- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2-3204-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36083-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos filialui, I. K.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.9Teismo sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui D. B. ir tretiesiems asmenims Luminor Bank AS Lietuvos filialui bei I. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atidalyti atsakovo D. B. dalį iš kartu su ieškove S. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto – 2683/2928500 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir patalpos buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – tokiu būdu: ieškovės S. K. asmeninėn nuosavybėn perduoti atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 2683/2928500 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį Patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui D. B. iš ieškovės S. K. priteisti 24 347,27 EUR dydžio kompensaciją, kurią ieškovė S. K. sumoka atsakovui D. B. tokia tvarka ir terminais: nekeičiant kreditavimo sutarties sąlygų 14 859,81 EUR sumoka kreditoriui Luminor Bankas AS, veikiančiam per Luminor Bank AS filialą Lietuvoje, pagal 2012-09-14 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) joje nurodyta tvarka ir terminais, o 9 487,46 EUR sumoka atsakovui per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bendro ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto savybės (plotas, vieno langi buvimas ir kt.) neleidžia jo padalinti natūra. Atsakovas yra nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, todėl nesuinteresuotas nei bendru turtu, nei šio turto pirkimui suteikto kredito grąžinimu. Atsakovas į ieškovės siūlymą susitarti ne teismo tvarka dėl bendro turto padalijimo ir šalių bendrų skolų kreditoriams grąžinimo neatsiliepė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo spręsti ieškinio tenkinimo klausimą teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo I. K. ir atsakovas D. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo I. K. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad ieškovė ir atsakovas buvo susituokę ir santuokos metu nusprendė įsigyti nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini). Kadangi pradiniam įnašui piniginių lėšų neturėjo, todėl I. K. reikalingas lėšas paskolino iš trečiųjų asmenų ir gautas paskolas grąžino savo lėšomis. Į santuokos nutraukimo bylą I. K. įtraukta nebuvo, todėl neturėjo galimybės reikalauti ieškovei ir atsakovui perduotų piniginių lėšų priteisimo, o skolos grąžinimo klausimas neišspręstas iki šiol. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka, jog atsakovo D. B. skola I. K. būtų išskaičiuota iš ieškovės mokėtinos kompensacijos atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovei S. K. ir atsakovui D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 2683/2928500 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 4-12). Tarp D. B. ir S. K., kaip kredito gavėjų, ir Luminor Bank AS (sutarties sudarymo metu buvusi akcinė bendrovė DNB bankas), kaip kredito davėjo, 2012 m. rugsėjo 14 d. sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas ieškovės ir atsakovo nuosavybėn įgytas pasinaudojant banko kredito lėšomis, kredito suma - 36 434,20 EUR, kredito terminas - iki 2042 m. rugpjūčio 26 d. (e.b.l. 42-44). Įsipareigojimų pagal minėtą kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis numato kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.
Žemesnės instancijos teismas
Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdus numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalis: daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pagal minėtą teisės normą prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teismų praktikoje atidalijimas iš bendrosios nuosavybės laikomas prioritetiniu šios teisės įgyvendinimo būdu prieš kitus, pavyzdžiui, naudojimosi tvarkos bendrosios nuosavybės objektu nustatymą, tuo, kad šis būdas užkerta kelią tolimesniems nesutarimams ir ginčams dėl naudojimosi daiktu. Tačiau šio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo taikymas negali būti absoliutinimas. Reikalaujant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, privalo būti laikomasi teisės normų aktų reikalavimų, atsižvelgiama į tai, ar toks bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdas yra įmanomas pagal nuosavybės objekto pobūdį (ar daiktas dalus ir įmanoma jį natūra padalinti keliems bendrasavininkams), ar tokio būdo taikymas nepaneigs kito bendraturčio, hipotekos kreditoriaus interesų, teisėtų lūkesčių. Jeigu pastaruoju požiūriu visumos bendraturčių ir kitų asmenų interesus labiau atitinka naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, teismas privalo taikyti šį bendraturčių teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdą (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-171-658/2013).
