Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07983-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7.

2023 m. sausio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, Š. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas Š. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia Š. M. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš Š. M. nukentėjusiajai G. S. 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš Š. M. 44,17 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalai, patirtai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajai G. S., atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Š. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą mažamečiui savo šeimos nariui – sutuoktinės R. M. dukrai G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ilgą laiką, sistemingai taikydamas jai fizinį ir psichologinį smurtą bei kitaip žiauriai su ja elgdamasis, būtent: tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau negu 2018 metais ir ne vėliau negu 2019-11-15, name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau negu tris kartus diržu sudavė nukentėjusiajai G. S. į įvairias kūno vietas, sukeldamas jai fizinį skausmą, po to tęsdamas savo veiksmus, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau negu 2019-11-15 ir ne vėliau negu 2021-03-15, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį ranka nukentėjusiajai G. S. į pilvo sritį, tampė nukentėjusiąją G. S. už plaukų, ne mažiau kaip du kartus diržu sudavė nukentėjusiajai G. S. į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, vadino nukentėjusiąją G. S. žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais: „žertva“, „neužauga“, „kauše“, „suke“, sakė jai žodžius: „galėjo tavo mama dėl tavęs abortą padaryti“, „tu kauše esi net gyvenimo neverta“, už kambarių nesutvarkymą laiku taikė nukentėjusiajai neadekvačias nuobaudas - neleisdavo išeiti iš kambario, neduodavo jai valgyti, be to, tęsdamas savo veiksmus, 2019-05-27 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebė nukentėjusiajai G. S. už dešinės rankos riešo ir jį atlenkė atgal, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas dešinio stipinkaulio lūžį, 2021-03-15 apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) trenkė vieną kartą maišeliu su jame buvusiu maistu nukentėjusiajai G. S. per veidą, suėmė už nukentėjusiosios G. S. galvos ir ją palenkė, sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl išvardintų veiksmų visumos sukėlė mažametei nukentėjusiajai G. S. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą - kitas reakcijas į stiprų stresą F43.8.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, neįrodžius, kad dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nukentėjusiųjų ir civilinių Ieškovų G. S. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius prašo atmesti. Taip pat prašo priteisti iš valstybės lėšų visas jo patirtas išlaidas.

2.1. Nurodo, kad dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus kaltu neprisipažino, nes nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Viso proceso metu davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus. Teigia, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio išvados dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus dėl įrodymų, patvirtinančių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį netinkamo tyrimo ir vertinimo, neatitinka bylos aplinkybių. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįsta nuosprendį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą, nes visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pažymi, jog šioje byloje jam teko pačiam aktyviai įrodinėti savo nekaltumą, tačiau teismas, atsainiai ir paviršutiniškai vertindamas byloje surinktus įrodymus, visiškai neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus bei įrodymus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, į kurį kaip nekvestionuojamą perkėlė kaltinamojo akto tekstą ir pasisakė dėl jam skiriamos bausmės.

2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų pažeidimus, nes teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, nepagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, ignoravo jį teisinančias esmines aplinkybes. Pažymi, jog teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje pateiktame veikos faktinių aplinkybių aprašyme nėra visų būtinųjų tęstinio nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, sudėties požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingų aplinkybių.

2.3. Pažymi, jog teismas jo kaltę grindžia vadovaudamasis mažametės G. S. dienoraščiu, teismo medicinos eksperto išvada, psichiatrinės ekspertizės išvada, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais G. S. bei liudytojų G. S. giminaičių, policijos pareigūnų parodymais, G. S. ugdymo įstaigų charakteristikomis, psichologės A. B. charakteristika ir mokytojos L. N. parodymais. Teismas nustatė, kad jo kaltė yra įrodyta, nurodydamas, kad G. S. rašytame dienoraštyje parašyta, kad prieš ją jis naudojo smurtą ir tai patvirtina liudytojų parodymai. Apelianto teigimu, teismas nenustatinėjo ne tik dienoraščio rašymo datos, nenustatytas visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo tikslus laikas. Taip teismas apsunkino jo gynybą, nesuteikdamas galimybės pateikti įrodymus apie jo fizinį negalėjimą įvykdyti jam inkriminuojamas veikas.

2.4. Apelianto teigimu, prokuratūra kaltinimą grindė priešiškuose santykiuose su juo ir R. M. esančių G. S. giminių parodymais, tačiau nežiūrint į tai, kad įstatymas neįpareigoja jo įrodinėti savo nekaltumo, pasikvietė į teismą liudyti savo sutuoktinę R. M., kuri jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu buvo namuose su G. S.. Nurodo, kad R. M. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus tyrėjai G. Ž., taip pat ir teismo proceso metu, liudijo, kad taisykles ir nuobaudas nustatydavo ji, o jis (Š. M.) jas tik įgarsindavo, kai G. S. atsisakydavo vykdyti R. M. nurodymus. Pažymi, jog nenustatyta, kad R. M. parodymai pateikti ikiteisminio tyrimo metu prieštarautų jos liudijimui teismo metu. Taip pat R. M. parodymai nėra paneigiami teismo medicinos eksperto išvada dėl 2018 metais G. patirtą rankos lūžį ir apie 2021-03-15 įvykį. Pažymi, jog R. M. parodymus patvirtino E. J., kad R. M. vardu paimti kreditai buvo naudojami R. J. P. ir R. L. P. verslo reikmėms. Tačiau teismas R. M. parodymas atmetė, kaip labai suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir jais nesivadovavo, nors kitų liudytojų parodymus, kuriuos paneigia teismo medicinos eksperto išvada, teismas pripažino patikimais. Atkreipia dėmesį į liudytojų V. J., K. J., R. L. J. parodymus, kurios teigė, kad nėra mačiusios jo smurtaujant, L. N. parodymus, kuri tvirtino, kad nėra mačiusi įtartinų žymių ant G. kūno. Pažymi, jog šios liudytojos duoda parodymus tik remdamosi G. ir D. pasakojimais. Pažymi ir tai, kad D. pateikiama informacija apie G. rankos traumą pasikeičia po jo persikraustymo gyventi pas R. J. P., adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad prokuratūrai ir ypač tyrėjai nuo pat tyrimo pradžios yra žinoma informacija, kad visi J. ir P. bendrauja ir gyvena kartu, tačiau teismas vis tiek minėtų liudytojų parodymais grindė jo kaltę, o liudytojos R. M. parodymus atmetė, kaip suinteresuoto asmens. Mano, jog taip teismas suvaržė jo galimybę apsiginti.

