Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą žmonai R. R., būtent:

jis, 2016-07-12, apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebė žmonai R. R. už rankos bei koja spyrė jai į kairiąją koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio žasto ir kairės blauzdos poodinėmis kraujosruvomis.

K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta. Tuo metu buvo išgėręs. Negali dirbti sunkaus fizinio darbo dėl sveikatos. Nerasdavo darbo ir išgerdavo, ir tą dieną buvo išgėręs, grįžo iš pokalbio, iš darbdavio. Gavosi konfliktas. Viskas taip ir buvo kaip nurodyta kaltinime. Pasak K. R., paskutinė jo darbo vieta buvo AB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo vairuotoju, jis pats išėjo dėl sveikatos. Tuo metu lankėsi gydymo įstaigose. Išėjęs iš darbo pradėjo ieškoti darbo, jį rado, bet taip pat dėl sveikatos negalėjo dirbti. Išėjo ir registravosi darbo biržoje, gaudavo nedarbingumo išmoką. Jis, K. R. 28 metus susituokęs, per tą laiką kaip ir kiekvienoje šeimoje buvo nesutarimų, turi vieną vaiką. Skyryboms prašymų nėra padavę. Gerti pradėjo iš nevilties. Jis, K. R. gauna 280 eurų neįgalumo pašalpą. Praktiškai fizinio darbo negali dirbti. Tada nežino kodėl pavartojo smurtą prieš žmoną, gailisi. Žmona provokavo, aiškino, jis, K. R. paėmė ir pastarąją pastūmė, spyrė iš kojos ir išėjo iš kambario. Žmona sakė, vėl girtas, vėl be pinigų, toks ir anoks tu. Sūnus buvo namuose, kitame kambaryje. Šiuo metu jis, K. R. gyvena pas motiną. Bandė bendrauti ir atsiprašyti žmonos, pastaroji nelabai sutinka. Butas priklauso abiem. Matė civilinį ieškinį. Jis, K. R. už butą daug mokėjo, visi dokumentai yra ir kokios sumos pervestos, už paslaugas mokėjo. Sūnus kartu gyveno bute, prieš tai pastarasis atskirai gyveno su drauge. K. R. paaiškino, kad namuose buvo žmonos drabužiai, buvo netvarkoma, prašė, kad sutvarkytų, paėmė tas kelias pakabas ir išmetė, viskas tą dieną buvo. Jis, K. R. „nedrabstys purvais žmogaus“ su kuriuo gyveno, pilnai pripažįsta ką padarė. Dėl moralinės žalos, paaiškino, kad dažnai įvykdavo tie konfliktai, galės atiduoti pensiją, daugiau neturi pajamų. Dabar gydosi Santariškėse, nuo depresijos išrašyti psichiatro vaistai. Prisipažįsta, jog išmetė drabužius, tačiau ne tiek kiek nurodyta sąraše.

Apklausta teisme nukentėjusioji R. R. parodė, kad buvo pateikusi ikiteisminiam tyrimui dokumentus dėl to, kad gydėsi. Tai ne vienkartinis atvejis dėl mušimo. Policija K. R. išveždavo, pastarasis grįžta ir dar labiau sudaužo. Ji, R. R. 28 metus patyrė išgyvenimus bijodama. Ji, R. R. gydėsi šešias savaites psichiatrijos stacionare, buvo pas psichologę, ji paniškai bijojo K. R.. Bijojo pastarojo mašinos, jos, R. R. darbe negalėjo palikti vienos. Bijojo, kad K. R. ją, R. R. papjaus ir nužudys. K. R. pastoviai jiems sakydavo, kad jis pasikars. Ir šiai dienai ji, R. R. mato pravažiuojantį K. R. automobilį ir bijo. K. R. pradėjo nuo 2015-12-02 gerti, kai susižeidė koją. Tai buvo stabilus pastarojo gėrimas. K. R. išmetė daiktus. Kai ji, R. R. atėjo su drauge pasiimti daiktų, pamatė, kad nėra tų drabužių, jie buvo ant durų ir ant žemės. Ji, R. R. negalėjo laikyti drabužius tame kambaryje kur buvo K. R., ten pastarasis pastoviai gėrė. Daiktai buvo išmesti. Kai ji, R. R. atėjo pasiimti drabužių, K. R. tada puolė ją mušti, išmetė drabužius. K. R. jos, R. R. vaistų neišmetė. Televizorius perdegė, nes jis pastoviai buvo įjungtas. Pasak R. R., dėl skyrybų nesikreipė į teismą, dar neturi advokatui pinigų, ankščiau kentėjo dėl vaiko, vaikui jau 26 metai.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis, K. R. yra R. R. vyras, santuokoje gyveno 27 metus. