, kad stalinės lempos patrone nebuvo cokolio, kurie krentant lempai patys neišsisuka. G. pradėjo teisintis mamai, kad norėjo tik pajuokauti. G. dažnai skųsdavosi ir „filosofuodavo“ mamai, kad yra neteisinga, jog jai ir D. teko augti be tėvo, o M. su M. auga turėdami mamą ir tėtį. R. nuolat teko kovoti su D. rūkymu ir nenoru mokytis, jo atsikalbinėjimais. Dėl tokio D. elgesio žmonos prašymu teko apriboti D. su telefonu ir kompiuteriu praleidžiamą laiką. Ne kartą pagavo jį rūkantį cigaretes, o elektronines cigaretes rūkydavo namų tualete ir lovoje. R. jas visas atimdavo, bet D. vis nusipirkdavo naujų. Pastebėjo, kad D., gaudamas dienpinigius pietums, vis tiek po pamokų grįžta labai išalkęs. Kartais jis tik įpusėjus savaitei prisimindavo paprašyti tos savaitės dienpinigių. Pradėjo įtarti, kad jis už dienpinigius ne valgo, o rūko. Pasiūlė R. nebeduoti jam dienpinigių, o valgyti pietus namuose tol, kol galės tikėti, kad jis neberūko. D. dėl to labai supyko, įvyko didelis barnis, bet vis tiek per pietų pertrauką nepareidavo namo. Po pamokų grįždavo toks pat alkanas kaip ir anksčiau, kas įrodo, kad pietų jis nevalgė ir gaudamas dienpinigius. Kartą, mamai atėmus dar vieną elektroninę cigaretę, jis pareiškė, kad sulaukęs 18 metų galės daryti ką nori, tada jam atsakė, kad ką nori darys tada, kai pats išsilaikys save ir savo namus, o gyvenant po jų stogu lieka galioti jų taisyklės. Tada prasidėjo grasinimai, kad jis išsikraustys. Žinodamas, kad galės vynioti senelius aplink pirštą ir jie nesupras kada jis rūko ar naktį žaidžia žaidimus, D., sulaukęs pilnametystės, pamelavo mamai, kad išsikrausto pas tariamą draugą ir iškeliavo gyventi pas senelius. Išsikrausčius broliui, G. pradėjo dar blogiau elgtis, neklausė mamos, priešgyniavo ir nuolat kaltino juos dėl to, kad išsikraustė brolis, kad jie yra blogi tėvai. Kovo mėnesį mama liepė G. per savaitgalį susitvarkyti kambarį. Nuo penktadienio popietės kambario tvarka nelabai keitėsi, G. visaip maivėsi ir išsisukinėjo nuo pareigų. Pirmadienį ryte kambarys jau atrodė pusėtinai, tada pagyrė G., kad jau daug padarė ir liko tik pabaigti. Bet po pietų G. nesivargino pabaigti tvarkytis, o tik dar labiau sujaukė kambarį ir elgėsi labai keistai. Gavusi pastabą nedraskė akių kaip įprastai, o pasimaivydavo ir toliau gulėjo ant lovos. Atrodė, kad ji turi kažkokį tikslą, kurio atkakliai siekia. Kviečiama valgyti pati neidavo, sakė, kad nėra alkana. Su ja kelis kartus kalbėjosi mama, vieną ar du kartus užėjo pasikalbėti ir jis. Po truputį kambarys grįžo į rytinę būseną ir G. pareiškė, kad pagaliau pabaigė. Mama paprašė patikrinti, ar tikrai viskas baigta. Užėjęs į kambarį pamatė iš stalo nišos virstančias kuprines, kas yra paslėptos netvarkos ženklas. Ištiesė ranką paimti kuprines, o G. pradėjo muštis ir trankyti jam per ranką. Kai nepaisydamas tų visų smūgių ištraukė kuprines iš stalo nišos, pamatė maišelį su neaiškiu turiniu. Paklausus, kas čia yra, G. nustojo muštis ir tiesiog demonstratyviai nusisuko. Kelis kartus pakartojo klausimą, bet ji net nesiteikė žiūrėti, kur rodė pirštu. Tada švelniai pasuko jos galvą link maišelio ir pakartojo klausimą. Pagaliau G. atsakė, kad čia yra maistas. Pasakęs, kad tučtuojau viską susitvarkytų, išėjo iš kambario. Pradėjo kalbėtis su R., kad taip daugiau nebegalima ir reikia kažką daryti, galbūt kreiptis pagalbos į specialistus. Baigus pokalbį su žmona išėjo į balkoną parūkyti, pareidamas išgirdo atbėgantį M., kuris bandė pasakyti, kad kažkas skambina į duris. Išėjęs į koridorių pamatė policijos pareigūnus, kalbančius su žmona. Pareigūnai paklausė, ar gali užeiti, juos įsileido, pradėjo bendrauti, o atvykus vaikų teisių specialistams, daugiau bendravo su J., kuris klausė kas nutiko, o jo kolega G. tiesiog pildė popierius. Tačiau jam atrodė, kad jis jau viską žino ir liko užbaigti formalumus. G. kelis kartus spaudė kuo greičiau rašyti įvykių paaiškinimą, nutylėdamas kiek tam turi laiko ir ar išvis privalo tą daryti. Jokio smurto prieš G. nenaudojo, jai su maišeliu, kuriame buvo maistas, netrenkė, jos galvą buvo tik švelniai pasukęs, jos nelenkė ir jai jokio sužalojimo padaryti negalėjo. Teisme duoti liudytojų parodymai neatitinka tikrovės. Visi liudytojai savo parodymus grindžia tik tuo, kad taip sakė G., o patys nematė. P. ir J. kerštauja, kad jo dėka žmona R. nebedengia jų skolų, todėl suplanavo kaip G. paimti iš jų ir tą planą įvykdė. R. J. P. pats prisipažino, kad per Motinos dieną 2019 metais buvo „saikingai“ išgėręs. Ar jis galėjo pasistatęs kopėčias balkone be turėklų iš palėpės per langą iškelti G., nesiima spręsti. Nori tik pasakyti, kad G. labai bijo aukščio, nejaukiai jaučiasi apžvalgos bokštuose ir kitose aukštose vietose, todėl sunku patikėti, kad G. būtų lipusi per langą ant balkone pastatytų kopėčių. Liudytojai teigia, kad buvo užrakinęs G. kambaryje, kurio duris, R. prašymu, iškėlė metais anksčiau. Taip pat liudytojai teigia, kad išspyrė tas pačias duris, kurios jau buvo iškeltos. Nesupranta, kaip galima išspirti iškeltas duris. P. jau laikinos globos metu dvi paras nepaisė R. reikalavimo vežti G. į ligoninę, nes netikėjo, kad jai iš tikrųjų skauda taip kaip ji sako. Jie kaltino G., kad ji tik bando išsisukti nuo kažkokio kontrolinio darbo mokykloje. Tai įrodo G. ir R. pokalbių įrašai. Mano, kad G. yra apgaudinėjusi senelius, sakydama jog vėmė, kad jai iš ausies bėga kraujas. R. J. P. pats prisipažino, kad leido G. skaityti atvejo vadybos posėdžių protokolus. Taip pat jis pats pareiškė, kad G. stresas nurimo tik tada, kai baigėsi laikina globa ir jos gyvenime nebeliko valstybinių institucijų. Su G. nebendrauja nuo 2021 m. kovo 15 dienos. Jo manymu, mamos atėmimas iš vaiko gali sukelti vaikui stiprų stresą, tačiau tikrai nesiima spręsti, ar tai yra sutapimas, kad G. stresas baigėsi ne pasibaigus bendravimui su juo, o pasibaigus bendravimui su valstybinėmis institucijomis. Mano, jog R. J. P. norėjo susigrąžinti buvusią įtaką jo žmonai R., kad galėtų kontroliuoti ją ir išnaudoti kaip seniau. Nors teisme jis tai neigė, jis ne kartą siūlė R. palikti jį ir su vaikais persikraustyti į jo namus. Tai yra užfiksuota ir atvejo vadybos protokole. R. J. P. teigia, kad G. bėrė nuo streso. Tačiau pamiršo paminėti, kad G. buvo diagnozuota alergija dulkėms ir jis nekreipė dėmesio į R. prašymus nusikabinti dulkėtas užuolaidas ir susitvarkyti namus taip, kad nepaūmėtų G. alergija. Mano, kad bėrimas galėjo praeiti G. nebegyvenant pas P.. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad R. J. patvirtino, jog dieną prieš G. paėmimą iš šeimos, liudytojai kartu aptarinėjo galimybę kreiptis į teismą dėl G. globos, na ir kitą dieną atsirado priežastis tai padaryti. Tokių kaltinime surašytų žodžių, kuriais neva vadino G., iš viso nevartoja. Taip kalbant yra girdėjęs tik R. J.. Net ir siekiant ką nors įžeisti ar įskaudinti, jam niekada nešauna į galvą kalbėti apie abortą, nes dėl to neturi jokios asmeninės patirties, todėl jo paminėjimas nesukelia stiprių emocijų. Žmona jam vieną kartą pasakojo, kad R. J. prisigėręs apsiašarojęs verkė, kad yra gyvas tik todėl, kad į kliniką einančią jo mamą su močiute pasivijo jo tėvas ir įkalbėjo atsisakyti planų, taip jis ir gimė. G. teiginys, jog mama laukiasi penkto vaiko tam, kad neprarastų daugiavaikės šeimos statuso, yra akivaizdus įrodymas, kad ją įtakoja J.. Prieš susilaukiant K., E. J. specialiai pradėjo rodyti, kad dirba pilnu etatu, nors iki tol rodė, kad dirba tik puse etato, nors nuo to faktinis darbo laikas nepasikeitė. V. J. gimė būtent tam, kad „investicijas“ būtų galima susigrąžinti dar kartą. Davusi priesaiką teisme, mokytoja „pamiršo“, ar G. pas ją klasėje slėpė mobilų telefoną, apie kurį kalba kiti liudytojai. Taip pat neigė buvus patyčias, nors G. laiške mamai kalba kitaip. Tai parodo ir R. bei mokytojos pokalbio įrašas. Mokytoja prisiminė tik jo išsakytą kritiką jos geros draugės, anglų kalbos mokytojos profesinėms kompetencijoms. Pamiršo ir tai, kad kažkuriai mamai per tėvų susirinkimą pradėjus kalbėti apie prastą maistą mokyklos valgykloje, jai pritarė dauguma dalyvavusių tėvelių. Taip pat, mokytoja nepaminėjo, kad abiem J. lankant (duomenys neskelbtini) mokyklą gerai susidraugavo su jos mama E. J., kuri savo ruožtu naudojosi turimais ryšiais, kad nebūtų uždaryta (duomenys neskelbtini) mokykla. VTAS specialistė J. S. atėjo pas juos į namus su išankstine nuostata apie jį. Tik praėjus beveik metams ji susimąstė, kad paimdamas labai susijaudinusią žmoną už rankos norėjo tiesiog ją nuraminti. J. S. su R. išėjus į pasikalbėti į kitą kambarį, jam pasidarė nejauku matant kaip kita VTAT darbuotoja jo tiesiog bijo. Tai jam parodė, kad apie jų šeimą jau buvo prikalbėta visokiausių nebūtų dalykų ir šitas vizitas buvo tik formalumas susirinkti parašams, o ne bandymas objektyviai išsiaiškinti situaciją. Taip pat per kažkurį atvejo vadybos posėdį, G. dar gyvenant pas P. ir nespėjus prisijungti P., J. S. pati paklausė jų nuomonės, kodėl į visus procesus taip aktyviai kišasi R. J., nors jis yra tik dėdė. Buvo atsakyta, kad jis turi planą nusavinti G. globą. R. prisipažino, kad tą patį sakė J. S. ir G. tėvas Ž. S.. Taip pat žmona pasakojo kaip J. S. kvietimu atvykusi pas P. pasirašyti ant laikinos globos dokumentų pati matė, kaip pamokų metu G. atėjus pasidomėti kas vyksta, J. S. G. griežtai paklausė ar nebevyksta pamokos, o G. atsakius, kad dabar vyksta pamoka, J. S. jai griežtai liepė grįžti į nuotolinę pamoką. Keista, kad teisme ji apibūdino G. kaip drausmingą ir pamiršo, jog pačiai teko ją drausminti. Taip pat liudytojai teigia, kad G. patyrė psichologinį smurtą, bet nesugebėjo įvardinti konkrečių atvejų. Matyt jų supratimu bet kokia pastaba vaikui yra suprantama kaip psichologinis smurtas. D. turbūt irgi patyrė smurtą, negalėdamas rūkyti ir naktimis bei pamokų metu žaisti kompiuterinių žaidimų. K. J. teigia, kad jis G. visaip nepagarbiai vadino, bet neprisimena konkrečių žodžių. Tuo metu jis pats pamena kaip G. buvo nuolat K. ir V. pravardžiuojama, vadinama „kugeliu“, „kebabu“ ir „bulvianose“. Po tokio bendravimo su pusseserėmis, tiek R., tiek ir jam pačiam ne kartą teko raminti ir guosti G. bei įrodinėti, kad jai nereikia laikytis jokių dietų, nes ji nėra stora. V. J. amžiaus paaugliai patys nevartoja žodžio „neva“, taip pat labai skiriasi V. J. kalbėjimo stilius ir maniera atsakant į prokurorės klausimus ir netikėtus klausimus, užduotus jo advokatės. Pirmuoju atveju, atsakant į klausimus kalbama monotoniškai ir vartojant paaugliams nebūdingus žodžius, lyg deklamuojant išmoktą eilėraštį, o išgirdus advokatės klausimus, kuriems jo nuomone nebuvo pasiruošta, kalbos stilius ir maniera staiga pasikeičia į įprastą ir būdingą paaugliams. Taip pat V. teigia, kad vakare, po muzikos pamokų susitikus su G., ji nuolat būdavo alkana. Tuo metu G. turėdavo eiti namo ir vakarieniauti. Ar tai, kad vaikas prieš vakarienę yra alkanas jau yra nusikaltimo požymis? Nežino kaip paaiškinti tai, kad G. vis ieško kontakto su juo, sveikina su tėvo diena, gimtadieniu bei asmeniniais pasiekimais ir priekaištauja mamai, kodėl jis nereaguoja į jos žinutes. Ar nuo to jai neatsinaujina stresas? Supranta, kad pilnametis D. džiaugiasi senelio išlaikymu ir nebendrauja su mama, nes vis dar tebepyksta ant jo ir mamos už atimtas elektronines cigaretes ir skatinimą mokytis. Negali suprasti, kaip G., buvusi tokia „mamyčiukė“, kuri pastoviai skundėsi sumažėjusiu mamos dėmesiu ir jo nuolat reikalavo, nepasiilgsta mamos ir su ja nebendrauja. R. yra pasiskundusi VTAS, kad laikinosios globos metu R. J. P. ieškojo visokiausių priežasčių, kaip neišleisti G. susitikti su mama. Ar šiuo metu G. naujuose namuose yra kokių nors taisyklių, susijusių su bendravimu su mama, nesiima spręsti. Nori pasakyti, kad jo žmona R. 20 metų buvo išnaudojama visos giminės ir iš visų paskolų negavo jokios naudos. Butas ir tai buvo nusipirktas su gyventoja, tame bute R. ilgus metus negalėjo gyventi. Jų namuose maistas yra virtuvėje, matomai, G. atėjo, pasiėmė to maisto ir jį nusinešė į savo kambarį. G. buvo nustatytas refliuksas, pagrindinė taisyklė norint, kad nebūtų refliukso, tai neprisivalgyti prieš miegą, todėl po vakarienės jie stengdavosi į šaldytuvą nelandžioti, o ji ilgai nemiegodavo, matomai pasiimdavo ir prisislapstė to maisto. Neturėjo tikslo G. sukelti skausmą, tik norėdamas atkreipti jos dėmesį, paėmė švelniai G. už sprando. Jo žmonos sprendimu G. nebuvo leidžiama bendrauti su seneliais, su J., kadangi nesutapo vertybės, pats matė kaip senelių namuose buvo menkinama jo žmona ir per vasarą, nelikus senelių, tetos ir dėdės įtakos, G. elgesys gerėjo. Dažniausia konfliktai kildavo iš esmės dėl to, kad jis įgarsindavo mamos reikalavimus. Jam atėjus į šeimą, nustatytos mamos taisyklės nepasikeitė, tik namuose atsirado du asmenys, reikalaujantys laikytis taisyklių, gerbti mamą. Jis kaltinamas nebūtais dalykais, tai, kuo jis kaltinamas, prieštarauja jo supratimui apie vaikų auklėjimą, prieštarauja jo moralės normoms. Yra skautas, skautauti pradėjo dėl kompanijos, dėl gamtos, bet labai greitai pajuto, kad įdomu dirbti su vaikais, atsirado susidomėjimas, buvo labai gražu matyti, kad vaikas per vieną stovyklą paauga kaip per pusę metų, kaip atsiranda vaikų gebėjimai, savarankiškumas. Auklėdamas vaikus savo šeimoje naudoja skautiškus metodus, nes žino, jog geriausiai vaikas mokosi būtent kažkokio žaidimo ar nuotykio metu. Skautai bausmių neturi, viskas paremta pagarba, viskas vertinama, kas tu esi čia ir dabar ir ką tu darai. Vaikai patys be jokių bausmių supranta, kada jie pasielgė neteisingai, užtenka juos girti, o ne peikti. Su G. viskas buvo gerai tuo atveju, jeigu vyko taip kaip norėjo daryti G.. Vaikams – G. ir D. nepatiko su jo atėjimu į šeimą atsiradusi kontrolė. Šita byla iš esmės jam reiškia viską, liudytojai puikiai supranta tos bylos pasekmes, ką jam reiškia dalyvavimas visuomeninėse organizacijoje, ir jie bando jam pakenkti tokiu būdu, kokiu gali. Jokio nusikaltimo nepadarė, prašo išteisinti.