2.5. Pažymi, jog teismas R. M. darė spaudimą jai duodant parodymus, ją nutraukinėjo, ragino greičiau duoti parodymus. Artėjant pietų pertraukai, ragino R. M. baigti duoti parodymus, o R. M. vis pati bandydavo pasakyti, ko nespėjo liudijimo metu. Dėl daromo spaudimo ir pertraukinėjimo R. M. jautė stresą ir nespėjo pateikti teismui visos bylai reikalingos informacijos, tame tarpe ir susijusios su tyrėjos spaudimu, kad G. S. nuo laikinos globos pasibaigimo liktų gyventi pas liudytoją R. J. P. ir neišvažiuotų į (duomenys neskelbtini) pas biologinį tėvą iki jai bus atliekama psichiatrijos ekspertizė. Taip pat pažymi, jog tyrėja G. Ž. susirašinėjo su R. M. dar iki psichiatrinės ekspertizės, vykusios 2021-07-21, kuriame tyrėja patvirtina, kad R. J. dalinasi visa informacija su R. J. P.. Liudytoja R. M. nespėjo pasakyti, kad Z. S. perdavė jai informaciją apie tai, kad R. J. ketina ją apkaltinti nusikaltimu, kurio ji nepadarė ir kad, R. nuomone, R. tai baigsis teismu. R. M. liudijimą teismas nutraukė dėl pietų pertraukos ir baigti duoti liudijimus daugiau nepakvietė. Apelianto teigimu, šios liudytojos parodymai ypač svarbūs, žinant tai, kad visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų G. atžvilgiu padarymo metu šalia buvo R. M..

2.6. Apelianto teigimu, teismas grindė jo kaltę priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusių liudytojų subjektyviais parodymais. Pažymi tai, kad Psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta remiantis G. S. dienoraščio duomenimis bei parodymais priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusių liudytojų. Teigia, kad šių liudytojų parodymus paneigia Teismo medicinos eksperto išvada. Todėl apeliantas kelia abejones dėl liudytojų (J., P.) parodymų patikimumo ir pakankamumo, sprendžiant dėl jo padaryto fizinio ir psichologinio smurto G. S. atžvilgiu.

2.7. Pažymi, jog byloje nustatyta, kad 2021-03-14 visi trys P. kartu su visais J. pas R. J. P. kalbasi, kaip gauti G. globą. K. J. 2021-03-15 liepia G. paslėpti telefoną. Vos tik G. 2021-03-15 atvežama pas R. J. P., iš karto atvažiuoja E. J. su šeima. 2019 metais, vos tik R. M. išsikrausto iš R. J. P. namų, iš karto atvažiuoja apžiūrėti namų E. J. su šeima. R. J. P. laišką R. M. parašo E. J. 2019-06-14 su grasinimais ir po pasiūlymu paslėptais reikalavimais bei R. J. P. ir E. J. pačių išgalvotais, jokiais įrodymais nepagrįstais kaltinimais. 2021-03-15 E. J. liepia R. J. kviesti policiją. E. J. dalyvauja ir 2021-06-14 pokalbyje dėl G. atėmimo iš mamos. Apeliantui kelia įtarimą tai, kad visur dalyvauja E. J. bei R. J. P. teiginys, kad jo (Š. M.) tikslas gauti namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes jis priklausys R., nors R. J. P. žinojo, kad jis su R. M. ruošiasi pirkti savo namą. Teigia, kad R. L. P. 2021-05-17 apklausta tyrėjos nurodė, kad R. nori išvežti G. pas tėvą į (duomenys neskelbtini), kad G. „negalėtų bendrauti su ja, jos vyru ir su jos teta, pusseserėmis. Nurodo, jog po šios apklausos tyrėja G. Z. 2021-05-17 skambino R. M. ir spaudė ją gražiai susitarti su R. J. P. (skambučio įrašą turi), kad G. liktų gyventi pas R. J. P. (duomenys neskelbtini) ir nebūtų išvežta į (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantas nurodo, kad Ž. skambučio R. metu pasakoja, kad R. balandžio mėnesį liepė jam nesikišti, kad viską jie tvarko, kad turi pažįstamą Vaiko teisėse. Kito skambučio metu (jo į bylą nebuvome įdėję) Ž. pasakoja R. R. planus apkaltini R. vagyste, kurios ji nepadarė, ir kad R. greičiausia tai baigsis teismu. Pažymi, jog liudytoja apklausta J. S. vieno atvejo vadybos posėdžio pradžioje klausia jo ir R., kodėl R. J. tiek kišasi į G. atvejį. Jis su R. paaiškina, kad jie nori gauti G. globą. Ž. apie tokius J. ketinimus yra sakęs J. S. (pokalbyje pridėtas byloje). Nurodo, kad 2021-07-12 R. gauna elektroninį laišką iš tyrėjos G. Ž. su R. J. pasakytu melu tyrėjai, kad R. neduoda G. paso. 2021-07-12 į R. atsakymą, kad jos niekas paso neprašė ir kodėl tyrėja teikia informaciją R. J., tyrėja atsako, kad R. su P. bendrauja ir viską sužino iš R. J. P.. Apelianto nuomone, šie faktai parodo, kad tyrimas ir teismo procesas nuo pat pradžių buvo neobjektyvus ir šališkas.

2.8. Pažymi, jog Psichiatrijos ekspertizei nepateikta gynybos medžiaga ir klausimai. Teigia, kad nors prokuratūra, turėdama teismo medicinos eksperto išvadą, paneigiančią P. ir J. parodymus ir dienoraščio įrašus, BodyCam įrašą, kuriame matosi G. kambario netvarka, patvirtinančius jo ir R. M. parodymus ir paneigiančius G. melą, kad konfliktas kilo tik dėl to, kad jis rado supuvusį maistą, vis tiek teikia užduotį ekspertams.