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu santykiai su žmona buvo itin įtempti, o tiksliau sakant, pašliję, šiuo metu gyvena pas motiną (duomenys neskelbtini). Viskas pablogėjo, kuomet jis, K. R. prarado darbą. Būdavo dienų, kai vartodavo alkoholį iš liūdesio. Pabrėžia, jog dėl viso gyvenimo nesutarimų sau vienam kaltės neprisiima, žmona pati dažnai jį, K. R. provokuodavo. Kol turėjo darbo ir nešdavo namo pinigus, tol nebuvo taip blogai. Kas susiję su 2016-07-12, tai dėl šio įvykio kaltę pripažįsta iš dalies. Žmona kartu su sūnumi D. apie 18.00 val. grįžo namo, o jis, K. R. buvo girtas. Tarp jų su žmona kilo konfliktas dėl to, jog šis sėdi be darbo ir geria, jiedu susikivirčijo ir jis, K. R. griebė žmoną už rankos, ir nustūmė ant lovos. Į blauzdą R. nespyrė. Tuomet R. iškvietė policiją, šiai atvykus buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Komisariate jam, K. R. pasidarė labai negera, ištiko infarktas ir buvo pristatytas į ligoninę. Jei žmona nebūtų prie jo, K. R. lindusi ir provokavusi, tai nebūtų šios stumdęs. Būdavo situacijų, kuomet ir anksčiau susistumdydavo, tai buvo seniai. Jis, K. R. nesigina, jog padarė daug klaidų per visą jų santuokinį gyvenimą, tačiau nėra vienas dėl visko kaltas. (b. l. 92)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. R. parodė, kad gyvena kartu su vyru K. R. ir sūnumi D. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016-07-12 apie 18 val., ji, R. R. kartu su sūnumi grįžo namo, vyras buvo namuose, girtas. Atėjusi namo ji, R. R. pastebėjo, kad spintoje nėra jos drabužių. Ji, R. R. paklausė vyro, kur jos drabužiai, tačiau šis pradėjo konfliktuoti, tai yra pribėgęs prie jos sugrėbė už dešinės rankos, stipriai patraukė ir koja spyrė jai į kairę koją. Ją, R. R. apgynė sūnus, kuris užstojo ir patraukė tėvą nuo jos, o pati iškvietė policiją. Kol laukė policijos K. R. atsinešė virvės gabalą, nuėjo į kambarį ir demonstratyviai rišo mazgą, grasino pasikarti. Įvykio metu jai, R. R. buvo sukeltas fizinis skausmas, ant dešinės rankos ir kairės kojos padarytos mėlynes, ant dešinės rankos riešo nežymiai nubrozdinta oda. K. R. anksčiau daug kartų smurtavo prieš ją, R. R., ji kelis kartus kreipėsi į policiją, paskutinį kartą maždaug prieš 7 metus. K. R. dažnai girtauja, šiuo metu niekur nedirba. Ji, R. R. bijo, kad vyras vėl smurtaus prieš ją, todėl po įvykio išvažiavo pas seserį. (b. l. 8)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji R. R. parodė, kad su vyru K. R. gyvena 27 metus santuokoje. Visą laiką gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Kartu gyvena 26 metų sūnus D. Nuo pat santuokos pradžios santykiai su vyru buvo įtempti. K. alkoholiu piktnaudžiavo nuolat, tačiau kadangi dirbo vairuotoju, tai šiek tiek prisilaikydavo. Ji, R. R. visą gyvenimą kenčia nuo K. smurto, pati nesuprantanti, kodėl naiviai tikėjosi, kad kada nors ateityje viskas pagerės ir pasikeis. Visą smurtą mato sūnus ir ją, R. R. gina. D. kartais pagaili tėvo, todėl ją, R. R. gina nuo vyro labai apdairiai, neperlenkdamas lazdos. Ji, R. R. nuolat prašydavo artimųjų, kad leistų pernakvoti pas šiuos, kadangi likti vienai namuose su K. buvo gyvybiškai pavojinga. 