Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1115-638/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-08-02
Bylos Nr.: e2A-1115-638/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00806-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: R. R.
Atsakovas: K. R.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „G. F.“

Kategorijos

1.3.7.5.1Žalos, susijusios su darbdavio turto netekimu ar jo vertės sumažėjimu, sugadinimu (sužalojimu), atlyginimas
1.3.7.7Visiška darbuotojų materialinė atsakomybė ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis
1.3.7.8Darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydžio nustatymas ir jos atlyginimo (išieškojimo) tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-1115-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00806-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 1.3.7.7; 1.3.7.8. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko,dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovui advokatui D. D.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ir atsakovo K. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-922/2018 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui K. R., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „G. F.“ dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė nutraukti K. R. ir R. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4545), pripažinti, jog santuoka nutrūko esant K. R. kaltei, po santuokos palikti R. R. pavardę R., o K. R. – R., priteisti R. R. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti, jog santuokos metu R. R. įgytas turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 11266 Eur - priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, jog santuokos metu kreditoriaus UAB „G. F.“ suteikto kredito sutarties sąlygos lieka nemodifikuotos, nustatyti, kad K. R., dėl kurio kaltės iširo santuoka, neturi teisės į išlaikymą.Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad apie vienerius metus jie vedė bendrą ūkį, požiūris į šeimą ir gyvenimą sutapo, taip pat gerbė sutuoktinių teises ir pareigas, bei jomis vadovavosi. Sutuoktiniai gyveno bute, kurį, Lietuvai tapus nepriklausoma ir fiziniams asmenims įgijus teisę turėti turtą nuosavybės teise, R. R. įgijo už lėšas, jai dovanotas M. B.. Laikui bėgant atsakovas pasikeitė, tarp sutuoktinių prasidėdavo konfliktai, barniai dėl situacijų, kurios anksčiau to nesąlygodavo. Ilgą laiką ieškovė su atsakovu gyveno dėl jų sūnaus. Galiausiai, 2015 metais atsakovui netekus darbo, atsakovas nuolat pradėjo prieš ieškovę smurtauti, ieškovė pradėjo paniškai bijoti atsakovo, kol galiausiai neiškentusi nuolatinio mušimo ir atsakovui 2016 m. liepos 12 d. eilinį kartą ją sumušus, ieškovė apie tai informavo teisėsaugos institucijas. Nuo to laiko ieškovė nebegyvena su atsakovu ir nebepalaiko jokio ryšio. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nesirūpino sutuoktine, neprisidėjo prie šeimos kūrimo materialiai, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš sutuoktinę ir tokiu būdu pažeidė pamatinius darnios šeimos instituto principus. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini). Butą ieškovei jos 25-ojo gimtadienio proga paskyrė jos tuometinis darbdavys, buto paskyrimo metu ieškovė jau buvo susituokusi su atsakovu. Ieškovės mama bute niekada negyveno. Ieškovė laiko, kad šis butas priklauso jai nuosavybės teise, nes butas buvo privatizuotas už mamos dovanotus investicinius čekius ir grynuosius pinigus. Ieškovė savo investicinius čekius panaudojo akcijoms pirkti. Kur atsakovas panaudojo jam skirtus investicinius čekius, ieškovė nežino. Ar ieškovas davė sutikimą privatizuoti butą ieškovės vardu, neprisimena. Ieškovė butą Vilniaus mieste įgijo asmeninėmis lėšomis (jos turimomis ir jai dovanotomis lėšomis), o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad minimas butas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai, butą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Ieškovė gauna mažiau darbo užmokesčio negu atsakovas socialinių išmokų.Kitas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra laikomas asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ pastato, esančio adresu(duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo atsakovo