2.9. Nurodo, kad teismas nepateikė išklausymui Ž. S. ir R. M. telefoninio pakalbio, kuriame Ž. S. įvardija R. J. ir E. J. planus ir vykdomus veiksmus G. globos gavimo atžvilgiu, bei Ž. S. sutuoktinės ir paties Ž. S. baimės, kad su jais G. ir R. J. gali pasielgti kaip su Š. M.. Taip pat šiame pokalbyje Ž. S. dalinasi informacija apie tai, kad kai jis pasiūlė G. susitaikyti su Š.. Apelianto teigimu, tai atskleidžia, kad G. žino, kad daug prišnekėjo to, ko nebuvo, nes priešingu atveju, ji būtų galėjusi su juo susitaikyti.

2.10. Pažymi, jog nuo 2021-03-15 iki 2021-07-21 psichiatrinės ekspertizės atlikimo, G. S. gyveno pas priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusius žmones, kurie teisme davė faktinių aplinkybių neatitinkančius parodymus. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad G. S. 4 mėnesius gyveno pas suinteresuotus, jį nuteisti, asmenis, kurie turėjo galimybę padėti jai tendencingai pasiruošti psichiatrinės ekspertizės atlikimui. Atkreipia dėmesį, kad Psichiatrinės ekspertizės išvadoje yra nurodoma, kad G. galėjo būti daromas (darytas) poveikis neatskleisti bylos aplinkybių. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į R. M. nurodytas aplinkybes dėl G. S. diagnozuoto streso, kad vaikas (duomenys neskelbtini) gyvenęs kartu su mama be tėčio, atėmimas iš mamos jai sukėlė stresą.

2.11. Apelianto teigimu, G. S. liudytojų D. P., R. J. P., R. L. P., R. J., E. J., V. J., K. J. nebendravimo tarpusavyje ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu, sudarė sąlygas liudytojams suderinti parodymus, taip iš jo prokuratūra ir teismas atėmė teisę į objektyvų ir nešališką ikiteisminį tyrimą ir teismo procesą. Teigia, kad teismas grindžia jo kaltę minėtų liudytojų parodymais, net neatsižvelgdamas į tai, kad liudytojai sakė, kad jie nėra matę jo smurtaujančio, bet žino tai iš G., D. pasakymų. Taip pat jo kaltė grindžiama parodymais liudytojų, nepateikiančių jokių faktinių objektyvių duomenų. Nurodo, kad liudytoja L. N. nepateikė jokio oficialaus dokumento, patvirtinančio, kad ji kada nors savalaikiai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos atitinkamus asmenis dėl pastebėto netinkamo G. S. patėvio elgesio G. S. atžvilgiu. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) mokyklos rašte ir (duomenys neskelbtini) charakteristikoje apie tokį pedagogų ar mokyklų bendruomenės narių kreipimą informacija nėra pateikta. Pasak apelianto, tai rodo, kad L. N. duodami neigiami parodymai Š. M. ir R. M. atžvilgiu kelia rimtą realią abejonę dėl jų atitikimo tikrovei.

2.12. Teigia, kad V. J. nurodė, jog G. yra labai gudri, mokanti išsisukti iš visų situacijų, G. yra maištininkė, už save pastovinti. Specialistė-psichologė A. B. nurodė, kad G. pati imasi iniciatyvos ir pradeda kontroliuoti aplinką. G. psichologei yra sakiusi, kad jeigu jai reikės gyventi su biologiniu tėčiu, ji padarys taip, kad atvyktų policija ir grįš pas senelius. Šios aplinkybės, pasak apelianto, nepasirodė reikšmingos, sprendžiant dėl nukentėjusiosios mažametės G. S. polinkio manipuliuoti bei dėl jos parodymų patikimumo. Teigia, kad Vaiko teisių specialistė J. S. yra globėja. Ji globoja svetimus vaikus. Todėl apeliantas neatmeta galimybės, kad ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi, t. y. ji gali būti suinteresuota pasiimti G. globai.

2.13. Apelianto teigimu, teismas nepašalino prieštaravimų, susijusių su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. su jo gyvenamąją vieta, nusikalstamos veikos padarymo vieta. Nurodo, kad teismas nustatė, kad jis padarė nusikalstamas veikas tuo metu, kai jis adresu: (duomenys neskelbtini), negyveno. Be to, darė nusikalstamas veikas adresu: (duomenys neskelbtini), kai liudytojai davę parodymus prieš jį ten nebuvo ir negalėjo matyti. Pažymi, jog byloje nustatyta, kad jis išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 19 d., tai patvirtina medicininė pažyma (ji pridėta prie bylos), foto nuotraukos (pridėtos prie bylos), R. M. parodymai teismo proceso metu. Jis fiziškai nebuvo kartu su G., adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., ir negalėjo atlikti jam inkriminuojamų veikų prieš G. S..

2.14. Taip pat apeliantas nurodo, jog nuosprendyje rašoma, kad jis smurtavo prieš G. ir tuo metu, kai jis su R. M. dalyvavo R. M. pasiruošimo gimdymui ir gimdymo bei pogimdyminėje veikloje nuo (duomenys neskelbtini). Jis 2019-05-14 – 2019-05-16 buvo su R. M. gimdymo namuose, vyko į darželį pateikti prašymą, kad priimtų ką tik gimusią dukrą į darželį, vyko į Metrikacijos skyrių užregistruoti vaiką, vyko į darbovietę pateikti prašymo dėl atostogų gimus vaikui suteikimo. O G. S. tuo metu dalyvavo ugdymo procese (duomenys neskelbtini) mokyklos ugdymo veikloje.