Nukentėjusioji G. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji atvyko į teismą papasakoti apie įvykį, ką pasakojo mobiliai komandai, policijai, kad būtų sprendžiami tolimesni klausimai. Tai įvyko 2021 m. kovo 15 d. pas mamą ir patėvį, kai gyveno (duomenys neskelbtini), jos kambaryje prie lango. Jai per savaitgalį liepė susitvarkyti spintą, kuri yra su lentynomis ir durelėmis. Pirmadienį išsišlavė. Prie stalo yra tokia niša. Joje slepia maistą. Pamiršo, kad turėjo pasislėpusi maisto, ir jis supuvo. Likučiai stovėjo 4 d. Patėvis Š. M. rado paslėptą maistą, paklausė, kas tai yra ir liepė staigiai susitvarkyti. Pakvietė mamą pažiūrėti, kas čia per maistas. Mama pasižiūrėjo, išėjo, o patėvis tuo maišiuku su maistu – bulvėmis ir kotletu - trenkė jai per veidą. Ant sienos išsitaškė maišelio su maistu turinys. Ji atsiprašė patėvio, o jis palenkė jos galvą. Jai skaudėjo. Patėvis pasakė susitvarkyti per valandą kambarį, tą nišą. Patėviui išėjus iš kambario, ji per „messengerį“ parašė žinutę pusseserėms, prašydama kviesti policiją. Policiją iškvietė dėdė. Atvykus policijos pareigūnams, vaiko teisių specialistams, ji viską papasakojo. Girdint mamai, nenorėjo nieko pasakoti, paprašė jos išeiti iš kambario, tik tada policininkei papasakojo, kas įvyko, ir prašė, kad policininkė nesakytų mamai. Esant pareigūnams, patėvis su ja kalbėjo normaliai, mandagiai, o kai nieko nėra, jis labai šaukia. Mama policininkams sakė, kad jos niekas nemuša. Jai patėvis buvo liepęs pasakyti, kodėl turėtų likti pas juos gyventi, o ne pas savo tikrą tėtį. Ji nelabai galėdavo bendrauti su savo tėčiu. Jos tėčio pusbrolis yra jos dėdė, pusseserių tėtis. Kovo 5 d. tėtis susilaukė dar vieno vaiko su kita moterimi. Klausė mamos, ar ji galėtų savaitgalį nuvažiuoti pas juos. Mama atsakė, jei nori – važiuok, bet visam laikui. Mama visada taip grasindavo. Atvykę pareigūnai jos klausė, ar norėtų važiuoti pas tėtį, tačiau tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ji atsakė, kad nenori važiuoti pas tėtį, o norėtų važiuoti pas senelius. Po to ją nuvežė į Moters ir vaiko kliniką, kur nustatė, kad yra išniręs kaklas, vėliau nuvežė pas senelius. Gyvenant su mama ir patėviu bute, jai neleido bendrauti su pusseserėmis, seneliais, neleido turėti telefono. Vieną kartą eidama iš muzikos mokyklos, susitiko pusseserę V.. Ši ėjo link mamos darbovietės ir jai davė telefoną, kuriuo galėtų slapta naudotis. Ji slėpė bendravimą su pusseserėmis, namuose sakydavo, kad eina į pasiruošimo pirmajai komunijai užsiėmimus, o iš tikrųjų eidavo susitikti su pusseserėm. Ji su jomis užaugo, vasarą atostogaudavo kartu pas senelius. Pusseserėms pasakojo, kas vyksta, kad ją skriaudžia. Kai dar gyveno pas senelius, taip pat buvo problemų. Kai jai buvo 9 metai ir gyveno pas senelius, turėjo didelį kambarį. Pas ją buvo spinta. Nemėgo ir nesugebėdavo susitvarkyti, tvarkydavo močiutė. Prisimena, kad buvo Šv. Velykos. Ji nesusitvarkė kambario. Visi sėdėjo prie stalo, o jai neleido patėvis eiti prie stalo, liepė būti savo kambaryje. Senelis atsistojo ir pasakė, kad arba visi sėdim prie stalo ir švenčiam, arba nė vienas. Patėvis įsižeidė, senelis susipyko su patėviu. Po dviejų savaičių jie išsikraustė į butą. 2019 m. gegužės ar birželio mėnesį jai buvo išnarinta ranka. Tai buvo namie, bute (duomenys neskelbtini) , koridoriuje. Ji mano, kad patėviui nepatiko jos balso tembras. Grįžusi pasisveikino su mama, bet nepasisveikino su patėviu, nes jo nematė, nežinojo, kad grįžo. Ji ruošėsi sakyti, bet jis pasakė: „ar nereikia su visais pasisveikinti?“, paėmė ir laikė jos ranką, ji bandė ranką ištraukti, tuomet patėvis atlenkė jos riešą. Jai skaudėjo, ji verkė. Patėvis pasakė: „nebevaidink, prasidėjo tavo aktorinis“. Mama įdėjo liniuotę ir parišo ranką, nes žino, ką daryti, kai taip būna. Jos ranka pradėjo mėlynuoti. Patėvis pripylė kibirą šalto vandens ir liepė laikyti 30 min. Ištraukė po 10 min., nes pasidarė šalta. Tada ranką užvyniojo ir sėdėjo savo kambaryje, o kitą dieną važiavo pas daktarus. Gydytojai sakė, kad kaulai išniro. Ji niekam nenorėjo pasakoti apie tai. Patėvis liepė pasakyti, kad čiužinėjo namuose su kojinėmis, paslydo, krito ir išsinarino. Ji nesakė tiesos, nes bijojo, kad gali atimti brolį. Po dviejų savaičių sulaužė gipsą ir du mėnesius turėjo nešioti įtvarą. Ji valgydavo kartu su šeimos nariais iki 2020 m. gruodžio 17 d., po to valgė atskirai, nes jai „karantinas“. Negalėjo su niekuo bendrauti. Mokytoja sakė, kad negali turėti kontakto, nors nesirgo koronavirusu. Valgydavo tiek, kiek įdėdavo. Kartais jai neduodavo pusryčių, pietų ir vakarienės, kartais neduodavo pusryčių ir pietų, arba pusryčių ir vakarienės. Ji valgydavo didelėmis porcijomis, didesnėmis negu patėvio. Norėdama valgyti, negalėdavo laisvai nueiti į virtuvę. Nuo 14 val. negalėdavo eiti pas juos į kambarį, nes mama migdydavo sesę. Tame kambaryje gyvena mama, patėvis ir brolis su sese, ten jų svetainė ir miegamasis. Taisykles, kada galima eiti valgyti, nustatė patėvis. Patėvis kaltino ją ir didįjį brolį, kad dingsta maistas, nors jis tą maistą ir suvalgydavo. Didysis brolis yra D. P., jam 18 metų. Kai gyveno su mama ir patėviu, D. gyveno kartu iki savo gimtadienio 2020 m. lapkričio 23 d. Paskui jis bandė išsikelti pas draugą, bet ji sakė, kad eitų gyventi pas senelius. Brolis pykosi su patėviu, yra susimušę. Patėvis ir ją yra mušęs. Dėl to, kad netinkamai elgėsi su mažuoju broliu, patėvis auklėdamas yra davęs per užpakalį ir ranką. 2019 ar 2020 metais patėvis jai kumščiu yra trenkęs į pilvą, tampęs už plaukų, yra mušęs ją diržu per užpakalį. Kai dar gyveno pas senelius, patėvis 3-5 kartus jai yra sudavęs diržu, o kai gyveno bute, tai diržu gavo du kartus. Jai skaudėjo, ji verkė. Mano, kad ją mušė dėl to, kad ji patėviui nepatinka tokia, kokia yra. Taip pat prisimena, kad apie 22 ar 23 val. vakaro atėjo patėvis į jos kambarį ir išvertė iš spintos knygas, nes jam nepatiko kaip jos sudėtos. Ji specialiai pasidėjo taip, kad matytų kokios knygos. Ji tvarkėsi iki 6 val. ryto, tada nuėjo miegoti, o 7 val. ryto kėlėsi. Ji rašė dienoraštį, kuris dabar yra policijoje. Mano, kad patėvis niekada jos neatsiprašys. Jei atsiprašytų po šitiek laiko, ji jam neatleis. (1 t., b. l. 81-84).

Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja K. M. parodė, kad įvykio ji neprisimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, todėl teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos K. M. parodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-18 liudytoja Karolina Milinavičiūtė parodė, kad ji yra Šiaulių AVPK 1-os kuopos Kinologų būrio vyriausioji patrulė. 2021-03-15 dirbo su savo kolega Mariumi Mižutavičiumi, kai iš policijos budinčiojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), patėvis galimai smurtauja prieš mažametę 11 metų mergaitę. Nuvykus minėtu adresu ją ir kolegą pasitiko moteris, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra mergaitės mama. Paklausė jos, ar namuose yra (duomenys neskelbtini) metų mergaitė. Ši sakė, kad ji yra kambaryje, ir nuvedė jas pas ją. Kai pamatė mergaitę, ji buvo išsigandusi. Akivaizdžiai sužalojimų nepastebėjo. Ji kambaryje bendravo su mergaite ir mama. Paklausė, ar ji bijo policijos, ar mamos, mergaitė atsakė, kad policijos, bet ji paprašė, kad mama paliktų kambarį. Mergaitės kambaryje pasiliko viena su ja. Ji jos paklausė, ar kažkam rašė žinutę dėl prieš ją naudojamo smurto (tokia informacija buvo gautame pranešime). Ji iš pradžių sakė, kad ne, tačiau bendraujant toliau ją ramino ir mergaitė pasakė, kad jai kažkas iš giminių davė telefoną, jeigu kas nors prieš ją smurtautų. Jokio telefono nematė, ji pati telefono nerodė. Jos paklausė, kas atsitiko, mergaitė nurodė, kad paliko maistą kambaryje, jis pradėjo smirdėti, jai mama ir patėvis liepė susitvarkyti, patėvis jai suėmė už plaukų ir patempė, jai skaudėjo. Nesimatė išplėštų plaukų. Viskas vyko būtent 2021-03-15. Ji nesakė, kad mama kažką jai darė. Mergaitė šnekėjo labai neaiškiai, labai šokinėjo nuo vieno dalyko prie kito. Dar sakė, kad jai neduoda valgyti, kad tą dieną, kai atvažiavo pas ją, ji nevalgė pusryčių. Ji dar sakė, kad jai neleidžia susitikti su seneliais, nors ji to nori. Ji nurodė, kad konfliktuoja su patėviu. Kai jau buvo sprendžiamas klausimas, kur mergaitę palikti, pas kokius gimines ir buvo užsiminta apie gimines (duomenys neskelbtini), mergaitė pradėjo tėvų atsiprašinėti ir apsikabino juos abu. Viso pokalbio metu mergaitė verkė. Ji nepaklausė mergaitės, ar pirmą kartą prieš ją buvo smurtauta. Pokalbio metu mergaitė šnabždėjo, nes norėjo, kad tik neišgirstų mama. Kadangi yra patrulė, reaguoja į įvykius, bendrauja su daug asmenų, ne viską gali atsiminti. (2 t., b. l. 43-46).

