Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) R. R. prašymą dėl skolininko pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-143-922/2018 ir vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuoti asmenys-J. R. ir UAB „General Financing“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-143-922/2018 dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo nusprendė ieškovės R. R. ieškinį tenkinti iš dalies. Apskundus šį sprendimą Kauno apygardos teismas 2018-08-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1115-638/2018 nutarė Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-02-28 sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei R. R. iš atsakovo K. R. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo K. R. kaltės. Kauno apygardos teismo 2018-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1115-638/2018 įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Kadangi K. R. geranoriškai su ieškove pagal įsiteisėjusį procesinį teismo sprendimą neatsiskaitė ir priteistos 2000 Eur sumos nesumokėjo, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog „vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą“, paprašė teismo išduoti ieškovei R. R. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-143-922/2018 dėl 2000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. R.. Ieškovės prašymas buvo patenkintas ir 2018-08-07 buvo išduotas vykdomasis raštas. Tačiau priverstinai vykdyti teismo procesinio sprendimo dar nepradėjus ir neperdavus vykdomojo rašto antstoliui K. R. mirė. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga kreditorė, informavo K. R. paveldėjimą bylą vedantį notarą apie jos naudai iš K. R. priteistas sumas. Kaip vėliau paaiškėjo, K. R. palikimą priėmė jo motina J. R.. Nors tokios prievolės ieškovė ir neturėjo, tačiau geranoriškai kreipėsi į J. R. siūlydama situaciją išspręsti taikiai, tačiau joks atsakymas iš J. R. nebuvo gautas.

Nurodė, kad tais atvejais kai iš teisinio santykio dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėjimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialiųjų turtą, turtines teises ir prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pareina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo jis esant atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi.

Teismui nutartimi paskyrus žodinį prašymo nagrinėjimą, gauti pareiškėjos (ieškovės) rašytiniai paaiškinimai dėl priimtos nutarties, kuriuose nurodyta, kad teismas turėtų užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą nagrinėjamose bylose ir nedaryti išimčių, nenumatytų CPK ar kituose įstatymuose; ieškovės R. R. patirta ir priteista neturtinė žala iš K. R. yra asmeninė R. R. teisė, susijusi su jos asmeniu, tačiau tai nėra K. R. asmeninė turtinio prievolė, neatsiejamai susijusi su jo asmeniu; J. R. jau yra perėmusi K. R. materialiąsias ir procesines teises ir pareigas neišnagrinėtoje bylos dalyje, todėl atitinkamai turėtų perimti ir jo materialiąsias ir procesines teises ir pareigas ir išnagrinėtoje bylos dalyje, nepaisant to, kad šis klausimas buvo išskirtas į atskirą procesą dėl nuo Ieškovės nepriklausančių priežasčių.

Suinteresuotas asmuo -J. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pateiktą prašymą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo -UAB „General financing“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bendrovė nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos (ieškovės) R. R. atstovas prašė pateiktą prašymą tenkinti prašyme bei 2019-03-18 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais ir pagrindais.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens (atsakovo teisių perėmėjos ) J. R. atstovas prašė pateikto prašymo netenkinti. Nurodė, kad CK 5.1 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Turimas atvejis, kad iš mirusio K. R. buvusios sutuoktinės R. R. naudai yra priteista neturtinė žala dėl santuokos nutraukimo. Todėl kyla klausimas, ar galėjo kitas asmuo esant sutuoktiniams šeimoje suteikti ieškovei nepatogumus, nurodytus CK 6.250 straipsnyje. Nurodė, kad tie santykiai susiklostė tarp dviejų asmenų R. R. ir K. R., todėl ta žala neatsiejamai susijusi su K. R. asmeniu. Dėl to remiantis CK 5.1 str.3d.,CPK 6.250 straipsniu ir bendraisiais teisės principais, iš K. R. motinos J. R., kaip mirusio K. R. įpėdinės, išieškoti R. R. priteistą neturtinę žalą nebūtų pagrindo ir teisėta, kadangi ši žala yra tiesiogiai susijusi tik su K. R. asmeniu ir negali būti perimama . Dėl nurodytų motyvų pateiktas prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnis, reglamentuojantis procesinį teisių perėmimą, numato, jog kai viena iš ginčijamo ar sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perkėlimas, kt. atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese.

Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017).

Paveldėjimo samprata ir paveldimų teisių sąrašas apibrėžti CK 5.1 straipsnyje: paveldimi gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Įstatyme neįtvirtintas išsamus paveldimų teisių sąrašas ir absoliutus palikėjo subjektinių teisių paveldėjimo principas, todėl sprendžiant dėl konkrečios teisės paveldėjimo reikia įvertinti teisinių santykių, iš kurių teisė yra kilusi, reglamentavimo ypatumus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iš ginčijamo santykio viena iš šalių pasitraukia dėl fizinio asmens mirties, sprendžiant klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, būtina nustatyti, ar materialiosios subjektinės teisės patenka į palikimo sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018-02-18 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-143-922/2018 buvo nutraukta ieškovės R. R. ir atsakovo K. R. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei padalintas santuokoje įgytas turtas ir turėtos turtinės prievolės. Šalims apskundus priimtą sprendimą Kauno apygardos teismas 2018-08-02 nutartimi sprendimą pakeitė ir santuoką nutraukė dėl atsakovo K. R. kaltės, nes atsakovas kitoje byloje, išnagrinėtoje baudžiamąja tvarka, t. y. 2017-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1562-806/2016, yra pripažintas smurtavęs prieš sutuoktinę, sutuoktiniui esant nuteistam už tyčinį nusikaltimą ir žiaurų elgesį kito sutuoktinio atžvilgiu, jo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra preziumuojama, o atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, todėl teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimą dėl likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, o bylą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismo sprendimą panaikino ir grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismo 2018-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1115-638/2018 įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-204-547/2019, dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi K. R. geranoriškai su ieškove pagal įsiteisėjusį procesinį teismo sprendimą neatsiskaitė ir priteistos 2000 Eur sumos nesumokėjo, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 1 dalimi, paprašė teismo išduoti jai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-143-922/2018 dėl 2000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. R.. Ieškovės prašymas buvo patenkintas ir 2018-08-07 buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau priverstinai vykdyti teismo procesinio sprendimo dar nepradėjus ir neperdavus vykdomojo rašto antstoliui K. R. (duomenys neskelbtini) mirė, kas patvirtinama pateiktu medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2018-10-19 pranešimu informavo K. R. paveldėjimą bylą vedantį Varėnos rajono 1- ojo notarų biuro notarą Raimundą Miknevičių apie jos naudai iš K. R. priteistas sumas, pateikdama 2017-02-22 nuosprendžio nuorašą bei 2018-08-02 Kauno apygardos teismo nutarties kopiją.