2.15. Teigia, kad byloje nustatyta, jog liudytojas D. P. nuo 2020-11-23 išsikraustė gyventi adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jam inkriminuojamų veikų nuo 2020-11-23 iki 2021-03-15, adresu: (duomenys neskelbtini), liudytojas fiziškai matyti ir girdėti neturėjo galimybių. Liudytojai R. J. P., R. L. P., R. J., E. J., V. J., K. J., nuo 2019-05-19 iki 2021-03-15, nėra buvę adresu: (duomenys neskelbtini), todėl matyti jį darantį jam inkriminuojamas veikas, fiziškai negalėjo. E. J., K. J., V. J. yra buvusios atėjusios į svečius tik per G. gimtadienį – (duomenys neskelbtini), ir birželio pabaigoje, kai G. perdavė jos tėčio dovaną. Tuo metu joks konfliktas tarp G. S. ir jo nevyko. Todėl tvirtina, kad liudytojai R. J. P., R. L. P., R. J., E. J., K. J., V. J., laikotarpiu nuo 2019-05-19 iki 2021-03-15, o D. P. laikotarpiu nuo 2020-11-23 iki 2021-03-15, neturėjo jokių fizinių galimybių matyti ir girdėti jam inkriminuojamų veiksmų. Pažymi ir tai, kad liudytoja L. N., buvusi G. S. (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytoja 2016-2020 metais, parodė, kad jokių įtartinų sužalojimų ant G. nematė. (duomenys neskelbtini) 2021-03-17 G. S. charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos apie G. S. namiškių psichologinio ar fizinio smurto apraiškas nepateikiama.

2.16. Teigia, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai grindė mažametės G. S. dienoraščio duomenimis. Atkreipia dėmesį į tai, kad dienoraštis neturi datų ir pagal dienoraštį teismas negalėjo nustatyti laikotarpio nei metų laiko, nei mėnesio, tarpušvenčio, savaitės, dienos tikslumu. Pažymi tai, kad teismo posėdžio metu liudytoja R. M. nurodė, kad G. jokio dienoraščio nerašė. D. P. parodė, kad nežinojo, jog G. turi dienoraštį, t. y. gyvendamas kartu su G. (duomenys neskelbtini) metų, nėra matąs G. rašančios dienoraščio. Teigia, kad V. J. galėjo matyti G. S. rašančią dienoraštį tik nuo 2021-03-15, kai G. S. buvo perduota laikinai globai R. J. P.. Visi liudytojai tiek duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu, turėjo realią galimybę skaityti dienoraščio įrašus, jo fotonuotraukose, kurias turėjo R. J..

2.17. Nurodo, kad dėl G. S. rankos lūžio, teismas jo kaltę nustatė remdamasis prieštaringais įrodymais, t. y. P. laišku ir liudytojų parodymais, G. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjai, kad jis laikė jos ranką ir atlenkė jai riešą. Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, jog G. ranką susižalojo plaudama grindis, t. y. paslydusi ir kritusi. Taip pat atmetė ir R. M. parodymus, kad G. krito plaudama grindis. Pažymi, jog K. J. patvirtino, kad G. S. jai sakė, kad bėgo ir paslydo, R. J. P. parodė, kad D. P. jam pasakė, kad G. susižeidė bėgdama namuose“, kad G. jam pasakė, kad paslydo ir krito. V. J. parodė, kad ji nėra mačiusi Š. M. smurtaujančio. Teismo medicinos ekspertas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dešinio stipinkaulio lūžio nustatė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek netiesioginės traumos (griuvimo) metu atsitrenkiant plaštakos ar riešo sritimi į kietą buką daiktą arba paviršių. Apelianto teigimu, ši išvada patvirtina R. M. ir jo pateiktus paaiškinimus dėl G. susižalojimo aplinkybių. 2019-05-28 11:21 val. (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašyme gydytojas vaikų chirurgas L. K. anamnezėje užfiksavo „Skauda dešinį riešų, griuvo vakar“. Teigia, jog gydytojui vaikų chirurgui L. K. įtarimų vaiko pateikiamas paaiškinimas, kaip ji griuvo, nesukėlė. Apelianto įsitikinimu, P. ir J., dažnai klausinėdami G. dėl rankos lūžio, darė jai spaudimą, norėdami išgirsti jų trokštamą patvirtinimą, kad ne pati G. susilaužė ranką. G. S., patirdama tokį spaudimą iš K. J., V. J., E. J., abiejų senelių P., norėdama įtikti J. ir P., kurie susipykę su R. M. ir juo, buvo priversta pateikti vis kitokią versiją.

2.18. Dėl 2021 m. kovo 15 d. įvykio apeliantas pažymi, jog G. S. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2021-03-15 G. S. diagnozuotas kaklo raiščių patempimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių (traumavimo požymių, nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo masto).

2.19. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nesprendė dėl liudytojų R. J., E. J., K. J., V. J., R. J. P., R. L. P. parodymų melagingumo ir nepatraukė jų baudžiamojon atsakomybėn. Be to nepagrįstai neįžvelgė minėtų liudytojų atliktų teisei priešingų veiksmų G. S., D. P., R. M. ir ypatingai jo atžvilgiu, (nepilnamečių įraukimas į šmeižtą, galimas vertimas duoti melagingus liudijimus prieš mamą ir patėvį, psichologinis smurtas, neteisėtas vaiko nusavinimas).

2.20. Apelianto tvirtinimu, teismas neatsižvelgė į liudytojų tikslus (mažametės G. globos teisių gavimo R. L. P. ir R. J. P. arba E. J.) bei liudytojų suplanuotą minėtų tikslų įgyvendinimą. Nurodo, kad Teismas posėdžių metu neišklausė į bylą pateikto telefoninio pokalbio R. M. su Ž. S., kuriame Ž. įvardina, kad viską suorganizavo R. J., turintis pažįstamų Vaiko teisės, kad liepta Ž. nesikišti, kad jie viską tvarko ir kad Ž. nuomone jie siekia gauti G. globą dėl pinigų.

2.21. Teigia, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, kad nukentėjusiajai nustatytą nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą (kodas F43.8) - kitas reakcijas į stiprų stresą, sąlygojo būtent jo neteisėti veiksmai. Šio sutrikimo atsiradimą galėjo įtakoti ikiteisminio tyrimo procesas, prasidėjęs 2021-03-15, suaugusiųjų, siekiančių keršto jam, įtaka viso proceso metu (supažindinimas su bylos duomenimis (R. J. P. parodymai), nuomonių, patarimų išsakymas, konfliktiški, atšalę santykiai su mama, jos atskyrimas nuo motinos, mažametės įtraukimas į suaugusiųjų konfliktus ir pan.).