Nagrinėjamu atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Turto administravimo grupė“ parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad bute (duomenys neskelbtini), yra tik vienas langas, viso buto plotas yra 42,33 kv. m, todėl įrengti dviejų izoliuotų gyvenamosios paskirties patalpų yra techniškai neįmanoma (e.b.l. 50-54). Sanitarinės paskirties patalpos taip pat yra nedalios, atsižvelgiant į jų plotą bei energijos ir vandens tiekimo įrenginių padėtį. Dėl minėtų nekilnojamojo daikto savybių nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų izoliuotų patalpų ar butų, atitinkančių Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Vienintelis galimas be neproporcingos žalos daiktui ieškinyje nurodyto turto padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį.
Nagrinėjamu atveju atsakovas neišreiškė prieštaravimo ieškovės reikalaujamam bendro turto padalijimo būdui, taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog padalijus turtą ieškovės reikalaujamu būdu, t. y. turtą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui sumokant piniginę kompensaciją, būtų neproporcingai apribotos atsakovo kaip daikto savininko teisės. Atsakovas taip pat nepareiškė reikalavimo dėl bendro daikto padalijimo kitokiu, nei ieškovės nurodytu, būdu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu padalinti bendrą daiktą, tačiau atsakovas į minėtą prašymą neatsiliepė (e.b.l. 64-65). Atsakovas taip pat neatsiliepė ir į ieškovės pareikštą ieškinį. Iš tokių bylos aplinkybių matyti, jog ieškovė negali realizuoti savo kaip bendraturčio teisės atidalinti jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės dėl atsakovo elgesio. Nors atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl atidalijimo ir ieškovės siūlomo atidalijimo būdo, tačiau jis nesiima veiksmų, būtinų faktiniams bendro daikto padalijimo veiksmams atlikti. Atsakovui nesutinkant pasidalinti bendro daikto geruoju, ieškovės kaip bendraturčio teisė į bendro daikto padalijimą turi būti ginama teismo tvarka.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo 49815,00 EUR (e.b.l. 11-12). Pagal interneto svetainėje www.registrucentras.lt viešai skelbiamus duomenis apie vidutinę rinkos vertę pagal daikto unikalų numerį minėto buto vidutinė rinkos vertė 2020 m. sausio 2 d. yra 55300,00 EUR. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2019 m. sausio 2 d. – 1623000,00 EUR (e.b.l. 4). Pagal interneto svetainėje www.registrucentras.lt viešai skelbiamus duomenis apie vidutinę rinkos vertę pagal daikto unikalų numerį minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2020 m. sausio 2 d. yra 1631000,00 EUR. Viso minėto žemės sklypo plotas – 2,9285 ha, D. B. nuosavybės teise priklausančios 2683/5857000 dalies vidutinė rinkos vertė – 747,14 EUR. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį bendraturčio teisė į jam priklausančio bendro daikto dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti realizuojama, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Padalijus ieškovės ir atsakovo bendrą daiktą ieškovės reikalaujamu būdu, atsakovui priklausanti piniginė kompensacija, proporcinga jam tenkančios turto dalies rinkos vertei, esančiai padalijimo metu 2020 m. sausio 2 d. duomenimis, sudaro 28397,14 EUR.
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas atidalinti turtas yra įkeistas banko naudai, tačiau ieškovės reikalavimo dėl daikto atidalijimo patenkinimas neįtakoja hipotekos kreditoriaus teisių, nes ieškovė nereikalauja keisti kreditavimo sutarties sąlygų, jos ar atsakovo kaip kredito gavėjų teisių pagal kreditavimo sutartį apimties, taip pat hipotekos sutarties sąlygų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 6 dalį, padalijus turtą, hipoteka išlieka nepakitusi ir seka paskui daiktą. Hipotekos kreditorius Luminor Bank AS neprieštarauja hipoteka įkeisto daikto padalijimui.