Liudytojas R. J. teisme parodė, jog kaltinamasis Š. M. yra jo žmonos E. J. sesers R. vyras. Žino, kad R. dukra G. S. savo šeimoje buvo skriaudžiama. Apie tai žino iš G. vyresnio brolio D. pasakojimų, taip pat ir pačios G. pasakojimų, be to jis ir pats matė netinkamą Š. M. elgesį su G., jo psichologinį smurtavimą. D., neapsikentęs Š. M. elgesio, pabėgo gyventi pas senelius. D. Š. M. buvo sumušęs. Kol Š. buvo nepilnametis, ketino jį nuvežti atlikti ekspertizę, tačiau sustabdė kiti šeimos nariai. G. pasakojo, kad ją mušė, smaugė, smaugimo žymes ir jis pats matė, ir mokykloje matė, bet viskas buvo nutylėta. 2021 m. kovo 15 d., tikslaus laiko negali pasakyti, galėjo būti apie 16-17 val., jam paskambino žmona ir liepė iškviesti policiją, nes G. atsiuntė žinutę, kad yra mušama. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pasakė, kad gali būti smurtaujama prieš mažametį vaiką. Po to parvažiavo namo. Po poros valandų paskambino G. seneliai P., jie yra jo žmonos ir jos sesers R. M. tėvai, paklausė, kaip suprasti, sako paskambino R., nors ji su tėvais visiškai nebendravo, paklausė, ar pas juos gali permiegoti G.. Seneliams buvo šokas, nesuprato, kas čia vyksta, nors jie seniai įtarė, kad prieš G. gali būti smurtaujama, jie buvo patys tai matę. Tų dalykų stengėsi jiems nesakyti, nes močiutė yra po insulto ir jaučiasi prastai, todėl kai paskambino senelis, tik tada ir pasakė, kad iškvietė policiją. Tą patį vakarą nuvyko pas senelius, G. jau buvo pas senelius, ji buvo šoke, sakė, kad ją pastoviai mušė. Policiją kvietė dar ir dėl to, kad prieš tai jau ir D. buvo mušamas, nes kai apsigyveno pas senelius, tas vaikas irgi buvo šoke, lankėsi pas psichologus, o kai atsigavo, pradėjo viską pasakoti, papasakojo, kad buvo mušamas už bet kokį menkniekį. Pati G. sakė, kad ji niekada negalėdavo valgyti prie stalo, nes neva negražiai valgo, ji valgydavo kažkur ant palangės, o jeigu ką nors G. ne taip padarydavo, tada už bausmę neduodavo jai maisto. Lygiai taip pat neduodavo maisto ir D.. Vaikai aiškino, kad tai būdavo patėvio Š. M. sprendimu, o ką darė mama, negali pasakyti, įtaria, kad ji kartu su Š. M. taip elgėsi. Dar G. pasakojo, kad patėvis rado maistą, kurio ji buvo iš kažkur parsinešusi ir pasislėpusi, patėvis rado tą maistą jau sugedusį, matyt vaikas užmiršo, tada patėvis pradėjo tą maistą mėtyti, tampė jai už plaukų. Kol G. lankė pradinę mokyklą, patys G. nupirkdavo pietus mokykloje nežinant tėvams, nes mama su patėviu nepirkdavo, sakydavo mokykloje neskanus maistas, o kai pirkdavo jie, G. viską suvalgydavo. Jis pats yra matęs Š. M. psichologinį smurtavimą. Buvo Velykos, G. su tėvais dar gyveno pas senelius, trečiame namo aukšte. Š. jos neleido su visais švęsti Velykų, nes kažko G. nesusitvarkė ar nepadarė. Tada senelis pareiškė, kad jeigu nebus visų šeimos narių, tada nei vienam šventės nebus, tuomet Š. puolė ir ant senelio. Ta šventė taip ir baigėsi, visi išsiskirstė kas sau. Dar žino, kad G. buvo palikta užrakinta name trečiame aukšte visiškai viena, o R. su Š. buvo kažkur išvažiavę, G. irgi kažko buvo nepadariusi, todėl ir buvo palikta viena. Tuo metu seneliai buvo pas juos, kaimynai paskambino, kad G. ruošiasi nusileisti iš trečio aukšto su paklodėmis. Tada važiavo jos vaduoti. Žino, kad G. slapta turėjo telefoną, kurį buvo palikęs jai brolis D., tai buvo senas senelio telefonas, kurį jis buvo perdavęs D., nes iš D. irgi viską atimdavo. G. pati savo telefono neturėjo, nes irgi atimdavo, turėjo slapta, kiek žino, telefoną laikydavo mokykloje, net nesinešdavo į namus, pasiskambindavo iš mokyklos, telefoną parsinešė tik kai prasidėjo karantinas, kad galėtų paskambinti seneliams, kad galėtų bendrauti su pusseserėmis. Šiuo metu G. nuo birželio mėnesio gyvena pas juos. Dabar jos būklė tikrai gera. Kai buvo pas senelius, jai iš pradžių nuo streso buvo pasekmės, vemdavo kai susinervindavo, bet tai buvo pačioje pradžioje, buvo kažkoks nervinis sutrikimas, o kai apsigyveno pas juos, viskas pagerėjo, mokslai taip pat pagerėjo, jokių problemų nebeturi. Kadangi ji buvo labai daug atsilikusi, mokymuisi pagalbos tikrai reikėjo, dabar eina papildomai pas matematikos mokytoją, lanko anglų, lietuvių kalbų konsultacijas, už tai moka pinigus, viskas dabar normaliai, o tuomet matomai niekam nebuvo įdomu kaip vaikui sekėsi. D. pasakojo, kad G. Š. vadino visokiais negražiais žodžiais. Nežino kaip G. mama R. pasidavė Š. M. įtakai, anksčiau ji vaikus gindavo, o kai atsirado kaltinamasis, ji visiškai pasikeitė. Jis pats su Š. M. net nesipyko, tik yra parašęs jam žinutę, kad neskriaustų vaikų. Jo žmonos E. santykiai su seserimi baisūs, jos visiškai nebendrauja, R. kaltina seserį griaunant jos šeimą. Aišku, kad G. reikia mamos, bet mama su ja nebendrauja. Per Kalėdas G. mamai parašė žinutę, pasveikino, iš mamos G. taip pat gavo žinutę, bet šaltą. Iki Š. M. atėjimo į R. šeimą, jo žmonos E. ir R. santykiai buvo labai geri, atsiradus Š. jų santykiai pasikeitė.

Liudytoja K. J. parodė, kad kaltinamasis Š. M. yra jos tetos R. M. vyras, su juo nebendrauja. Žino, kad Š. M. skriaudė jos pusseserę G. ir ji paprašė pagalbos. Kad ją skriaudžia patėvis, pasakojo pati G., pasakojo ir jos brolis D.. Socialiniame tinkle turi susikūrę pusbrolių grupę, G. parašė, kad jeigu jai nepadės, galbūt ją užmuš, ji labai stipriai verkė ir nusprendė, kad jai reikia padėti. Pasakė mamai, kad G. yra blogai namuose, mama paskambino tėčiui ir tėtis iškvietė policiją. Tą pačią dieną G. buvo atvežta pas senelius ir ten su ja susitiko. G. buvo labai išsigandusi, labai bijojo, kad teks susitikti su mama ir Š., su baime laukė, kas bus toliau. G. sakė, kad jai skauda kaklą ir nosį, sakė, kad lygtai jai tempė už plaukų ir buvo prispaustas veidas su batu prie grindų. Ji sakė, kad tas konfliktas kilo dėl to, kad ji buvo pasislėpusi maisto, nes jai patėvis bausdamas neduodavo valgyti, kad tą paslėptą maistą patėvis rado, liepė susitvarkyti ir tuo pačiu trenkė. Sužalojimo žymių tuo metu nesimatė, bet ji pasakojo, kad ją dažnai tampė už plaukų. Su G. iki to įvykio buvo susitikusios gal prieš savaitę. Kai G. eidavo į komunijos pamokėles, tai susitikdavo bažnyčioje, eidavo nupirkti jai valgyti, nes G. būdavo alkana. Taip pat susitikdavo ir po pamokų. G. buvo draudžiama su jomis bendrauti, ji buvo sekama, neturėjo savo telefono, D. irgi buvo sekamas, jo telefone buvo įdiegta sekmo programėlė, jiems bendravimas su jų ir senelių šeimomis buvo visiškai draudžiamas. Žino, kad kilo konfliktų tarp Š. ir D., nes D. bandė tą sekimo programėlę ištrinti. Kai su G. įvyko šis įvykis, D. jau buvo atsikraustęs gyventi pas senelius, nes kai jam sukako 18 metų, jis iš karto atsikraustė pas senelius. Kaip reagavo jo mama ir patėvis, nežino, tik žino, kad D. mamai bijojo pasakyti, kur jis yra, sakė, kad gyvena pas draugus, su mama buvo net susitikęs, jam mama nupirko maisto, bet jokios finansinės pagalbos nesiūlė, D. visiškai išlaikomas senelių. G. su jais labai norėjo bendrauti, tai telefoną jai atnešė į mokyklą, iš pradžių ji tą telefoną laikė mokykloje, bet kai prasidėjo karantinas, tą telefoną ji parsinešė į namus. G. buvo davę net kelis telefonus, nes tuos telefonus vis rasdavo ir atimdavo, tai buvo ir jos sesės buvęs telefonas, ir senelis buvo davęs. G. paskambindavo naktimis pasipasakoti kas vykdavo, ji labai daug verkdavo, sakydavo, kad bijo būti namuose, pasakojo, kad ir prieš D. yra smurtaujama. Dar G. sakė, kad ją Š. mušdavo diržu, mušdavo už tai, kad ji nesusitvarkydavo, o jos mama, kaip supranta, stengdavosi nesikišti. Kiek kartų ją mušė diržu, G. nesakė, bet suprato, kad tai vykdavo nuolatos ir prieš ją, ir prieš D.. Dar G. sakė, kad ją Š. nuolatos vadino labai negražiai, vadino (duomenys neskelbtini), sakydavo, kad ji neša gėdą, kad ji nieko nepasieks. Pati fizinio smurto nematė, o psichologinį smurtą yra mačiusi. Tuo metu Š. su teta gyveno pas jų senelius. Dažnai girdėdavo kaip Š. ištisai šaukdavo, matė išspirtas G. kambario duris, G. taip pat buvo sulaužyta ranka, matė, kad G. ranka buvo gipse. Tos rankos sulaužymas buvo jiems tik išsikrausčius iš senelių, pati G. keletą kartų pateikė skirtingas rankos sužalojimo versijas, vieniems sakė, kad bėgo ir paslydo, po to jos sesei prasitarė, kad ją Š. stumtelėjo, ji pasakojo vis skirtingus variantus, todėl tai sukėlė labai daug įtarimų. Kai jau atvyko gyventi pas senelius, G. pasisakė, kad Š. ją pastūmė ar griebė už tos rankos ir ją sužalojo, tačiau tikslių detalių neprisimena, tik pamena, kad G. sakė, jog ranką sulaužė Š. M., o G. mama G. liepė sakyti, kad pati paslydo ir užsigavo. Prisimena, kad pas senelius šventė Velykas, visi ruošėsi eiti valgyti, tada Š. labai piktai G. pasakė, kad ji negali eiti valgyti šventinių pietų su visais dėl to, kad nesusitvarkė kambario, jos tėvai ir senelis dėl to labai supyko, kilo konfliktas, ji pati Š. irgi pasakė, kad taip elgtis negalima. Senelis supyko ir išėjo į apačią, toliau nebenorėjo kartu valgyti, G. maistas buvo nuneštas į kambarį, bet vaikams nebuvo leista pas ją eiti ir tą dieną nebegalėjo su ja susitikti. Šiuo metu G. gyvena su jais, ji jaučiasi geriau, bet jai trūksta bendravimo su mama. Iš pradžių jai nesisekė mokykloje, teko jai daug padėti. G. jų klauso, tvarkosi, namuose jokių problemų su ja nėra. Iš pradžių G. bandė bendrauti su savo mama, bet ji bijodavo tų pokalbių, jautė labai didelį stresą, kiek teko girdėti, mama su ja kalbėdavo labai piktai, ją kaltino, kad ji išskyrė šeimą, pridarė problemų. Nežino kaip dažnai G. valgydavo atskirai nuo šeimos, ji tik sakydavo, kad jeigu ji kažką ne taip padaro, tai jai išminusuodavo valgio porciją, paskambinusi sakydavo, kad šiandien valgė tik pusryčius, prašydavo atvežti maisto, nes ji labai nori valgyti. Ji ateidavo ir pas jos mamą į darbą, prašydavo, kad jai atvežtų pietus, tikrai matydavosi, kad ji alkana. Mokykloje jos tėvai jai užsakydavo pietus. Tarp G., jos ir jos sesers yra amžiaus skirtumas, bet su G. santykiai artimi, G. jomis pasitiki. Su savo mama G. labai gražiai sutarė, kol į šeimą neatėjo Š. M., su kuriuo iš pradžių G. irgi sutarė gerai, bet tai truko trumpai, po to pradėjo nesutarti, pati G. sakė, kad nemėgsta Š.. Jos mama ir G. mama nebebendrauja, o anksčiau jos gražiai sutardavo.

Liudytoja V. J. parodė, jog kaltinamasis Š. M. yra mamos sesers vyras. Su juo visiškai nebendrauja. Žino, kad Š. M. skriaudė jos pusseserę G. S.. G. buvo sulaužęs ranką, apie tai jai sakė pati G., ją žemindavo, iš jos tyčiojosi, sakė, kad ji kvaila, iš jos būdavo atimama patalynė, jai nebuvo leidžiama išeiti iš kambario, neduodavo valgyti. Dar gyvenant senelių name, G. buvo palikta užrakinta trečiame aukšte, ir senelis, kuris tuo metu buvo pas juos, nuvažiavo į namus ir G. iš trečio aukšto iškėlė. Kai jie išsikėlė iš senelių namo į butą, G. ir jos broliui D. buvo uždrausta su jų šeima bendrauti. Ji su sese ir G. bendravo slapta, susitikdavo po pamokų. G. nebuvo leista turėti telefono, nors senelis G. buvo padovanojęs mobilaus ryšio telefoną, tą pačią dieną tą telefoną iš jos paėmė. Telefonu G. naudojosi slapta, tą telefoną G. brolis D. buvo palikęs, ji taip pat turėjo mokyklos planšetę, kuria naudodamasi joms parašydavo. G. buvo ribojamas maistas dėl to, kad ji neva neklausydavo. Kai susitikdavo, G. visuomet jausdavosi alkana. G. mėgo šokti, ji rašė dienoraštį. D. taip pat pasakojo, kad prieš G. Š. smurtauja, kad G. yra sekama, kad jos kambaryje yra padėta kamera. D. taip pat buvo skriaudžiamas, jis buvo su Š. susimušęs. Ji pati nėra mačiusi Š. smurtavimo, tai žino tik iš G. ir D. pasakojimų. Žino, kad G. buvo trenkta su maistu, dėl ko ji kreipėsi pagalbos, buvo iškviesta policija, po to G. grįžo gyventi pas senelius. Šiuo metu G. gyvena su jų šeima. Jos elgesys pasikeitė, G. stengiasi ir geriau mokosi, gražiai bendrauja ir su jos tėvais, ir su seneliais.