2.22. Taip pat apeliantas nurodo, kad byloje ne tik neįrodyta, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet ir nenustatytas esminis tęstinės nusikalstamos veikos elementas – vienas sumanymas, t. y. vieninga tyčia, turint iš anksto susiformavusį sumanymą smurtauti prieš nukentėjusiąją. Pažymi, kad kaltinime nurodyti jo galimai padaryti smurtiniai veiksmai laiko atžvilgiu labai nutolę vienas nuo kito. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nėra jokio pagrindo jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas laikyti viena tęstine nusikalstama veika.

2.23. Apelianto teigimu, šioje byloje nėra surinkta įrodymų nei objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis kaltas dėl man inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos padarymo, todėl jis yra nuteistas nepagrįstai.

2.24. Nurodo, kad teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, jam iš valstybės priteistinos išlaidos patirtos advokato paslaugoms per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki bylos išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme. Pažymi, kad atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidų advokato pagalbai dydis nėra maksimalus. Rekomendacijų 7 p. ir 8.19 p. nustatytas priteistinas maksimalus užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo ikiteisminėse institucijose valandą yra 159,81 Eur (1598,10x0,1), maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo surašymą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme pagal rekomendacijų 8.10 punktą yra 2716,77 Eur (1598,10x 1,7).

3. Teismo posėdyje nuteistasis Š. M. ir jo gynėja advokatė S. Balčiūnienė prašė nuteistojo Š. M. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, nepagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, ignoravo jį teisinančias esmines aplinkybes, pažeidė in dubio pro reo principą, nes visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, jo kaltę grindė priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusių liudytojų subjektyviais parodymais.

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi liudytoją R. M., sutinka su nuteistojo Š. M. skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tirdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, nepašalino esančių prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose, jų nelygino su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl Š. M. kaltės.

6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir pripažindamas Š. M. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktą, iš esmės rėmėsi mažametės nukentėjusiosios G. S. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jos nurodytomis aplinkybėmis ekspertėms, atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, policijos pareigūnei K. M., liudytojų J. S., R. J., E. J., K. J., V. J., R. J. P., D. P. parodymais, R. J. pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokoluose G. S. rašytame dienoraštyje užfiksuotomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios G. S. parodymus laikė patikimais, nurodydamas, jog jos parodymus patvirtina liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai bei teisme apklaustos teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė ir psichologė ekspertė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu Š. M. būtų atlikęs smurtinius (tiek traktuojamus kaip fizinis, tiek kaip psichinis smurtas) veiksmus.

7. Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis matyti, jog pagal gautą pranešimą, kad patėvis Š. M. ilgą laiką smurtauja prieš nepilnametę G. S., neduoda jai valgyti, muša, neprižiūri, atvykusiai policijos pareigūnei K. M. nukentėjusioji G. S. nurodė, kad kilusio žodinio konflikto metu patėvis Š. M. sugriebė jai už plaukų ir juos patempė. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja K. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji bendravo su mergaite ir nurodė, kad mergaitė buvo išsigandusi, ji paklausė mergaitės, ar ji bijo mamos, ar policijos, mergaitė atsakė, kad policijos, paprašė, kad mama paliktų kambarį. Paklausė mergaitės kas atsitiko, mergaitė nurodė, kad paliko maistą kambaryje, jis pradėjo smirdėti, jai mama ir patėvis liepė susitvarkyti. Patėvis jai suėmė už plaukų ir patempė į viršų, jai skaudėjo. Mergaitė sakė, jog jai neleidžia susitikti su seneliais, nors ji to nori, sakė, kad ji konfliktuoja su patėviu. Liudytoja taip pat nurodė, kad akivaizdžių sužalojimų pas mergaitę ji nepastebėjo, nesimatė išpeštų plaukų. Tokias aplinkybes liudytoja K. M. buvo nurodžiusi ir 2021-03-15 tarnybiniame pranešime, jos parodymus patvirtina ir 2021-03-15 policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti įrašai bei jų apžiūros protokole užfiksuota situacija (1 t., b. l. 23–24, 2 t., b. l. 169–173).

8. Iš 2021-03-15 gydytojo vaikų chirurgo įrašo matyti, kad mergaitės teigimu, patempė už plaukų ir pastūmė už kaktos patėvis, skauda kaklą atlošiant (3 t., b. l. 61). Liudytojas R. J. parodė, kad G. pasakojo, jog patėvis radęs sugedusį maistą, kurį ji buvo pasislėpusi, pradėjo tą maistą mėtyti, tampė jai už plaukų. Liudytoja apklausta liudytoja E. J. taip pat nurodė, kad G. pasakojo, kad tą dieną Š. ją tampė už plaukų, skriaudė.

9. Taigi, tiek į įvykį atvykusiai policijos pareigūnei, tiek ir vizito pas vaikų chirurgą metu bei liudytojams R. J. ir E. J., nukentėjusioji G. S. buvo nurodžiusi, kad dėl sugedusio maisto, kurį buvo pasislėpusi, kilo konfliktas su Š. M., kuris ją tampė suėmęs už plaukų. Tačiau apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji G. S. nurodė, kad patėvis radęs paslėptą maistą ir liepęs staiga susitvarkyti, tuo maišiuku trenkė jai per veidą – į dešinę žando pusę ir plaukus, maisto turinys išsitaškė ant sienos. Atliekant teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, nukentėjusioji G. S. apie 2021-03-15 įvykį paaiškino, kad patėvis žiūrėjo kaip ji tvarkosi, ištraukė kuprinę ir joje rado maišelį, paklausęs „kas čia“, trenkė per veidą, maisto turinys išsitaškė ant sienos kaip vėmalai. Liudytojai K. J. nukentėjusioji G. S. sakė, kad jai skauda kaklą ir nosį, sakė, kad lyg tai jai tempė už plaukų ir buvo prispaustas veidas su batu prie grindų. Liudytojas D. P. parodė, kad G. pasakojo, jog ji susipyko su Š., negavo valgyti, po to Š. rado paslėptą maistą, jai vos nesulaužė nosies, sakė, kad gavo per veidą iš rankos. Liudytoja V. J. parodė, kad jai G. sakė, jog Š. M. ją tampė už plaukų, trenkė su maistu per veidą. Liudytojas J. S., kuri su G. S. bendravo praėjus dviem dienom po 2021-03-15 įvykio, parodė, kad G. jai pasakojo, jog patėvis bulvių maišeliu, kurį rado jos slaptavietėje, jai trenkė, po to suėmė jai už kaklo ir stipriai palenkė.

10. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis Š. M. kategoriškai neigė smurtavęs G. S. atžvilgiu, nurodydamas, kad G. su maišeliu, kuriame buvo maistas, netrenkė, jos galvą buvo tik švelniai pasukęs, jos nelenkė ir jai jokio sužalojimo padaryti negalėjo. Tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme, tiek ir duodama parodymus apeliacinės instancijos teisme, liudytoja R. M. nurodė, kad ji girdėjo pakeltus balsus dėl nesusitvarkymo. Kai Š. išėjo iš G. kambario, G. taip pat išėjo paaugliškai iškėlusi galvą, pasiėmė skudurą, šiukšlių maišų ir nuėjo tvarkytis. Ji nesiskundė, kad Š. ją nuskriaudė. Liudytoja tvirtino, kad Š. niekada prieš G. nesmurtavo.

11. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju be nukentėjusiosios G. S. ir Š. M. bei R. M., tiesiogiai Š. M. galimai atliekamus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją mačiusių asmenų nėra. Taigi šiuo atveju itin svarbūs yra pačios mažametės nukentėjusiosios parodymai. Tačiau šiuo aspektu pažymima, jog nors mažametės nukentėjusiosios parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai, tačiau mažametės nukentėjusiosios parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, mažametės nukentėjusiosios parodymai negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu. Nukentėjusiosios G. S. parodymų teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, analizuojant liudytojų parodymus, kitus išvestinius įrodymus, kuriuose yra tam tikros informacijos apie nukentėjusiosios pasisakymus dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto. Taip pat būtina atsižvelgti ir į susiklosčiusius santykius šeimoje, nesutarimus tarp suaugusių asmenų, kokioje aplinkoje auga vaikas. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar tikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie Š. M. jos atžvilgiu naudojamą smurtą, vertinant jos parodymų patikimumą, turi būti vertinamos ir pačios mažametės G. S. jaučiamos nuoskaudos dėl patėvio elgesio, namuose nustatytų taisyklių, uždraudimo bendrauti su seneliais ir kitais artimaisiais, didesnio mamos dėmesio skiriamo jų šeimoje esantiems mažiesiems vaikams, susilpnėjusio jos ryšio su mama, kurias nukentėjusioji išsakė tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai J. S., savo buvusiai mokytojai L. N., tiek ir ekspertėms, atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Tai, kad G. jaučia nuoskaudas dėl patėvio, mamos elgesio, išsikraustymo iš senelių namų, išgyvena dėl mamos, senelių, tetos santykių, nurodyta ir specialistės – psichologės A. B. 2021-10-19 paaiškinimų protokole (2 t., b. l. 131–134).

12. Be to, abejoti nukentėjusiosios G. S. parodymų patikimumu duoda pagrindo ir pačios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės ekspertizės metu – „kad tada, kai buvo mažesnė, sugebėdavo ligų prisigalvoti, jog buvo apgavusi mamą, kad iš ausies bėga kraujas, jog ji yra velnių priėdusi, ji galvojo apie tai, kad reikėtų pasitreniruoti nualpti – kai Š. ką nors padarytų, aš tipo nualpau“, liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad G. yra labai gudri, mokanti išsisukti iš visų situacijų (2 t., b. l. 87).

13. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo besąlygiškai tikėti mažametės nukentėjusiosios G. S., turinčios akivaizdų priešiškumą nuteistajam Š. M., parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai, ir tokie jos parodymai savaime negali būti vertinami kaip pakankamas Š. M. kaltės įrodymas. Be to, kaip jau buvo nurodyta, liudytoja K. M., kuri bendravo su nukentėjusiąja G. S., nurodė, kad mergaitė buvo išsigandusi, sakė jog bijo atvykusios policijos. Taip pat liudytoja tvirtino, kad ant mergaitės jokių sužalojimų nesimatė, ji nematė išpeštų plaukų.

14. Nukentėjusiosios G. S. parodymų nepatvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. S. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2021-03-15 diagnozuotas kaklo raiščių patempimas sužalojimas nevertinamas, kadangi diagnozė paremta objektyviaisiais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Be to, kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji yra turėjusi kaklo traumą, todėl kaklas yra jautrus. Vertinant aptartus įrodymus, visgi daryti kategoriškos išvados, jog būtent smurtiniais fiziniais nuteistojo Š. M. veiksmais buvo padarytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2021-03-15 G. S. diagnozuotas kaklo raiščių patempimas, kuris paremtas tik objektyviais simptomais, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima.

15. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados ir dėl kitų Š. M. inkriminuotų smurtinių fizinių veiksmų nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu, kurie iš esmės paremti tik pačios nukentėjusiosios G. S. parodymais, kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių tiek jų teisingumu, tiek ir jos suinteresuotumo bylos baigtimi, tame tarpe ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys iš esmės nepatvirtina.

16. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji G. S. nurodė, kad rankos išnirimas buvo 2019 m. gegužės ar birželio mėnesį. Tai buvo namie (duomenys neskelbtini), koridoriuje. Patėviu nepatiko jos balso tembras, ji taip mano. Pasisveikino su mama, bet nepasisveikino su patėviu, nes jo nematė, nežinojo, kad grįžo. Ji ruošėsi sakyti, bet jis pasakė: „ar nereikia su visais pasisveikinti?“. Bandė ištraukti ranką. Jis laikė jos ranką ir atlenkė jos riešą. Jai skaudėjo, ji verkė. Patėvis liepė pasakyti, kad čiužinėjo namuose su kojinėmis, paslydo, krito ir išsinarino. Ji bijojo sakyti tiesą. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad be to, kad patėvis laužė jai rankos riešą, trenkė maišeliu per veidą, palenkė kaklą, jis taip pat trenkė jai į pilvą, mėgdavo už plaukų tampyti. Patėvis yra sudavęs jai diržu 3-5 kartus. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), gavo diržu 2 kartus, o kai (anksčiau) gyveno pas senelius – 3-5 kartus.

17. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintu šias nukentėjusiosios G. S. nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra surinkta. Nors nukentėjusiosios G. S. parodymus apie Š. M. fizinius smurtinius veiksmus patvirtina liudytojai R. J., V. J., K. J., E. J., R. J. P., J. S., L. N., tačiau pažymėtina tai, kad šias aplinkybes liudytojai sužinojo iš pačios nukentėjusiosios pasakojimų. Be to, kaip nurodė liudytojai R. J., V. J., K. J., E. J., R. J. P., jie smurtaujančio Š. M. nematė, t. y. nematė, kad Š. M. būtų smurtavęs prieš G. S.. Liudytojai tik patvirtino matę sužalotą G. S. ranką, tačiau kokiomis aplinkybėmis ranka buvo sužalota, jiems tik žinoma iš pačios nukentėjusiosios pasakojimų, kad Š. M. sugriebęs jai už dešinės rankos ją suspaudė ir pasuko. Tačiau šias rankos sužalojimo aplinkybes paneigia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad mažai tikėtina, jog G. S. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas klausime nurodytu būdu (suėmus už rankos ir paspaudus arba pasukus arba ją tempiant). Specialisto išvadoje nurodoma, kad G. S. nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir netiesioginės traumos (griuvimo) metu atsitrenkiant plaštakos ar riešo sritimi į kietą buką daiktą arba paviršių, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2019-05-28 (1 t., b. l. 106–107).

18. Nors liudytojas D. P. tvirtino matęs kaip Š. M. nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu naudojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, tačiau analizuojant šio liudytojo parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, matyti, jog dėl Š. M. smurtinių fizinių veiksmų nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu buvo nenuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. P. tvirtino, kad G. jam nesakė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) ją būtų mušęs Š. M.. Taip pat nurodė, kad atsikrausčius į (duomenys neskelbtini), iš pradžių 2 mėnesius buvo viskas gerai, po to prasidėjo sankcijos tiek jam, tiek ir G., neleisdavo išeiti iš kambario, pradėjo neleisti susitikti su seneliais, trukdė bendrauti su pusseserėmis, dėde, teta. Tvirtino, kad po persikraustymo į (duomenys neskelbtini), rudens pabaigoje, jis buvo savo kambaryje, kai išgirdo G. klykiant „skauda“, sakė „atsiprašau“, G. skundėsi tiek jam, tiek mamai, kad skauda dešinės rankos riešą, kad negali jo pajudinti, pasakė, kad Š. suėmė už riešo, arba pasuko už rankos, tiksliai nepamena. Tada Š. su mama nuvažiavo į ligoninę, G. buvo uždėta langetė (2 t., b. l. 64–66). Tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. P. G. S. rankos sužalojimo aplinkybes nurodė kitokias, kad jis matė, kai G. ranka buvo gipse, suprato, kad G. bėgo nuo Š., jis ją vijosi ir per stipriai suėmė už riešo, taip ranką sužalojo, tik neprisimena, ar jai buvo lūžis, ar buvo tik išnarinta. Taigi apklausiamas teisme liudytojas nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, jog jis buvo namuose tuo metu, kai Š. M. sužalojo G. S. ranką. Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad Š. atėjęs į kambarį trenkė G. į pilvo/krūtinės sritį, nes ji po smūgio susilenkė, G. pasakė „ai, skauda“, po smūgio buvo tarsi pridusimo garsas. Iš G. žino, kad Š. jai ne kartą tampydavo už plaukų, pats matė porą kartų, t. y. matė, kaip jis prieidavo ir patempdavo už plaukų. Daugiau smurto atvejų nežino ar būdavo, tik girdėdavo G. sakant „ai, skauda“ ir „atsiprašau“. Apklaustas teisme liudytojas D. P. tvirtino, kad Š. M. mušdavo G., porą kartų tai pats matė, porą kartų girdėjo, mušdavo ir diržu, ir rankomis, suduodavo per šonus, tampydavo už plaukų, taip buvo baudžiama už neklausymą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, be jokių abejonių, pastebi, kad mažametės nukentėjusiosios G. S. parodymus patvirtinančio liudytojo D. P. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra esminių nesutapimų. Be to, liudytojo D. P. parodymų teisingumu ir jo suinteresuotumu bylos baigtimi, leidžia abejoti ir paties liudytojo bei Š. M. tarpusavio santykiai. Liudytojas D. P. patvirtino, kad su Š. M. jis nesutarė, porą kartų buvo susimušę, nuo to laiko jų ryšiai visiškai nutrūko, ko neneigė ir pats nuteistasis Š. M.. Taigi nekyla abejonių, kad dėl priešiškų santykių su Š. M., liudytojas galimai siekė apkalbėti nuteistąjį, jog jis atliko smurtinius veiksmus mažametės nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu. Be to, versija, kad G. S. ranką sužalojo Š. M., nurodyta tik tada, kai D. S. jau buvo perduota seneliams, nors liudytojų R. J., V. J., K. J., E. J., R. J. P., D. P. teigimu, šios aplinkybės jiems buvo žinomos (kilę dėl to įtarimų) anksčiau. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra svarbios vertinant minėtų liudytojų apklausų metu nurodytas aplinkybes.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejonių dėl Š. M. smurtinių veiksmų nepašalina ir nukentėjusiosios D. S. rašytame dienoraštyje nurodytos aplinkybės. Analizuojant dienoraščio turinį matyti, kad jame aprašomos ne tik Š. M. inkriminuotos veikos aplinkybės, bet ir kiti Š. M. smurtiniai veiksmai – „Š. visą laiką mane muša, visą laiką trenkia į dantis ir į galvą“ ir t. t., aprašomi jos pamąstymai apie gyvenimą, apie mamą ir pan., nurodomos datos kada galimai šie įrašai dienoraštyje padaryti, tačiau nustatyti, ar šie įrašai buvo padaryti būtent tuo metu, kai nukentėjusiosios teigimu ji patyrė fizinį smurtą iš Š. M., nėra galimybės. Nors liudytojai R. J., V. ir K. J., nurodė, kad G. pildė dienoraštį, tačiau šių aplinkybių nepakanka nustatyti, ar įrašai dienoraštyje buvo padaryti būtent jame nurodytomis datomis, po galimai patirto smurto.