paveldėtas, todėl atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra laikomas asmenine atsakovo nuosavybe. Kito registruotino turto, valdomo asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutuoktiniai neturi. Santuokos metu ieškovė taip pat paėmė kreditą, kurį ketino panaudoti savo asmeninėms reikmėms. Nepaisant to, šis kreditas buvo panaudotas ieškovės ir atsakovo „šeimos“ reikmėms, tačiau, negalėdama to pagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka, nereikalauja šios prievolės modifikavimo bei neįrodinėja su tuo susijusių aplinkybių. Ieškovė ilgą laiką kentėjo psichologinį smurtą savo atžvilgiu, santuokos su atsakovu metu nuolatos patirdavo ir fizinį atsakovo smurtą, kas neabejotinai lėmė ieškovės dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, sumažėjo jos bendravimo su aplinkiniais galimybė. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo padaryto nusikaltimo. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su reikalavimais nutraukti K. R. ir R. R. santuoką, po santuokos nutraukimo palikti R. R. pavardę R., nustatyti, jog santuokos metu kreditoriaus UAB „G. F." suteikto kredito sutarties sąlygos lieka nemodifikuotos, tačiau nesutinka su ieškinio reikalavimais pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl K. R. kaltės, nustatyti, jog santuokos metu R. R. įgytas turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 11266 Eur priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise, nesutinka su 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimu R. R.. Atsakovas ir jo atstovas į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme neatvyko. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad ieškovės teiginiai dėl jo kaltės išyrant santuokai yra deklaratyvūs, pramanyti, neatitinkantys tikrovės. Per visą santuokos su ieškove laikotarpį rūpinosi šeima, santuokos metu visada dirbo, gautą darbo užmokestį ar kitas pajamas skirdavo šeimai, tinkamai atliko sutuoktinio pareigas. Šias aplinkybes patvirtina įrodymai, kad gaunamas darbo užmokestis buvo pervedamas į ieškovės banko sąskaitą. Be to, buvusių darbdavių yra charakterizuojamas kaip pareigingas, profesionalus ir drausmingas darbuotojas, pavestas užduotis atliekantis kokybiškai ir laiku. Per 30 metų darbo karjerą yra pakeitęs tik 4 darbovietes. Tai rodo, kad atsakovas yra pastovus, nekonfliktiškas ir pareigingas asmuo. Gyvendamas su ieškove stengėsi palaikyti gerus santykius, rūpintis ja ir sūnumi. Visą savo laisvalaikį ir dėmesį skirdavo šeimai. Ieškovė klaidina teismą, kad atsakovas nedirba nuo 2015 metų. Iš tikrųjų atsakovas nedirba nuo 2016 m. balandžio 7 d. Iš darbo išėjo dėl pablogėjusios sveikatos. Dar 2011 metais atsakovui įvyko miokardo infarktas, dėl kurio buvo gydomas Santariškių (Santaros) klinikose, reabilituojamas Valkininkų reabilitacijos centre. Atsakovui 2016 m. liepos 12 d. įvyko antras širdies infarktas bei sutriko širdies ritmas. Kai 2016 metų pavasarį dėl sveikatos būklės atsakovas prarado darbą, ieškovė pradėjo priekaištauti, kad jis yra veltėdis, kurį jai reikia išlaikyti. Galiausiai dėl nuolatinių priekaištų ir provokacijų, 2016 m. liepos 12 d. įvyko konfliktas, dėl kurio atsakovas yra nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taip pat iš jo priteista 500 E. R. R. neturtinei žalai, atsiradusiai dėl smurto, atlyginti. Atsakovas neneigia, kad pastaraisiais metais jų santykiai dėl ieškovės apsisprendimo palikti atsakovą pablogėjo, todėl abu vienas kito atžvilgiu pasakė ir ne visai teigiamų dalykų. Paskutiniu metu tarpusavio santykiai pablogėjo dėl skirtingo požiūrio į šeimos ir gyvenimo vertybes, tarpusavio įžeidinėjimų, užgauliojimų. Atsakovas nurodo, kad byloje ieškovė yra pateikusi ambulatorinės kortelės 1996 -2004 metų išrašus, kuriuose yra įrašai, kad tuo metu buvo sumušta vyro. Atsakovas nurodo, kad jų šeimoje vykdavo konfliktai, tačiau fizinio smurto sutuoktinės atžvilgiu nenaudojo. Kad tokie įrašai yra sutuoktinės ambulatorinėje kortelėje, jam iki šiol nebuvo žinoma.Dėl psichologinės įtampos gyvenimas kartu šeimoje tapo neįmanomas, todėl nuo 2016 m. vasaros sutuoktiniai gyvena atskirai. Atsakovas gyvena tėvų name(duomenys neskelbtini)., o ieškovė gyvena šeimos bute Vilniuje. Ieškovei, teigiančiai, kad butas Vilniuje yra jos asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodytą prezumpciją. Byloje yra buto pirkimo–pardavimo sutartis. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad buto kaina – 12 480,00 rublių. Sutarties 2 p. a) nurodyta, kad grynaisiais pinigais sumokėta 1522,00 rubliai. Sutarties 2 p. b) nurodyta, kad buto kaina už 10 958,00 rublius yra dengiama tikslinėmis valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais). Akivaizdu, kad butas privatizuotas už atsakovo ir ieškovės investicinius čekius. Bute šeima gyvena nuo 1988 m. Per šį laikotarpį butas buvo daug kartų remontuojamas - įrengtas antras kambarys, pakeisti langai, grindys, kelis kartus glaistytos ir perdažytos buto sienos ir lubos, pakeista bute esanti santechnika, keičiami baldai, t. y. atsakovo ir ieškovės bendromis lėšomis ir darbu iš esmės pagerintas šeimos turtas. Santuokoje įgytas butas Vilniaus mieste ir turtas yra apie 36000 Eur vertės, atsakovas prašė priteisti ½ realios buto vertės, t. y. 17500 Eur, kompensaciją, santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus priskirti ieškovei. Nurodė, kad butas iš esmės pagerintas santuokos metu bendromis lėšomis ir darbu, padidinta jo vertė. Įsigyjant butą ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo faktas neįrodytas, valia butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn neišreikšta.Trečiasis UAB „G. F.“ 2017 m. lapkričio 10 d. rašytiniame pareiškime nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytu prievolės pasidalinimu po santuokos nutraukimo, t. y., kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta asmenine R. R. prievole.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas santuoką tarp R. R. ir K. R., sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4545, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo R. R. paliko pavardę „R.“, o K. R. paliko pavardę „R.“. Teismas padalino bendrą turtą ir ieškovei R. R. asmeninėn nuosavybėn priskyrė butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš ieškovės R. R., atsakovo K. R. naudai 5633 Eur kompensaciją už ieškovei natūra priskiriamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą (butą). Po santuokos nutraukimo, R. R. vardu su UAB „G. F.“ 2014 m. gegužės 27 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu prisiimtus įsipareigojimus teismas pripažino kaip asmeninę R. R. prievolę. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad byloje nei šalims, nei teismui nekyla abejonių, kad atsakovas yra fiziškai smurtavęs prieš ieškovę, kadangi jis yra nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-562-806/2017 už tai, kad jis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą žmonai R. R., o būtent 2016 m. liepos 12 d., apie 18 val., namuose, adresu(duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebė žmonai R. R. už rankos bei koja spyrė jai į kairiąją koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio žasto ir kairės blauzdos poodinėmis kraujosruvomis. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra akivaizdi, kai, tuo tarpu, ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo nėra patvirtinta kokiais nors rašytiniais dokumentais, todėl yra būtinas ieškovės veiksmų ir elgesio iki faktinio santuokos iširimo 2016 metų liepos mėnesį teisinis įvertinimas. Teismas pripažino, kad pasitvirtino dalis atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės kaltės, t. y. pasitvirtino dėl ieškovės laikino gyvenimo ne šeimoje, dėl abiejų sutuoktinių negebėjimo spręsti šeimos gyvenimo klausimų. Abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nei vienas jų nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti, vienas iš jų smurtavo, o kitas nusišalindavo nuo problemų sprendimo. Abu sutuoktiniai taip pat pažeidė abipusės pagalbos pareigą, kuri reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas po 2016 metų liepos mėnesio dėjo pastangas ar siekė susirasti ieškovę, ketindamas prieš ją smurtauti, todėl daroma išvada, jog atsakovo smurtas, kuris nepateisinamas jokiomis šeimyninėmis ar kitomis priežastimis, yra susijęs išskirtinai tik su abiejų sutuoktinių, tol kol jie gyveno kartu, negebėjimu spręsti šeimos gyvenimo klausimų. Byloje yra nustatyta, kad sutuoktinių konfliktai prasidėdavo nuo dviejų suaugusių asmenų tarpusavio