Liudytoja E. J. parodė, jog Š. M. yra jos sesers vyras, praktiškai nuo 2019 m. gegužės mėnesio, kai jie išsikraustė iš tėvų namo, jokių ryšių nebepalaiko, pradėjo jų nebeįsileisti ir vaikams uždraudė bendrauti. Kurį laiką vaikai visiškai nebendravo, nes bijojo susitikti, jeigu mieste susitikdavo, tai eidavo į kitą pusę apsimesdami, kad nemato. Tačiau vieną kartą, žiemą, G. išdrįso mieste prieiti prie jos dukters V.. Taip ir pradėjo susitikinėti slėpdamasi nuo tėvų. Pas ją pačią G. atėjo į darbą irgi slėpdamasi nuo tėvų, tiesiog eidama į muzikos mokyklą kartais užeidavo pas ją. Bet tai jau buvo praėjus apie metus laiko nuo jų išsikraustymo. Užėjusi pas ją į darbą G. prašydavo, kad atsineštų maisto, ne vieną kartą sakė, kad ji dar nevalgius, o į muzikos mokyklą eidavo apie 16 val. Pati jos daug neklausinėdavo, stengdavosi išvengti tokių dalykų, ką G. norėdavo, tą ji pati papasakodavo. G. ir taip su baime pas ją užeidavo. Suprato, kad draudimas bendrauti su artimaisiais jau yra psichologinis smurtas. G. bijojo pasipasakoti apie rankos lūžio aplinkybes, kiekvieną kartą aplinkiniams pasakojo vis kitas versijas, tačiau jau tada suprato, kad kažkas yra ne taip, kad prie rankos lūžio gali būti prisidėjęs Š. M.. Žinojo, kad G. draudžia ir neleidžia su jais bendrauti, todėl kad vaikui nesukeltų jokių nemalonumų, labai daug jos neklausinėjo. Seneliai labai pergyveno dėl to, kad jiems neleidžiama bendrauti su G. ir D., buvo parašę R. laišką dėl leidimo bendrauti su anūkais, jau buvo pradėję galvoti, kad reikės kreiptis į teismą, kad seneliams būtų leista matytis su anūkais. 2019 metais seneliams nebuvo galima G. pasveikinti su gimtadieniu, jiems leido tik 10 minučių susitikti bulvare, seneliai padovanojo G. telefoną, bet tą telefoną G. namuose atėmė, nes G. nebuvo leista turėti telefono. Dėl minėto laiško parašymo R. apkaltino ją, atėjus į butą G. pasveikinti su gimtadieniu, ją dar įsileido, bet atėjus perduoti G. tėvo dovanos, ją išvijo ir daugiau nebeįsileido. Tikriausia tų pergyvenimų pasėkoje mama patyrė insultą. Žino, kad G. jos dukterys buvo perdavusios telefoną, kad G. galėtų juo slapta naudotis. Po to, tikslios datos neatsimena, žino, kad buvo kovo mėnuo, G. ar paskambino per messendžerį ar atsiuntė žinutę į vaikų grupę, prašydama kviesti policiją, ji labai verkė. Tada paskambino vyrui ir pasakė, kad kviestų policiją. Taip G. atsirado pas senelius, o nuo birželio mėnesio apsigyveno pas juos. Kadangi gyvena netoli nuo tėvų, jiems padėjo, be to ir D. gyveno pas senelius. D. atsikraustė pas senelius tą pačią dieną, kai jam suėjo 18 metų. Visą tą laiką padeda seneliams tvarkytis. G. pasakojo, kad tą dieną Š. ją tampė už plaukų, skriaudė, jau kažkurį laiką ji buvo negavusi valgyti, jai skaičiuodavo kažkokias nuobaudas, kad surinkus kažkiek minusų negaudavo tai pietų, tai vakarienės. Jai pačiai G. mažai ką pasakojo, o ir pati jos daug neklausinėjo, ji labiau kalbėdavosi su jos dukromis. Prisimena, kad buvo Velykos, tada ir pati dalyvavo, buvo tėvų namuose, dar buvo ir Š. tėvai, G. buvo pasakyta, kad ji negali ateiti prie stalo, nes nesusitvarkiusi kambario, tokios jai būdavo skiriamos bausmės. Per Motinos dieną ji apskritai buvo palikta namuose viena užrakinta tik su galimybe nueiti į tualetą, tuo metu seneliai buvo pas juos, G. paskambinus, kad yra nevalgiusi, tėtis su jos vyru nuvažiavo ir ją su kopėčiomis iškėlė per langą, atsivežė pas juos pavalgyti. Šiuo metu G. yra pas juos, dabar ji jaučiasi pakankamai gerai, bet matosi, kad jai trūksta bendravimo su mama. Kiek žino, G. su savo mama lankėsi pas psichologus, bet kiek kartų, nežino. Šiuo metu G. su mama nebendrauja, G. parašė kalėdinį sveikinimą mamai, mama irgi atrašė, bet jos nesikalbėjo. Stengiasi neaštrinti padėties, todėl G. stengiasi daug neklausinėti, nes būdavo, kad pravirkdavo ir apsivemdavo. Iki Š. M. atėjimo į sesers šeimą visi bendravo labai artimai. R. 40 metų gyveno pas tėvus, buvo jų išlaikoma, R. buvo paskolinusi jiems pinigų, buvo kad pinigus ir jie atidavė, bet ta problema iki Š. nebuvo eskaluojama ir keliama. G. tėtis ilgus metus buvo išvažiavęs į užsienį, nežino ar jis pats nenorėjo bendrauti, ar R. neleido, nuo tada, kai jis su sese išsiskyrė, to bendravimo nebeliko. Paskutinius ketverius metus R. su Š. neleisdavo su niekuo bendrauti, netgi su G. tėvu, o dabar G. tėtis kartais pasiima G. pas save, kartais jis atvažiuoja pas juos, nes daug laiko jis praleidžia komandiruotėse, bet dabar ryšius su G. palaiko. G. tėtis yra jos vyro pusbrolis, gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs pas juos, visus klausimus, susijusius su G., sprendžia jos tėtis. G. gyvenamoji vieta yra deklaruota taip pat pas juos. Ji su vyru nėra G. globėjai, kaip nusprendžia G. tėtis, taip ir yra daroma. G. yra daug kartų sakiusi, kad Š. ją vadino visokiais negražiais žodžiais, kad Š. jai yra sudavęs, bet kokiu daiktu, negali pasakyti. Jos šeimoje įprasta, kad vaikams pirmoje vietoje yra mokymasis, o ne kambarių tvarkymas, o G. pasakojo, kad beveik dvejus metus, ypač kai išsikraustė iš senelių, jai pirmiau reikėdavo sutvarkyti namus, o pamokoms pritrūkdavo laiko, reikėdavo jau eiti miegoti nepadarius pamokų. Iš pradžių apsigyvenus pas senelius ir po to pas juos G. nesisekė mokslai, bet jai daug padėjo, samdė mokytojus, todėl mokslai sekasi geriau. Apie G. sveikatos sutrikimus, jos virškinimo ligas, nieko nežino, tačiau gyvenant pas juos, ji viską valgo ir jokių sutrikimų nėra.

Liudytojas D. P. parodė, jog kaltinamasis Š. M. yra jo patėvis, su juo jokių ryšių nepalaiko. Kai jam suėjo 18 metų, jis išsikraustė iš mamos namų, nes su Š. M. nesutarė, porą kartų buvo susimušę, nuo to laiko jų ryšiai visiškai nutrūko. G. S. yra jo sesuo. G. su patėviu irgi nesutardavo, jis buvo G. sudavęs ir valgyti neduodavo. Pats matė kaip G. buvo mušama, datų neatsimena, bet tada jau gyveno bute, o prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), senelių name. Kol gyveno pas senelius, nematė, kad prieš G. būtų naudojamas koks smurtas. G. bausmės buvo taikomos už neklausymą, kambarių netvarkymą ir nesimokymą. Jai buvo skiriamas kambario areštas, ji negalėjo išeiti iš kambario, galėjo nueiti tik į tualetą, valgydavo savo kambaryje, kartu su kitais ji negalėdavo valgyti, be to, kartais, kai nesusitvarkydavo kambario, jai neduodavo valgyti. Kol gyveno pas senelius, G. dėl virškinimo jokių problemų neturėjo, dėl to pas gydytojus nesilankė. Dar, kol gyveno pas senelius, G. reikėdavo pirmiausia susitvarkyti ir tik tada ji galėdavo eiti į lauką su draugais, o kai jau gyveno bute, buvo kambario areštas ir maisto nedavimas, pamokas ji ruošdavo kai susitvarkydavo, vakare. Būdavo, kad G. patėvis Š. M. mušdavo, porą kartų tai pats matė, porą kartų girdėjo, mušdavo ir diržu, ir rankomis, suduodavo per šonus, tampydavo už plaukų, taip buvo baudžiama už neklausymą. Matė, kad G. ranka buvo gipse, suprato, kad G. bėgo nuo Š., jis ją vijosi ir per stipriai suėmė už riešo, taip ranką sužalojo, tik neprisimena, ar jai buvo lūžis, ar buvo tik išnarinta. Žino, kad mokykloje G. pasakojo, jog ranką susižalojo žaisdama. Ką kitiems pasakojo apie rankos sužalojimą, nežino, mano, kad galėjo pasakoti įvairias versijas dėl to, kad nebūtų bėdų, nes jai mama buvo sakiusi ką sakyti, kad nesužinotų vaikų teisių apsaugos specialistai, kad neatimtų mažųjų vaikų. Kai išėjo iš mamos namų, su G. susisiekdavo žinutėmis, G. pasislėpusi turėjo telefoną, tas telefonas buvo senelio, jai jį padavė dar bute ir tuo telefonu bendravo su G.. Būdavo, kad bendraujant G. skųsdavosi, kad pykstasi su Š., kad jai neduoda valgyti. Apie tą įvykį, po kurio G. pateko pas senelius, jam pasakojo pati G.. Ji sakė, kad ji susipyko su Š., negavo valgyti, po to Š. rado paslėptą maistą, jai trenkė, vos nesulaužė nosies, sakė, kad gavo per veidą iš rankos, bet dabar tiksliai visų aplinkybių nepamena. Kai G. buvo atvežta pas senelius, jis irgi ten gyveno, po to jai buvo leista gyventi pas pusseseres. G. labiau bendrauja su pusseserėmis, su sese pasimato savaitgaliais. Dabar G. jaučiasi gerai, jaučiasi ramiau, mokslai pagerėjo. Kol gyveno kartu mamos bute, Š. į G. kreipdavosi ir vardu ir kai kada įžeidinėdavo, vadindavo (duomenys neskelbtini), daugiau neatsimena.

Liudytojas R. J. P. parodė, jog kaltinamasis Š. M. yra jo dukters R. vyras, šiuo metu jokių santykių nėra, G. S. yra anūkė. Kai dukra susipažino su Š., jis tada buvo skautų vadovas, vaikai su juo bendravo, po to, kai susižadėjo, kadangi tiek G., tiek D. augo tik su mama, jiems tėvo labai reikėjo, tai vaikai labai džiaugėsi bendravimu su Š.. Po to, kai jie apsivedė ir Š. apsigyveno kartu jų namo trečiajame aukšte, jie taipogi pradžioje gerai sutarė, gerai bendravo, bet kuo toliau, tuo labiau Š. auklėjimo metodai vis griežtėjo. Tarp jų ir Š. atsirado tam tikras nuomonių skirtumas ir po to viskas vystėsi labai griežtai. Už nepaklusnumą G. buvo skiriamos nuobaudos, vienai nepasibaigus, jau būdavo skiriama kita nuobauda, nebuvo leidžiama išeiti iš savo aukšto, susitikti su jais – seneliais, už nurodymų nevykdymą per visas vaikų atostogas buvo uždrausta su draugais išeiti į kiemą. Pamena, kad per Velykas visi pas juos susirinko pietų, buvo atvykę Š. tėvai, jo kita dukra E. su šeima, atėjo Š. su R., ant rankų atsinešė mažąjį M., o G. paliko trečiame aukšte, nes G. kažką nusižengė. Po savaitės ar kelių savaičių buvo Motinos diena. Jis su žmona išėjo pas dukrą E., Š. M. buvo pas savo tėvus, o G., kuri tikriausiai vėl kažką negerai padarė, ir vėl paliko vieną užrakintą 3 aukšte be teisės ir be galimybės išeiti į kitus kambarius. Tada ji kažkaip prisiskambino jiems, pasakė, kad nori valgyti, bijo viena būti, jie atėjo ir, pastatęs kopėčias antro aukšto balkone, per langą ją išlaisvino. Š. M. važiuodamas į darbą iš pradžių veždavo ir abu vaikus – ir G. ir D. - į mokyklą, tačiau G. vėl kažką prasižengė, tada Š. nusprendė, kad G. į mokyklą niekada nebeveš. D. nuveždavo, o G. nebeveždavo, jos net nežadindavo, ji pati turėjo būti atsakinga atsikelti, pavalgyti, nueiti į autobusą ir nepavėluoti į mokyklą. Mano, kad tai yra psichologinis smurtas. Kol jie gyveno jų name, nematė, kad Š. M. fiziškai smurtautų, tik vieną kartą matė kaip Š. liepė G. eiti į savo kambarį, ji nėjo, tada jis jai suėmė už kasų ir ją išvedė, o kitokių veiksmų nematė. Dar G. sakė, kad už smulkius nusižengimus gaudavo sprigtų arba turėjo daryti skautiškus pritūpimus, kad ją vadindavo (duomenys neskelbtini), o jam pačiam teko girdėti kaip G. tėtį prie G. vadino (duomenys neskelbtini). Dar jai iš lovos buvo paimtas čiužinys, patalynė, G. turėjo miegoti kaip nori. G. sakė, kad ji, norėdama išeiti, rišosi paklodę, kad išliptų per langą iš trečio aukšto, bet pamatė kaimynė ir paskambino mamai. G. kambario durys buvo išlaužtos ir iškeltos, kad G. neužsirakinėtų. Tos priemonės, Š. nuomone, buvo siekiant, kad vaikas nenueitų šunkeliais. Kai jie išsikraustė į butą, pradžioje nueidavo prie mokyklos, su G. susitikdavo trumpai. Jos 12 metų gimtadienio proga nupirko naują telefoną, kad galėtų bendrauti, tai tas telefonas iš karto buvo paimtas, kaip G. sakė, jį paėmė mama. Dar kartais pabendraudavo telefonu, kurį tikriausiai G. duodavo brolis, ji skambindavo apie 24-01 val. nakties, kalbėdavo pašnibždomis, kad niekas negirdėtų. Jiems išsikėlus, R. parašė laišką, kuriame išdėstė, kokius jo požiūriu, jie daro nusižengimus, parašė, kad jeigu jie draus su seneliais G. bendrauti, kreipsis į vaikų teisių apsaugos skyrių. G. pati prašė nesikreipti į vaikų teisių specialistus, sakė, kad ji tai iškęsianti, o ką darys mažiukai, jeigu juos išveš į vaikų namus. Jo žmonai, G. močiutei, patyrus dvigubą insultą, G. nieko nebepasakojo ir su jais mažai atviravo, tik jau vėliau yra pasakiusi: „jūs tai turėjot ramų gyvenimą, o mes su D. gyvenom pragare“. G. rimtų sveikatos problemų neturėjo, pas juos gyvenant tokios ligos kaip refliukso nepastebėjo. Jai tik prasidėdavo kūno bėrimai, tas ypatingai išryškėjo tuo metu, kai prasidėjo ta nemaloni istorija ir kai G. susinervindavo, tada jai ir pilvas pradėdavo skaudėti, ir prasidėdavo tie išbėrimai. Kada vaikų teisių specialistai atvežė G. pas juos, tai kai ji pasikalbėdavo su mama, atsirasdavo ir skausmai pilve, ir išbėrimai, o šiuo metu, kada jau gyvena pas J., aplinka yra aprimusi, įtampų nebėra, negirdėjo, kad būtų skundusis pilvo skausmais ar bėrimais. Girdėjo, kad Š. pas ją atrado paslėpto kažkokio seno maisto ir jai su tuo maisto maišeliu kažkur trenkė per veidą, kad kažką padarė kaklo srityje, bet šitą žino iš pasakojimų nuotrupų. Pati G. apie tą įvykį nepasakojo. Ji yra patyrusi didžiulį stresą, todėl jos neprovokavo kalbomis, jeigu užvesdavo kalbą, ji pasakydavo, kad jai nemalonu, kad nekalbėtų, todėl jos ir neklausinėjo. Taip pat žino, kad G. buvo sužalota ranka. Detalių nežino, bet nuėjus prie mokyklos susitikti su G., jos laukė, bet ji neatėjo, išėjo D. ir pasakė nelaukti G., ji neateis, nes susižeidė ranką. Po kelių dienų nuėjo į mokyklą ir per ilgąją pertrauką su ja susitiko, ji jau buvo sugipsuota ranka, klausė, kas atsitiko, G. pasakė, kad kada nors papasakos, bet taip ir nebepapasakojo. Atrodo, kad ne tik G., bet ir abiejų vaikų atžvilgiu buvo ribojamas maistas. Dar, kai jie gyveno jų name, yra girdėjęs triukšmą, kad vėl D. vakare išgėrė pieną. G. sakė, kad jai buvo pasakyta, kad kai padarys tai, kas nurodyta, tuomet gaus valgyti, o ji nepadarydavo, ir valgyti negaudavo. G. artimiausiai bendraudavo su pusseserėmis J.. Mano, kad jo ir Š. M. bei R. konfliktų pagrindinė priežastis buvo skirtingi požiūriai į vaikų auklėjimą. Jie nuo seno ieškojo būdų suktis kaip išgyventi, reikėjo dukras išleisti į mokslus, ieškojo visokiausių būdų kaip tą galima padaryti, su R. gyveno viename name, galima sakyti vedė vos ne bendrą ūkį, kas galėdavo, tas vienas kitam padėdavo. R. viena augino vaikus, jai padėdavo J., kada J. atsirado finansinių problemų, tada jiems padėdavo R., tarp jų niekada nebuvo susitarimų ar įsipareigojimų dėl skolų mokėjimo. Kai E. J. neturėdavo pinigų paskoloms dengti, R. pati pasiūlydavo, sakydavo galinti sumokėti. Jei E. J. pirkdavo internetu kažkokius daiktus, R. leisdavo paimti pinigų ir sumokėti. Seserys galėjo disponuoti viena kitos sąskaita. Kai Š. tapo dukters R. vyru, jis pasakė, kad dabar R. reikalai yra ir jo reikalai, suprato, kad finansinius reikalus R. turi spręsti kartu su Š.. Š. galvoja, kad jis yra labai įsiskolinęs R., tačiau jis nemano, kad yra skolingas R., nes R. milijonų negalėjo sukaupti, kad visi jai būtų prasiskolinę. Š. nejaučia nei piktumo, nei nepasitenkinimo, išskyrus tai, kad jo elgesys su vaikais neleistinas, bet nieko negalėjo padaryti, ne kartą norėjo kreiptis ir į VTAS, bet šeima neleido.