21. Kaip matyti iš Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų, kad G. S. konstatuojamas laikinojo pobūdžio psichikos sutrikimas formavosi palaipsniui ir yra siejamas su įtariamojo elgsena apskritai (taip pat ir su byloje tiriamais įtariamojo veiksmais), t. y. tiriamosios ir liudytojų parodymai bei ekspertizės metu duoti paaiškinimai atspindi ne tik fizinio smurto epizodus, bet ir tiriamosios pastoviai, sistemingai patiriamą psichologinį smurtą (itin griežti reikalavimai šeimoje laikantis tvarkos, neadekvačios, neproporcingos, žeminančios, menkinančios tiriamosios asmenybę nuobaudos). Nustačius, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotinos išvados, kad Š. M. pakankamai ilgą laikotarpį smurtavo nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu, teisėjų kolegija visgi neturi sutikti ir su tuo, kad būtent Š. M. itin griežti reikalavimai šeimoje laikantis tvarkos, neadekvačios, neproporcingos, žeminančios, menkinančios nuobaudos, buvo priežastiniu sukėlė G. S. psichikos sutrikimą. Kaip nurodyta minėtame ekspertizės akte, kaip nurodė teisme apklaustos ekspertės, jog R. D. ir A. Š., jog nukentėjusiosios G. S. psichinei būsenai įtakos turėjo ir nepalaikanti ir smerkianti dabartinė mamos pozicija. Be to, kaip paaiškino specialistė – psichologės A. B., kad labiausiai psichologiškai G. S. galėjo paveikti pykčiai tarp suaugusiųjų šeimos narių: jos senelių, mamos ir jos tetos. Taip pat specialistė paaiškino, jog G. labai paveikė jaunesnio brolio ir sesers gimimas, ji jaučia nuoskaudą, kad jaunesnis brolis ir sesutė turi mamą ir tėtį, o ji teturi tik mamą. Iš 2021-04-16 pateiktos informacijos apie šeimą matyti, kad dėl nutrūkusio bendravimo su seneliais ir kitais artimaisiais G. jautė nepasitenkinimą, pyktį, ji mamos ir Š. M. atžvilgiu buvo nusiteikusi priešiškai, maištauja prieš esamas taisykles namuose. Vertinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog būtent Š. M. elgesys turėjo įtakos jos psichinei būsenai, nes kaip jau ir buvo minėta, G. S. psichologinės būsenos pablogėjimui turėjo įtakos ir kiti, anksčiau aptarti, veiksniai. Be to, išklausius byloje esančius garso įrašus, juose gana aiškiai girdimas G. S. mamos balsas liepiantis G. tvarkyti kambarius, plauti grindis, ir tik vėliau girdisi Š. M. balsas. 2021-04-16 pateiktoje informacijoje apie šeimą nustatyti rizikos veiksniai: socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, tėvų ir vaikų santykių problemos, t. y. nesusikalbėjimas, pasitikėjimo stoka, pagarbos vienas kitam trūkumas, griežta kontrolė vaiko atžvilgiu, nepilnas vaiko poreikių tenkinimas. Būtent šie nustatyti šeimos rizikos veiksniai neleidžia spręsti, jog Š. M. veiksmuose dėl galimo psichologinio smurto G. S. atžvilgiu panaudojimo neįžvelgiama jo subjektyviosios pusės, t. y. tyčios.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

23. Pažymima, kad nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, kurių negalima paneigti ar pašalinti byloje surinktais įrodymais, būtų vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens, šiuo atveju, nuteistojo Š. M. naudai. Todėl, priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotiną išvadą, jog Š. M. smurtavo nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu, ar būtent Š. M. tyčiniais tęstiniais nusikalstamais veiksmais G. S. buvo padarytas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas. Kaip jau buvo minėta, nors nuteistojo Š. M. elgesys, jo kategoriški reikalavimai, nurodymai, balso tono pakėlimas, nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu buvo netinkami, tačiau tokie jo veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir Š. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

24. Kadangi Š. M. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 44,17 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, susidariusios teikiant nukentėjusiajai G. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paliekami nenagrinėti.

25. Pagal BPK 105 straipsnį iš Š. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą dėl 784,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. S. pirmosios instancijos teisme negali būti išieškomos.

26. Š. M. apeliacinio skundo prašymas priteisti iš valstybės Š. M. naudai išlaidas patirtas advokato paslaugoms per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki bylos išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme, tenkinamas.

27. Kaip numatyta BPK 106 straipsnio 3 dalyje, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Š. M. patyrė iš viso 4385 Eur dydžio išlaidas advokatės S. Balčiūnienės teisinėms paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais – teisinių paslaugų sutartys, sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitai, mokėjimų nurodymai (5 t., b. l. 45, 46, 47, 48, 49–50, 51, 52, 53–54, 55, 56, 6 t., b. l. 95, 96) ir, įvertinus nagrinėjamos bylos apimtį, joje keltų teisinių klausimų sudėtingumą laikytinos pagrįstomis.

29. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Š. M. priteistinų išlaidų dydžio atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamus maksimalius dydžius, taip pat į Š. M. suteiktas teisines paslaugas (susipažinimas su bylos medžiaga, dokumentų analizė, konsultacijos, gynyba ikiteisminio tyrimo metu, teisme, dokumentų teismui rengimas, pasiruošimas teismo posėdžiams, baigiamosios kalbos rengimas, susipažinimas su nuosprendžiu, apeliacinio skundo koregavimas, pasiruošimas teismo posėdžiams, baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teisme paruošimas), bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių. Esant šioms aplinkybėms, Š. M. iš valstybės priteistina 4385 Eur jo patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįstos ir nėra per didelės.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Š. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Š. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiosios G. S. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl dėl 44,17 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, susidariusios teikiant nukentėjusiajai G. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, palikti nenagrinėtu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą dėl 784,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. S. priteisimo atmesti.

Priteisti Š. M. iš valstybės 4385 Eur patirtų proceso išlaidų advokato darbui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimą.

Daiktinius įrodymus – dienoraštį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2021-10-19 kvitą serija (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2021-08-02 kvitą serija (duomenys neskelbtini), grąžinti nukentėjusiajai G. S. (per jos atstovą pagal įstatymą); kompaktinius diskus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.