- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-584-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42065-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Via Sportas“
- Atsakovas
- A. K., UAB „Sigreta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Via Sportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Via Sportas“ patikslintą ieškinį atsakovams A. K. ir UAB „Sigreta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Via Sportas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir UAB „Sigreta“ 310 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo pastato (duomenys neskelbtini), komercinę dalį bei dalį pastato gyvenamųjų patalpų. Ieškovo nuosavybės teise valdomose patalpose įrengti komercinės dalies inžinerinių sistemų komunikacijos bei valdymo skydai. Pastato bendrųjų objektų valdymui įsteigta namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, jos pirmininku išrinktas atsakovas A. K. (toliau – ir bendrijos pirmininkas). Bendrijos pirmininko nurodymu UAB „Sigreta“ darbuotojams 2017-07-07 vykdant pastato gyvenamosios dalies vaizdo stebėjimo sistemos instaliacijos darbus buvo pažeistos ieškovui priklausančios komercinės dalies inžinerinių sistemų komunikacijos (priešgaisrinės signalizacijos sistema, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos). Ieškovas ėmėsi priemonių gedimui šalinti, darbams atlikti samdė UAB „Eldina“. Tačiau šio rangovo darbuotojams 2017-07-13 atvykus atlikti gedimų šalinimo darbų, pastato gyvenamosios dalies saugos tarnybos UAB „Sigreta“ darbuotojas atsisakė įleisti į ieškovui priklausančias patalpas. UAB „Sigreta“ darbuotojas nurodė, kad veikia bendrijos pirmininko nurodymu. Ieškovo užsakymu UAB „Eldina“ 2017-07-19 vykdė pažeisto komercinės dalies priešgaisrinės automatikos skydo maitinimo kabelio keitimo darbus. Apie vykdomus darbus ieškovas elektroniniu paštu informavo tiek saugos paslaugas teikiantį atsakovą UAB „Sigreta“, tiek namo administratorių UAB „Santermita“. Bendrijos pirmininko nurodymu atsakovo UAB „Sigreta“ darbuotojas uždraudė patekimą į ieškovui priklausančias patalpas, prie ieškovui priklausančios įrangos, buvo užkirstas kelias atlikti sistemų remonto ir derinimo darbus. 2017-07-19 į ieškovo patalpas nebuvo įleisti ir ieškovo užsakymu atvykę UAB „Vakrita“ darbuotojai, kurie turėjo atlikti komercinės dalies vėdinimo, kondicionavimo bei priešgaisrinės signalizacijos sistemų paleidimo ir patikrinimo darbus. Dėl trukdymo atstatyti inžinerinių sistemų darbą, darbuotojų prastovų bendrovė patyrė žalą. Nuostoliai sudaro išlaidos bendrovės pasamdytų rangovų paslaugoms apmokėti – rangovas UAB „Eldina“ priskaičiavo 250 Eur (suma be PVM) užmokestį už prastovas, rangovas UAB „Vakrita“ pateikė apmokėti 60 Eur (suma be PVM) sąskaitą už prastovą, atsiradusią dėl trukdymo patekti į priešgaisrinės dūmų šalinimo sistemos automatikos skydų patalpą. Žala atsirado dėl atsakovo A. K. neteisėtų nurodymų ir neteisėtus nurodymus vykdžiusio atsakovo UAB „Sigreta“ veiksmų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. K. prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Eldina“ ir UAB „Vakrita“ darbuotojų tariamai neleido ne pats atsakovas, o UAB „Sigreta“ saugos darbuotojas, kuris vykdė bendrijos nurodymus, todėl ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui. Kadangi ginčas kyla dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros, t. y. iš santykių tarp bendrijos ir patalpų savininko (ieškovo), atsakovas, kaip fizinis asmuo, yra netinkamas atsakovas. Pažymėjo, kad bendrija administruoja viso namo bendrosios nuosavybės objektus ir namas nėra padalintas į korpusus ir neturi „Komercinės dalies“. Į bendrijos vykdomą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūrą patenka ir priežiūra, jog asmenys, kuriems teisės aktais nenustatyta pareiga prižiūrėti bendrosios nuosavybės teisės objektus, negalėtų savavališkai ir