- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-133-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13281-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- S. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo J. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. Š. (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės V. Š. (toliau – atsakovė) išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 6 d., išlaikymo įsiskolinimą 5 350 Eur už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės 2020 m gegužės 7 d. iki jo vidurinio ugdymo įstaigos baigimo 2021 m. liepos 28 d. bei nuo įstojimo į universitetą 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio patenkinimo, ir jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra pilnametis, gyvena kartu su tėčiu J. Š. (toliau – tėvas, trečiasis asmuo). Atsakovė yra jo motina. Sulaukęs pilnametystės 2020 m. gegužės 7 d., jis 2020–2021 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini), o 2021 m. rugsėjo 1 d. įstojo studijuoti į (duomenys neskelbtini), dieninį skyrių, studijų programa – (duomenys neskelbtini). Ieškovas niekur nedirba, savo pajamų ar turto neturi, kadangi studijuoja, už mokslą nemoka. Dėl įtempto studijų grafiko jų suderinti su darbu jam nėra galimybių. Iki pilnametystės iš atsakovės jis gaudavo išlaikymą po 215 Eur kas mėnesį. Jam tapus pilnamečiu, išlaikymo išieškojimas pasibaigė. Su atsakove jis visiškai nebendrauja, ji visiškai nesidomėjo jo gyvenimu, mokslu. Šiuo metu ieškovui padeda tik jo tėvas. Išlaikymui per mėnesį jam reikalinga 800 Eur suma. Neskaičiuojant išlaidų maistui, drabužiams, avalynei, jis daug išleidžia mokymosi priemonėms, jo mokslams reikalingas galingas kompiuteris, siekiant atnaujinti seną reikalinga apie 1 000 Eur. Nemažą dalį išlaidų sudaro transporto išlaidos, būtinas internetas, mobilusis telefonas, taip pat gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, kurias visiškai dengia jo tėvas, kitos išlaidos, kurių jis negali sau leisti, bet jam būtų reikalingos, stiprinant sveikatą, taip pat poilsiui. Teismo prašė priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 300 Eur nuo tada, kai jam suėjo 18 metų, iki mokslų baigimo vidurinio ugdymo įstaigoje, taip pat nuo jo įstojimo į universitetą iki ieškinio pateikimo dienos 2022 m. spalio 6 d., iš viso 8 360 Eur. Iš šios sumos išminusavus atsakovės sumokėtą 3 010 Eur išlaikymo sumą, likęs priteistinas įsiskolinimas sudaro 5 350 Eur.
3. Atsakovė ieškinį prašė tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui po 80 Eur išlaikymą per mėnesį, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti bei priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Neneigė savo pareigos išlaikyti pilnametį sūnų pagal savo finansines galimybes, tačiau ieškovo prašoma suma neatitinka realių jo poreikių. Ieškovas pats privalo būti atsakingu bei aktyviu, ieškoti būdų suderinti darbą su studijomis. Atsakovės vertinimu, jo grafikas nėra įtemptas, jis dvi dienas savaitėje mokosi iki trečios valandos, o penktadienį visai neturi paskaitų, todėl esant tokiam užimtumui, jis galėtų dirbti. Be to, ieškovas, nepateikė įrodymų, kad jis siekė gauti valstybės remiamą paskolą studijoms ir gyvenimo išlaidoms, kurią numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – MSĮ 81 straipsnis). Valstybės remiamas paskolas sudaro tiek paskola studijų kainai apmokėti, tiek paskola pragyvenimo išlaidoms. Paskolos pragyvenimo išlaidoms dydis sudaro 2 000 Eur metams, kas 9 mėnesių (mokslo metų) laikotarpiu yra apie 222 Eur per mėnesį. Atsakovė mano, kad tai yra pakankamai reikšminga suma taupiai ir atsakingai gyvenančiam suaugusiam žmogui. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad registravosi užimtumo tarnyboje dėl galimybės susirasti darbą, taip pat nenurodė nei vienos priežasties, kodėl nesiėmė aktyvių veiksmų savo finansinei padėčiai pagerinti vasaros atostogų laikotarpiu. Nors ieškovas teigia, kad jo poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai 800 Eur, tačiau jis neturi jokių finansinių įsipareigojimų, nemoka už studijas, yra jaunas ir sveikas. Atsakovės vertinimu, atsakovo poreikiai apie 1,5 karto viršija dirbančio ir minimalią algą, kuri sudaro 533,65 Eur, atskaičius mokesčius, gaunančio piliečio, galbūt išlaikančio vaikus, poreikius. Atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio mokėjo 215 Eur periodinį išlaikymą, bendrai yra sumokėjusi 3 010 Eur, todėl ieškovo reikalavimas priteisti paramos įsiskolinimą už šį laikotarpį yra nesąžiningas. Be to, ieškovas nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio neprašė atsakovės teikti materialinės paramos, todėl atsakovė mano, kad ieškovas turėjo pajamų ir galėjo savimi pasirūpinti pats. Atsakovės turtinė padėtis yra itin prasta, jos gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 570 Eur, ji turi dar vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą E. Š., kuriai moka 238 Eur išlaikymą per mėnesį, priteistą 2021 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-421-454/2021. Pagal šį teismo sprendimą atsakovė moka ir antstolei priteistas bylinėjimosi bei vykdomosios bylos išlaidas, po 470 Eur kiekvieną mėnesį. Atsakovei finansiškai padeda jos brolis J. K., kuriam ji iki lapkričio mėnesio yra skolinga 2 832 Eur.
4. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko. Patvirtino, kad atsakovė mokėjo sūnui išlaikymą iki jis baigė mokyklą. Nurodė, kad jis turi du vaikus, tai yra ieškovą ir nepilnametę dukrą. Sūnaus poreikiams per mėnesį skiria 300 Eur. Taip pat rūpinasi savo motina. Prieš dvejus metus patyrė infarktą, tačiau šiuo metu jo sveikata nebloga ir jis dirbti gali. Jis gauna darbines pajamas, jokių papildomų pajamų neturi, neturi ir jokio turto, išskyrus automobilį „AUDI“. Pažymėjo, kad ieškovas labai daug laiko ir dėmesio skiria mokslams. Nors ieškovas norėjo įsidarbinti, tačiau jo kaip studento nepriėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 6 d. iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos, bet ne ilgiau nei sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovės ieškovui 3 837,79 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 1 341,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės valstybei priteisė 154,40 Eur žyminio mokesčio bei 50,92 Eur pašto išlaidų, o iš ieškovo – 9 Eur pašto išlaidų. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuolatine forma studijuoja (duomenys neskelbtini) bakalauro studijų programos (duomenys neskelbtini) antrame kurse. Bendras jo pažangumo vidurkis 8,6. Numatoma studijų baigimo data – 2025 m. birželio 30 d. Ieškovas gerai išlaikė egzaminus ir sėkmingai įstojo į aukštąją mokyklą. Ieškovo rezultatai yra geri ar net labai geri. Duomenų apie tai, jog ieškovas turėtų akademinių skolų byloje nėra, todėl vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad ieškovo mokymasis laikytinas pažangiu.
7. Ieškovas mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, deda aktyvias pastangas siekti gerų rezultatų studijuojant, tačiau dėl objektyvių priežasčių – intensyvaus studijų grafiko, jam mokantis dieniniame skyriuje savęs išlaikyti negali ir jį išlaiko tėvas. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju, ieškovui reikalinga finansinė parama iš atsakovės. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė, nurodydama, kad iš dalies ji su ieškiniu sutinka, tačiau mano, kad sūnaus prašomos sumos yra per didelės.
8. Vertindamas šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovas Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, registruoto nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, registruotų savo vardu transporto priemonių taip pat neturi. Trečiasis asmuo nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio iš (duomenys neskelbtini) per mėnesį gavo apie 820 Eur pajamų. Teismui jis patvirtino, kad jo atlyginimas šiek tiek pakilo ir jam mokama apie 1 000 Eur. Jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, trečiajam asmeniui priklauso automobilis „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2007 m. rugpjūčio 3 d., kurį naudoja savo darbinėms funkcijoms atlikti. Trečiasis asmuo turi kreditorinių įsipareigojimų. Laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. birželio 29 d. jis ieškovui iš viso pervedė 1 330 Eur.
9. Atsakovė yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra (duomenys neskelbtini). Ji dirba (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 2022 m. buvo 570 Eur, 2022 m. pabaigoje vidutiniškai sudarė 638 Eur. Atsakovė moka išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š. po 238 Eur po indeksavimo. Antstolis iš atsakovės išieško priteistas bylinėjimosi išlaidas ir vykdomosios bylos išlaidas. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas, esantis Kaune, trijų kambarių ir vieno kambario butai, esantys Kaune, sodo sklypas su sodo nameliu, esantys Kauno rajono savivaldybėje ir 4 komercinės paskirties žemės sklypai su bendraturčiais, esantys Kaune. Atsakovės teigimu, ji nesvarstė vaikams perrašyti minėto nekilnojamojo turto, kaip išlaikymo, be to, dalis turto yra valdoma kartu su bendraturčiais, tad jo valdymas yra apsunkintas.
10. Teismas sprendė, kad atsakovės gaunamos pajamos 2022 m. sudarė apie 600 Eur per mėnesį, kurios šiuo metu tikėtina yra didesnės, kadangi MMA 2023 m. kilo ir bylos nagrinėjimo metu sudarė 840 Eur (t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė negalėtų dirbti dėl sveikatos problemų, jai būtų nustatytas tam tikras darbingumo lygis ar būtų reikalinga globa, nėra. Įvertinęs minėtas aplinkybes, be to, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. su broliu už 6 500 Eur pardavė miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir pinigus visus išleido teismo išlaidoms padengti, o 2021 m. ji išgrynino apie 7 100 Eur, kuriuos išleido stomatologo paslaugoms padengti, teismas sprendė, kad atsakovė turi galimybę prisidėti prie ieškovo išlaikymo.