apsižodžiavimų, kas šiuo atveju reiškia tiek atsakovo, tiek ieškovės kaltę, ir kartais pasibaigdavo atsakovo fiziniu smurtu, kas reiškia, kad abu sutuoktiniai negebėjo spręsti šeimos gyvenimo (ne tik buities) klausimų, kam neabejotinai reikalingos abipusės, santuoką sujungiančios pastangos. Sutuoktiniai ėmėsi netinkamų veiksmų arba elgėsi pasyviai, atitinkamai abudu iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad nuostata dėl neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės prašomą neturtinės žalos atlyginimą.Teismas nurodė, kad byloje šalys nesutaria dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)padalijimo. Ieškovė mano, kad tai yra jos asmeninis turtas. Ieškovė buto asmeninę nuosavybę grindžia aplinkybe, kad butą įsigijo už jos motinos M. B. jai dovanotas lėšas (investicinius čekius, talonus). Teismas įvertinęs 1992 m. rugsėjo 2 d. rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties turinį, nustatė, kad už ginčo butą 1992 m. rugpjūčio 14 d. buvo sumokėta 1522 rubliai pardavėjui grynais pinigais, valstybės vienkartinėmis išmokomis 10958 rublių bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (bendra kaina 12480 rubliai). Buto įsigijimas yra grindžiamas aplinkybe, kad jis įgytas už asmenines ieškovei dovanotas lėšas. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų Taupomojo banko pranešimų matyti, jog ieškovės motina M. B. 1992 m. liepos mėnesį R. R. yra nurašiusi (pervedusi) 42032 bei 5 rublius į jos banko filialo 6762-06 sąskaitą I-11694, iš kurios vėliau pagal 1992 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyti tie patys banko filialo ir sąskaitos duomenys 6762/06 ir I-II694, kur spausdinimo mašinėlės pagalba paruoštoje sutartyje simbolis „I“ yra naudojamas kaip skaičius vienetas, buvo apmokėta už ginčo butą. Teismas sprendė, kad šių duomenų, taip pat neatmetant liudytojos M. B. šioms aplinkybėms neprieštaraujančių parodymų, pakanka išvadai, kad iš tiesų ginčo butas įsigytas už ieškovei arba jos šeimai dovanotas lėšas, nepaisant to, kad atsakovo atstovas tam prieštaravo, teigdamas, jog neaišku, ar tos lėšos buvo panaudotos butui. Teismas pažymėjo, jog įregistravimo vieno sutuoktinio vardu nepakanka konstatavimui, jog tai aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, be to, pagal formuojamą teismų praktiką viešo registro informacija atlieka visų pirma teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra užfiksuota, jog R. R., jai esant santuokoje, butas įgyjamas jos asmeninėn nuosavybėn. Teismas konstatavo, jog ieškovė nėra pateikusi pakankamai įrodymų, tuo pačiu ji nėra iki galo įgyvendinusi savo prievolės įrodyti, jog ginčo butas yra jos asmeninė nuosavybė, t. y. ji nėra paneigusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytos prezumpcijos. Byloje nėra įrodyta, kad ginčo butas yra įgytas už asmenines, dovanotas konkrečiai ieškovei, o ne jos šeimai lėšas, ieškovė taip pat nėra įrodžiusi, kad buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti butą asmeninėn, o ne šeimos nuosavybėn. Teismas nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 2 d. rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuria įsigytas ginčo butas turi požymių, jog ši sutartis buvo sudaryta ir butas įsigytas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatytą tvarką, t. y. jis buvo privatizuotas pagal tuo metu galiojusį įstatymą (sutarties 2 punkto b papunktyje numatyta, jog butas parduotas sumokant valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis). Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog sandorio sudarymo metu 1992 m. buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti butą asmeninėn, o ne šeimos nuosavybėn, taip pat teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog netgi privatizavus turtą už asmeninius investicinius čekius ar asmenines lėšas vis tiek taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, lemia tai, kad ginčo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir santuoką tarp R. R. ir K. R. nutraukti dėl K. R. kaltės, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria nutarta iš apeliantės R. R. atsakovo K. R. naudai priteisti 5633 Eur kompensaciją ir nustatyti, jog santuokos metu R. R. įgytas turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