nederinę keisti namo inžinerines sistemas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai tretieji asmenys, nesuderinę su bendrija, keistų bendrosios dalinės nuosavybės objektus ir darytų jų priežiūrą ir valdymą neįmanomu. Bendrija atsakinga už bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūrą. 2017-07-13 bendrija paprašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius ieškovo ir trečiųjų asmenų teisę atlikti namo bendrojo naudojimo objektų – inžinerinių sistemų keitimo darbus. Ieškovo pasamdytos bendrovės negalėjo tokių dokumentų pateikti. Atvykus namo priežiūros paslaugas teikiančios įmonės UAB „Santermita“ atstovams, namo bendrojo naudojimo objektų darbus buvo leista atlikti ir jie buvo atlikti. Saugos bendrovė, siekdama užtikrinti, kad nebus sugadintos namo inžinerinės sistemos, reikalavo visus į tokias patalpas norinčius patekti asmenis pasirašyti registracijos žurnale ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog norimi atlikti darbai suderinti su bendrija. Remonto darbus gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai, dėl to ir sudaryta bendrijos sutartis su UAB „Santermita“, kuri prižiūri visą pastatą. Bendrija apie gedimus nebuvo informuota, bet nederinus su bendrija buvo atvykę tretieji asmenys nežinomiems ir nederintiems inžinerinių sistemų darbams atlikti, todėl bendrija pagrįstai prašė tokių asmenų pasirašyti registracijos žurnale, pateikti planuojamų atlikti darbų sąrašą bei darbus atlikti prižiūrint UAB „Santermita“ atstovams. Atvykus UAB „Santermita“ atstovams ieškovo nurodytiems asmenims buvo leista tokius darbus atlikti, t. y. 2017-07-19 elektros instaliacijos keitimo darbai buvo atlikti.
3. Atsakovas UAB „Sigreta“ atsiliepime prašė pakeisti jį tinkamu atsakovu Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, netenkinus prašymo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017-06-29 UAB „Sigreta“ su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi UAB „Santermita“ sudarė apsaugos paslaugų sutartį. UAB „Santermita“ yra sudariusi sutartį su namo bendrija dėl namo administravimo. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininku išrinktas A. K.. Teigė, kad jokia žala ar nuostoliai dėl UAB „Sigreta“ veiksmų ieškovui nepadaryti, o teisinis ginčas vyksta tarp UAB „Via Sportas“ ir Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, atstovaujamos bendrijos pirmininko. Paaiškino, kad ieškovui priklausančioje patalpoje yra inžinieriniai tinklai, skirti viso namo savininkų poreikiams. Name, esančių patalpų savininkai klausimus, susijusius su bendrai naudojamų inžinierinių tinklų eksploatacija, remontu, keitimu ar naujais įrenginiais turi derinti su namo bendrijos valdymo organais, t. y. bendrijos pirmininku. Vykdydami pasirašytas sutartis dėl pastato fizinės ir elektroninės saugos, saugos tarnybos darbuotojai privalo vykdyti namo bendrijos pirmininko nurodymus, susijusius su bendro naudojimo patalpų ir inžinierinių tinklų saugumu, todėl reikalavimas priteisti solidariai ieškovo naudai žalos atlyginimą yra nepagrįstas.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir bendrija) prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti; už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą skirti 2 500 Eur baudą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad inžinerinės komunikacijos sistemos darbus prižiūrėti turi teisę ir prižiūri tik bendrojo naudojimo objektų administratorius – bendrija. Ieškovas piktnaudžiauja procesu, nes reiškia visiškai nepagrįstą ir neteisėtą reikalavimą aiškiai netinkamam atsakovui – fiziniam asmeniui, nors pats ieškinyje nurodo, kad reikalavimas susijęs su bendrijos veikla. Pagal VĮ Registrų duomenis pastatas yra vientisas pastatas, neturintis „gyvenamosios“ ir „komercinės“ dalies, kurio bendro naudojimo objektų valdymą atlieka vienintelis asmuo – bendrija. Pagal imperatyvias įstatymo nuostatas