11. Nors atsakovės vertinimu, tai, kad ieškovas kurį laiką nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kas jai kelia abejones, ar išlaikymas jam tikrai būtinas, teismas laikė, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės. Todėl pripažino, kad aplinkybė, jog įstojęs studijuoti į (duomenys neskelbtini), ieškovas iš karto nesikreipė į teismą dėl materialinės paramos priteisimo nepatvirtina, jog tokia tėvų (taigi ir atsakovės) parama jam nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nebuvo reikalinga.
12. Vertindamas ieškovo galimybę pasinaudoti MSĮ 81 straipsniu, teismas nustatė, kad ieškovas nesikreipė dėl lengvatinės paskolos studijoms gauti, nes turi abu sveikus, darbingo amžiaus tėvus, kurie jį gali paremti šiuo gyvenimo etapu. Taip pat atsižvelgė, jog ieškovo galimybės pasiskolinti lėšų iš kredito įstaigų, negaunant jokių pajamų, yra ribotos. Pasiskolintas pinigines lėšas reikėtų grąžinti, tačiau ieškovo galimybes dirbti ir gauti periodinių pajamų riboja studijų pobūdis ir režimas. Teismo vertinimu, reikalavimas pilnamečiam besimokančiam vaikui imtis neproporcingų priemonių, kad užsitikrintų pragyvenimui reikalingas lėšas, nors abu tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą, iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti išsilavinimo ir įgyti specialybę apsunkinimą, kas prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.
13. Teismas sutiko, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Iš byloje esančio ieškovo paskaitų tvarkaraščio teismas nustatė, kad ieškovui paskaitos vyksta ir iki 15 val., kitomis dienos iki 17 val., penktadienis – laisvas, tačiau jis turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, teismo nuomone, taip pat apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Pripažinęs, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali surasti darbo ir dirbti (įtemptas studijų grafikas, reikalaujantis daug papildomo darbo namuose), teismas konstatavo, kad ieškovo nesikreipimas dėl paskolos studijoms nėra aplinkybė, šalinanti tėvų pareigą teikti išlaikymą ieškovui.
14. Net jei ieškovas vasaros metu ir dirbtų, neturėdamas jokio išsilavinimo, nemanytina, kad jis uždirbtų pakankamai pajamų, kad galėtų išlaikyti save. Teismas sprendė, kad vasaros metu ieškovo uždirbtos pajamos iš esmės nekeistų jo išlaidų studijų metu (maistui, rūbams, avalynei, mokslo ir profesinio pasirengimo priemonės, sveikatai, kosmetikai, higienai, transportui, ryšio paslaugoms, laisvalaikiui, poilsiui, kitoms nenumatytos išlaidoms), o tik iš dalies galėtų padengti patiriamas išlaidas.
15. Vertindamas ieškovo poreikius, teismas nurodė, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos, lėšos laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovas nepatiria didelių išlaidų būstui, nes jis su tėčiu gyvena tame pačiame mieste, kur yra ir aukštoji mokykla. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta jam reikalinga išlaikymo suma per mėnesį – nėra per didelė ir atitinka ieškovo nurodytas faktines aplinkybes apie jo būtinas bei patiriamas išlaidas. Trečiasis asmuo per mėnesį ieškovui skiria apie 250–300 Eur. Teismas taip pat rėmėsi minimalios algos kriterijumi, kuris teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu bei padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 300 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas pripažino, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo.
16. Įvertinęs į byloje pateiktus dokumentus bei šalių paaiškinimus teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 29 d. atsakovė jau yra sumokėjusi 3 010 Eur išlaikymą. Todėl ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies, priteisdamas išlaikymą už 29 dienas, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 28 d., skaičiuojant po 215 Eur, t. y. 207,64 Eur. Ieškovas paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą nuo jo įstojimo į universitetą 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2022 m. spalio 6 d., skaičiuojant po 300 Eur ir tai jo skaičiavimu sudaro 3 950 Eur įsiskolinimą. Įvertinęs visas byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo dydžiu laiko pusę minimalios mėnesinės algos į mėnesį sumą, t. y. 234 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (234 x 4=936) ir atitinkamai 265 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 6 d. (265x10=2 650 ir265:30=8.83x5=44.15) (kas atitinka teismų praktiką, žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-127-864/2019), teismas ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 3 630,15 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 6 d.
