Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Tėvų turtinė padėtis (antroji kriterijų grupė) nustatoma atsižvelgiant į tokias aplinkybes: ar tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; ar, priteisus išlaikymą, iš esmės nepablogės paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Byloje nustatyta, kad ieškovas S. Š. yra atsakovės V. Š. ir trečiojo asmens J. Š. sūnus. V. Š. ir J. Š. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimu. Nutraukus santuoką, ieškovas liko gyventi su motina. Vėliau sūnus apsigyveno su tėvu 2017 ar 2018 metais ir tai įtvirtinta Kauno apylinkės teismo 2019-03-28 nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Šia teismo nutartimi S. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, J. Š. ir priteistas jam išlaikymas iš V. Š. po 215 Eur iki baigs vidurinę mokyklą.

Kaip matyti iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 19 d. pažymos S. Š. nuo 2021-09-01 nuolatine forma studijuoja (duomenys neskelbtini) inžinerija antrame kurse. Bendras pažangumo vidurkis 8,6. Numatoma studijų baigimo data – 2025-06-30. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovas registruotų savo vardu autotransporto priemonių taip pat neturi.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) ir yra studentas. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Analogiškai ir studijuojant aukštojoje mokykloje pažangus mokymasis siejamas su sąžininga pareiga mokytis ir įgyti profesiją, akademinių skolų neturėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, ieškovas gerai išlaikė ir sėkmingai įstojo į aukštąją mokyklą. Iš byloje pateiktų duomenų apie mokymąsi aukštojoje mokykloje taip pat matyti, kad ieškovo rezultatai yra geri ar net labai geri. Duomenų apie tai, jog ieškovas turėtų akademinių skolų byloje nėra. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovo mokymasis laikytinas pažangiu.

Pasisakant dėl pirmosios kriterijų grupės pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad ieškovas studijuoja aukštojoje mokykloje, pagal pateiktus į bylą duomenis matyti, kad jis išlaiko egzaminus, taigi ieškovas deda pastangas pasirūpinti savo studijomis. Atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad ieškovas mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bei tai, jog ieškovas deda aktyvias pastangas siekti gerų rezultatų studijuojant, tačiau dėl objektyvių priežasčių – intensyvaus studijų grafiko mokantis dieniniame skyriuje savęs išlaikyti ieškovas negali – ieškovą išlaiko jo tėtis, sutiktina su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovui reikalinga finansinė parama iš atsakovės. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisme patvirtindama, kad iš dalies ji su ieškiniu sutinka, tačiau mano, kad sūnaus prašomos sumos yra per didelės.

Vertinant ieškovo tėvų turtinę padėtį (antroji kriterijų grupė), nustatyta, kad ieškovo tėvas J. Š. (trečiasis asmuo byloje), nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio iš (duomenys neskelbtini per mėnesį gavo apie 820 Eur pajamų. Teisme jis patvirtino, kad šiuo metu jo atlyginimas šiek tiek pakilo ir mokama apie 1000 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo tėvas neturi jokio turto registruoto nuosavybės teise. VĮ „Regitra“ duomenimis, trečiajam asmeniui J. Š. priklauso automobilis AUDI A6 AVANT, pirmos registracijos data – 2007 m. rugpjūčio 3 d., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį naudoja savo darbinėms funkcijoms atlikti. J. Š. taip pat pateikė duomenis apie turimus jo vartojimo kreditus, bankų sąskaitas. Į bylą pateikti duomenys, jog 2021-10-19 – 2022-06-29 jis sūnui S. iš viso pervedė 1330 Eur.

Atsakovė, bylos duomenimis, turi įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, rusų kalbos ir literatūros specialistė, tačiau šiuo metu tai nepaklausi specialybė. Ji dirba (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis, atskaičius pajamas 2022 metais buvo 570 Eur, 2022 metų pabaigoje vidutiniškai – 638 Eur. Tai patvirtina į bylą pateiktos darbo užmokesčio pažymos. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji moka išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š. po 238 Eur po indeksavimo. Taip pat pagal minėtą teismo sprendimą antstolis išieško priteistas bylinėjimosi išlaidas ir vykdomosios bylos išlaidas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: garažas, esantis (duomenys neskelbtini), trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), sodo sklypas su sodo nameliu, esantis (duomenys neskelbtini) ir 4 komercinės paskirties žemės sklypai su bendraturčiais, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pateikti 2023-02-13 DOK-6752).

