- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1993-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00806-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“
- Kategorijos
- 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. R. ir ieškovės R. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-204-547/2019 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei J. R., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė nutraukti K. R. ir R. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4545), pripažinti, jog santuoka nutrūko esant K. R. kaltei, po santuokos palikti R. R. pavardę R., o K. R. – R., priteisti R. R. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti, jog santuokos metu R. R. įgytas turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 11266 Eur - priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, jog santuokos metu kreditoriaus UAB „General Financing“ suteikto kredito sutarties sąlygos lieka nemodifikuotos, nustatyti, kad K. R., dėl kurio kaltės iširo santuoka, neturi teisės į išlaikymą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad apie vienerius metus jie vedė bendrą ūkį, požiūris į šeimą ir gyvenimą sutapo, taip pat gerbė sutuoktinių teises ir pareigas, bei jomis vadovavosi. Sutuoktiniai gyveno bute, kurį, Lietuvai tapus nepriklausoma ir fiziniams asmenims įgijus teisę turėti turtą nuosavybės teise, R. R. įgijo už lėšas, jai dovanotas M. B.. Laikui bėgant atsakovas pasikeitė, tarp sutuoktinių prasidėdavo konfliktai, barniai dėl situacijų, kurios anksčiau to nesąlygodavo. Ilgą laiką ieškovė su atsakovu gyveno dėl jų sūnaus. Atsakovui, 2015 metais netekus darbo, atsakovas nuolat pradėjo prieš ieškovę smurtauti, ieškovė pradėjo paniškai bijoti atsakovo, kol neiškentusi nuolatinio mušimo ir atsakovui 2016 m. liepos 12 d. eilinį kartą ją sumušus, ieškovė apie tai informavo teisėsaugos institucijas. Nuo to laiko ieškovė nebegyvena su atsakovu ir nebepalaiko jokio ryšio. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nesirūpino sutuoktine, neprisidėjo prie šeimos kūrimo materialiai, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš sutuoktinę ir tokiu būdu pažeidė pamatinius darnios šeimos instituto principus.
3. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), 1/4 gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini)., ¼ žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ¼ miškų ūkio paskirties žemės sklypo. Butą ieškovei jos 25-ojo gimtadienio proga paskyrė jos tuometinis darbdavys, buto paskyrimo metu ieškovė jau buvo susituokusi su atsakovu. Ieškovės mama bute niekada negyveno. Šis butas priklauso ieškovei nuosavybės teise, nes butas buvo privatizuotas už mamos dovanotus investicinius čekius ir grynuosius pinigus. Ieškovė savo investicinius čekius panaudojo akcijoms pirkti. Kur atsakovas panaudojo jam skirtus investicinius čekius, ieškovė nežino.
4. Ieškovė butą Vilniaus mieste įgijo asmeninėmis lėšomis (jos turimomis ir jai dovanotomis lėšomis), o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad minimas butas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai, butą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Ieškovė gauna mažiau darbo užmokesčio negu atsakovas socialinių išmokų.
5. Kitas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra laikomas asmenine ieškovės nuosavybe. Kito registruotino turto, valdomo asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutuoktiniai neturi. Santuokos metu ieškovė taip pat paėmė kreditą, kurį ketino panaudoti savo asmeninėms reikmėms. Nepaisant to, šis kreditas buvo panaudotas ieškovės ir atsakovo „šeimos“ reikmėms, tačiau, negalėdama to pagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka, nereikalauja šios prievolės modifikavimo bei neįrodinėja su tuo susijusių aplinkybių.
6. Ieškovė ilgą laiką kentėjo psichologinį smurtą savo atžvilgiu, santuokos su atsakovu metu nuolatos patirdavo ir fizinį atsakovo smurtą, kas neabejotinai lėmė ieškovės dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, sumažėjo jos bendravimo su aplinkiniais galimybė. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo padaryto nusikaltimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su reikalavimais nutraukti K. R. ir R. R. santuoką, po santuokos nutraukimo palikti R. R. pavardę R., nustatyti, jog santuokos metu kreditoriaus UAB „General Financing“ suteikto kredito sutarties sąlygos lieka nemodifikuotos, tačiau nesutinka su ieškinio reikalavimais pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl K. R. kaltės, nustatyti, jog santuokos metu R. R. įgytas turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 11266 Eur priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise, nesutinka su 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimu R. R..