Liudytoja J. S. parodė, jog dirba Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Šiaulių mieste. Kaltinamojo Š. M. niekada nepažinojo, o su G. bendravo tiek, kiek atliko savo tarnybines pareigas. 2021-03-15 skyriuje buvo gautas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą G. S. atžvilgiu, kadangi tai jau buvo po darbo valandų, į pranešimą sureagavo skyriaus vyriausieji specialistai budėtojai. Jie pradėjo pranešimo nagrinėjimą, atliko pirminius veiksmus. Sekančią dieną, kai atėjo į darbą, rado jų paliktą pradėtą darbą, rado jų dokumentus ir sprendimą atlikti vaiko situacijos vertinimą. 2021-03-16 nuvyko į G. senelių namus, kur ji buvo laikinai apgyvendinta, ir ten susitiko su G. pirmą kartą. Mergaitė iš tikrųjų buvo nusiteikusi ramiai, kalbėjo noriai, buvo atvira, labai aiškiai ir išsamiai dėstė savo mintis, kalbantis ji pasakojo apie tai, kas įvyko. Ji papasakojo, kad išvakarėse namuose su patėviu įvyko konfliktas ir to konflikto metu prieš ją buvo fiziškai smurtauta, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji papasakojo, kad ji namuose slėpdavo maistą tokioje nišoje. Ji aiškino, kad turėjo susitvarkyti kambarį, bet nepakluso ir dėl to supykdė savo patėvį ir tada patėvis jos slaptavietėje, kaip ji įvardijo, rado maišelyje paslėptų bulvių ir patėvis su tuo bulvių maišeliu jai trenkė, po to suėmė jai už kaklo ir stipriai palenkė, dėl ko jai skaudėjo. Po to, šiek tiek vėliau, ji paminėjo, kad patyrė ir psichologinį smurtą, kad ir dar anksčiau praeityje yra buvę tokių situacijų, kad galbūt ji yra patyrusi ir fizinį smurtą. Ji bendrai pasakojo, kad kai jos mama dar draugavo su jos patėviu, jų santykiai buvo labai geri ir šilti, o problemos prasidėjo tada kai jie kartu apsigyveno, nuo to laiko ji pradėjo bijoti, kad jo nesupykdytų, prisimena, kad ji pasakė tokius žodžius: „jeigu jį supykdo, tai jis pasidaro tokio baisaus veido ir labai rėkia“. Paklausus, ką ji daranti kai jis rėkia, G. atsakė, kad ji stengiasi išvengti tų konfliktų, nes tokios situacijos ją gąsdina ir dar paminėjo, kad jis jai dar buvo sudavęs į įvairias kūno vietas, bet, kadangi tai buvo ne visai susiję su ta situacija, tai užfiksavo, bet labai nebesigilino. G. paminėjo, kad daugiausia tie konfliktai kildavo dėl netvarkos namuose, kad nesusitvarkydavo kambario, nesusidėdavo daiktų ar neatlikdavo kažkokių pareigų ir dėl to ji būdavo baudžiama. Taip pat ji įvardijo, kad pagrindinė bausmė buvo tai, jog neduodavo valgyti ir dėl tos priežasties ji slėpdavo maistą. Pokalbio metu ji buvo pasakiusi, kad kai patėvis neduodavo maisto, kai kada maisto slapta atnešdavo mama, bet vėliau gilinantis į visas aplinkybes, mama sakė, kad taip nebuvo, bet mergaitė tai minėjo. Teko bendrauti ir su G. mama R.. 2021-03-17 su kolege nuvyko į šeimos namus, vyko bendras pokalbis tiek su mama, tiek su patėviu. Kadangi patėvis nėra įstatyminis vaiko atstovas, tai tik iš dalies išklausė jo nuomonę, o visą situaciją aiškinosi su mama. Mama aiškino, kad ji girdėjo tą konfliktą, bet jo nematė, pasakė, kad viskas čia vyksta jau ilgą laiką, kad G. labai netvarkinga, parodė jos kambarį, bet asmeniškai nesusidarė įspūdis, kad ten yra jau labai baisiai netvarkinga, tai buvo standartiškas paauglio kambarys, tačiau mama reagavo audringai, kad kambarys nėra taip tvarkomas kaip ji norėtų. Mamos paklausus apie maitinimą, ji paaiškino, kad yra nustatytas laikas kada namuose yra valgoma ir teigė, kad G. maistas visada būna paruoštas, bet jeigu jai pasakoma susitvarkyk kambarį ir eisi valgyti ir jeigu ji iki to laiko nesusitvarko, tada praranda tą šansą valgyti. Pokalbis namuose vyko įprastai, tik galbūt mama į tą situaciją reagavo emocingai, graudinosi, Š. irgi dalyvavo tame pokalbyje. Kiek pamena, jis paminėjo, kad buvo tas konfliktas, bet tų tikslių aplinkybių dabar nepamena, tik įstrigo tai, kad jis, kalbant vaiko mamai, tarsi ją bandydavo vis kontroliuoti pokalbio metu, galbūt jis taip bandė nuraminti ją, bet atrodė, kad jis kontroliuoja - tai prilaikydavo ją už rankos, tai sakydavo palaukti, tai pasirodė kaip kontrolė. Buvo kalbama apie tai, kad buvo pakeltas balso tonas, jie abu aiškino, kad jie abu garsiakalbiai, mama paminėjo, kad yra dėstytoja, kad yra įpratusi garsiai kalbėti prieš auditoriją, bet kiek G. sakė, tai būdavo kitokio pobūdžio šaukimas su pretenzija nukreipta į ją, su priekaištais. Tuo metu G. psichologinė būsena atrodė nebloga, ji pas senelius jautėsi gerai, ji minėjo, kad senelių buvo nemačiusi jau porą metų, džiaugėsi, bet dėl visų įvykių ji buvo sutrikusi ir liūdna. Jai pasirodė, kad tai daugiau buvo G. spontaniškas sprendimas kviestis pagalbos, ji jau ne kartą kreipėsi pagalbos pas giminaičius, ji minėjo, kad jai jau trūko kantrybė ir buvo išsigandusi toje situacijoje. Apie domėjimąsi pornografija nekalbėjo, tai niekaip nebuvo susiję su vaiko situacijos vertinimu. Mano, kad jeigu tėvai pastebi, jog vaikas nuolat domisi pornografija, tėvai turi pareigą rūpintis tuo, kad vaikai būtų apsaugoti, turi būti priimtos kažkokios priemonės, dabar nesiima spręsti kaip turėtų būti tai sprendžiama, ar atimti telefoną, ar riboti internetą, bet mano, kad kažkokią bendravimo priemonę vaikas turi turėti, kad galėtų susisiekti su artimaisiais. Tokios bausmės kaip nedavimas valgyti, neišleidimas iš kambario, tikrai neadekvačios, tokį elgesį traktuoja kaip vaiko teisių pažeidimą.

Liudytoja L. N. parodė, kad kaltinamąjį Š. M. pažįsta, susipažino prieš keletą metų, jis buvo jos mokinės G. S. patėvis. G. S. mokė pradinėse klasėse. Š. M. ateidavo į susirinkimus, į klasę pasikalbėti kaip sekasi G., dalyvaudavo individualiuose pokalbiuose, bet dažniausia jis ateidavo su G. mama R. M.. Pati G. buvo užsiminusi, kad kai kada jos santykiai su patėviu būdavo įtempti, G. jausdavosi nepatogiai, bet pati mergaitė nėra sakiusi kas konkrečiai vyksta tarp jos ir patėvio, tačiau įtampos jų santykiuose buvo. G. mokė nuo pat pirmos klasės. Tuo metu Š. dar nebuvo, pirmą kartą su Š. susipažino, kada G. buvo (duomenys neskelbtini), tai buvo individualus pokalbis, per kuriuos tėvus kviečia apsikalbėti apie vaiko pasiekimus, apie elgesį klasėje, apie tai kur reikia padėti, kur reikia pasistengti. Tada kalbėjosi kaip sekasi G., Š. buvo labai aktyvus ir tuo metu iš tikrųjų atrodė, kad tie santykiai bus labai draugiški, kad seksis visai gerai bendrauti. (Duomenys neskelbtini) mergaitė iš tikrųjų buvo labai judri, labai aktyvi, iniciatyvi, geranoriška, (duomenys neskelbtini) klasėje mergaitės elgesys pradėjo labai keistis, ji dažnai jausdavosi tokia susigūžusi, pasimetusi, kada jos klausdavo, kas nutiko, ji dažniausia nutylėdavo, nieko nesakydavo, bet iš patirties žino, kad toks vaiko pasikeitęs elgesys rodo, jog šeimoje yra kažkokie nesusipratimai. Apie tai yra kalbėję ir su G. mama ir Š., bet jie sakydavo, kad tai paauglystė, kad G. nesusikaupia, kad pamokų neparuošia, bet kas vyksta šeimoje tikrai nežinojo, nes ir pati G. neatviraudavo. Tik vieną kartą pati G. buvo pasakiusi, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp Š. ir vyresniojo brolio, bet konkrečiai detalių vaikas neminėjo. Pirmuosius dvejus metus, kada R. viena pati rūpinosi vaiku, iš tiesų santykiai buvo draugiški, bet (duomenys neskelbtini) tiek R., tiek Š. reikšdavo pretenzijas dėl ugdymo metodų ir kai kada Š. pasisakydavo dėl ugdymo metodų, kaip reikėtų auklėti vaikus, bet jos nuomone tokie ugdymo metodai netaikomi, negali detalizuoti, tik pagalvodavo, kad vaiko nereikėtų taip auklėti, kad vieną uždaryti į kambarį ir liepti ruošti namų darbus jam nepadedant. Tai nepriimtinas metodas, tuo labiau pažįstant G., žinant, kad ji aktyvus vaikas ir jai sunku susikaupti, jai vienai pačiai paruošti kažkokias užduotis, tikrai nelengva, ir mamai sakydavo, kad G. reikia pagalbos, reikia šalia jos pabūti, padėti, paskaityti. Bet kiek suprato iš G., tai nebūdavo daroma. Ketvirtoje klasėje, kada prasidėjo nuotolinis mokymasis, G. iš tikrųjų sunkiai sekėsi, mergaitė yra sakiusi, kad šeimoje jai mažai suteikiama pagalbos dėl mokymosi. Taip pat (duomenys neskelbtini) klasėje iškilo problemų ir bendravime su klasės draugais, supranta, kad G. pasisakydavo mamai kada klasėje iškildavo kažkokios konfliktinės situacijos, aišku, mama sureaguodavo labai audringai ir reikšdavo kažkokias pretenzijas, bet, ji mano, kad G. iš mamos gaudavo daugiau dėmesio, kada ji pasisakydavo, kad ją klasėje kažkas skriaudžia ar su ja netinkamai elgiasi. Nemano, kad G. ką išsigalvotų, ji tikrai nebuvo tas vaikas, kuris būtų linkęs fantazuoti, ji buvo adekvatus, protingas vaikas, tik ji buvo labai judri, gyvybinga, mano, kad pradinėse klasėse jai tik reikėjo daugiau pagalbos padėti mokytis, o ne palikti vieną pačią. Apie G. taikomas nuobaudas namuose, tikriausia ji nėra minėjusi, tik vieną ką žino, tai apie vienos pačios uždarymą kambaryje. Dabar G. pas ją irgi kartais užeina pasikalbėti, lygtai ji buvo užsiminusi, kad jai neduodavo valgyti, bet tas pokalbis buvo dabar, o tuo metu, kai G. mokėsi pas ją, tai to nebuvo sakiusi, tada tik sakydavo, kad ją uždaro į kambarį, dar pradinėse klasėse, kai gyveno pas senelius, ji buvo sakiusi, kad ją uždaro palėpėje, tada paklausė, ką darė mama, seneliai, bet ji kažkaip išsisuko nuo atsakymo ir tokiais dalykais labai mažai atviraudavo, nenorėjo kalbėti ir stengdavosi išvengti tų pokalbių, galbūt tik nuotrupomis girdėjo kas vyksta toje šeimoje. Apie G. sveikatos problemas nieko nežino, buvo tik vienintelis kartas ketvirtoje klasėje, kai ji buvo apvirtusi ir susitrenkusi galvą. Prisimena, kad G. kurį laiką buvo su gipsu, bet, kiek pamena, ji minėjo, kad įvyko kažkoks nelaimingas atsitikimas namuose ar kieme, o dėl ko ir kas, nepasakojo. Pirmuosius dvejus metus, kada G. buvo pirmokė ir antrokė, G. seneliai buvo labai aktyvūs, G. padėdavo, senelis G. pasitikdavo po pamokų, G. sakydavo, kad močiutė jai padėdavo ruošti namų darbus. G. labai mylėjo senelius ir gražiai apie juos atsiliepdavo, po to, gal (duomenys neskelbtini) klasėje Š. pasakė, kad G. negalima bendrauti su seneliais, kad jų šeimoje įvyko kažkoks konfliktas, dėl ko G. nebegali bendrauti su seneliais. Kalbantis ta tema su G., ji ta tema irgi buvo linkusi nutylėti, bet supranta, kad dėl to ji tikrai nesijautė labai gerai, nes seneliai ja tikrai rūpinosi, buvo labai artimi žmonės jos gyvenime. Po to G. minėjo, kad močiutė labai sunkiai serga, apgailestavo, kad senelių nebeliko jos gyvenime, kalbėdavo, kad jų pasiilgsta. Dar žino, kad G. pakankamai artimai bendravo su R. sesers E. J. šeima ir pusseserėmis, žino, kad jos susitikdavo ir tikrai palaikė artimus ryšius, mano, kad tie žmonės jai buvo artimi, ir dabar, kai buvo susitikusios su G., ji sakė, kad dabar gyvena toje šeimoje, džiaugėsi, kad jai pradėjo sektis mokslai. Tos pusseserės jai buvo labai artimos ir gražiai apie jas kalbėdavo. Tikrojo G. tėčio nepažinojo. G. mokykloje mobilaus ryšio telefono neturėjo, bent jau ji to nepastebėjo. Ne kiekvienam vaikui gali būti taikomi tie patys auklėjimo metodai, kiekvienas žmogus individualus ir tie visi ugdymo metodai arba auklėjimo metodai yra skirtingi, atsižvelgiant į G. charakterį, tai tikrai reikia priėjimo prie vaiko. Pokyčius G. elgesyje pastebėjo, kai šeimoje atsirado Š.. Jai atrodo, kad ir jos apranga ne visą laiką būdavo labai tvarkinga, ji dėl to labai kompleksuodavo, galbūt galvytė ne visada būdavo švari. Tuo metu G. pasidarė labai uždara, labai nervinga, o (duomenys neskelbtini) klasėje ji tikrai buvo gyvybinga, atvira, geranoriška. Mama turėjo daugiau pretenzijų pedagogams. Vieno susirinkimo metu mama pasakė, kad pedagogai turi įdėti daugiau pastangų, kad G. daugiau suprastų, kad pedagogų darbas yra G. išmokinti ir kada kalbėdavosi, kad ne visada viską pavyksta išmokti klasėje, kad kai kada reikia daugiau šeimos pagalbos, tai mamos pozicija būdavo, kad tai mokytojų atsakomybė ir jie turi daugiau padėti G. mokytis. Taip pat buvo daugiau pretenzijų anglų kalbos mokytojai dėl G. taikomų mokymosi metodų. (duomenys neskelbtini) klasėse tie santykiai buvo kitokie, labiau pasitardavo kaip padėti G. mokytis. Jos asmeniškai Š. M. elgesys nebuvo įžeidęs, bet mano, kad su anglų kalbos mokytoja G. Š. elgesys tikrai nebuvo pagarbus, buvo reiškiamos pretenzijos, kad mokytoja G. netinkamai moko vaikus, kad netinkami jos mokymo metodai. Žinoma, kad ruošiant pamokas vaikui turi būti patogi vieta, turi būti patogus stalas ir patogiai atsisėsti, bet svarbu ir fizinės sąlygos, tai yra, suaugusio žmogaus pagalba ruošiant pamokas, G. sakydavo, kad jai trūksta tos pagalbos, kad ji kažko nesupranta. Ji pati yra siūliusi G. pasilikti po pamokų, žadėdavo padėti, bet ji sakydavo, kad jai reikia bėgti namo, kad skuba į muzikos mokyklą. Jai tiesiog reikėjo suaugusiojo žmogaus pagalbos, priežiūros ruošiant namų darbus. Apie G. sveikatos sutrikimus nieko jai nebuvo žinoma. Maistas gaminamas mokykloje, tą maistą galima pritaikyti ir esant sveikatos sutrikimams.