2016-07-12, ji, R. R. grįžo namo iš darbo apie 18.15 val. kartu su sūnumi. Ruošėsi pasiimti keletą drabužių ir vykti pas seserį B. Č., kadangi likti su vyru ji, R. R. bijo. Nori pabrėžti, kad kiekvienais metais, po kelis mėnesius gyvena pas seserį, nes vyro agresija bei smurtas prieš ją, R. R. paūmėdavo. Vyras grasindavo ir nuolat kartodavo, kad ją, R. R. užmuš ir gaus tik kelis metus kalėjimo arba visai nieko. Minėtą dieną, t. y. 2016-07-12 atvykus namo, pamatė, kad kambaryje nėra jos, R. R. drabužių, kurie buvo sukabinti ant durų. K. buvo namuose, ir akivaizdžiai matėsi, jog girtas. Butas susideda iš vieno kambario ir dar tamsiojo kambariuko. Ji, R. R. paklausė vyro, kur yra jos drabužiai. Tuo metu D. atsisėdo ir laukė, kol ji, R. R. pasiims drabužius. K. jai, R. R. neatsakė, kur yra drabužiai, o juokėsi iš jos ir pūtė į ją cigarečių dūmus. Tuomet ji, R. R. nuėjo į tamsųjį kambariuką, ten spintoje žiūrėjo, ar drabužiai vietoje. Tamsiajame kambariuke pamatė tuščius vyno butelius, grįžo atgal į kambarį ir dar kartą paklausė, kur jos, R. R. drabužiai. Tuomet vyras metė cigaretę berods į peleninę ar kur, ir puolė prie jos, R. R.. Priėjęs prie jos, R. R. stvėrė už rankų, suspaudė, ant dešinės rankos liko kraujosruva, koja spyrė į kairę blauzdą, ant kurios taip pat atsirado mėlynė. Taip pat K. stvėrė už dešinės plaštakos. Ant plaštakos buvo pūslė nuo nudegimo, kurią vyras tiesiog nudraskė ir sukėlė didelį fizinį skausmą. Tuomet pribėgo D. ir nustūmė tėvą į virtuvės pusę. Ji, R. R. paskambino policijai ir pranešė apie smurtą. Netrukus į duris paskambino pareigūnai, D. eidamas atidaryti durų pamatė, jog K. tamsiajame kambariuke riša virvę lyg ruošdamasis kartis. Atvykus pareigūnams, ji, R. R. parašė pareiškimą, pareigūnai sulaikė Kazį ir pristatė į komisariatą. Ji, R. R. K. atleisti jokiu būdu nesiruošia, inicijuos skyrybų procesą. Prašo nubausti K. įstatymų nustatyta tvarka. (b. l. 12)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. R. parodė, kad yra K. R. ir R. R. sūnus. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra 32 kv., mažas. Tėvų santykiai būdavo įtempti. Tėvai nesugyveno. Tėvas dažnai smurtaudavo prieš motiną tiek fiziškai, tiek moraline prasme. Girdėjo, kaip būdamas girtas, tėvas sakė mamai, kad užmuš pastarąją ir net ilgai nesėstų už tai. Anksčiau, senesniais laikais, mama kviesdavo policiją, o vėliau, kai jis, D. R. paaugo, apgindavo mamą ir apramindavo tėvą. Vienu metu jis, D. R. gyveno atskirai su mergina, ir motina skambindavo, prašydavo pagalbos, kad jis atvyktų ir apgintų nuo tėvo. Buvo atvejų, kai kalbantis su tėvu telefonu, tėvas pasakė, kad karsis, tuomet jis, D. R. viską metęs skubėdavo pas tėvus raminti. Tėvas turi priklausomybę nuo alkoholio, o nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, kuomet tapo nedarbingas, alkoholio vartojimas iš vis paūmėjo. 2016 m. balandį tėvas išėjo iš darbo, ir nuo tada situacija tapo kritinė. Jam, D. R. gaila abiejų tėvų, ir abu tėvus jis myli, tačiau tėvas turi problemų su alkoholiu ir smurtauja prieš motiną. 2016-07-10, jam, D. R. su motina grįžus iš kaimo, tėvas puolė motiną, kad ši nemoka mokesčių, ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Tėvas dar bandė pulti mamą, tačiau jis, D. R. nuramino tėvą, ir šis nuėjo miegoti. 2016-07-12, apie 18.00 val., grįžo su mama namo iš darbo. Tėvas buvo girtas, mama norėjo pasiimti drabužius ir vykti pas seserį, nes jis, D. R. norėjo važiuoti pabūti į kaimą. Mama nerado savo drabužių ir pradėjo tėvo klausti, kur šios drabužiai. Motina klausė ramiai, be jokios provokacijos, paklausė kelis kartus. Jis, D. R. buvo virtuvėje, tik staiga mama sukliko, jis atbėgo į kambarį, tėvas laikė pastvėręs motiną už rankų. Jis, D. R. tėvą patraukė nuo motinos, ši pasitraukė ir iš karto paskambino policijai. Kol laukė pareigūnų, tėvas apsitvarkė, pasiėmė peilį, nuėjo į vonią, ten atsipjovė skalbinių virvės gabalą ir nuėjo į tamsųjį kambarį. Jis, D. R. paklausė, ką šis daro, o tėvas dėjosi virvę ant kaklo, neva korėsi. Jis, D. R. atėmė virvę, ir netrukus į duris paskambino pareigūnai. Policijai atvykus, tėvas elgėsi ramiai, sakė, kad nieko nebuvo. Pareigūnai tėvą sulaikė, motina parašė pareiškimą, ir tėvą pristatė į komisariatą. Motina