Iš į bylą pateikto 2018-10-01 pareiškimo dėl palikimo priėmimo matyti, kad suinteresuotas asmuo (atsakovė) J. R. kreipėsi į Varėnos rajono 1- ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, kuriuo pareiškė, kad ji palikimą, atsiradusį po jos sūnaus K. R. mirties, priima, bei neprašo sudaryti paveldimo turto apyrašo. Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro 2018-10-01 išduotu liudijimu patvirtinama, kad K. R., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė yra jo motina J. R.. 2019-01-08 pažyma „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-2, patvirtinama, kad mirus (duomenys neskelbtini) K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl palikimo į Varėnos rajono 1-ąjį notarų biurą kreipėsi ir palikimą priėmė mirusiojo motina J. R., testamentų registre palikimo priėmimo faktas registruotas.

Antstolės Audronės Muzikevičienės 2019-02-20 išduota pažyma „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-I-51, patvirtinama, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-08-07 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-143-922/2018 dėl skolos išieškojimo iš K. R. antstoliui pagal skolininko darbo vietą, gyvenamąją vietą bei turto buvimo vietą nebuvo pateiktas, išieškojimas iš K. R. pagal išduotą vykdomąjį raštą nebuvo vykdomas.

2019-01-08 pažymoje „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-2, nurodyta, kad mirus (duomenys neskelbtini) K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl palikimo į Varėnos rajono 1 -ąjį notarų biurą kreipėsi ir palikimą priėmė mirusiojo motina J. R., testamentų registre palikimo priėmimo faktas yra registruotas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-204-547/2019, 2019-10-31 nutartimi buvo patenkintas ieškovės R. R. atstovo prašymas ir atsakovas K. R., miręs (duomenys neskelbtini), pakeistas jo teisių perėmėja J. R..

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas.

Taigi, aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad J. R. priėmė visą palikėjo K. R. palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas.

Kauno apygardos teismo 2018-08-02 nutartimi 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas ieškovei R. R., todėl šis įsiskolinimas yra siejamas tik su R. R. asmeniu.

Taip pat akivaizdu, kad ieškovei R. R. buvo išduotas vykdomasis raštas 2018-08-07 dėl reikalavimo teisės pagal Kauno apygardos teismo 2018-08-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1115-638/2018 dėl 2000 Eur neturtinės žalos išieškojimo. Taigi darytina išvada, kad tai yra turtinio pobūdžio reikalavimas ir jis yra paveldimas, nes būtent ieškovei buvo padaryta neturtinė žala priešingais teisei ir gerai moralei mirusio atsakovo veiksmais. Šiuo atveju priteista neturtinė žala neturi grynai asmeninio pobūdžio (pvz. paskirta bauda administracinių ar baudžiamųjų įstatymų tvarka),kur žalos atlyginimo sumokėjimą galėtų įvykdyti išimtinai tik pats miręs atsakovas. Todėl nenustačius ,kad neturtinės žalos atlyginimas būtų neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu(CK 5.1 str.3d.) kreditoriaus ir skolininko prievolių pobūdis po teisių perėmimo naujajam skolininkui nepasikeitė, bei kreditoriui išliko teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš mirusio atsakovo K. R. teisių perėmėjos -jo motinos J. R..

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos (ieškovės) prašymas tenkintinas ir pradinis skolininkas J. R. keistinas į naująją skolininkę (teisių perėmėją) J. R., kadangi pradinis skolininkas (atsakovas) K. R. mirė (duomenys neskelbtini).

Išaiškintina, kad visi veiksmai, atlikti procese iki įstojimo, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi atsakovui (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Vykdomasis raštas išduotinas įsiteisėjus nutarčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja(Ieškovė )pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 640,00 Eur. CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies . Nagrinėjamoje byloje yra patenkintas pareiškėjos (ieškovės) prašymas, todėl iš suinteresuoto asmens (atsakovo teisių perėmėjos) pareiškėjai (ieškovei) priteistina 640,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Pakeisti pradinį skolininką (atsakovą) K. R., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), po jo mirties jo teisių ir prievolių perėmėja J. R., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai išduoti pareiškėjai (ieškovei) R. R. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-143-922/2019 dėl 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo skolos išieškojimo iš mirusio atsakovo K. R. teisių perėmėjos J. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. R. a.k(duomenys neskelbtini) pareiškėjai R. R. a.k(duomenys neskelbtini) 640,00(šešis šimtus keturiasdešimt)Eur turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7(septynias) dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.