priešgaisrinės signalizacijos sistema, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos yra prižiūrimos ir valdomos bendrijos, o ieškovas neturi bei neturėjo teisės, nederindamas su bendrija, atlikti jokių veiksmų (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas, 2 straipsnio 7 dalis). Kadangi 2017-07-13 buvo nustatyta, jog tretieji asmenys bando keisti pastato bendro naudojimo objektus, kurie nebuvo suderinti su pastato bendro naudojimo objektų valdytoju – bendrija, tokių darbų atlikimas buvo sustabdytas iki bendrijos sutikimo pateikimo. Priešgaisrinės signalizacijos sistema ir ventiliacijos sistemos buvo administruojamos bendrijos, nes jos buvo įtrauktos į bendrojo naudojimo objektų aprašą. Pagal ankstesnio pastato administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ parengtą pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą matyti, kad tiek priešgaisrinės signalizacijos sistema, tiek ir pastato ventiliacijos sistema yra viso pastato bendrojo naudojimo objektas. Nurodė, kad ieškovas tyčia reiškia reikalavimą ne bendrijai, o fiziniam asmeniui – bendrijos pirmininkui ir taip siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir ne spręsti civilinį ginčą, o bandyti susidoroti su fiziniu asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Sigreta“, 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ir 22,77 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Via Sportas“ priklauso negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas – įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija, o atsakovas A. K. įregistruotas bendrijos pirmininku. 2015-11-06 tarp UAB „Vakrita“ (rangovas) ir UAB „Via Sportas“ (užsakovas) sudaryta sutartis Nr. 15/11-0611, kuria rangovas įsipareigojo pagal užsakovo užsakymus užsakovo objektuose atlikti ventiliacijos ir vėdinimo sistemų priežiūros ir remonto darbus, o užsakovas – priimti darbus ir sumokėti už juos pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. 2017-07-05 tarp UAB „Via Sportas“ (užsakovas) ir UAB „Eldina“ (rangovas) sudaryta rangos sutartis Nr. 17/07, pagal kurią rangovas įsipareigojo organizuoti užsakovo nurodytame objekte ir atlikti elektros tinklų įrenginių priežiūros darbus pagal užsakovo užsakymą. Atliekamų darbų adresas – (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikimo terminas 2017-07-06 – 2018-07-31.
7. Teismas sprendė, kad ginčas šiuo atveju iš esmės kyla tarp ieškovo ir trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, kurios pirmininkas yra atsakovas A. K.. Sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad atsakovas A. K. nėra tinkamas atsakovas byloje ir ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
8. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, kaip deliktinės atsakomybės, sąlygos. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino apklaustas liudytojas A. N., nurodymą be suderinimo su bendrija neleisti atlikti inžinerinių sistemų remonto darbus buvo davęs bendrijos pirmininkas A. K.. Nustatė, kad 2017-06-29 tarp UAB „Sigreta“ (vykdytojas) ir UAB „Santermita“ (užsakovas) sudaryta sutartis Nr. 302/17, kuria užsakovas paveda, o vykdytojas apsiima vykdyti užsakovo teritorijos priežiūros ir tvarkos palaikymą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal šalių suderintą grafiką budint vykdytojo darbuotojams. Sutarties 3.2.3 punktas numato, kad vykdytojas turi budėjimo metu tikrinti teritorijoje esančių asmenų, sukėlusių įtarimą leidimus. Už objektą atsakingais nurodyti: A. K. ir T. Ž.. Nurodė, kad UAB „Sigreta“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus – teritorijos priežiūros ir tvarkos palaikymą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal atitinkamus atsakingų asmenų nurodymus galėjo neįleisti į atitinkamas patalpas asmenų, norinčių į jas patekti. Sprendė, kad pagrindo konstatuoti atsakovo UAB „Sigreta“ neteisėtus veiksmus nėra.