18.1.Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių apeliantės kaltę dėl santuokos iširimo, išskyrus paties atsakovo teiginius, kuriems apeliantė prieštarauja. Atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra ne tik preziumuojama, tačiau dar ir įrodyta papildomais įrodymais byloje, todėl laikytina, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, o apeliantės veiksmai, pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti kaip kaltė dėl santuokos iširimo, buvo būtent ir sąlygoti kaltų ir kai kuriais atvejais netgi nusikalstamų (įrodytų įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu) atsakovo veiksmų ir yra jų pasekmė.

18.2.Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad apeliantės ir atsakovo sudaryta santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, yra būtina peržiūrėti ir pasisakyti dėl apeliantės ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

18.3.Atsakovas byloje bandė įrodinėti, neva ginčo butas buvo išskirtas šeimai, tačiau tokios savo pozicijos jokiais leistinais įrodymais byloje nepagrindė.

18.4.Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad neva apeliantė nėra įrodžiusi, kad buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti butą asmeninėn, o ne šeimos nuosavybėn. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė ginčo butu visą laiką rūpinosi kaip savu, sutartis sudarinėjo tik savo vardu sutartis ir namų knygoje yra nurodyta kaip savininkė. Tai, kad pačiame pervedime (nurašyme) nėra tikslinės jo paskirties, neturi teisinės reikšmės, nes ginčo dėl to tarp dovanotojo ir apdovanotojo byloje nėra.

18.5.L. M. B. patvirtino, jog pinigus ji dovanojo dukrai, t. y., apeliantei, kad jie buvo dovanoti tam, jog dukra galėtų nusipirkti butą.

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

19.1.Teismas, santuokos nutraukimo byloje padalijęs tik dalį sutuoktinių turto, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, t. y. 2001 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1581V pagrindu įgytas turtas (dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Be to santuokos nutraukimo byloje liko nepadalintas kilnojamasis santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių teise įgytas turtas. Apie kilnojamojo turto egzistavimą bylos nagrinėjimo metu nurodė ir ieškovė, ir atsakovas, tačiau teismas sprendė, kad nėra pateikta jokių šio turto realų egzistavimą patvirtinančių įrodymų, todėl į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą šio turto neįtraukė.

19.2.Dalindamas atsakovui ir ieškovei jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį(duomenys neskelbtini), teismas rėmėsi VĮ Registrų centro 2004 metais masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine buto rinkos verte, laikydamas, kad 34,04 kv. m. ploto buto Vilniuje vidutinė rinkos vertė yra 11 266 Eur. Tokios buto vertės nustatymas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes analogiško buto vertė pagal Nekilnojamojo turto agentūrų apklausas yra 35 000 Eur.

19.3.Teismas visiškai nevertino atsakovo ir ieškovės sveikatos būklės, galimybės pasirūpinti savimi, todėl neteisingai nusprendė dėl buto padalijimo būdo.

19.4.Teismas nesiaiškino nei atsakovo, nei ieškovės galimybės sumokėti kompensaciją, neatsižvelgė, kad ieškovė yra skolinga kreditoriams. Net ir gavus teismo nurodytą kompensaciją – 5633 Eur, atsakovas negalėtų už tokią sumą pasirūpinti tinkamu gyventi neįgaliam asmeniui būstu, o tuo būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai, nustatyti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

19.5. Ieškovės nenoras spręsti ginčą taikiai nulėmė šalių bylinėjimąsi ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

Atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl atsakovo K. R. kaltės ginčo iš esmės nebuvo, nes atsakovas kitoje byloje, išnagrinėtoje baudžiamąja tvarka, yra pripažintas smurtavęs prieš sutuoktinę. Sutuoktiniui esant nuteistam už tyčinį nusikaltimą ir žiaurų elgesį kito sutuoktinio atžvilgiu, jo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra preziumuojama ( CK 3.60 str. 3 d.). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Dėl ieškovės R. R. kaltės pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovės kaltė pasireiškė pasyvumu, nusišalinimu nuo problemų sprendimo, laikino gyvenimo ne šeimoje. Kolegijos nuomone, laikinas gyvenimas atskirai nuo sutuoktinio ir pasyvumas sprendžiant problemas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ji iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir kad dėl jos pasyvumo ar laikino išvykimo pas seserį santuoka iširo. Sutuoktinio kaltę teismas gali konstatuoti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šiuo atveju ieškovės elgesys (pasyvumas, periodinis išvykimas pas seserį savaitei ar net ir mėnesiui) niekaip nedarė bendro gyvenimo neįmanomu. Kitų įrodymų, kad ieškovė būtų pažeidusi sutuoktinės pareigas, į bylą nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad dalyje dėl sutuoktinės kaltės priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas, ir nustatytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo ( CK 3.70 str. 2 d.). Ieškovė prašė priteisti jai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydis santuokos nutraukimo bylose varijuoja nuo 289 iki 2896 Eur ( LAT bylos Nr. 3K-3-580/2004; 3K-3-415/2008, 3K-3-399/2013 ir kt.). Įvertinant šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, šalies ekonominius rodiklius, spręstina, kad iš atsakovo priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Šeimos teisinių santykių byloms nagrinėti yra nustatyti tam tikri ypatumai, išdėstyti CPK XIX skyriuje. CPK 376 str. nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, t.y. teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę priimti sprendimą ir dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų, tame skaičiuje ir dėl turto padalinimo, klausimus ( CPK 385 str. 1 d.). Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą – butą(duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Kito dalintino turto ieškovė nenurodė. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad be nurodyto ginčo buto, dar yra įgyta ir kitų kilnojamųjų daiktų: prieškambario baldai – vertė 40,00 Eur; vonios baldai – 50,00 Eur; vonios įranga -120,00 Eur; automatinė skalbimo mašina – vertė 160,00 Eur; virtuvės baldų komplektas – vertė 120,00 Eur; šaldytuvas – vertė 180,00 Eur; minkštas kampas – vertė 150,00 Eur; sekcija -160,00 Eur; stalai – vertė 120,00 Eur, be to buvo pirkti indai, patalynė, kitos smulkios buities prekės ( t.1, b.l. 94). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nėra pateikęs jokių šio turto realų egzistavimą patvirtinančių įrodymų, todėl į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą šis turtas neįtraukiamas. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Vykdydamas CPK 376 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti atsakovui pareikšti priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, ir atitinkamai ieškovę įpareigoti pateikti atsiliepimą, tokiu būdu būtų išsiaiškinta, ar turtas, kurį nurodė atsakovas, realiai egzistuoja. Bylą paskyrus nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka, atsakovas prašė paskirti jo išvardintiems daiktams vertės nustatymo ekspertizę, o ieškovė ne tik neginčijo, kad atsakovo nurodytas turtas egzistuoja, bet pati pateikė sąrašą dar 35 pavadinimų daiktų, kuriuos sutiktų atiduoti atsakovui (t.4, b.l. 4-6). Tokia šalių pozicija leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, netinkamai nustatė šalių santuokos metu įgytą turtą, nesudarė tinkamo turto balanso (CK 3.118 str.) ir neįvykdė CPK 385 str. 1 d. nustatytos pareigos: nustatyti santuokos metu įgytą turtą ir jį padalinti. Konstatuotina, kad dalyje dėl santuokos metu įgyto turto nustatymo ir padalinimo nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl šioje dalyje byla grąžintina nagrinėti iš naujo siekiant užtikrinti šalims teisingą teismą: tinkamą procesą pirmoje instancijoje ir teisę pasinaudoti apeliacija ( CPK 26 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme ( CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad esant reikalavimui vienam iš sutuoktinių priteisti visą turtą ar turto dalį natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).Pirmosios instancijos teismo motyvai nustatant ginčo buto vertę vadovautis masinio įvertinimo rezultatais, nes atsakovas nepagrindė kitokios buto vertės, taip pat neatitinka CPK 385 str. teismui nustatytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pasiūlė šalims įmokėti avansą ir pareikšti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Atsakovas įmokėjo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 500 Eur avansą už ekspertizės atlikimą, tačiau atsakovo išdėstyti prašymai įvertinti ne tik ginčo butą, bet ir eilę kitų turto vienetų, sudaro pagrindą iš naujo spręsti viso sutuoktinių turto padalinimo klausimą (žr. 20 pastraipą), todėl ir buto ekspertizės skyrimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui atitinkamai perduodant įmokėtą avansą. Bylą dalyje dėl turto padalinimo grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui ( CPK 93 str. 5 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti:

Santuoką tarp R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)Varėnos r., ir K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4545, nutraukti dėl atsakovo K. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. R. palikti pavardę „R.“, o K. R. palikti pavardę „R.“.

Priteisti ieškovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Reikalavimą dėl likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovo K. R. įmokėtą avansą už ekspertizės atlikimą (500 Eur, įmokėta 2018-06-29) pervesti iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbankas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėGintautas Koriaginas