išvyko pas seserį, o jis, D. R. į kaimą. Paskui sužinojo, kad tėvą ištiko infarktas ir pastarąjį paguldė į ligoninę. Mano, kad tėvams reiktų skirtis, nes kartu jie gyventi nebegali, o tėvas tikrai smurtauja. (b. l. 16)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. Č. parodė, kad yra R. R. sesuo. Sesuo ilgus metus, virš 20 metų gyvena santuokoje su K. R.. Turi pilnametį sūnų D. R., kuris pastaruoju metu gyvena kartu su tėvais. Pastarieji gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Jau ilgus metus R. su K., kiek žinanti, sutaria prastai. R. nuolat kreipiasi į ją, B. Č. su prašymu pagyventi kurį laiką jos namuose, kadangi bijo vyro. Neretai sesuo atvykdavo nusėta mėlynėmis. Iš sesers pasakojimų, K. pastaruoju metu nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, kasmet R. pas ją, B. Č. per metus apsigyvena apie 2-3 kartus. Pabrėžia, jog pati K. seniai nėra mačiusi, jau gal 2-3 metus, todėl nėra mačiusi šio veiksmų ir smurto, viskas iš sesers pasakojimų. 2016-07-12, apie 20.00 val., tikslaus laiko nepamena, jai, B. Č. paskambino R., kuri verkė, netramdė ašarų, ir paprašė leisti šiai su sūnumi atvykti pas ją pagyventi. Suprato, jog eilinį kartą K. smurtauja. R. atvyko su sūnumi turėdama keletą daiktų, ir iki šiol gyvena pas ją, B. Č.. Pas R. ant kažkurios rankos, šiuo metu nepamena kurios, aukščiau alkūnės matėsi didelė kraujosruva, o ant plaštakos įdrėskimas. Sesuo sakė, kad K. pastarąją mušė ir nudraskė nudegintą plaštakos vietą. (b. l. 18)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. B. parodė, kad yra R. R. motina. Dukra kartu su vyru K. R. ir jų sūnumi D. (25 m.) gyvena (duomenys neskelbtini). R. su K. santuokoje gyvena virš 20 metų. Praktiškai nuo pirmų santuokos metų R. ir K. santykiai buvo pašliję. Ji, M. B. gyvena kaime Varėnos rajone, dukra nuolat atvažiuodavo guostis pas ją, dažnai būdavo sumušta, nusėta mėlynėmis. Žentas anksčiau atvažiuodavo į kaimą kartu su dukra, ir niekuomet negirdėdavo gero žodžio, visuomet iškeikdavo, išvadindavo pačiais bjauriausiais žodžiais, būdavo girtas. Ji, M. B. sakė dukrai, jog jei ši ištekės už K., tai bus nesaldus gyvenimas. Ji, M. B. buvo teisi, bet ką galėjo padaryti, jei dukra tokį gyvenimą pasirinko. Dukra ilgus metus kentė K. smurtą, nes buvo mažas vaikas, o K. šios kartais atsiprašydavo „tam kartui“ ir toliau elgėsi itin nederamai. Apie įvykį 2016-07-12 žino tik tiek, kiek dukra pasakojo, jog eilinį kartą K. smurtavo prieš pastarąją, ir ši iškvietė policiją. (b. l. 20)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad yra R. R. brolis. Jis, S. B. pats visą laiką gyvena Varėnoje, o sesuo (duomenys neskelbtini). Sesuo 28 metus gyvena santuokoje su K. R. ir turi 25 metų sūnų D. Kiek jis, S. B. atsimena, nuo pat sesers santuokos pradžios santykiai tarp R. ir K. buvo įtempti. Tiesiogiai prie jo, S. B. K. sesers atžvilgiu nėra naudojęs smurto, nes vengė konflikto su juo, tačiau yra ne vieną kartą matęs sumuštą seserį, dažnai matydavo mėlynėmis nusėtas rankas ir kojas. Dažnai sesuo slėpdavo, kad yra sumušta ar šiaip yra prieš pastarąja smurtaujama, kadangi jis, S. B. aštriai reaguoja į tokius atvejus. Jis, S. B. anksčiau, jau kai D. suaugo, ne kartą sakė seseriai, kad gana save kankinti ir susitvarkyti gyvenimą. Apie įvykį 2016-07-12 žino tik iš R. ir D. pasakojimų, jog grįžo namo ir kilo konfliktas tarp jos ir vyro dėl kažkokių drabužių, po to susikibo ir R. iškvietė policiją. Po minėto įvykio, po keleto dienų susitiko su R. kaime, Varėnos rajone, ir matė ant R. rankų kraujosruvas, kuriose vietose tiksliai nepamena. (b. l. 26)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad yra R. R. draugė ir kaimynė, gyvena visai