Liudytoja R. M. parodė, jog ji yra kaltinamojo Š. M. sutuoktinė, G. S. yra jos dukra. G. S. kaltina Š. M., kad jis prieš ją smurtavo, liudytojai R. J. P., L. P., D. P., R. J., E. J., V. J., E. J., mokytoja L. davė parodymus, kuriuose yra daug netiesos neva jos vyras ištisai smurtavo prieš jos dukrą, kad ją marino badu ir nedavė valgyti. Visa tai yra netiesa. G. yra diagnozuotos dvi ligos, susijusios su virškinimo sistema, tai gastroenterologinis refliuksas ir užkietėję viduriai, todėl jos mityba buvo reguliuojama. Dėl to ji negalėjo valgyti mokykloje. 2019 m. gegužės 19 d. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) , mokykla buvo netoli, 5 minutės kelio, kiek pamena, kol dar nebuvo karantino, pradinukai valgydavo priešpaskutinę pamoką, o su G. buvo sutarusios, kad ji pareidinės valgyti namo, nes tuo metu namuose buvo su trečiu mažu vaiku, laukėsi ketvirto, sūnus D. taip pat pareidavo iš S. Š. gimnazijos valgyti namo, todėl vaikai valgydavo namuose. Apie mitybos problemas mokyklai nebuvo žinoma, kadangi meniu reikėjo kaitalioti dažnai, mokykla nebūtų galėjusi garantuoti jai reikalingo meniu. Kol G. viskas buvo gerai, ji valgė mokykloje, o kai prasidėjo tos problemos, pradėjo valgyti namuose. Kai G. išvažiavo gyventi pas senelius, jai jau reikėjo vaistų - omeprazolio, o jie stengėsi, kad vaikui nereikėtų vaistų. G. kiekvienais metais būdavo tikrinama sveikata, ji augo harmoningai. Kad G. neduodama valgyti, G. sakė netiesą. G. 11 metų, kol gyveno su ja, augo be biologinio tėvo. 2021 m. kovo 15 d. vaikas buvo VTAS pareigūnų išvežtas pas senelius ir vaikui, kuris tiek metų augo tik su mama ir iš jo atimama mama, tai buvo didelis stresas. Mano, kad vaiko atskyrimas nuo mamos G. buvo labai didelis sukrėtimas, kadangi su G. buvo labai artimos. Šitą G. atskyrimą nuo jos organizavo jos sesuo, ji liepė savo vyrui Ramūnui skambinti į policiją. Jai buvo pasakyta, kad G. slapta pranešė, neva Š. ją skriaudžia, nors iš tikrųjų jos niekas neskriaudė. Š. žeminančiais žodžiais G. tikrai nevadino, bet iš J. girdėjo žodžius: „kebabas, kugelis, bulvianosė“, savo motiną L. girdėjo vadinant G. berašte, sakant, kad G. privalo būti pirmūne. G. parbėgdavo iš močiutės apsiverkusi, sakydavo: „nieko tokio, kad esu antrūnė“. Psichologinį smurtą G. patyrė (duomenys neskelbtini) gatvėje iš močiutės ir J.. Be to, G. 2021 m. vasario 14 d. gavo iš berniuko, kuris gyveno kaimynystėje ir daug metų buvo jos simpatija, laišką, kad jis nenori būti su ja. Tą laišką rado G. kambaryje, kai ji išsikraustė pas močiutę ir tvarkė jos kambarį. G. net kaltino juos, kad išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir dėl to ji neteko draugo N., nes jai jau buvo labai aktuali meilė berniukams. Anksčiau apie tą laišką nieko nežinojo ir kaip tik tuo laikotarpiu G. pradėjo klausinėti kaip galėtų susitaikyti su seneliais. Tvarkydama kambarį taip pat rado jos rašytą planą, kaip galėtų susitikti su seneliais, jame buvo parašyta, kad jai reikia nustoti kariauti ir nesipykti su tėvais, reikia rinkti tik širdeles. Tokį planą ji susidėjo sau, o jos ji klausinėjo kaip gali susitaikyti su seneliais. Kadangi matė, kad su G. santykiai blogėja, G. buvo nervuota, jai pasakė, kad yra toks „5 kodėl“ metodas, tai yra, jeigu nenori tvarkytis, užduodi sau klausimą kodėl, gauni atsakymą ir vėl užduodi kodėl kol atrasi tikrąją priežastį kodėl. Taip pat dar turėjo pliusiukų ir minusiukų sistemą – jeigu turėdavo pliusiuką, tai galėdavo prašyti leisti ilgiau su draugais pabūti, o jeigu minusiuką, tai prašyti pabūti su draugais negalėjo, o reikėdavo paklausti, ką turi padaryti, kad gautų pliusiuką. Ši sistema su maitinimusi niekaip nesusijusi. Vaikai visuomet buvo pavalgę, namuose visuomet buvo maisto, vaikai gaudavo ir pietus, ir vakarienę. Jeigu vaikai sugalvodavo užkąsti, jie visuomet galėdavo pasiimti maisto iš šaldytuvo, tik yra sutarę, kuriuos produktus gali imti, nes ji planuoja maisto gaminimą. Mano, kad dukra viską išsigalvoja. Sesuo E. J. yra dviveidė, niekada su ja nesutarė, ji jai pavydėdavo dėl to, kad ją išleisdavo į miestą, į šokius, o jos ne, nesutarė taip, kad nenorėjo gyventi kartu, ji studijavo (duomenys neskelbtini), o jai norint studijuoti mediciną (duomenys neskelbtini) buvo pareikšta, kad dviejų studenčių skirtinguose miestuose neišlaikys ir ji privalėjo mokytis (duomenys neskelbtini) ir gyventi su seserimi. E. darė spaudimą ir (duomenys neskelbtini), su sese labai nesutarė. 2001 m. tėvai turėjo (duomenys neskelbtini), turėjo ir individualią įmonę, kuri vėliau tapo (duomenys neskelbtini), o 1995 m. P. ją privertė atidaryti R. P. IĮ, o tuo metu ji buvo ką tik baigusi mokyklą ir apie jokį verslą negalvojo. P. įmonė (duomenys neskelbtini) buvo PVM mokėtojas, o P. įmonė buvo ne PVM mokėtoja. 2001 m. P. privertė ją paimti paskolą, kad nupirktų tetos butą, nes (duomenys neskelbtini) reikėjo pinigų skoloms dengti. Tame bute iki 2014 metų gyveno tėvo teta, o ant jos buvo suforminta paskola, o tėvas paėmė pinigus (duomenys neskelbtini) skoloms dengti. 2002 m. liko vieniša mama. 2005 m. tėvai buvo prasiskolinę apie 70 tūkstančių litų, reikėjo paskolos, kadangi jau buvo vieniša mama, buvo buto paskola, gyveno pas tėvus, neturėjo kur išeiti, todėl sutiko antrą kartą užstatyti butą. Vėliau P. vertė paimti paskolą iš (duomenys neskelbtini), turėjo laiduoti už E. J. kreditą, kurį ji dengė labai prastai, galų gale (duomenys neskelbtini) vadovas perdavė į teismą. Sudarė taikos sutartį, sutarė, kad E. J. padengs skolas, bet ji skolas mokėjo prastai, (duomenys neskelbtini) norėjo sutartį nutraukti vienašališkai, bet jų prašė, kad jie informuotų reguliariai, kai tik E. J. nesumoka. Dažnai gaudavo skambučių, kad E. J. nesumoka įmokų, tada skambindavo jai ir taip gaudavosi konfliktai. Dėl tų turtinių reikalų jos sesuo jai ir kerštauja. Kadangi E. J. tvarkė visų įmonių buhalteriją, ji iš jos buvo išsireikalavusi jos asmeninės banko sąskaitos prisijungimo kodus, nes neva reikėdavo daryti savininkės įmokas ir taip ji be jos žinios savo skolų dengimui imdavo jos sūnaus D. neįgalumo pinigus. Dėl to yra su tėvais susipykę, yra daug kartų dėl to priekaištavusi. Dukra G. yra ginklas nuo jos patraukti Š., kad grįžtų atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę su visais vaikais, kad galėtų toliau ją išnaudoti finansiškai, kad jiems būtų toliau tarnaitė. Dabar tas, kuris globos G., gaus 800 eurų ir tie pinigai keliaus jų skolų dengimui. Iš pradžių jos tėvams labai patiko Š., nes jis yra išsilavinęs žmogus, maloniai bendraujantis. Konfliktinė situacija pradėjo vystytis, kai pradėjo reikalauti, kad patys mokėtųsi skolas. Jie pastoviai ją žemino jos vaikų akivaizdoje, menkino jos kaip mamos autoritetą. Pradėjo reikalauti, kad grąžintų pinigus už paskolas, paimtas jos vardu jų skolų dengimui. Per Velykas įvyko konfliktas dėl G. elgesio, nes G. nebuvo leista eiti švęsti kartu su visais, kadangi ji nesusitvarkė savo kambario, dėl to tėvai ir J. labai supyko. Dėl skolų jau buvo apsipykę. G. reikalaudavo susitvarkyti kambarius, prieš žaidžiant kompiuteriu ar einant į lauką reikalaudavo pirma padaryti pamokas, močiutė atlėkdavo už G. tvarkyti kambarių, G. su D. įjungdavo kompiuterį, nors jie pamokų dar nebuvo padarę. Š. G. niekada nebausdavo, jis tik pasakydavo: „ar girdėjai ką sakė mama, padaryk ką mama liepė“. Š. palaikė ją, o tvarką diktavo ji pati. Sekančią dieną po konflikto per Velykas ji pasikalbėjo su tėvais dėl skolų. Iš tėvų išsikraustė 2019-05-19 į (duomenys neskelbtini), tas butas priklauso jai. Ardant spintą, krisdamos kampu durys Š. praskėlė galvą ir teko siūti. Išsikraustė visa šeima, tuo metu ji buvo nėščia su ketvirtu vaiku. Jos mama neatsakingai elgėsi su vaistais, 2019-05-05 P. G. buvo išsivedę pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) rajoną, kur nėra šaligatvių, taip buvo keliama tiesioginė grėsmė ne tik vaikų sveikatai, bet ir gyvybei. Dėl viso to negalėjo toliau taip gyventi, todėl išsikraustė. Smurtaujančio Š. niekada nematė. G. mėgo simuliuoti ligas, išsigalvodavo vėmimą, pilvo skausmą, kitas ligas. G. norėjo būti dėmesio centre, kad įvykiai vystytųsi taip kaip nori ji. Š. G. diržu niekada nemušė. Tą dieną, kai atvyko policija, nuo pat ryto G. elgėsi keistai, buvo rami, dabar ji supranta, kad G. jau buvo sugalvojusi planą. Mobilaus ryšio telefono G. neturėjo, telefonai buvo vienas iš draudžiamų daiktų dėl galimų patyčių, todėl buvo nusprendę, kad G. iš viso neturės telefono. Tą dieną, kai pasibaigė pamokos, Š. nuėjo pas G. į kambarį pažiūrėti, ar G. susitvarkė. Girdėjo pakeltus balsus dėl nesusitvarkymo. Kai Š. išėjo iš G. kambario, G. taip pat išėjo paaugliškai iškėlusi galvą, pasiėmė skudurą, šiukšlių maišų ir nuėjo tvarkytis. Ji nesuskundė, kad Š. ją nuskriaudė. Kai atvažiavo policija, tik tada pamatė aptaškytas sienas, o kas ir kaip jas aptaškė, nežino. G. kambaryje būdavo baisi betvarkė, dažnai rasdavo pas ją supūdyto maisto. Ją labai nustebimo policijos pareigūnų atvykimas bei jų pasakymas, kad jie skriaudžią vaiką. G. bendravo su policija, po to atvyko vaikų teisių specialistai, kurie priėmė sprendimą vežti G. į ligoninę apžiūrai, ir nors ligoninėje nenustatė, kad G. būtų sužalota, buvo priimtas sprendimas paimti G. iš šeimos. Š. niekada prieš G. nesmurtavo. Ranką ji susižalojo pati, kai griuvo beplaudama grindis, jokio konflikto tuo metu su Š. nebuvo. Iš pradžių Š. ir G. santykiai buvo geri. Mano, kad visus nesutarimus lėmė paauglystė. Š. reikalavo pagarbaus elgesio su ja ir laikytis namuose nustatytų taisyklių. G. jokio dienoraščio nerašė. Kaip dažnai G. turėjo plauti grindis, negali pasakyti, bet buvo susitarimas, kad vaikai turi padėti namų ruošoje. Mano, kad G. meluoja, kad jai kažkas padėjo pasiruošti ekspertizei, pasakė, ką turi sakyti ekspertėms. Dabar su dukra bendrauja mažai, dukra pati su ja nenori bendrauti, mano, kad dukrai yra uždrausta bendrauti su ja.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021-03-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo mėn. (laikas tikslinamas), namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu Š. M. mažametei G. S. tampė už plaukų ir sukėlė jai fizinį skausmą. 2021-03-15 apie 19.15 val. nukentėjusioji kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikas, kuriose jai buvo diagnozuotas kaklo raiščių patempimas. (1 t., b. l. 15-18).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vyriausiosios patrulės Karolinos Milinavičiūtės 2021-03-15 tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ nurodyta, kad 2021-03-15 apie 17.16 val. dirbant kartu su būrio vadu Mariumi Mižutavičiumi, buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ilgą laiką patėvis Š. M. smurtauja prieš nepilnametę mergaitę (duomenys neskelbtini), neduoda valgyti, muša, neprižiūri. Smurtą patirianti mergaitė pranešėjo dukrai atsiuntė balso žinutę per „Facebook“, prašo pagalbos. Apie 17.25 val. nuvykus pagal pranešimą, buto duris atidarė R. M., kuri į klausimą, ar namuose yra jos dukra G. S., atsakė, kad yra ir leido pasikalbėti su mergaite. Nuėjus pas G. S., paklausus, kas atsitiko, mergaitė buvo sunerimusi, ji teigė, kad prieš kelias dienas paliko maistą prie lovos ir jį pamiršo. Jos patėvis Š. M. liepė susitvarkyti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu Š. M. sugriebė G. S. už plaukų ir patempė juos. Paklausus Š. M., ar jis prieš savo podukrą G. S. fiziškai smurtavo, jis atsakė, kad ne. Š. M. teigė, kad paėmęs už rankos ją nuvedė į kitą kambarį. R. M. taip pat teigė, kad fiziškai ji ir jos vyras Š. M. prieš dukrą G. S. nesmurtavo. Atvykus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui A. G., mažametė G. S. buvo perimta ir pristatyta į Šiaulių moters ir vaiko kliniką tolimesnei apžiūrai ir tolimesnių veiksmų atlikimui. (1 t., b. l. 23-24).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės būrio vado Mariaus Mižutavičiaus 2021-03-15 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policijos pareigūnus kvietė R. J., pranešdamas apie smurtavimą prieš G. S.. Nuvykus pagal pranešimą, duris atidarė ir į butą įleido R. M., kuri leido pasikalbėti su dukra G. S.. Paklausus G. S., kas atsitiko, ji buvo sunerimusi, teigė, kad prieš kelias dienas paliko maisto prie lovos ir pamiršo, jos patėvis Š. M. liepė jai susitvarkyti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu patėvis griebė jai už plaukų ir patempė, sukeldamas fizinį skausmą. Š. M. neigė smurtavęs prieš G. S., tik paėmęs už rankos ją nuvedė į kitą kambarį. R. M. taip pat teigė, kad fiziškai jos vyras Š. M. prieš dukrą G. S. nesmurtavo. Atvykus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui A. G., mažametė G. S. buvo perimta ir pristatyta į Šiaulių Moters ir vaiko kliniką apžiūrai ir tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. (1 t., b. l. 25-28).