17. Teismas nustatė, kad ieškovas byloje patyrė 1 754,50 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Atsakovė iš viso sumokėjo 1 000 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba, kurias teismas pripažino pagrįstomis. Ieškinį tenkinęs iš dalies, t. y. reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo patenkinus 100 procentų, o reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 71 procentais, teismas pripažino, kad ieškinys patenkintas 85 procentais, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1 491,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis), bei pripažino, kad įskaičius mokėtinas sumas, atsakovė ieškovui turi sumokėti 1 341,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Valstybei iš atsakovės priteisė 81 Eur žyminio mokesčio už visiškai patenkintą reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą ir 73,40 Eur už iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (300,00 Eur x 12 = 3 600,00 Eur; 3 600,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 81,00 Eur; 3 837,79,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 86,35 Eur x 85 proc.), t. y. iš viso 154,40 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
19. Byloje patirtas 59,92 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, proporcingai paskirstė patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) ir iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė 50,92 Eur, o iš ieškovo 9 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovė V. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą sumažinant priteistą iš apeliantės išlaikymą iki 80 Eur; panaikinti sprendimo dalį dėl 3 837,79 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; priteisti iš ieškovo atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino įrodymus ir aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas materialinio išlaikymo (paramos) ieškovui būtinumas. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje nėra priimto išaiškinimo, kad įrodymų nepakankamumas arba visi byloje kilę neaiškumai dėl įrodymų vertinimo turi būti aiškinami prašančio priteisti išlaikymą pilnamečio vaiko naudai. Būtent besimokančiam pilnamečiui vaikui tenka pareiga įrodyti savo sunkią turtinę padėtį bei aplinkybes, kad yra išnaudotos visos protingos galimybės pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.
1.2. Teismas nenustatė esminės paramos teikimo pilnamečiam asmeniui sąlygos, t. y. paramos būtinumo. Ieškovas teigė, kad jis savo poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžia 800 Eur, vėliau šią sumą sumažino iki 600 Eur, tačiau šios sumos nepagrindė. Teismas neprašė ieškovo detalizuoti savo poreikių išlaidų sumą į konkrečias išlaidas maistui, sveikatai, mokslams ir būstui. Nenustatydamas paramos prašančio asmens poreikių, teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškovo poreikių nustatymą. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovas už būstą nemoka, nes gyvena močiutės bute, maistą perka taip pat močiutė. Siekdamas gauti tėvų paramą ieškovas privalo įrodyti jam reikalingų būtinų pragyvenimui lėšų dydį, nuo kurio priklauso jam priteistinos paramos dydis.
1.3. Vadovaujantis MSĮ 81 straipsniu, ieškovas turi galimybę kreiptis dėl valstybės paramos atitinkamai paskolai gauti. Tačiau ieškovas net nebandė gauti valstybės remiamos paskolos, motyvuodamas, tuo kad nenori prisiimtų sau kreditinių įsipareigojimų. Teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą. Apeliantė neneigia, kad ieškovui reikalinga parama, tačiau ji neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visus pilnamečio sūnaus poreikius ir norus. Ieškovo požiūris vengiant naudotis kreditavimo galimybėmis, skirti dėmesio darbo paieškoms ir rūpintis savo finansiniu pajėgumu ateityje, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti apeliantei.
1.4. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Pagal ieškovo pateiktą 2023 m. pavasario semestro paskaitų užimtumą, ieškovo paskaitos universitete vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio imtinai, t. y. penktadienis ir savaitgalis yra laisvos dienos, kurių metu ieškovas galėtų išnaudoti galimybę pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis pragyvenimui, ieškotis darbo ir dirbti darbą greta studijų. Be to, teismas neįpareigojo ieškovo pateikti duomenis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. pavasario sesijos apie jo paskaitų užimtumą. Ieškovas nenurodė nei vienos priežasties, kodėl nesiėmė aktyvių veiksmų savo finansinei padėčiai pagerinti nei vasaros laikotarpiu, nei tuo metu, kai prasidėjo paskaitos universitete. Apeliantės vertinimu, ieškovo pateiktas paskaitų grafikas yra lankstus, t. y. galima suderinti studijas su slenkančiu darbo grafiku bei pasilikti laiko laisvalaikiui. Pagal ieškovo pateiktą 2022–2023 metų pavasario sesijos tvarkaraštį kiekvieno mėnesio savaitės antradienį paskaitos vyksta tik nuo 11 val. iki 15 val., trečiadienį nuo 9 val. iki 15 val., o kiekvieno mėnesio savaitės penktadieniais paskaitų nebuvo. Apeliantė mano, kad ieškovas turėjo visas galimybes laisvu nuo paskaitų laiku dirbti, pvz. maisto išvežiotoju, kavinės padavėju ir kt. darbuose, kuriuose yra lankstus darbo grafikas ir suderinamas su studentų paskaitų laiku.
1.5. Teismas klaidingai vertino aplinkybę, jog ieškovo vasaros metu uždirbtos pajamos iš esmės nekeistų jo išlaidų studijų metu ir nedarytų lemiamos įtakos paramos būtinumui ir jos dydžiui. Priešingai, pats ieškovas turi dėti visas galimybes, kad nors iš dalies galėtų pasirūpinti pats sau reikalingomis lėšomis pragyvenimui, o ne siekti, kad apeliantė prisiimtų visą pareigą teikti paramą jo pragyvenimui. Teismas nepagrįstai apsiribojo ieškovo argumentu, kad jis negali dirbti, nes turi ruoštis paskaitoms, tokiu būdu byloje esančius įrodymus vertindamas vienpusiškai ir taip pažeisdamas objektyvumo, nešališkumo ir sąžiningumo principus bei formaliai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnį.