šalia, dažnai bendrauja, sutaria puikiai virš 20 metų. Anksčiau bendraudavo šeimomis, tačiau K. išgėręs būdavo grėsmingas, pati ne kartą yra mačiusi šio pykčio priepuolius. Pati ne kartą yra girdėjusi kaip K. R. išvadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, sako, jog ši darbe ne dirba, o tik „krušasi“. Šiais metais, tikslios datos nepamena, ji, V. M. sėdėjo pas R., K. girtas miegojo, tuomet atsikėlė, priėjo prie R. ir trenkė pastarajai į veidą. Savo smurtą motyvavo tuo, jog R. K. neištikima ir šis net sapnuoja tai. R. ne vieną kartą yra pas ją, V. M. nakvojusi, nes K. visuomet naudoja prieš pastarąją fizinį ar psichologinį smurtą. Pastaruoju metu, kai nedirba, daugiau nieko neveikia, tik vartoja alkoholį. Dieną prieš 2016-07-12, R. jos, V. M. paprašė nueiti su pastarąją namo susirinkti drabužių, nes ketina vykti pas seserį. Ji, V. M. su R. nuėjo namo, K. buvo įkaušęs, R. rinkosi daiktus, drabužius, o K. tuo metu rūkė. Grįžęs iš balkono iš pykčio spyrė koja į stalą, nuo kurio nukrito grafinas su gaiva, kiti daiktai ir galiausiais pats nukrito ant žemės neišlaikęs pusiausvyros. Jos, V. M. su R. susirinko daiktus ir išėjo. Apie įvykį 2016-07-12 sužinojo iš R., jog eilinį kartą K. smurtavo, ir ši jau nebe iškentusi iškvietė policiją, K. išsivežė, o ji išvyko pas seserį. Po kelių dienų jos buvo susitikusios, ir matė ant R. rankų kraujosruvas. (b. l. 24)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. Š. parodė, kad yra R. R. draugė ir buvusi kaimynė. Nuo 2015 m. lapkričio ji, N. Š. persikraustė iš Vaduvos gatvės į Konduktorių gatvę, tačiau vis tiek bendrauja. Pažįstamos yra 20 metų, kartu augino vaikus. Kartu švęsdavo savo bei vaikų gimtadienius. R. vyrą K. taip pat gerai pažįsta. Ji, N. Š. pati asmeniškai nėra mačiusi K. grėsmingo, tačiau jai R. nuolat skųsdavosi, kad vyras prieš šią smurtauja fiziškai ir psichologiškai. Ji, N. Š. su K. itin mažai bendraudavo. Kuomet ji, N. Š. ateidavo į svečius, K. sėdėdavo kambaryje tyliai, o ji su R. bendraudavo. Prie jos, N. Š. K. nė karto nėra smurtavęs prieš R., viskas tik iš R. žodžių. Ji, N. Š. anksčiau klausdavo R., kodėl ši kenčia ir nesiskiria su vyru, jei taip jau blogai yra. Pastaroji motyvuodavo tuo, kad yra mažas vaikas, dvi algos vis geriau. Kaip supranta, šiuo metu K. nebedirba. Apie įvykį 2016-07-12 nieko nežino, jai, N. Š. tik praeitą savaitę, 2016-08-03 paskambino R. ir papasakojo, kad eilinį kartą vyras smurtavo ir ši iškvietė policiją. (b. l. 22)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-07-14 specialisto išvadoje Nr. G 2126/2016(01) nurodyta, kad nukentėjusiajai R. R. padaryta dešinio žasto ir kairės blauzdos poodinės kraujosruvos ir sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 14)

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-07-12, 19.29 val., K. R. buvo nustatytas 2,66 prom. girtumas (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad K. R. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo K. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiosios R. R. parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kuriuos patvirtino kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę K. R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, K. R. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, neteistas, baustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. K. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena K. R. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad K. R. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirtina K. R. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios R. R., uždraudžiant jam 6 (šešis) mėnesius bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. R., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji R. R., įpareigojant K. R. šiuo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. R..