2021-03-24 daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2021-03-15 policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotų įrašų apžiūra. Įrašuose užfiksuota, kad buto duris atidaro moteris, kaip vėliau paaiškėja R. M.. Pareigūnė paklausia ar kažkas namuose su kažkuo pykstasi. Moteris nesupranta kas vyksta. Pareigūnė paaiškina, kad gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) vaikas yra mušamas, skriaudžiamas, pasiklausia, ar gali užeiti. Bute esantis vyras, kaip vėliau paaiškėja Š. M., sako, kad pareigūnai gali užeiti. Taip pat koridoriuje matomi 2 maži vaikai. Pareigūnė paklausia, ar yra namuose mergaitė, R. pakviečia G.. Š. pasako, kad dėl tvarkos pykstasi. Matosi, kad G. išsigandusi, tarsi nori verkti, tačiau į pareigūnės klausimus neatsako nieko. Mergaitė rankoje laiko rankšluostį, matosi, kad ji susijaudinusi. 17.35 val. G. nusiveda pareigūnę į kitą kambarį, į jį ateina ir mama R.. Mergaitė kažką susigraudinusi šneka, tačiau sunku suprasti ką. Pareigūnė paklausia ar ją mušė. G. nieko nesako, tik pradeda verkti. Pareigūnė nurodo, kad atvažiavo dėl to, kad padėti. Ji pasiteirauja ar giminaičiui siuntė kažkokią žinutę. G. verkdama pasako, kad ne, kad ji tiesiog sėdėjo kambaryje ir ji valėsi. Dar kartą paklausus apie žinutę, ar rašė kažkam, G. kelis kartus sako ne, niekam nerašė. Pareigūnė paklausia, dėl ko G. išsigando, ji atsakė, kad dėl policijos. Pareigūnei paklausus ar ją muša ar ne, G. toliau nieko nesako, toliau verkia. Pareigūnė bando ją nuraminti. G. paprašo, kad jos mama paliktų kambarį, nori pasikalbėti viena su pareigūne. G. prašo pareigūnės, kad ji niekam nieko nesakytų. G. šnabždėdama sako, kad valėsi namuose, pasislėpė truputį maisto. Mergaitė iš jaudulio sukioja rankšluostį rankose. G. pasako, kad jos brolis išsikraustė, nes vieną kartą buvo muštynės tarp jos brolio ir patėvio. G. šnabžda, kad brolis jai sakė, kad neleis jos skriausti. G. šnabžda dar apie gyvenimą pas senelius, apie brolio išsikraustymą, apie patėvio ir mamos pokalbį apie brolio ir sesers atidavimą į globos namus. G. pasako, kad brolis galėtų patvirtinti kas buvo. Dėl mergaitės šnabždėjimo sunku suprasti viską, ką ji pasako. Pareigūnė pasiklausia dėl išsiųstos žinutės. G. pasako, kad siuntė, tiesiog prieš tai bijojo sakyti. G. pasako, kad ji negali bendrauti su niekuo, nei su seneliais. Pareigūnė pasiteirauja dėl ko negali. G. atsako, kad dėl to, nes jie susipyko. G. pasako, kad jai buvo suorganizuotas slaptas telefonas. Ji nurodo, kad vakar ji bendravo su broliu ir jam gaila, kad jai neduoda pusryčių, maisto. Po nesuprantamo šnabždėjimo G. pasako, kad jeigu kas blogai atsitiks, jai neduos maisto. Pareigūnė pasiklausia apie situaciją šiandien, G. atsako, kad dar nieko nevalgė. G. baiminasi, kad jos mama viską girdi. Pareigūnė paaiškina, kad jeigu tokia situacija, ji turi kviesti vaikų teises. G. užsimena, kad kažkas šnekėjo, kad reikia pasikalbėti su vaikų teisėmis. Ji dar pritaria, kad jai skaudu. G. pasako, kad jai neperseniausiai buvo praskelta lūpa, tačiau nepasako kas tą padarė, kad ji nesupranta ar patėvis jos taip nemėgsta, kad elgiasi taip bjauriai. Pasako, kad iš jos anksčiau kažką atimdavo, tačiau dėl šnabždėjimo nesuprantama, ką ji pasako. Pareigūnė paklausia, ar jai kažką darė, G. atsako, kad jai truputį skauda kaklą, dėl to, kad pas ją rado maistelio. Nesigirdi ką ji pasako, tačiau pareigūnė paklausė už plaukų ir skaudėjo? Kokia G. reakcija nesimato, nes nesigirdi, kad ji kažką sakytų. Prašo tik niekam nesakyti. Pareigūnė paaiškina, kad visko taip palikti negali. G. teiraujasi ar nebus atimti mažasis brolis ir sesutė. G. kažką šnabžda, bet dėl pašalinio triukšmo nesuprantama ką ji sako, pabaigoje girdisi, kad kažką šneka apie broliuką ir sesutę. Pareigūnė pasako G. likti kambaryje, pati eina pabendrauti su kolega. Pareigūnė kolegai pasako, kad mergaitei tempė už plaukų. Pareigūnė bendrauja su mama R.. Pareigūnė paklausia, ar neleidžia bendrauti su seneliais. R. nieko nesako. Pareigūnė aiškina kas turėtų būti (dėl VTAS, dėl psichologų). R. pasako, kad bartis barėsi dėl tvarkos, jeigu pareigūnė būtų nusisėmusi kaukę, būtų jautusi supuvusio maisto kvapą, dėl to padėti smilkalai. R. paaiškina, kad jau prasideda ankstyvoji paauglystė ir prasideda konfliktai dėl susitvarkymo. Pareigūnai laukia, kol atvyks vaikų teisių specialistai. Vyksta bendras pokalbis su Š.. Pareigūnė paklausia ar bus giminaičių, kuriems bus galima palikti mergaitę. Iš kambario išeina G., žiūri į mamą, kiek suprantama ji paklausia, kiek laiko. Mama pasako visam. G. šaukdama pasako: „visam?“. Š. pasako: „Taip. Tau blogai, tu skundiesi, G.. Aš nejuokavau, kad tu arba susitvarkyk, arba su tėvu gyvensi.“ G. kažką atsako, tačiau nesigirdi ką. Š. pikčiau pasako: „tu pati pasirinkai. Aš manau, kad tu dar pati susitvarkysi ir kalbėsimės.“ G. mama R. sako: „o jis nei darbo turi nei ką“. Pareigūnė pasako, kad viską spręs vaikų teisės. G. paklausia Š. ar gali jie apsikabinti. Š. atsako: „O kam? Taigi tu nekenti manęs.“ G. kažką sako. Kadangi nufilmuotos tik kojos, matosi, kad G. priartėja prie Š., Š. sako: „utiutiutiutiu, dabar jau gera?“ G. vėl susigraudinusi pasako, kad tėvas (duomenys neskelbtini) gyvena. Š. atsako: (duomenys neskelbtini). G. tvirtina, kad (duomenys neskelbtini), jau turi vaiką. Š. sako, kad G. tėvas jau turi praktikos, tik yra ne du mažiukai, o vienas mažiukas vaikas, kad G. tvarkytis nelieps. G. atsako, kad lieps. Š. klausiamai sako: „kaip tai nelieps, kad G. ten gyvens geruoju“. R. pasako, kad ten bus geriau. Š. pasako: „kad vietoj to, kad tvarkytis, reikia pasiskųsti broliui“. G. pasako: „nu tai jisai...“ ir nebaigia minties. R. pasako, kad G. pati rinktųsi pas ką nori, kad ji dar po to liks kalta. G. paklausia: „galima iš (duomenys neskelbtini)?“. R. pasako, kad rinktųsi pas ką nori. Š. pasako, kad gal pas R.. G. pasako, kad su seneliais, nes daugiau (duomenys neskelbtini) nėra. G. paklausia mamos, ar galės bendrauti. R. atsako, kad jeigu išveš – bendrauti negalės, susitiks per vaikų teises, socialines darbuotojas. G. graudinasi. Š. pasako: „aš negalvojau, kad tu taip pasikiaulinsi kai tu tvarkaisi nežinau kelintą dieną. Kiaulidė didėja.“ G. pasižiūri į pareigūnę ir pasako: „kaip sunku“ ir graudinasi. Pareigūnas, likęs su tėvais, paklausia Š. ar pirmą kartą tokia situacija, jis atsako, kad taip. Pareigūnas pasiklausia dėl konfliktų. Š. pasako, kad pykstasi dėl tvarkos su G.. Pasiklausia ar tik su G., Š. patvirtina. Pareigūnas pasiklausia ar mergaitė neturi sutrikimų, Š. pasako, kad nustatytų neturi, ir paaiškina, kad psichologai sako, kad sveikų nėra, yra tik nepatikrinti – dėl to prieš tai taip ir atsakė. (2 t., b. l. 169-174).

2021-03-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) įvykio vieta nufotografuota, nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. (1 t., b. l. 33-39).

2021-10-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Eglyno g. 59, apžiūra; apžiūros metu nustatyta, kad trečiajame namo aukšte, kairėje esančių durų medinė stakta yra trūkusi ties durų rankenos liežuvėlio vieta, trūkis išilginis, durų spynos liežuvėlio metalinis apvadas, leidžiamas į išpjovą medinėse duryse, akivaizdžiai pasisukęs, neatitinka išpjovos duryse; apžiūrėtame kambaryje nusikalstamos veikos požymių ar objektų nerasta. (1 t., b. l. 40-49).