1.6. Apeliantė nevengia iš dalies prisiimti atsakomybės ir remti ieškovą finansiškai pagal savo finansines galimybes, tačiau nesutinka su prašomu ir priteistu materialinės paramos dydžiu. Teismas netinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį. Dalis apeliantės turimo paveldėto nekilnojamojo turto jai priklauso kartu su kitais bendrasavininkais ir jį parduoti yra sudėtinga. Apeliantė gauna minimalų darbo užmokestį, t. y. apie 650 Eur, atskaičius mokesčius. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad apeliantė turi kitą išlaikytinę, todėl iš apeliantės gaunamo darbo užmokesčio atėmus nepilnametės dukros išlaikymą (238 Eur) ir ieškovui priteistą paramą (300 Eur) apeliantei pragyvenimui lieka tik 112 Eur, todėl akivaizdu, kad tokios sumos jai neužtenka nei mokesčiams susimokėti, nei būtiniesiems poreikiams patenkinti.
1.7. Teismas netinkamai vadovavosi kasacine teismų praktika ir rėmėsi orientaciniu kriterijumi – minimaliu darbo užmokesčiu, priteisdamas 300 Eur paramą ieškovui. Pažymėtina, kad toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą. Šiuo atveju teismas, neįvertinęs visų svarbių aplinkybių, t. y. paramos būtinumo ir tėvų turtinės padėties, priėmė neteisingą sprendimą – priteisti pilnamečiui ieškovui pusę minimalaus darbo užmokesčio dydžio materialinę paramą, tokiu būdu iš apeliantas priteisdamas pernelyg didelį ir neproporcingą paramos dydį. Be to, teismams sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
1.8. Apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, nurodė, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šiuo atveju, apeliantė teikė materialinę paramą ieškovui. Nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio kas mėnesį jam pervesdavo po 215 Eur periodines išmokas. Nuo 2021 m. liepos 28 d. atsakovė taip pat geranoriškai norėjo teikti materialinę paramą, pasitarus su sūnumi, bet sūnus su atsakove nebendravo ir neprašė, kad atsakovė ir toliau teiktų jam paramą, kas įrodo, kad ieškovas turėjo pajamų save išsilaikyti ir jam nebuvo reikalinga parama iš atsakovės.
1.9. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, t. y. trečiojo asmens pateiktų banko sąskaitų išrašų, kuriuose yra bylai reikšmingi įrodymai, pagrindžiantys ieškovo turtinę padėtį ir trečiojo asmens teiktinos paramos dydį. Analizuodama šiuo duomenis, apeliantė pastebėjo, kad 2020 m. birželio 29 d. jai trečiajam asmeniui pervedus 215 Eur sumą, ją trečiasis asmuo 2020 m. liepos 3 d. pasidengė 178,70 Eur BIGBANK AS filialo vartojimo kreditą pagal sutartį LTC-19003531. 2020 m. liepos 24 d. trečiasis asmuo gavęs 120 Eur vienkartines išmokas vaikams, jomis 2020 m. liepos 29 d. padengia mokamą kreditą – 345,13 Eur. 2020 metų liepos mėnesį nėra nei vieno pavedimo ieškovui. Apeliantės vertinimu, trečiasis asmuo nuo ieškovo pilnametystės iki gimnazijos baigimo neteikė materialinės paramos ieškovui, tuo labiau ir neperdavė atsakovės teiktinos materialinės paramos, o gautas pinigines sumas iš atsakovės išleisdavo savo reikmėms. Be to, ir pats ieškovas trečiajam asmeniui atliko pavedimus, todėl darytina išvada, kad ieškovui materialinė parama nebuvo reikalinga, kadangi laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. sausio 14 d. trečiasis asmuo pervedė ieškovui 1 550 Eur sumą, o tuo pačiu laikotarpiu ieškovas trečiajam asmeniui grąžino 770 Eur pinigų sumą, taigi 1 550-770=780 (padalinus šią sumą iš 31 mėnesių) gaunasi, kad trečiasis asmuo ieškovui skyrė po 25 Eur paramos kas mėnesį.
1.10. Ieškovas nuo ieškinio pateikimo dienos buvo nesąžiningas, bandė teismą suklaidinti, kad jam reikalinga materialinė parama iš atsakovės, nes tik tretysis asmuo teikia išlaikymą ieškovui. Nors apeliantės atstovas baigiamajame teismo posėdyje išsamiai išanalizavo trečiojo asmens duomenis, tačiau teismas net nevertino ir nenagrinėjo šių pateiktų įrodymų, nepateikė savo pagrįstos išvados, priimant sprendimą. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto bei savo esme neteisingo sprendimo priėmimą, kuris privalo būti pakeistas.
Atsiliepimas
21. Ieškovas atsiliepimu prašė apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovo naudai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas pagal bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas tinkamai įvertino ieškovo poreikius ir išlaidas bei priteisė pagrįsto ir objektyvaus dydžio išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovo nurodyta jam reikalinga išlaikymo suma per mėnesį nėra per didelė ir atitinka jo nurodytas faktines aplinkybes apie būtinas bei patiriamas išlaidas, o tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusius vaikus numatyta įstatyme CK 3.192¹ straipsnis.