Žemesnės instancijos teismas
8. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas santuoką tarp R. R. ir K. R., sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4545, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo R. R. paliko pavardę „R.“, o K. R. paliko pavardę „R.“. Teismas padalino bendrą turtą ir ieškovei R. R. asmeninėn nuosavybėn priskyrė butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš ieškovės R. R., atsakovo K. R. naudai 5633 Eur kompensaciją už ieškovei natūra priskiriamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą (butą). Po santuokos nutraukimo, R. R. vardu su UAB „General Financing“ 2014 m. gegužės 27 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu prisiimtus įsipareigojimus teismas pripažino kaip asmeninę R. R. prievolę. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
9. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą pakeitė. Teismas santuoką tarp R. R. ir K. R. Varėnos r., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4545, nutraukė dėl atsakovo K. R. kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo R. R. paliko pavardę „R.“, o K. R. paliko pavardę „R.“. Teismas priteisė ieškovei R. R. iš atsakovo K. R. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas reikalavimą dėl likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė. Teismas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismo sprendimą panaikino ir grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
10. A. K. R. 2018 m. rugsėjo 8 d. mirė. Į procesą įstojo jo teisių perėmėja priėmusi palikimą, motina, J. R..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas padalino santuokoje įgytą turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)taip: ieškovei R. R., butą paskyrė asmeninėn nuosavybėn. Teismas priteisė iš ieškovės R. R. atsakovei J. R. 4980 Eur kompensaciją už ieškovei natūra priskiriamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą (butą). Teismas priteisė iš atsakovės J. R. ieškovei R. R. 1642,02 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir žyminio mokesčio dalį. Teismas priteisė iš atsakovės J. R. 22,25 Eur ir iš ieškovės R. R. 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai.
12. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie tai, jog vieno kambario butą esantį adresu(duomenys neskelbtini), R. R. skyrė darbdavys. Tačiau vėliau sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog darbdavys sutiko, kad R. R. įsigytų jai skirtą butą nuosavybėn ir tai atitiko Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kuri numatė, jog pagal šį įstatymą pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.
13. Teismas nurodė, kad buto privatizavimo momentu galiojo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo originali 5 straipsnio redakcija, kuri numatė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, <...>, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininku). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Teismas padarė išvadą, jog įstatymas numatė imperatyvią sąlygą buto nuomininkams susitarti, kieno vardu bus perkamas butas, o jeigu tokio susitarimo nėra, tai buto pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaroma.
14. Teismas konstatavo, kad butas(duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu, šiam butui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieškovei, teigiančiai, kad nurodytas butas yra jos asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Teismas nurodė, kad ieškovė buto asmeninę nuosavybę grindė aplinkybe, jog butą įsigijo už jos motinos M. B. jai dovanotas lėšas (investicinius čekius). Kaip juridinį šio reikalavimo pagrindą ieškovė yra nurodžiusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, numatantį, jog asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