9. Teismas nustatė, kad yra įsteigta Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, todėl būtent bendrijai, kurią atstovauja bendrijos pirmininkas, ir yra numatyta pareiga naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Ieškovo tikslas buvo pateikti į patalpas, pažymėtas plane indeksu 1-67, kur yra inžinerinių sistemų komunikacijos bei valdymo skydai (priešgaisrinės signalizacijos sistema, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos bei pan.), atlikti gedimų šalinimo darbus. Nurodė, kad nenustatytos aplinkybes, jog ieškovas apie ketinimą atlikti minimus remonto darbus būtų iš anksto informavęs bendriją ar jos pirmininką. Atkreipė dėmesį, kad nepaneigta atsakovo byloje nurodyta aplinkybė, kad atvykę ieškovo rangovo darbuotojai atsisakė pasirašyti registracijos žurnale, pateikti planuojamų atlikti darbų sąrašą bei darbus atlikti prižiūrint UAB „Santermita“ atstovams. Pažymėjo, jog esant sudarytai sutarčiai dėl pastato priežiūros su UAB „Santermita“, kuri prižiūri visą pastatą, bendrija galėjo reikalauti, jog atliekant remonto darbus dalyvautų UAB „Santermita“ atstovai. Nurodė, kad bendrijos pirmininkas turėjo teisę duoti nurodymą saugos tarnybos darbuotojams su bendrija nesuderinusių asmenų neleisti atlikti remonto darbus. Padarė išvadą, kad atsakovų nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovai paneigė kaltės prezumpciją. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad informavo bendriją ar jos pirmininką iš anksto apie ketinimą atlikti remonto darbus; kad ketindamas atlikti remonto darbus, būtų teikęs atitinkamų asmenų įgaliojimus atlikti nurodytus darbus. Sprendė, kad pats ieškovas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jo pasamdyti rangovai, esant įsteigtai bendrijai, galėtų atlikti ieškovo norimus darbus. Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovas UAB „Via Sportas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui; sprendus, kad pagrindo bylos grąžinimui nėra – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir ieškinio reikalavimus tenkinti.
11. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė (nenustatinėjo) ir neišsakė pozicijos, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, o dėl vieno iš atsakovo netinkamumo teismas poziciją išreiškė tik sprendime. Paaiškino, kad teismas bylos nagrinėjimo metu tik konstatavo ieškovo nuomonę, kad reikalavimas byloje reiškiamas netinkamiems atsakovams, tačiau nepasisakė dėl paties teismo vertinimo.
12. Spręsdamas dėl atsakovų veiksmų tariamo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo nurodytas ir atsakovų bei trečiojo asmens nepaneigtas aplinkybes, kad ieškovo pasamdyti rangovai ir ieškovo atstovas buvo neįleisti į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas atlikti ieškovui priklausančių sistemų remonto ir priežiūros darbus. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Sigreta“, teikdamas saugos paslaugas, veikė su bendrija neturėdamas sutartinių santykių. Sutartis sudaryta tarp atsakovės UAB „Sigreta“ ir UAB „Santermita“, sutartyje jokia apimtimi neaptartas namo savininkų bendrijos, kaip juridinio vieneto dalyvavimas. Atsakovo UAB „Sigreta“ veikimas sutartiniu pagrindu nesuteikė jam teisės drausti ar riboti savininkams ar jų žinia veikiantiems asmenims patekimą į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių dėl paslaugų užsakovo UAB „Santermita“ dalyvavimo ginčo santykiuose bei dėl galimos šio subjekto atsakomybės pagal pareikštą reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas galimai netiesiogiai sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
14. Teigė, kad teismas ieškovui priskyrė bendrijos informavimo pareigą apie planuojamus atlikti ieškovui priklausančių sistemų darbus jam priklausančiuose patalpose, tačiau nenurodė, kuo remiantis priskiria ieškovui tokią pareigą. Į bylą nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų ieškovo pareigą planuojamus atlikti darbus derinti su namo savininkų bendrija ar su UAB „Santermita“.