2.2. Teismas pagrįstai vadovavosi orientaciniu minimalios algos kriterijumi bei pripažino, kad nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Tai, kad atsakovės gaunamos oficialios mėnesinės pajamos yra kiek mažesnės nei trečiojo asmens, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo, be to, akivaizdu, kad atsakovė turi ženkliai daugiau nekilnojamojo turto nei trečiasis asmuo, ženklią sumą 2022 metais atsakovė panaudojo stomatologo paslaugoms bei apmokėjo bylinėjimosi išlaidas kitoje byloje.
2.3. Teismas teisingai iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovas gerai išlaikė egzaminus ir sėkmingai įstojo į aukštąją mokyklą. Jo duomenys apie mokymąsi aukštojoje mokykloje patvirtina, kad ieškovo rezultatai yra geri ar net labai geri. Duomenų apie tai, jog ieškovas turėtų akademinių skolų byloje nėra, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovo mokymasis laikytinas pažangiu.
2.4. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas nesiekia visos išlaikymo naštos perleisti apeliantei. Kadangi jo tėvas vykdo pareigą materialiai remti ieškovą, šią pareigą taip pat privalo vykdyti ir apeliantė.
2.5. Ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali surasti darbo ir dirbti (įtemptas studijų grafikas, reikalaujantis daug papildomo darbo namuose), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nesikreipimas dėl paskolos studijoms nėra aplinkybė, šalinanti pareigą teikti išlaikymą ieškovui.
Šalies argumentai
2.6. Ieškovas aiškiai nurodė priežastis, kodėl jis nesikreipė dėl lengvatinės paskolos studijoms gauti. Kadangi jis turi abu sveikus, darbingo amžiaus tėvus, kurie gali paremti šiuo gyvenimo etapu, be to, studijų paskolą, nors ji ir išduodama lengvatinėmis sąlygomis, reikės grąžinti, nors ateityje ieškovui neišvengiamai reiks nuosavo būsto, kaupti lėšas jam įsigyti, o jei bus suvaržytas studijų paskola, tokios galimybės jis neturės.
2.7. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra nusišalinusi tiek nuo ieškovo, tiek nuo dukros auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo teikimo.
2.8. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 6 d., kai ieškovas mokėsi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje iki ieškinio pateikimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė teikė išlaikymą ieškovui nurodytu laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. studijų (duomenys neskelbtini) pradžios. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikant CK 3.200 straipsnio normą ir sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, nustatytas pakankamas pagrindas pripažinti, kad nuo studijų (duomenys neskelbtini) pradžios, t. y. 2021 m. rugsėjo 1 d., ieškovas įgijo teisę į išlaikymą (paramą).
2.9. Teismas sprendime vertino rašytinius įrodymus, išreiškė savo nuomonę, kodėl juos pripažino patvirtinančiais tam tikras aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų teismo sprendimą, nereiškia, kad teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nenurodęs, kodėl vienus įrodymus pripažino priimtinais, o kitus – ne. Teismas išvadą padarė nepažeisdamas įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Dėl šių priežasčių apeliantės skundas yra atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės pilnamečiam sūnui priteista parama ir paramos įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
25. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.1921 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija paramos priteisimo faktą, nurodo, kad sutiktų mokėti 80 Eur paramą, nes ieškovas neįrodė poreikių dydžio, o kitomis pajamomis savo poreikiams patenkinti ieškovas galėtų pasirūpinti pats. Taip pat nurodo, kad priteista parama neproporcinga atsakovės turtinei padėčiai.
Dėl materialinės paramos prašančio pilnamečio vaiko poreikių ir galimybių gauti pajamų
27. Kaip jau minėta, vienas iš paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo kriterijų yra paramos reikalingumas šiam asmeniui. Šiuo atveju nekyla ginčo, jog ieškovui reikalinga parama. Atsakovė su šia aplinkybe sutiko ir sutiko skirti 80 Eur paramą kas mėnesį. Taigi, šiuo atveju kyla ginčas dėl ieškovui reikalingos paramos dydžio.
28. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neprašė, kad ieškovas detalizuotų konkrečias jo poreikius sudarančias išlaidas ir nenustatė tikslių ieškovo poreikių dydžio.
29. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo poreikius sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, kanceliariniams reikmenims, vaistams, transporto išlaidos ir būsto išlaidos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad teismų yra pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas nenurodė, kad jis moka už studijas ir dalį šių išlaidų prašo dengti atsakovės, taip pat paaiškino, kad jis nepatiria didelių išlaidų būstui, nes su tėčiu gyvena tame pačiame mieste, kur yra aukštoji mokykla. Atsakovė nurodo, kad ieškovas gyvena močiutės bute, todėl už butą nemoka, maistą taip pat perka močiutė, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo mažinti ieškovo poreikių dydį, nes ieškovui tenkančių išlaidų (už maistą, už komunalinius patarnavimus) dalies mokėjimas, kurias turėtų padėti dengti tėvai, šiuo atveju yra nepagrįstai perkeltas tretiesiems asmenims. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir nedetalizavus ieškovo atskirų poreikius sudarančių išlaidų rūšių, 600 Eur suma, susijusi su kasdieniu pragyvenimu bei studijomis, vertintina kaip reikalinga, būtina ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo.
