Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir R. B. ieškinį atsakovams D. B. ir J. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis Donatas Kisielius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė S. K. ir atsakovas D. B. 2012 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo po 2683/5857000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį patalpos/buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susituokė, o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus ieškovas R. B.. Santuokos metu nekilnojamojo turto įsigijimui ieškovė S. K. ir atsakovas D. B. su Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS filialą Lietuvoje (buv. AB DNB bankas, toliau – Luminor Bank) sudarė 2012 m. rugsėjo 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei S. K. ir atsakovui D. B. nekilnojamojo turto įsigijimui buvo suteiktas 36 434,20 Eur dydžio kreditas. 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3152-127/2016 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad kreditorinis įsipareigojimas Luminor Bank lieka solidariu šalių įsipareigojimu, 2 ir 3 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatoma su ieškove, o atsakovas D. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui teiks 175 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurias ieškovė S. K. tvarkys uzufrukto teise.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3204-608/2020 atidalino ieškovei S. K. nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, ieškovei S. K. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisė 2683/2928500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės S. K. priteisė atsakovui D. B. 28397,14 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui D. B. priklausančią ½ turto dalį. Šio teismo sprendimo pagrindu atsakovui D. B. 2020 m. balandžio 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė S. K. nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos kreditoriui Luminor Bank sumokėjo bendrą 32 148,65 Eur sumą pagal 2012 m. rugsėjo 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pinigines lėšas prievolių minėtam kreditoriui vykdymui mokėjo į atsakovo sąskaitą banke (pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 14 punktą, į atsakovo sąskaitą banke sumokėdama bendrą 7 440,66 Eur sumą), iš kurios 6 148,65 Eur bankas nurašė piniginių lėšų sumas šalių prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymui, o likusi ieškovės į atsakovo banko sąskaitą sumokėta suma buvo pervesta Ergo Life Insurance SE šalių investicinio gyvybės draudimo įmokoms padengti (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 19.5 punktas). 26 000 Eur kredito pagal Kreditavimo sutartį grąžinimo suma ieškovės S. K. prašymu yra nurašyta nuo ieškovės S. K. banko sąskaitos.

Ieškovė S. K. įvykdžiusi savo ir atsakovo solidariąją prievolę kreditoriui Luminor Bank AS pagal kreditavimo sutartį, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1/2 dalį kreditoriui pagal kreditavimo sutartį sumokėtų sumų, t. y. 16 074,32 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2020 m. balandžio 28 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4604-522/2020 ieškovės S. K. ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei S. K. iš atsakovo D. B. 16 074,32 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 531 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d.

Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas D. B. 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3152-127/2016 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui (ieškovui R. B.) teikimo vykdo tik iš dalies. Antstolės Irenos Beliačic kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui ieškovui R. B. išieškojimo iš atsakovo D. B.. Išlaikymo įsiskolinimo dydis 2020 m. liepos 24 d. buvo 7803,16 Eur, kas mėnesį išieškoma indeksuota išlaikymo suma yra 194 Eur.

Tuo tarpu atsakovas D. B. 2020 m. balandžio 27 d. su atsakove J. B. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu jis perleido reikalavimo teisę į ieškovę S. K., kylančią iš Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3204-608/2020.

Dėl actio Pauliana sąlygų.

Ieškovai byloje pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2020 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, kadangi sutartis pažeidžia ieškovų interesus, nes ieškovė S. K. yra ne tik atsakovo D. B. skolininkė, tačiau ir jo kreditorė, o ieškovas R. B. yra atsakovo D. B. kreditorius. Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad nėra visų būtinų actio Pauliana ieškinio sąlygų.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tokį ieškinį turi teisę reikšti ir bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Pirmoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė S. K. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui D. B.. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2020 m. balandžio 28 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4604-522/2020 patenkino ieškovės S. K. ieškinį ir priteisė ieškovei S. K. iš atsakovo D. B. 16 074,32 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 531 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d. Nors atsakovų atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2020 m. balandžio 27 d., o minėtas teismo sprendimas priimtas diena vėliau, t. y. 2020 m. balandžio 28 d., todėl Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą, vis dėlto teismas su šia atsakovų pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. balandžio 28 d. preliminariu sprendimu buvo tik patvirtintas prievolės faktas, tačiau pati prievolė atlyginti solidariam bendraskoliui jo sumokėtą kredito įmokų dalį atsirado nuo 2016 m. gegužės mėnesio, kadangi nuo 2016 m. gegužės mėn., kuomet atsakovas buvo išvežtas laisvės atėmimo bausmės atlikimui, toliau įmokas kreditoriui Luminor Bank pagal 2012 m. rugsėjo 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjo tik ieškovė S. K.. Nors atsakovai teigė, kad butas buvo nuomojamas, pusė gautų nuomos pinigų iki 2020 m. kovo 3 d. priklausė atsakovui D. B. ir būtent iš jo nuomos dalies pagal šalių susitarimą buvo mokamos įmokos kreditoriui Luminor Bank ir teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, vis tik tokio susitarimo egzistavimo nepatvirtina į bylą pateikti įrodymai. Kaip jau buvo minėta, įmokas kreditui dengti kreditorius Luminor Bank nurašydavo nuo atsakovo D. B. banko sąskaitos. Byloje esantys mokėjimų pavedimai patvirtina, kad ieškovė S. K. nuo 2016 m. gegužės mėn. kiekvieną mėnesį pervesdavo pinigų sumas kredito dengimui, atitinkamai ir mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė S. K. turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui D. B. nuo 2016 m. gegužės mėn., o tai kad jos reikalavimo teisė patvirtinta diena vėliau nei sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, esminės reikšmės neturi.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovai įrodė, kad sudaręs ginčijamą 2020 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas D. B. tapo nemokus, todėl yra pažeistos kreditorių teisės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė S. K. buvo atsakovo D. B. skolininkė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3204-608/2020 dėl 28397,14 Eur dydžio iš jos priteistos piniginės kompensacijos, o atsakovas D. B. yra ieškovės S. K. skolininkas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. balandžio 28 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4604-522/2020 dėl 16 074,32 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 531 Eur bylinėjimosi išlaidų, vykdymo proceso metu būtų buvę galima taikyti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą (CPK 687 straipsnis). Tuo tarpu atsakovui D. B. perleidus savo reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3204-608/2020, priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas nėra galimas. Be to, atsakovas D. B. yra skolingas 7803,16 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą pagal 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3152-127/2016 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Paminėtina ir tai, kad nors pagal CPK 687 straipsnio 4 dalį įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas, tačiau tokiu atveju išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovui nesudarius Reikalavimo perleidimo sutarties, išlaikymo išieškojimas galėjo būti nukreiptas į atsakovui D. B. priklausančią 28397,14 Eur dydžio kompensaciją pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3204-608/2020, esančią pas ieškovę S. K..