15. Teismas išanalizavęs 1992 m. rugsėjo 2 d. rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties turinį, nustatė, kad už ginčo butą 1992 m. rugpjūčio 14 d. buvo sumokėta 1522 rubliai pardavėjui grynais pinigais bei 1992 m. rugpjūčio 14 d. valstybės vienkartinėmis išmokomis 10958 rublių bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (bendra kaina 12480 rubliai). Teismas nurodė, kad buto įsigijimas yra grindžiamas aplinkybe, kad jis įgytas už asmenines ieškovei dovanotas lėšas. Iš ieškovės pateiktų Taupomojo banko pranešimų matyti, jog ieškovės motina M. B. 1992 m. liepos mėnesį R. R. yra nurašiusi (pervedusi) 42032 bei 5 rublius į jos banko filialo(duomenys neskelbtini), iš kurios vėliau pagal 1992 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyti tie patys banko filialo ir sąskaitos duomenys(duomenys neskelbtini), kur spausdinimo mašinėlės pagalba paruoštoje sutartyje simbolis „I“ yra naudojamas kaip skaičius vienetas, buvo apmokėta už ginčo butą. Teismas sprendė, kad šių duomenų pakanka išvadai, jog iš tiesų ginčo butas įsigytas už ieškovei arba jos šeimai M. B. dovanotus investicinius čekius, tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog už butą ji sumokėjo ir 1522 rublius grynaisiais pinigais. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, jog pagal ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį iki jos sudarymo sumokėti 1522 rubliai buvo ieškovės asmeninės ar jai dovanotos lėšos. Liudytoja apklausta M. B. parodė, kad ji visus savo investicinius čekius pervedė dukrai R. R., patvirtino, kad kai davė pinigus R. manė, kad jei gyvens kartu, bus jiems, o jei ne – tai liks anūkui. Teismas nurodė, kad išlikusiais rašytiniais įrodymais yra patvirtinama, jog būtent ieškovės mamos pervestais investiciniais čekiais buvo sumokėta už perkamą butą. Neišlikę dokumentai dėl grynųjų pinigų mokėjimo, kur ieškovė tvirtina, jog tai buvo jos ir mamos duoti pinigai, atsakovas teigė, jog jis prisidėjo 2000 rublių prie buto pirkimo. Šią aplinkybę netiesiogiai tvirtinta faktas, kad atsakovas prieš sudarant pirkimo-pradavimo sandorį iš taupomosios kasos nusiėmė 2000 rublių. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta notaro, todėl teismo nuomone, neabejotinai grynieji pinigai buvo sumokėti. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti kategoriškos išvados, kas juos sumokėjo. Ieškovė nurodė, kad ji negali pateikti tokių įrodymų teismui, nes butas buvo tris kartus apvogtas, todėl dokumentai nėra išlikę.
16. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepaneigė prezumpcijos, jog butas yra bendroji jungtinė jos ir šiuo metu jau mirusio jos sutuoktinio nuosavybė. Teismams nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog šalys po santuokos nutraukimo gyveno bendrabutyje, susilaukė sūnaus ir visi kartu jame gyveno iki 2016 metų. Šį turtą jie vertino kaip šeimos turtą, tai buvo vienintelis šeimos gyvenamasis būstas. Ieškovei nepavyko surinkti įrodymų, jog buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti butą asmeninėn, o ne šeimos nuosavybėn.
17. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo aplinkybę, suponuojančią nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo pagrindą: butas buvo ieškovės įgytas nors ir santuokos metu, tačiau už jį buvo sumokėta didžiąja dalimi ieškovės ir jai jos motinos dovanotomis lėšomis. Taip pat ieškovė, gyvendama nuolat rūpinosi butu ir tam skyrė ženklią savo pajamų dalį. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, laikytina pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) ieškovės naudai. Teismas sprendė, kad esmine ir ypatinga aplinkybe reikėtų vertinti faktą, kad po santuokos nutraukimo, dėl kurio kaltas buvo pripažintas atsakovas, šis numirė. Šiuo metu turto dalybų klausime dalyvauja jau ne pats atsakovas, o jo turtą paveldėjusi jo motina, kuri ir buvo vienintelė jo turto paveldėtoja, nors šeimoje augo sūnus, kuris šiuo metu yra pilnametis. Teismas taip pat nustatė, jog pateiktais dokumentais ieškovė įrodė, kad ji didelę dalį savo lėšų skyrė būsto išlaikymui, jo apstatymui ir pan. Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad ji visą laiką ir sistemingai rūpinosi ginčo butu, ženkliau prisidėjo prie jo išlaikymo ir išsaugojimo, mokėjo su juo susijusius mokesčius, pirko baldus ir kt. Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad ieškovė yra pirkusi įvairių buičiai reikalingų daiktų, baldų buitinės technikos, namų apyvokos daiktų už mažiausiai 34 380,42 Lt arba 9 957,26 Eur ir sumokėjo mažiausiai 11 463,43 Eur komunalinių bei kitų mokesčių. Tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė dokumentus, jog pirko baldų už 867,82 Eur bei sumokėjo mokesčių už 1 405,9 Eur.