30. Apeliantės nuomone, ieškovas galėtų suderinti mokslą su darbu ir tokiu būdu pats pasirūpinti sau reikalingomis pragyvenimui lėšomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuolatine forma studijuoja (duomenys neskelbtini) bakalauro studijų (duomenys neskelbtini) antrame kurse. Bendras pažangumo vidurkis 8,6. Ieškovas nurodė, kad turi dalyvauti paskaitose, studijų grafikas yra įtemptas, todėl neturi galimybės dirbti. Teismas sprendė, jog ieškovo mokymasis laikytinas pažangiu, jis išlaiko egzaminus ir deda pastangas siekti gerų rezultatų, tačiau dėl objektyvių priežasčių – intensyvaus studijų grafiko mokantis dieniniame skyriuje – savęs išlaikyti negali. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas, siekdamas pažangiai mokytis, didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų ir kitiems darbams atlikti, po užsiėmimų laikas skiriamas ruoštis paskaitoms ir studijuoti savarankiškai; savaitgaliais papildomai ruošiasi egzaminams ir tarpiniams atsiskaitymams. Akivaizdu, jog, esant tokiam mokymosi režimui ir siekiant gerų rezultatų, ieškovo galimybės dirbti ir save išlaikyti yra ribotos. Atsakovės nuomone, sūnus gali dirbti lanksčiu grafiku savaitgaliais ir atostogų metu, tačiau pažymėtina, jog esant intensyviam mokymosi grafikui, ieškovas turi tam tikrą laiką skirti ir kokybiškam poilsiui, nes kitu atveju gali nukentėti studijų kokybė. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad uždarbis, gautas atostogų metu, nedarytų lemiamos įtakos paramos būtinumui ir jos dydžiui. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas dėl objektvių priežasčių negali susirasti darbo ir pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis.
31. Apeliantė nurodo, kad ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių pats save išlaikyti, nes nebandė gauti valstybės remiamą paskolą tiek studijų kainai, tiek gyvenimo išlaidoms, motyvuodamas tuo, kad nenori prisiimti sau kreditinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo galimybės pasiskolinti lėšų iš kredito įstaigų, negaunant jokių pajamų, yra ribotos. Pasiskolintas pinigines lėšas reikėtų grąžinti, o kaip konstatuota, ieškovo galimybes dirbti ir gauti periodinių pajamų riboja studijų pobūdis ir režimas. Kita vertus, kolegija taip pat nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis atsakovės nurodomais būdais perkėlimu pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kas iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti išsilavinimo ir įgyti specialybę apsunkinimą. Kaip jau minėta, nustačius, jog vaikui būtina parama, taip pat turi būti įvertintos ir tėvų realios galimybės tokią paramą suteikti. Reikalavimas pilnamečiam besimokančiam vaikui imtis neproporcingų priemonių, kad užsitikrintų pragyvenimui reikalingų lėšų, nors tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.
32. Atmestinas atsakovės argumentas, kad pagal kasacinio teismo praktiką (nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020) nustatyta ieškovo poreikių suma nagrinėjamu atveju turėjo būti sumažinta pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui būtų mokama kokia nors pensija pagal Šalpos pensijų įstatymą. O pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, pagal šį įstatymą pilnamečiams asmenims, besimokantiems aukštojoje mokykloje, išmokų mokėjimas nenumatytas.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas neturi turto, pajamų, nedirba, ieškovą finansiškai remia tik jo tėvas, ieškovas mokosi pažangiai, kad neprašoma iš apeliantės padengti mokesčio už studijas, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl poreikių dydžio ir materialinės paramos ieškovui reikalingumo bei būtinumo, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų atmestinos kaip neįrodytos.
Dėl atsakovės galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovui
34. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu tai nepaklausi specialybė. Ji dirba (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis, atskaičius pajamas 2022 metais buvo 570 Eur, 2022 metų pabaigoje vidutiniškai – 638 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji moka išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š. po 238 Eur po indeksavimo. Taip pat pagal minėtą teismo sprendimą antstolis išieško priteistas bylinėjimosi išlaidas ir vykdomosios bylos išlaidas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: garažas, esantis (duomenys neskelbtini), trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), sodo sklypas su sodo nameliu, esantis (duomenys neskelbtini) ir 4 komercinės paskirties žemės sklypai su bendraturčiais, esantys (duomenys neskelbtini) (pateikti 2023 m. vasario 13 d. DOK-6752).