Taigi atsakovui sudarius ginčijamą 2020 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, jis tapo nemokus, nes negalima taikyti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo (ieškovės S. K. atžvilgiu), nei išieškoti jam priklausančių pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (ieškovo R. B. atžvilgiu). Nesudaro pagrindo priešingai išvadai, atsakovų atstovės teiginiai, kad jis turi turto. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas D. B. turi nekilnojamojo turto. Nors jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, tačiau viena iš jų yra išregistruota ir ja dalyvauti eisme yra draudžiama. Be to, nors atsakovas ir dirba, tačiau iš į bylą pateiktų jo banko sąskaitos išrašų matyti, kad jis gauna vos 200 Eur darbo užmokestį. Sudaręs Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas D. B. sumažino savo turtą ir šiuo nėra pajėgus sumokėti visų skolų ieškovams, todėl teismas sprendžia, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo pažeistos ieškovų, kaip kreditorių teisės.

Trečioji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga siejama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Nagrinėjamu atveju atsakovui D. B. niekas nenumatė pareigos sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartį, jis ją sudarė laisva valia. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad jis perleisdamas savo reikalavimą mamai, siekė išspręsti savo turtines situacijas. Tokiu būdu per mamą gautus S. K. pinigus už kompensaciją, galimai išvengdamas prievolės įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atsakovas ketino panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui, investavimui, vaiko išlaikymui ir pan.

Ketvirtoji ir penktoji sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. CK 6.67 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas D. B. Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė su savo motina J. B., todėl jų nesąžiningumas preziumuojamas. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Nors Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad ji yra atlygintinė, o sutarties pasirašymo metu naujasis kreditorius sumoka kreditoriui už reikalavimo perleidimą 100 Eur, vis tik atsižvelgiant į perleidžiamo reikalavimo dydį, kuris yra 28397,14 Eur, sumokamo 100 Eur atlyginimo vertė yra simbolinė.

Dar viena actio Pauliano instituto taikymo sąlyga grindžiama sutrumpintu vienerių ieškinio senaties terminu. Nagrinėjamu atveju, ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta 2020 m. balandžio 27 d. Ieškovei S. K. apie jos sudarymą tapo žinoma 2020 m. gegužės 11 d., kuomet ji gavo antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-20-174-12205 dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė S. K. yra informuota, kad atsakovė J. B. kartu su prašymu vykdyti vykdomąjį dokumentą pateikė 2020 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas D. B. perleido atsakovei J. B. reikalavimo teisę į ieškovę S. K., kylančią iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3204-608/2020. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti nėra praleistas.

Septintoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas. Šiuo atveju sandoriai pripažįstami negaliojančiais siekiant atstatyti atsakovo D. B. turtinę padėtį ir taip sudarant galimybę patenkinti ieškovų kreditorinius reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra visos actio Pauliana ieškinio sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas ir 2020 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų D. B. ir J. B., kuria atsakovas D. B. perleido atsakovei J. B. reikalavimo teisę į ieškovę S. K., kylančią iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3204-608/2020, pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad ieškovė S. K. vienašališkai įvykdė beveik visą prievolę kreditoriui Luminor Bank apie tai nepranešusi atsakovui D. B.. Tačiau negalima nepažymėti to, kad ieškovė, sumokėdama didžiąją dalį kredito ir siekdama įskaityti jos ir atsakovo priešpriešinius reikalavimus, veikė teisėtai. Jos veiksmai atitiko pagrįstumo (teisėto siekiamo tikslo) ir būtinumo reikalavimus. Tuo tarpu atsakovas, siekė išvengti prievolių ieškovams įvykdymo ir perleisdamas savo reikalavimą mamai, veikė nesąžiningai, pažeisdamas įstatymų reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovai bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 677 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė 1260 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas sudaro ieškinio parengimas, rašytinių paaiškinimų parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl ieškinį patenkinus, ieškovų patirtos 1937,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta atsakovei J. B. dalyvauti ginčijama 2020 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įgytų turtinių teisių perleidimo ir/ar apsunkinimo sandoriuose ir sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinį patenkinus visiškai, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. B. ir J. B., kuria atsakovas D. B. perleido atsakovei J. B. reikalavimo teisę į ieškovę S. K., kylančią iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3204-608/2020.

Priteisti iš atsakovų D. B., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 968,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atsakovei J. B. dalyvauti ginčijama 2020 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įgytų turtinių teisių perleidimo ir/ar apsunkinimo sandoriuose ir sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.