18. Teismas nurodė, kad ieškovė žymiai didesne dalimi savo asmeninių lėšų prisidėjo įsigydama nekilnojamąjį turtą ir jį išlaikydama, aplinkybė, jog ji iki šiol gyvena tame pačiame nedideliame vieno kambario bute (kurio gyvenamasis plotas sudaro tik 16,64 m²), su ja kartu ir dabar gyvena jos jau pilnametis sūnus, aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu jau yra numiręs ir faktas, kad teismo buvo pripažinta, jog dėl santuokos iširimo kaltas buvo atsakovas, jo turto paveldėtoja tapo tik jo motina, jo sūnus, nors yra pirmos eilės įpėdinis, tačiau tėvo į testamentą nebuvo įtrauktas, naujai įstojusi atsakovė neketina keltis ir gyventi bute Vilniuje, ji turi savo būstą, kuriame liks gyventi ir toliau, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad yra pagrindas nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir dalinant santuokinį turtą, nustatyti nelygias sutuoktinių dalis. Teismas nurodė, kad šiuo atveju vienas sutuoktinis jau yra miręs, todėl priteistina kompensacija mažintina.
19. Teismas įvertino tai, kad nuo buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos (11266 Eur) ir ieškovės sumokėtos sumos, išvedus procentinę išraišką gaunama 85 procentai. Tai pripažintina, kad ieškovės indėlis įsigyjant turtą buvo žymiai didesnis, bei dokumentais patvirtinama, kad ir išlaikant turtą ji įdėjo didesnį finansinį indėlį, todėl nustatant dalis nukryptina nuo teismų praktikoje nusistovėjusio 1/3 ir 2/3 dalių principo, o atsižvelgiant į buvusias investicijas, atsakovei priteistina 15 procentų turto vertintojo nustatytos ginčo buto rinkos vertės, t. y. 4980 Eur (33200x15%:100%=4980). Teismas sprendė, kad ieškovei paliekamas ginčo butas, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 4980 eurų piniginė kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė R. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš ieškovės R. R. atsakovei J. R. 4980 Eur kompensaciją už ieškovei natūra priskiriamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą (butą) ir nustatyti, jog santuokos metu R. R. įgytas turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė teisės normas (konkrečiai - Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, SŠK 21 straipsnį) ir todėl netinkamai nustatė, jog butas(duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu, šiam butui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija. Ginčo turtą – butą ieškovė įgijo asmeninės nuosavybės teise, kadangi jei ieškovė butą būtų įgijusi būdama santuokoje iš bendrų lėšų, ar ieškovė būtų įgijusi šeimos būstą, tuo metu notaras, nesant susitarimo dėl būsto pirkimo, nebūtų tvirtinęs pirkimo- pardavimo sutarties. Šiuo atveju esminę reikšmę turi Vilniaus regiono valstybės archyvo atsakymas, kuriame nurodyta, jog „Vilniaus regioniniame valstybės archyve saugomame Vilniaus miesto antrosios notarinės kontoros dokumentų fonde yra 1992 m. notarinių veiksmų registras, kuriame registruotas R. R. 1992 m. rugsėjo 2 d. notarinis veiksmas Nr. 8902 bei 1992 m. privatizuojamų butų pirkimo-pardavimo sutarčių registravimo abėcėlinė knyga“.
1.2. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog liudytojos M. B. liudijimas, deja, tik patvirtina, kad pinigus ji pervedė asmeniškai ieškovei tam, kad butas atiteks jai, o jei ieškovė negyvens su K. R. - anūkui. Pradinio bylos nagrinėjimo metu ieškovė siūlė šią bylą dėl turto padalijimo dalyje nutraukti sudarant taikos sutartį - ieškovei ir atsakovui susitariant, kad butas atitenka jų sūnui D. R., tačiau pradinis atsakovas K. R. su tuo nesutiko.