36. Apeliantė teigia, jo teismas netinkamai vertino jos turtinę padėtį, nes dalis jos nekilnojamojo turto yra bendra dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, todėl jį sudėtinga parduoti, o darbo užmokestis jos yra minimalus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog atsakovė į bylą turėjo pateikti objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ji ieškojo jai priklausančio turto pirkėjų, siekė parduoti turtą, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, nėra paremti objektyviais įrodymais, todėl negali būti laikomi pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovei nesutariant su nekilnojamojo turto bendraturčiais dėl turto valdymo, ji turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka bei prašyti atidalinti jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu būdu atsakovė turtą galėtų valdyti savo nuožiūra bei gauti pajamas iš šio turto nuomos ar jį pardavus pagerinti savo finansinę padėtį.
37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad atsakovė pagal teismo sprendimą teikia išlaikymą dar vienai išlaikytinei, nesudaro pagrindo spręsti, jog jos finansinė padėtis nėra pakankama teikti paramą ir ieškovui, nes tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nedidelių pajamų gavimo faktas pas savaime neeliminuoja pareigos teikti paramą pilnamečiui vaikui, nes vertinant atsakovės turtinę padėtį atsižvelgtina į faktinių aplinkybių visumą, t. y. į tai, kad atsakovė turi daug nekilnojamojo turto, kurį atitinkamai valdant galima gauti pajamų, taip pat į tai, kad atsakovė disponuoja didelėmis pinigų sumomis (su broliu pardavė žemės sklypą, 7 100 Eur išleido odontologo paslaugoms), todėl labiau tikėtina, jog neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties ir turi galimybes teikti ieškovui 300 Eur paramą.
38. Apeliantė nurodo, kad jos ir pilnamečio sūnaus santykiai yra sudėtingi, sūnaus elgesys atsakovės atžvilgiu yra priešiškas ir nepagarbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl tėvų pareigos teikti paramą pilnamečiam vaikui turėtų būti vertinamos ir vaikų pareigos, taip pat vaikų elgesys pagal moralės normas. Vis dėlto, šiuo atveju byloje nėra nustatyta tokių ieškovo pareigų motinai pažeidimo ar moralės normoms prieštaraujančio ieškovo elgesio, kuris paneigtų kurias nors Konstitucijos ginamas ir saugomas tėvų teises.
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė gali teikti 300 Eur kas mėnesį paramą, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas paramos dydis besimokančiam apeliantės sūnui apeliantės interesų nepažeis.
40. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino trečiojo asmens byloje pateiktų banko sąskaitų išrašų, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo neteikė paramos ieškovui, atsakovės pervestas lėšas išleisdavo savo reikmėms, ieškovas gautas lėšas pervedinėjo atgal trečiajam asmeniui, todėl darytina išvada, kad ieškovas yra nesąžiningas ir jam parama nereikalinga.
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimas priimamas, įvertinus ne pavienius įrodymus, o jų visumą, todėl remiantis vienu įrodymu nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas buvo nesąžiningas ir jam parama nereikalinga. Pažymėtina, jog vien tai, kad sąskaitos išraše nematyti trečiojo asmens pervedimų ieškovui, nereiškia, jog tėvas neteikė sūnui paramos. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovės pervesti pinigai trečiojo asmens buvo naudojami ne sūnaus reikmėms patenkinti ir kad ieškovas pats pervedinėjo trečiajam asmeniui tam tikras pinigų sumas, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui parama nėra reikalinga. Pažymėtina, jog ieškovo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su trečiuoju asmeniu, todėl vedant bendrą ūkį ir kartu sprendžiant buitinius klausimus, neatmestina pinigų judėjimo galimybė ieškovo ir trečiojo asmens sąskaitose. Be to, ieškovo pervestų sumų dydžiai nėra esmingai keičiantys ieškovo turtinę padėtį ir lemiantys išvadą, kad ieškovas gali save išsilaikyti pats. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
42. CK 1.192¹ straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Taip pat CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
43. Apeliantė nurodo, kad ji iki gimnazijos baigimo ieškovui teikė paramą ir vėliau geranoriškai tai norėjo daryti, tačiau sūnus su atsakove nebendravo ir paramos neprašė, todėl laikytina, jog jis pats turėjo pajamų save išsilaikyti.
44. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Konfliktiški šalių tarpusavio santykiai neatleidžia atsakovės nuo įstatyme numatytos išlaikymo pareigos vykdymo. Jei nustatoma, kad nurodytu laikotarpiu asmeniui buvo būtina parama ir atsakovė turėjo galimybę ją teikti, yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimą priteisti.
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 207,64 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 28 d. ir 3 630,15 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 6 d. Šios nutarties 29 punkte teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo poreikių suma šiuo metu yra 600 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovui studijuojant aukštojoje mokykloje buvo reikalinga materialinė parama, atsakovė neneigė, kad tuo laikotarpiu paramos sūnui neteikė, byloje nėra duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis tuo laikotarpiu buvo blogesnė nei šiuo metu, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis tuo metu nustatytais mažesniais minimaliosios mėnesinės algos dydžiais, priteisė iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ir pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, priteisė iš apeliantės materialinės paramos ieškovui įsiskolinimą.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, taikė teisės normas ir teismų praktiką, nepažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra reikšmingi skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
49. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Trečiasis asmuo J. Š. už ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 605 Eur. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės trečiajam asmeniui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.