15. Paaiškino, kad ieškovo samdytų rangovų veikimo ieškovo žinia ir interesais faktas nekėlė abejonių atsakovams bei buvo patvirtintas atvykusio ieškovo atstovo.
16. Teigė, kad teismas galėjo būti šališkas. Po bylos išnagrinėjimo ieškovui tapo žinoma apie bylą nagrinėjančio teisėjo ir trečiojo asmens atstovo sąsajas – jie tais pačiais metais mokėsi Lietuvos teisės universitete ir tais pačiais metais ten įgijo teisininko kvalifikaciją, kartu dirba lektoriais Mykolo Romerio universitete.
Atsiliepimas
17. Atsakovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodė, kad nors atsakovas A. K. savo atsiliepime buvo nurodęs, kad nėra tinkama šalis, tačiau ieškovas nesutiko pakeisti jį tinkama šalimi. Teigė, kad bendrija administruoja viso namo bendrosios nuosavybės objektus ir name nėra jokios apeliantui priklausančios priešgaisrinės ar vėdinimo sistemos – tokia įranga yra viso namo bendrojo naudojimo objektas. Kai bendrija atlieka bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą, tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodyto materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai yra apeliantas ir bendrija, o atsakovas A. K. veikia tik kaip bendrijos primininkas. Pažymėjo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė apeliantui apsvarstyti dėl netinkamo atsakovo.
19. Teigė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčijamas UAB „Santermita“ kaip namo administratoriaus statusas. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino, jog UAB „Sigreta“ turi sutartinių santykių su bendrija bei, kad teismas vadovavosi nepagrįsta informacija, kad yra sutartis dėl pastato priežiūros su UAB „Santermita“, išeina už ginčo pirmosios instancijos teisme ribų ir tai negali būti apeliacijos dalykas.
20. Atsakovas UAB „Sigreta“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas teikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį laisva valia ir savo nuožiūra pasirinko atsakovus. Teismas siūlė ieškovui apsvarstyti atsiliepimuose į ieškinį pateiktus argumentus dėl netinkamo atsakovo, tačiau ieškovas buvo apsisprendęs atsakovu byloje laikyti ne juridinį asmenį – Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją, o fizinį asmenį – A. K.. Ieškovas nesutiko, kad atsakovas A. K. būtų pakeistas bendrija. Paaiškino, kad UAB „Sigreta“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus – teritorijos priežiūros ir tvarkos palaikymą pagal atitinkamus atsakingų asmenų nurodymus galėjo neįleisti į atitinkamas patalpas asmenų, norinčių į jas patekti.
21. Trečiasis asmuo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pažymėjo, kad tiek atsakovai, tiek bendrija, savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodę, jog apeliantas ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui – fiziniam asmeniui A. K., o ne bendrijai. Teismas du kartus buvo siūlęs apeliantui apsvarstyti kitų proceso dalyvių pateiktuose rašytiniuose atsiliepimuose pateiktą poziciją dėl netinkamo atsakovo, tačiau apeliantas du kartus aiškiai išreiškė valią atsakovu procese laikyti ne bendriją, o fizinį asmenį – A. K..
23. Paaiškino, kad bendrija yra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą ir valdymą, bendrija yra tinkamas atsakovas dėl klausimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais. Tiek priešgaisrinės signalizacijos sistema, tiek ir pastato ventiliacijos sistema yra viso pastato bendrojo naudojimo objektas. Bendrija yra vienintelis subjektas, atsakingas už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, valdymą ir priežiūrą. Atsakovas A. K. veikė kaip bendrijos pirmininkas, todėl šiame ginče tinkamas atsakovas yra bendrija, o santykiai, kylantys dėl bendrijos organų veikimo, yra ne šio ginčo dalykas.