Teismas pažymi, kad nors byloje esančiais duomenimis atsakovės gaunamos pajamos 2022 metais yra apie 600,00 Eur per mėnesį, kurios šiuo metu, tikėtina yra didesnės, kadangi MMA 2023 metais kilo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė negalėtų dirbti dėl sveikatos problemų, jai būtų nustatytas tam tikras darbingumo lygis ar būtų reikalinga globa, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna pajamas, byloje nenustatyta, jog jai pačiai reikalinga nuolatinė parama (globa), yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, turi nekilnojamojo turto, teisme nurodė, kad 2020-12-23 pardavė už 6500 Eur miškų ūkio paskirties žemės sklypą su broliu ir pinigus visus išleido teismo išlaidoms padengti, 2021 m. ji išgrynino apie 7100 Eur pinigų, kuriuos išleido stomatologo paslaugoms padengti, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, bei atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė turi galimybę prisidėti prie ieškovo išlaikymo.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006); visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina, kad orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012), tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimalioji mėnesinė alga buvo 730,00 Eur (apie 530,00 Eur atskaičius mokesčius). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 07 d. nutarimu Nr. 1014 ,, Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ šiuo metu patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 840,00 Eur (apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius).

Nors atsakovė paminėjo, kad ieškovas kurį laiką nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir tai kelia abejones, ar išlaikymas jam tikrai būtinas, teismas laiko, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis, į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo kreipiasi jis pats. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Aplinkybė, kad ieškovas, įstojęs studijuoti į Kauno technologijos universitetą, iš karto nesikreipė į teismą dėl materialinės paramos priteisimo, nagrinėjamu atveju nepatvirtina, jog tokia tėvų (taigi ir atsakovės) parama jam nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nebuvo reikalinga.

Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pilnamečio vaiko pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis).

Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – motinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011), tačiau taip pat yra nurodęs, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Pats pilnametystės sulaukęs asmuo ir siekiantis studijuoti turi dėti pastangas gauti pajamų, o ne tikėtis visapusiškos paramos iš tėvų, tačiau sutiktina, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Taip pat atsižvelgtina, jog ieškovo galimybės pasiskolinti lėšų iš kredito įstaigų, negaunant jokių pajamų, yra ribotos. Pasiskolintas pinigines lėšas reikėtų grąžinti, o kaip konstatuota, ieškovo galimybes dirbti ir gauti periodinių pajamų riboja studijų pobūdis ir režimas. Kita vertus, teismas nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis atsakovės nurodomais būdais perkėlimu pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Tai iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti išsilavinimo ir įgyti specialybę apsunkinimą. Kaip jau minėta, nustačius, jog vaikui būtina parama, taip pat turi būti įvertintos ir tėvų realios galimybės tokią paramą suteikti. Reikalavimas pilnamečiam besimokančiam vaikui imtis neproporcingų priemonių, kad užsitikrintų pragyvenimui reikalingų lėšų, nors tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Teismas pažymi, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Iš byloje esančio ieškovo paskaitų tvarkaraščio matyti, kad paskaitos vyksta ir iki 15 val.,, kitomis dienos iki 17 val., penktadienis - laisvas, tačiau studentai turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali surasti darbo ir dirbti (įtemptas studijų grafikas, reikalaujantis daug papildomo darbo namuose), konstatuojama, kad nesikreipimas dėl paskolos studijoms nėra aplinkybė, šalinti pareigą teikti išlaikymą ieškovui.

Teismo vertinimu, net jei ieškovas vasaros metu ir dirbtų, neturėdamas jokio išsilavinimo, nemanytina, kad uždirbtų pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save. Uždirbtos vasaros metu pajamos iš esmės nekeistų ieškovo išlaidų studijų metu (maistui, rūbams, avalynei, mokslo ir profesinio pasirengimo priemonės, sveikatai, kosmetikai, higienai, transportui, ryšio paslaugoms, laisvalaikiui, poilsiui, kitoms nenumatytos išlaidoms), o tik iš dalies galėtų padengti patiriamas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepatiria didelių išlaidų būstui, nes jis su tėčiu gyvena tame pačiame mieste, kur yra ir aukštoji mokykla. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje tai, kad ieškovas dirbtų vasaros laikotarpiu, nedaro lemiamos įtakos paramos būtinumui ir jos dydžiui.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos, lėšos laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta jam reikalinga išlaikymo suma per mėnesį – nėra per didelė ir atitinka ieškovo nurodytas faktines aplinkybes apie jo būtinas bei patiriamas išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad per mėnesį jis sūnui skiria apie 250 – 300 Eur.

Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Teismas pažymi, kad, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, yra pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis – 840,00 Eur, atskaičius mokesčius 633,00 Eur. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 300 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Atsižvelgiant į ieškovo tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Tai, kad atsakovės gaunamos oficialios mėnesinės pajamos yra kiek mažesnės nei trečiojo asmens, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo, be to, akivaizdu, kad atsakovė turi ženkliai daugiau nekilnojamojo turto nei trečiasis asmuo, ženklią sumą 2022 metais atsakovė panaudojo stomatologo paslaugoms bei apmokėjo bylinėjimosi išlaidas kitoje byloje.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė gali teikti 300,00 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 6 d. iki kol ieškovas tęs mokslus aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnis nei 24 metų, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, nustatytas paramos dydis besimokančiam atsakovės sūnui nepažeis nei atsakovės, nei jos pilnamečio vaiko interesų.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti priteisiamas. 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011 jis konstatavo, jog pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

Kaip minėta, pri­tei­siant iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti, pri­pa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA), bei suformuotą teismų praktiką (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2004 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­tis ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 3K-3-259/2004; Teis­mų prak­ti­ka 22, p. 13–22).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimalioji mėnesinė alga buvo 730,00 Eur (apie 530,00 Eur atskaičius mokesčius). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 07 d. nutarimu Nr. 1014 ,, Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ šiuo metu patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 840,00 Eur (apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 350,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės 2020 m. gegužės 7 d. iki ieškovo vidurinio ugdymo įstaigos baigimo 2021 m. liepos 28 d. bei nuo ieškovo įstojimo į universitetą 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2022 m. spalio 6 d. Kaip matyti iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. e2-587-848/2019), ieškovo S. Š. gyvenamoji vieta šalių susitarimu buvo pakeista ir nustatyta su J. Š., taip pat šalys susitarė ir teismas patvirtino, kad V. Š. skirs sūnaus išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jis baigs vidurinę mokyklą.

Kaip paaiškėjo pradėjus nagrinėti bylą, atsakovė priteistą išlaikymą po 215 Eur mokėjo ieškovui iki 2021 m. birželio 29 d. Nuo 2020-05-08 (S. pilnametystės) iki 2021-06-29, atsakovė sumokėjo 3010 Eur ir šia suma įsiskolinimo sumą ieškovas sumažino. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus bei šalių paaiškinimus daro išvadą, kad už laikotarpį nuo 2020-05-07 iki 2021-06-29 atsakovė jau yra sumokėjusi išlaikymą – 3010 Eur, t. y. ji tinkamai vykdė 2019 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį. Šioje dalyje priteistinas išlaikymas už 29 dienas, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 28 d., t. y. už 29 d., skaičiuojant po 215 Eur (kaip buvo nurodyta Kauno apylinkės teismo nutartyje) – 207,64 Eur.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 6 d., kai ieškovas mokėsi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje iki ieškinio pateikimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė teikė išlaikymą ieškovui nurodytu laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. studijų (duomenys neskelbtini) pradžios. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikant CK 3.200 straipsnio normą ir sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, nustatytas pakankamas pagrindas pripažinti, kad nuo studijų (duomenys neskelbtini) pradžios, t. y. 2021 m. rugsėjo 1 d., ieškovas įgijo teisę į išlaikymą (paramą).

Teismas pažymi, kad ieškovas paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą nuo įstojimo į universitetą 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2022 m. spalio 6 d., skaičiuojant po 300 Eur ir tai jo skaičiavimu sudaro 3 950 Eur įsiskolinimą.

Teismas, įvertinęs visas byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo dydžiu laiko pusę minimalios mėnesinės algos į mėnesį sumą, t. y. 234,00 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (234 x 4=936) ir atitinkamai 265,00 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 6 d. (265x10=2650 ir265:30=8.83x5=44.15) (kas atitinka teismų praktiką, žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-127-864/2019), priteisia ieškovo naudai iš atsakovės 3 630,15 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 6 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

Ieškovas iš viso byloje patyrė 1754,50 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Atsakovė iš viso sumokėjo 1 000,00 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba.

Teismas, įvertinęs šalių atstovų byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo šalių atstovai, skaičių bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. vienas ieškinio reikalavimas patenkintas 100 proc. (dėl periodinių išmokų), o kitas ieškinio reikalavimas patenkintas 71 proc. (dėl išlaikymo įsiskolinimo), taigi ieškinys tenkintas 85 proc., į šalių pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, sprendžia, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 491,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteistina 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi įskaičius mokėtinas sumas, atsakovė turi sumokėti ieškovui 1 341,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei iš atsakovės priteistina 81 Eur žyminio mokesčio už visiškai patenkintą reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą ir 73,40 Eur už iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (300,00 Eur x 12 = 3 600,00 Eur; 3 600,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 81,00 Eur; 3 837,79,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 86,35 Eur x 85 proc.), t. y. iš viso 154,40 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas byloje patyrė 59,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Todėl šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Taigi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 50,92 Eur, o iš ieškovo 9,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Sprendimą priėmus, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 6 d. iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 837,79 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt septynių eurų 79 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 341,32 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 154,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 40 ct) žyminio mokesčio (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) bei 50,92 Eur (penkiasdešimt eurų 92 ct) pašto išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662). Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti (atnešti arba atsiųsti paštu) į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.

Priteisti iš ieškovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9 Eur (devynis eurus) pašto išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti (atnešti arba atsiųsti paštu) į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.