1.3. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta ir tai, kad liudytoja M. B. pervedė ieškovei viso 42037 rublius, kai ginčo buto išpirkimo kaina buvo tik 12480 rublių, t. y. dovanotų lėšų ieškovei pakako apmokėti visą buto pirkimo kainą, tačiau ieškovė pati pasirinko sumokėti 1522 rublius grynais pinigais iš savo santaupų.
1.4. Visiškai nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimo argumentas yra tai, neva ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog už butą ji sumokėjo ir 1522 rublius grynaisiais pinigais, ir esą iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti kategoriškos išvados, kas juos sumokėjo. Kad ieškovė šią sumą sumokėjo grynais pinigais, patvirtina pats notaro patvirtintos ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas.
1.5. Teismas netinkamai taikė teisės nuostatas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas, nors ir teigdamas, jog nukrypsta nuo lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą, visgi priteisė ieškovei tik tokią ginčo turto dalį, kurią teismas laikė, kad ieškovė įgijo iš jai asmeniškai dovanotų lėšų, o atsakovei priteisė būtent tokią dalį, kurią laikė, kad pradinis atsakovas yra sumokėjęs grynais pinigais. Tokia teismo skundžiamo sprendimo dalis ieškovei nesuprantama, prieštaringa tarpusavyje, galiausiai, nepagrįsta ir nelogiška.
1.6. Apeliantė sistemingai rūpinosi ginčo butu, ženkliau prisidėjo prie jo išlaikymo ir išsaugojimo, mokėjo su juo susijusius mokesčius, pirko baldus ir t. t. Viso ieškovė yra pirkusi įvairios buitinės technikos, baldų, patalynės ir namų apyvokos daiktų už mažiausiai 34 380,42 Lt (9 957,26 Eur) ir sumokėjusi mažiausiai 11 463,43 Eur komunalinių bei kitų mokesčių. Ieškovė ne tik ginčo butą įgijo iš jai dovanotų lėšų asmeniškai, tačiau dar ir apie 10 kartų daugiau prisidėjo prie ginčo buto išlaikymo. Todėl tai būtina atitinkamai įvertinti ir sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių turto padalijimo principo ir priteisti atsakovei nebent maksimalią 498 dydžio kompensaciją.
21. Apeliaciniu skundu atsakovė J. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis: ieškovei R. R. priskirti butą asmeninėn nuosavybėn ir priteisti iš ieškovės R. R. atsakovei J. R. 16 600 Eur kompensaciją už ieškovei natūra priskiriamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (butą), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių pagal teismų praktiką būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo sprendime nurodomas nepagrįstas teiginys, kad atsakovas K. R. visą savo turtą paliko motinai, nors turi pilnametį sūnų ir tai yra priežastimi nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad atsakovui K. R. buvo reikalinga širdies transplantacija ir iki donoro suradimo jam turėjo būti prijungta „dirbtinė širdis“, kuriai reikalinga speciali artimųjų priežiūra. Tačiau nei sūnus, nei R. R. nesutiko prižiūrėti ligonio, dėl ko šis prietaisas atsakovui nebuvo pajungtas ir dėl to jis mirė. Šios aplinkybės atima D. R. teisę paveldėti tėvo palikimą (CK 5.6 str.). Todėl teismo nurodyta aplinkybė negali būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo.