24. Nurodė, kad apeliantas, bandydamas dirbtinai sukurti teisėjo nešališkumo situaciją, remiasi viešai žinomais faktais, kurie apeliantui galėjo būti žinomi dar iki sprendimo priėmimo. Atkreipė dėmesį, kad teisėjas ir trečiąjį asmenį atstovaujantis advokatas dirba skirtinguose institutuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
26. Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimais, teigia, kad sprendimas buvo priimtas šališko teismo, kuris nepasiūlė ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus ir netinkamai juos vertino.
27. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovui UAB „Via Sportas“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Pastato bendrųjų objektų valdymui įsteigta Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, bendrijos pirmininkas – atsakovas A. K.. Duomenys VĮ Registrų centre buvo įregistruoti 2017-04-11. Byloje taip pat yra 2016-10-20 Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas NPCV-OA-17-024.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CPK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos pirmininkas – bendrijos valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina, ir kuris atsakovo už bendrijos veiklos organizavimą bei tikslų įgyvendinimą (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent bendrijai, kurią atstovauja bendrijos pirmininkas, yra numatyta pareiga naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.
30. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
31. UAB „Namų priežiūros centras“ 2016-10-20 parengtame daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše nurodyta, kad gaisrinės saugos inžinerinės sistemos, vedinimo sistema ir oro kondicionavimo sistema yra viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad dalis gaisrinės saugos inžinerinės sistemos, vedinimo sistema ir oro kondicionavimo sistemos nėra bendrojo naudojimo objektas ar, kad išimtinai priklauso ieškovui.
32. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas neginčijo aplinkybės, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius (pastato priežiūros paslaugas teikianti įmonė) yra UAB „Santermita“. Priešingai, ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, kad namo administratoriumi yra UAB „Santermita“.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija buvo pasamdžiusi pastato priežiūros paslaugas teikiančią įmonę – namo administratorių UAB „Santermita“, kurį sudarė sutartį su saugos bendrove UAB „Sigreta“. Nors ieškovas nurodė, kad teismas netiesiogiai sprendė dėl UAB „Santermita“ teisių ir pareigų, tačiau nenurodė, kokiu būdu bendrijos pirmininko nurodymai saugos bendrovei UAB „Sigreta“ įtakojo UAB „Santermita“ teises ir pareigas ar, kokiu būdu priimtas teismo sprendimas įtakojo UAB „Santermita“ teises ir pareigas.
34. Tarp UAB „Sigreta“ (vykdytojas) ir UAB „Santermita“ (užsakovas) 2017-06-29 sudaryta sutartis Nr. 302/17, kuria užsakovas paveda, o vykdytojas apsiima vykdyti užsakovo teritorijos priežiūros ir tvarkos palaikymą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal šalių suderintą grafiką budint vykdytojo darbuotojams, be kita ko, vykdytojas turi budėjimo metu tikrinti teritorijoje esančių asmenų, sukėlusių įtarimą, leidimus.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K., būdamas bendrijos pirmininku, duodamas nurodymus UAB „Sigreta“ darbuotojams veikė bendrijos vardu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra tinkamas atsakovas byloje. Tais atvejais, kai paslaugas teikia juridinis asmuo, būtent šis asmuo, o ne jo įgalioti asmenys (bendrijos pirmininkas) yra civilinės atsakomybės subjektais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ieškinys atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
36. Atsakovas UAB „Sigreta“, vykdydamas bendrijos pirmininko nurodymus, neįleido ieškovo pasamdytų įmonių darbuotojų į patalpas, kuriuose yra priešgaisrinės signalizacijos, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos. Teismas pažymi, kad atsakovas UAB „Sigreta“ bendrijos pirmininko nurodymus vykdė remiantis tarp UAB „Sigreta“ ir UAB „Santermita“ 2017-06-29 sudaryta sutartimi, kuri numatė tikrinti pastate esančius asmenis. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus – teritorijos priežiūros ir tvarkos palaikymą, adresu (duomenys neskelbtini) pagal atitinkamus atsakingų asmenų nurodymus galėjo neįleisti į atitinkamas patalpas asmenų, norinčių į jas patekti. Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų UAB „Sigreta“ veiksmų.
37. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011). Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
38. Nagrinėjamu atveju atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į ieškovo ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodyti atsakovai nėra tinkami atsakovai byloje. Ieškovas 2018-03-07 pareiškime (2 t., 47-48 psl.) nurodė, kad nesutinka su atsakovo A. K. prašymu pakeisti byloje atsakovą, juo patraukiant namo bendriją. Pirmosios instancijos teismas 2018-03-07 teismo posėdžio metu klausė ieškovo dėl Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (2018-03-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 29:52), ieškovas nesutiko keisti atsakovo, įtraukti bendrijos trečiuoju asmeniu (2018-03-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 9:05; 30:50). Pirmosios instancijos teismas 2018-04-09 teismo posėdžio metu išaiškino CPK 45 straipsnio nuostatas, numatančias netinkamos šalies pakeitimą tinkamą, nurodydamas, kad atsakovų pasirinkimas priklauso nuo ieškovo valios (2018-04-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:10). Teismas klausė ieškovo, ar ieškovas reiškia reikalavimus būtent tiems atsakovams kurie yra nurodyti patikslintame ieškinyje, vertinant atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl netinkamų atsakovų (2018-04-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 23:24). Ieškovas keisti atsakovų nesutiko (2018-04-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 23:37). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo siūlymas ieškovui apsvarstyti proceso dalyvių atsiliepimuose į ieškinį išreikštą poziciją dėl netinkamo atsakovo, atitiko CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui, ieškovui nesutikus pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktiems atsakovams.
39. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau asmuo, reikšdamas nušalinimą ar teikdamas argumentą, kad bylą nagrinėjęs teismas ar teisėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Įstatymas vėliau pareikšti nušalinimą leidžia tik tuo atveju, kada pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog byla išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas ir trečiojo asmens atstovas dirba Mykolo Romerio universitete, ieškovui galėjo būti žinoma iki sprendimo priėmimo. Informacija apie mokslinę veiklą universitete yra vieša, todėl ieškovas turėjo galimybę ją sužinoti bet kuriuo metu.
40. Nešališkumo principo pažeidimą lemia tai, ar bylą nagrinėjantį teisėją ir šaliai atstovaujantį advokatą mokymo įstaigoje sieja subordinacijos (pavaldumo) santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007). Remiantis Mykolo Romerio universiteto elektroninėje svetainėje esančia viešai prieinama informacija, teisėjas Irmantas Šulcas ir trečiojo asmens atstovas advokatas A. B. dirba skirtinguose Mykolo Romerio universiteto institutuose. Taigi nagrinėjamu atveju, subordinacijos (pavaldumo) santykiai bylą nagrinėjusio teisėjo ir trečiojo asmens interesams atstovavusio advokato nesiejo.
41. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, teigdamas, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, turi pagrįsti tai, jog byla išnagrinėta neobjektyviai, kad teisėjas, išnagrinėjęs šią bylą, buvo ar galėjo būti suinteresuotas jos baigtimi, etc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo argumentai dėl teisėjo šališkumo grindžiami tik prielaida, todėl nepaneigia preziumuojamo nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadai, jog teisėjas subjektyviąja ar objektyviąja prasme buvo šališkas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nei apelianto nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga nesuponuoja išvados dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo (CPK 64-66 straipsniai).
42. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
43. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
44. Apeliacinį skunda atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteisiamos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, apeliacinėje instancijoje surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudarančios 762,30 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Via Sportas“ (j. a. k. 123259511) trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų byloje, Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (j. a. k. 304503087) 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.