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-03-18 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog buvo įvertinta G. S. situacija. 2021-03-15 gautas pranešimas programėle FleetComplete, kad prieš G. smurtavo patėvis Š. M., motinos R. M. sutuoktinis. Apie įvykį policijai pranešė giminaitė. Atvykus VTAS vyr. specialistams budėtojams, užpildyta Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą forma, vaikas nuvežtas apžiūrai į Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikas, medikai konstatavo kaklo sąnarių raiščių patempimą. Vaikas apgyvendintas saugioje aplinkoje pas senelę L. P.. Su G. S. tiesiogiai bendrauta 2021-03-16 15.45 val. (duomenys neskelbtini). Mergaitė buvo ramiai nusiteikusi, bendravo atvirai, noriai, sklandžiai dėstė savo mintis: „Namuose konfliktas kilo tarp manęs ir patėvio, kadangi turėjau susitvarkyti kambarį, jis atėjęs rado, kad aš paslėpiau maišelyje bulves, jas įdėjau į kuprinę ir į tokią nišą. Todėl jis atėjo ir mane suėmė už kaklo ir kaktos, man skaudėjo. Aš dažnai ten nišoje slepiu maistą, saldumynus ir pan. Pastaruoju metu man patėvis taiko tokias bausmes, kad jei aš nesitvarkau, man neduoda valgyti. Tada man mama atneša maistą, kai jis nemato. Mano pareiga namuose plauti grindis, bet aš kartais būnu pavargus nuo pamokų ir muzikos mokyklos ir neturiu jėgų tvarkytis, atsikalbinėju arba sumurmu kažką panosėje ir jis supyksta. Jeigu susipykstu su mama, greitai susitaikome. Aš esu mačiusi, kad mano mama verkia, girdėjau kaip mama su patėviu pykstasi, bet ar jis yra smurtavęs nemačiau. Mano brolis D. išėjo iš namų, kai jam suėjo 18, nes jie labai pykosi su patėviu. Patėvis anksčiau buvo geras, o kai kartu ėmė gyventi mūsų šeimoje tai pasidarė košmaras, jo geriau nenervinti, jis labai tada rėkia, man būna baisu. Mama visada stengiasi viską užglaistyti, kad mes nesipyktume, stengiasi mane apginti. Norėčiau gyventi vėl su mama, bet bijau grįžti namo, kol ten yra patėvis. Noriu kol kas pabūti pas senelius. Pas savo tėvą nenoriu, nebendrauju, nes esu mačiusi kaip jis smurtauja prieš mano mamą, žinau, kad dabar turi kitą šeimą, aš pas jį nenorėčiau važiuoti“. Taip pat anketoje nurodyta, kad buvo bendrauta su G. S. giminaičiais: seneliu R. J. P., broliu D. P., dėde R. J.. Tiesiogiai bendraujant 2021-03-16 15.45 val. su seneliu R. J. P., jis paaiškino, kad su anūke iki 2021-03-15 įvykio jau buvo nebendravęs apie porą metų, nes jos motina (jo dukra) mergaitei uždraudė bendrauti su seneliais nuo tada, kai išsikraustė iš jų namo; konfliktas su dukra įvyko „dėl požiūrio į vaikų auklėjimą skirtumų“, jis mano, kad G. per griežtai auklėjama, jo nuomone, „tokie auklėjimo metodai kaip psichologinis smurtas, rezultatų neduoda“; džiaugiasi galėdamas padėti anūkei, sutinka ja laikinai rūpintis. 2021-03-16 telefonu bendrauta su broliu D. P., kuris paaiškino, kad iš mamos namų išsikraustė 2020 m. lapkričio mėnesį, kai jam suėjo pilnametystė. D. teigė, kad motinos šeimoje jis patyrė psichologinį ir fizinį smurtą iš patėvio Š. M., tačiau pagalbos niekur nesikreipė. Vaikinas paaiškino, kad patėvis nevartodavo alkoholio, tačiau yra labai kontroliuojantis ir gali greitai susinervinti, fiziškai smurtauti, taikydavo ir jam tokią nuobaudą, kad neduoda maisto, jei jis nesielgia kaip jam nurodo. Brolis teigė, kad labai nori padėti G.. 2021-03-16 vaiko dėdė R. J. Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame teigia, jog 2021-03-15 sulaukė pagalbos prašymo iš G. S., kuri teigė, kad patyrė smurtą iš savo patėvio Š. M., ir iškvietė policiją. 2021-03-17 gautas raštas 6GD-3643 iš ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini), kad moksleivė G. S. aprūpinta mokymosi priemonėmis, pamokas lanko reguliariai, mokosi gerai, tačiau nuotolinių pamokų metu namuose girdimas triukšmas; vaiko motina domisi vaiko pasiekimais, bendradarbiauja su ugdymo įstaiga. Įvertinus vaiko apsaugos poreikius, nuspręsta taikyti laikinosios priežiūros priemonę – pas senelį R. J. P. adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 2-12).

(duomenys neskelbtini) 2021-03-17 G. S. charakteristikoje Nr. S-64 nurodoma, kad G. S. (duomenys neskelbtini) mokosi nuo 2020-09-01. Mokinė pažangi. Su mokykla bendradarbiauja mama, dalyvauja tėvų susirinkimuose, domisi dukros ugdymo(si) procesu. Mergaitės įvertinimai labai įvairūs: kai kada užduotis atlieka nepriekaištingai, o kai kada labai prastai. Nuotolinėse pamokose drausminga, aktyvi, kalbinama atsiliepia. Su bendraklasiais draugiška, stengiasi su visais sutarti, konfliktų nėra kilę. (2 t., b. l. 37).

(duomenys neskelbtini) 2021-04-28 rašte Nr. S-39 (1.9) nurodyta, kad G. S. (duomenys neskelbtini) mokykloje mokėsi ketverius metus, nuo 2016 m. iki 2020 m. Mergaitė buvo aktyvi, žingeidi, judri, sportiška, geranoriška, noriai bendraudavo su klasės draugais, mokytojais. Aktyviai ir noriai dalyvaudavo mokykloje organizuojamuose renginiuose, klasės šventėse, išvykose. (duomenys neskelbtini) G. rūpinosi mama ir seneliai (mamos tėvai). Tėvų susirinkimuose, klasės išvykose visada dalyvaudavo mama. (duomenys neskelbtini) klasėje G. elgesys šiek tiek pasikeitė. Tapo jautresnė, dažnai jaudindavosi, sunkiau susikoncentruodavo, sukaupdavo dėmesį, tapo uždaresnė. Stokojo motyvacijos mokytis. Tuo metu G. rūpinosi mama ir patėvis Š. M.. Jie visuomet dalyvaudavo tėvų susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose su mokytojais. Tuo metu jie informavo, kad G. negalima bendrauti su seneliais (mamos tėvais), nes jie daro neigiamą įtaką mergaitei. Susirinkimuose mama ir patėvis dažnai turėdavo priekaištų mokytojams dėl mokymo metodų. G. visada noriai bendraudavo su savo seneliais (mamos tėvais). Taip pat mergaitė apie savo problemas galėtų papasakoti savo pusseserėms K. J., V. J., tetai E. J., dėdei R. J.. (2 t., b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu po apklausos R. J. policijos pareigūnei pateiktose G. S. dienoraščio bei susirašinėjimų nuotraukose yra G. S. įrašai apie tai, kad ją muša, vadina įžeidžiamais žodžiais, neduoda valgyti, neleido miegoti kol nesusitvarkys. (2 t., b. l. 53-58).

Specialisto – psichologės A. B. 2021-10-19 paaiškinimų protokole nurodyta, kad G. S. pas ją atvedė jos mama R. 2021-04-14. Atėjo pati mama, ji pasakė, kad yra ikiteisminio tyrimo byla, kad mergaitė yra pas senelius, kad yra sunkumų, kad jos vyras yra išėjęs iš šeimos. Mama pasakė, kad situacija namuose yra sunki. G. mama pasakė, kad su G. yra nelengva, nes jos pačios gyvenimas buvo sunkus, sunkiai klostėsi santykiai su G. tėčiu. R. auginant pirmuosius du vaikus, didelę įtaką vaikų auklėjimui turėjo R. tėvai, R. turėjo daug dirbti, vaikus augino R. mama. Iš R. jaučiasi nuoskauda, kad ji negalėjo skirti kokybiško laiko dukrai, dėl to ryšys sudėtingas. Iš mamos žodžių susidarė įspūdis, kad jai rūpi dukters likimas, jos gerovė, tačiau pačios R. santykiai su jos tėvais ir seserimi yra sudėtingi. Stabilumas ir saugumas į R. gyvenimą atėjo kartu su vyru Š.. 2021-04-20 mama atvedė G.. Pastebėjo, kad R. ir G. koridoriuje bendrauja šiltai, draugiškai. Pirmojo užsiėmimo metu G. buvo užsisklendusi, buvo bendrauta meno terapijos metodais. Nuo 2021-04-20 iki 2021-06-22 su G. turėjo 8 užsiėmimus. G. tapo drąsesnė, pradėjo daugiau bendrauti, pasakojo apie savo santykius su draugais, seneliais mama, patėviu, tėčiu. G. geriau jaučiasi, kai gali kontroliuoti kitus, ypač tai atsispindėjo kalbant apie draugus. Ji pasakė, kad jeigu jai reikės gyventi su biologiniu tėčiu, ji padarys taip, kad atvyktų policija ir grįš pas senelius. Po kontrole slypi didžiulis nerimas ir meilės poreikis. G. buvo pasisakiusi, kad Š. prieš ją smurtavo, tačiau nedetalizavo kaip, nurodė, kad dėl to gyvena pas senelius, Š. ji nebijo. G. temos apie Š. vengia. Kalbant apie tėvo ir dukros santykius, kaip tikro tėvo figūrą G. prisiminė antrąjį mamos draugą. Ji jo ilgisi, dėl to buvo sunku į širdį priimti Š.. G. buvo prie jo prisirišusi ir labai pyko dėl to, kad R. su juo išsiskyrė. G. labai paveikė išsikraustymas iš senelių namų – didžioji vaikystės dalis praleista pas juos. G. labiausiai norėtų, kad seneliai su mama susitaikytų. Ji prieš biologinį tėvą irgi nusiteikusi priešiškai, iš jos žodžių susidarė jausmas, kad ji nesijautė, kad jis ją būtų mylėjęs ir rūpinęsis. G. neigiamų jausmų mamai neišreiškia. G. mama rūpi, ji ją myli. G. labiausiai išgyvena dėl mamos, senelių, tetos santykių. Jai suaugusiųjų nesutarimai sukelia nepasitikėjimo, nesaugumo jausmą, iš ko ateina didelis noras kontroliuoti. G. labiau paveikė jaunesnio brolio ir sesers gimimas. Ji jaučia nuoskaudą, kad jaunesnis brolis ir sesutė turi mamą ir tėtį, o ji turi tik mamą, ji suvokia, kad ji niekada nebus tokioje pat pozicijoje, kaip jaunesni šeimos nariai. G. jausmai sumišę – jai reikia stabilumo, pastovumo, nežinojimas, kas už ją atsakingas, ko ji turi klausyti, ją veikia labiausiai, dėl to, kad jai trūksta stabilumo, ji pati imasi iniciatyvos ir pradeda kontroliuoti aplinką. (2 t., b. l. 131-134).

Iš 2021-03-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji G. S. pateikė telefoną „Samsung“ ir dienoraštį. (2 t., b. l. 178-180).

2021-03-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios G. S. pateikto dienoraščio apžiūra. Dienoraštyje yra įrašai apie tai, kad Š. ją muša, vadina ją (duomenys neskelbtini), kad jai išrovė kuokštą plaukų, ji nenori gyventi, jai baisu, ji per Š. yra nevalgiusi. (2 t., b. l. 181-192).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-ojo skyriaus 2021-04-20 specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktame G. S. mobilaus ryšio telefone nebuvo rasta internetinė susirašinėjimo programa „Messenger“ ir jos susirašinėjimai; peržiūrėjus internetinės naršyklės „Google Chrome“ istorijos įrašus, rasta duomenų, kad mobiliojo telefono vartotojas jungėsi prie platformos „Facebook“, nustatyta galima vartotojo paskyra „G. S., (duomenys neskelbtini)“; mobilaus ryšio telefone yra įdiegta internetinė bendravimo programa „Snapchat“; mobilaus ryšio telefone rasti ir atrinkti galimai su ikiteisminiu tyrimu susiję duomenys: šeši garso įrašai, trys SMS žinučių susirašinėjimai, 26 vartotojo vykdyti paieškos rezultatai (naudota „Google“ paieškos sistema) ir 15 internetinės naršyklės „Google Chrome“ naršymo istorijos įrašų. (3 t., b. l. 1-5).

2021-05-21-2021-05-24 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo R. J. pateiktų 3 vaizdo įrašų ir G. S. pateikto mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy apžiūra; R. J. pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota G. S., kuri verkia, sako, kad nieko nebenori, taip pat sako, kad ją vos ne kiekvieną dieną jis muš; telefono garso įrašuose girdisi kaip liepiama G. tvarkyti kambarius, plauti grindis, G. nurodymus duoda ir ant jos šaukia R. M. ir Š. M., vadina ją melage, iš Š. M. pasakymo galima suprasti, kad G. gali eiti valgyti tuomet, kai viską sutvarkys; taip pat telefone įrašytas G. S. pokalbis su socialinėmis darbuotojomis, G. pasakoja apie įvykį, kai buvo iškviesta policija, pasakoja, kad maisto nedavimas patėvio jai taikomas kaip bausmė, kad kai patėvio nebūna, jai mama atneša maisto, taip pat G. pasakoja apie D. muštynes su Š.; taip pat yra įrašytas G. pokalbis su mama, G. sako, kad ji pavargo nuo tardymo ir nuo visko, mama priekaištauja G., kad ji svetimuose namuose gali tvarkytis, o savuose ne, į ką G. atsako, kad ji nesiurbia, nes yra robotas, mama pasako, kad jai nesvarbu, kas yra tuose namuose, G. pasakius, kad senelis pavargęs, mama sako, kad seneliui mažiau gerti reikia ir bus daugiau sveikatos, o G. pasakius, kad senelis negeria, mama sako, kad ji žinanti, ką senelis daro. (3 t., b. l. 8-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 264/2021(04) nurodyta, kad G. S. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2021-03-15 G. S. diagnozuotas kaklo raiščių patempimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyviųjų traumavimo požymių nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, kurioje užfiksuota, kad G. S. atvyko 2021-03-15 19.12 val. Gydytojo vaikų chirurgo apžiūros įraše nurodyta, kad mergaitės teigimu ją patempė už plaukų ir pastūmė už kaktos patėvis, skauda kaklą atlošiant, kaklo užpakalinėje dalyje saikingas raumenų įtempimas, paraudimas, klinikinė diagnozė - kaklo raiščių patempimas, diagnozės – S13.6 kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas, rentgenologiškai – panirimų, kitos kaulinės patologijos nestebima. (1 t., b. l. 96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 636/2021(04) nurodyta, kad G. S. nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis; sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui; G. S. nustatytas vienas sužalojimas, padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2019-05-28; G. S. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir netiesioginės traumos (griuvimo) metu atsitrenkiant plaštakos ar riešo sritimi į kietą buką daiktą arba paviršių. (1 t., b. l. 106-107).

Ekspertizės išvadas teisme patvirtino ekspertės Ramunė Drazdauskienė ir Agnė Šiaulytė.

Ekspertė Ramunė Drazdauskienė paaiškino, jog G. S. nustatytas sutrikimas – Ramunė Drazdauskienė ir Agnė Šiaulytė yra sąlygotas ne vieno paskutinio įvykio, o visos visumos, sutrikimas formavosi palaipsniui, jis siejamas ne vien su keliais fizinio smurto epizodais, bet ir psichologiniu smurtu, su visa kaltinamojo elgsena, taikomomis bausmėmis, žeminimu, itin griežtais reikalavimais. Ekspertizės akte nurodė taip pat ir antrinį traumavimą – nepalaikančią, smerkiančią mamos poziciją. Visi kiti asmenys – giminės, teta, dėdė, pusseserės yra G. palaikanti pusė, G. dabar gyvena pas giminaičius ir jaučiasi geriau. Ekspertizės metu matė didelį G. liūdesį, mamos ilgesį, graudinimąsi dėl mamos, kad mama pasirinko Š., o ne ją, kad mama ją kaltina, siuntinėja žinutes, kurių vieną perskaitė ir joje buvo išsakyta nepalaikanti, kaltinanti mamos pozicija. Tai blogina ir dar labiau stiprina ir taip jau blogą G. emocinę būseną. G. elgesys susijęs su jos šeimoje patirtu psichologiniu ir fiziniu smurtu, tai nėra paaugliškas maištavimas. G. pasisakymai ekspertizės metu buvo analizuojami įvairiais aspektais. G. S. yra patikima liudytoja, tačiau rekomenduojama jos daugiau neapklausinėti dėl jos emocinės būsenos, o remtis jos pirminiais parodymais.