2.2. Apie tai, kad ieškovė buto pirkimui panaudojo savo asmenines lėšas, nėra jokių duomenų. Todėl ši teismo išvada nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Priešingai, nei nurodo teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gimus sūnui D. ((duomenys neskelbtini).), ieškovė nedirbo 7 metus, t. y. tuo metu, kai buvo privatizuojamas butas, ieškovė negavo jokių pajamų ir negalėjo prisidėti prie buto pirkimo savo gaunamu uždarbiu, ar kitomis pajamomis. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės motina M. B. ginčo buto pirkimui dovanojo asmenines savo lėšas – investicinius čekius. Detaliai išanalizavus 1992 m. rugsėjo 2 d. rašytinės buto pirkimo-pardavimo sutarties turinį, matyti, kad už ginčo butą 1992 m. rugpjūčio 14 d. buvo sumokėta 1522 rubliai pardavėjui grynais pinigais bei 10 958 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (bendra kaina 12 480 rubliai). Iš ieškovės pateiktų LTSR Taupomojo banko pranešimų matyti, jog ieškovės motina M. B. 1992 m. liepos 21 d. R. R. pagal sutartį į LTSR Taupomąjį banką (duomenys neskelbtini)yra nurašiusi (pervedusi) 42 032 rublius ir 1992 m. liepos 2 d. pagal sutartį į LTSR Taupomąjį banką Nr. (duomenys neskelbtini)yra nurašiusi (pervedusi) 5 rublius. Byloje nėra duomenų, kad pinigai iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) būtų buvę pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)ir iš jos rubliais sumokėta už butą. Tuo tarpu buto pirkimo sutarties 2 punkto b) grafoje nurodyta, kad valstybės išmokos sumokėtos iš sąskaitos Nr(duomenys neskelbtini), nenurodant, kad ši sąskaita priklauso R. R.. Teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų išvadai, jog iš tiesų ginčo butas įsigytas už ieškovei M. B. dovanotus investicinius čekius, yra nepagrįsta ir neįrodyta.
2.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Toksika“ raštas patvirtina, kad dalis atsakovo K. R. darbo užmokesčio buvo pervedama į ieškovės banko sąskaitą. Teisme šalys patvirtino, kad šie pinigai buvo naudojami mokant už buto išlaikymą. Tai buvo daroma ir dėl patogumo, nes atsakovas niekada nesinaudojo elektronine bankininkyste. Be to, šalys 29 metus gyveno santuokoje, savo pajamas ir išlaidas tvarkė bendrai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kelis kartus labiau rūpinosi buto remontu, mokėjo kelis kartus didesnius mokesčius už butą, tačiau teismas sprendė kitaip, ir nesamą aplinkybę (didesnį prisidėjimą prie buto išlaikymo ir remonto) laikė pagrindu ieškovei priteisti didesnę turto dalį. Šis teismo argumentas nesąžiningas, nepagrįstas, prieštaraujantis ištirtoms aplinkybėms. Todėl priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas juo rėmėsi nepagrįstai.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į atsakovės J. R. apeliacinį skundą ieškovė R. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė iškraipo faktines bylos aplinkybes - sūnus D. nesirūpino tėvu tik po pastarųjų įvykių, kai pradinis atsakovas K. R. smarkiai sumušė ieškovę, dėl ko buvo nuteistas. Tiek ieškovė, tiek D. R. bendravo ir rūpinosi tėvu, kadangi kitaip būti tiesiog objektyviai negalėjo visiems trims gyvenant ginčo bute. Ieškovė byloje siūlė sudaryti taikos sutartį ir bylą nutraukti tuo atveju, jei tiek atsakovė, tiek K. R. sutiktų atsisakyti bet kokių teisių į ginčo butą jų sūnaus D. R. naudai. Ieškovė ir atsakovas K. R. kiekvienas asmeniškai tvarkėsi ir disponavo jiems priklausančiomis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, ieškovė gavo nuolatines pajamas, darbo užmokestį, iš kurių ir išlaikė ginčo butą. Ieškovė neneigia, kad nedidele dalimi prie to prisidėjo ir K. R., tačiau jo prisidėjimas buvo visiškai nereikšmingas, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas sprendime.
23. UAB „General Financing“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodo, kad bylos išsprendimas neturės jokios įtakos bendrovės teisės ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
25. Byloje kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo (CK 3.116 str).
26. Byloje nustatyta, kad R. R. ir K. R. susituokė(duomenys neskelbtini)., jų santuoka nutraukta 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo sprendimui. Ginčo butas, esantis(duomenys neskelbtini) nupirktas 1992 m. rugsėjo 2 d., t.y. santuokos metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3.88 str. 2 d. nustatytą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta priešingai.
27. A. R. R. (toliau – ir ieškovė) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją neigė nurodydama, kad notarinių veiksmų registre yra įregistruota 1992 m. rugsėjo 2 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nėra įregistruoto sutuoktinių susitarimo pirkti butą bendrąja nuosavybe, kad už perkamą butą sumokėjo tik ieškovė savo investiciniais čekiais ir mamos dovanotomis lėšomis ir kad ieškovė sistemingai rūpinosi ginčo butu, ženkliau prisidėjo prie jo išlaikymo ir išsaugojimo, mokėjo susijusius mokesčius, pirko baldus.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos nepaneigė ir neįrodė, kad butas buvo nupirktas vien tik ieškovės asmenine nuosavybe.
29. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs 1992 m. galiojusią Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio redakciją, teisingai konstatavo, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininku). Toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Teismas teisingai sprendė, kad bet kokiu statusu privatizuojant butą turėjo būti sudarytas vienoks ar kitoks susitarimas - arba butas perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teise arba asmeninės nuosavybės teise. Nors susitarimas turėjo būti tvirtinamas notarine tvarka, tačiau nebuvo būtina susitarimą tvirtinti tuo pačiu metu, kaip ir buto pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl apeliantės (ieškovės) nurodomas Vilniaus miesto antrosios notarinės kontoros 1992 m. notarinių veiksmų registras, kuriame registruotas R. R. 1992 m. rugsėjo 2 d. notarinis veiksmas Nr. 8902 (pati pirkimo pardavimo sutartis, t.1, b.l.65), nėra pakankamas įrodymas, koks būtent susitarimas buvo sudarytas dėl buto pirkimo. Sutiktina, kad tokiu atveju, kai susitarimas nepateiktas, tačiau buto pirkimo sutartis patvirtinta, laikytina, kad butas buvo nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kitaip tariant CK 3.88 str. 2 d. prezumpcija iš esmės lieka nepaneigta.
30. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos nepaneigia ir ta aplinkybė, kad perkamo buto kainos dalis buvo sumokėta ieškovės mamos M. B. investiciniais čekiais (10958 rub.) (t.1, b.l. 64, 67). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė buto privatizavimo aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad investiciniai čekiai buvo pervesti pirmiausia į pačios ieškovės sąskaitą, o paskui - už perkamą butą. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (LAT nutartis civilinė byla 3K-3-128/2012). Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pateiktų įrodymų vertinimu ir sutinka su kitos apeliantės (atsakovės) J. R. argumentais, kad šalys 29 metus gyveno santuokoje, savo pajamas ir išlaidas tvarkė bendrai, ir nėra įrodymų, kad šalių uždirbti pinigai buvo kokia nors sutartimi pasidalinti. Pažymėtina, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, pensijos, pašalpos ir pan. yra priskiriamos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
31. Aplinkybės, kad ieškovė rūpinosi ginčo butu, ženkliau prisidėjo prie jo išlaikymo ir išsaugojimo, mokėjo su juo susijusius mokesčius, pirko baldus, net negali būti vertinamos kaip įrodančios nuosavybės teisės į butą rūšį, nes visi tokie faktai, net jeigu ir buvo, tai niekaip nekeičia ir negali keisti bendrosios jungtinės nuosavybės teisės rūšies, nes gali parodyti tik aplinkybes, vykusias po buto pirkimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pasinaudojo CK 3.123 str. suteikta diskrecijos teise nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo įvertindamas aplinkybes, kad ieškovė labiau rūpinosi buto remontu, apstatymu, mokesčių mokėjimu ir pan. Kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka.
32. Spręsdamas, ar dalinti butą natūra, ar priteisti vienai iš šalių piniginę kompensaciją, teismas svarbiu kriterijumi laikė faktą, kad sutuoktinis K. R. mirė 2018 m. rugsėjo 8 d., jo paveldėtoja yra motina J. R., kuriai gyvenamoji vieta šiuo metu nėra reikalinga. Teisėjų kolegija sutinka, kad ši aplinkybė yra svarbi nustatant bendro turto padalinimo būdą.
33. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį režimą, turto padalinimą, nukrypimą nuo turto lygių dalių principo (CK 3.88 str., 3.117 str., 3.123 str.), proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), tinkamai taikė teismų praktiką, todėl priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmetami.
34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeistinas. Išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos, nes abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami (CPK 93 str.). Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (10 Eur) priteistinos lygiomis dalimis iš šalių (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 5 Eur (penkis eurus) iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.