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad K. R. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 5 000,00 eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti. R. R. nurodė, kad ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus – nerimą, baimę, nuolat jai buvo grasinama. Dėl K. R. veiksmų jai, R. R. teko ilgą laiką lankytis pas psichologus, bendros praktikos gydytojus, psichiatrus.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo K. R. nusikalstamos veikos R. R. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė skausmą, šoką, nepatogumų, teko patirti laiko sąnaudų – kreiptis į medikus, į Krizių centrą, mano, kad nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pagrįsta. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, nedirbantis, jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc., įvertinus aukščiau aptartas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, mano, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 500,00 eurų, šią sumą priteisiant iš K. R..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 1 645,00 eurų dydžio turtinei žalai atlyginti, nes K. R. ant jos supykęs išmetė jos daiktus: violetinę, padėvėtą suknelę, 50 eurų vertės, vasarinę, žalią (šilkinę) suknelę, 20 eurų vertės, medvilninį, violetinį švarkelį, 45 eurų vertės, šilkinį, dėvėtą švarkelį, 35 eurų vertės, 7 vnt. vasarines, naudotas bliuzeles, 100 eurų vertės, vasarinį, medvilninį kostiumėlį (kelnės, švarkas), 100 eurų vertės, kelnes, 30 eurų vertės, veliūrinį kostiumėlį (sijonas, švarkelis), 80 eurų vertės, apatinį trikotažą (naudotą ir naują), 100 eurų vertės, 4 vnt. vasarinius megztinius, 45 eurų vertės, šiltą megztinį (pilką), 35 eurų vertės, odines (violetines) basutes, 35 eurų vertės, odinę rankinę, 45 eurų vertės, bižuteriją, 35 eurų vertės, vaistus, 140 eurų vertės, naudotą, sugadintą televizorių, 50 eurų vertės. Taip pat R. R. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-07-12 iki 2017-01-09 susidarė 700,00 eurų skola už butą, kurią sudaro: elektra, šildymas, šiltas vanduo, komunalinės paslaugos, televizija, internetas, šaltas vanduo. Šiuo laikotarpiu K. R. vienas naudojosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nemokėjo už jokias komunalines paslaugas. Mano, kad šią turtinę žalą taip pat turi atlyginti K. R.. Atsižvelgiant į tai, kad K. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą žmonai R. R., R. R. prašomos turtinės žalos atlyginimas nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, nepateikė objektyvių civilinio ieškinio pagrįstumą įrodančių duomenų, į tai, kad civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos turtinės žalos, todėl nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. Išaiškinama, kad civilinis ieškinys dėl R. R. padarytos turtinės žalos gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

K. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. R. sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirti K. R. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios R. R., uždraudžiant jam 6 (šešis) mėnesius bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. R., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji R. R., įpareigojant K. R. šiuo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. R..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš K. R. 500,00 eurų R. R. neturtinei žalai atlyginti.

R. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

K. R. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.