Ieškovė pareikštu ieškiniu nereikalauja keisti kreditavimo sutarties sąlygų, perkeliant atsakovo kaip kredito gavėjo prievoles ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas suteikti jai teisę mokėti už atsakovą kredito grąžinimo įmokas bei palūkanas bankui iš atsakovui tenkančios kompensacijos sumos nepagrįstas. Kreditavimo sutartyje numatyta abiejų kredito gavėjų, t. y. tiek ieškovės, tiek atsakovo solidari prievolė bankui. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo hipoteka įkeisto turto atidalijimo ar kompensacijos atsakovui išmokėjimo būdo, bankas kaip kredito gavėjas išsaugos teisę reikalauti visos kredito sumos grąžinimo tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo. Taigi, padalijus daiktą, nekeičiant kreditavimo sutarties sąlygų, atsakovo prievolė bei jos apimtis bankui išlieka nepakitę. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė yra įvykdžiusi už atsakovą jo pinigines prievoles tretiesiems asmenims, susijusias su padalijamu turtu; reikalavimo dėl tokių prievolių įskaitymo į atsakovui mokėtiną kompensacijos sumą taip pat nepareikšta. Kadangi turto padalijimas nesumažins ir kitaip neįtakos atsakovo prievolių pagal kreditavimo sutartį, todėl ieškovės reikalavimas mažinti atsakovui mokėtiną kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią atidalijamo turto dalį atsakovui tenkančios kredito sumos dalimi nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis numato tik solidariąją pareigą įvykdžiusio skolininko teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė už atsakovą yra įvykdžiusi atsakovo kaip kredito gavėjo prievoles bankui ar kitiems asmenims. I. K. pasirašyti paskolos rašteliai (e.b.l. 61-63) tokios aplinkybės nepatvirtina, nesant byloje įrodymų apie I. K. gautų paskolų panaudojimą atsakovo prievolių vykdymui bei jų grąžinimą ieškovės lėšomis. Todėl ieškovė neturi teisės regreso tvarka reikalauti šių sumų iš atsakovo. Ieškovės nei kaip bendraturtės, nei kaip bendraskolės teisės reikalauti atsakovui priklausančią piniginę kompensaciją už jam tenkančią bendro turto dalį panaudoti tam tikru būdu, t. y. kredito grąžinimo įmokų mokėjimui pagal kreditavimo sutartį, nenumato nei įstatymas, nei sutartis. Tuo atveju, jeigu ateityje ieškovė įvykdytų už atsakovą atitinkamas jo pinigines prievoles bankui ar kitiems asmenims, tai sudarytų savarankišką pagrindą jai reikalauti iš atsakovo atitinkamos sumos.
Ieškovė savo reikalavimą atsakovui kildina iš daiktinių teisių, t. y. ieškovės kaip nekilnojamųjų daiktų bendraturtės teisės reikalauti atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškinyje ieškovė patvirtino, jog reikalavimo dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nereiškia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje numatytus bendro daikto padalijamo būdus, nesant galimybės padalinti bendrą daiktą natūra, atidalijamo daikto bendraturčiui priteisiama kompensacija pinigais, kurią jis turi teisę naudoti savo nuožiūra. Tai sąlygoja nuosavybės teisės turinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo apriboti atsakovo nuosavybės teisę į jam priklausančią piniginę kompensaciją ieškovės nurodytu būdu, nes tuo būtų pažeista atsakovo kaip savininko teisė naudoti, valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą bei disponuoti juo savo nuožiūra.
Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo trisdešimties dienų terminui nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 588 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdymas iš karto, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje numatytos išimtys, t. y. teismo sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas taikomas tik esant įstatymo numatytiems pagrindams. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių pagrindų nenurodė ir neįrodė.
Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 75,00 EUR žyminis mokestis ir 770,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas laiko, kad yra patenkinta 66,71 proc. ieškinio reikalavimų. Patenkinta ieškinio reikalavimų dalis apskaičiuojama tokiu būdu: viso teismo sprendimu padalinto turto rinkos vertė – 56794,28 EUR; ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo patenkintas, padidinant ieškovės nurodytą atsakovui priklausančios kompensacijos sumą nuo 9487,46 EUR iki 28397,14 EUR. Taigi, patenkinta ieškovės reikalavimų 37884,60 EUR sumai iš 56794,28 EUR. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 11,12 EUR, priteisiamos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai; iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, proporcingos atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalinti S. K. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto – 2683/2928500 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir patalpos buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini):
ieškovei S. K. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
priteisti iš ieškovės S. K. atsakovui D. B. 28397,14 EUR (dvidešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus, keturiolika euro centų) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui D. B. priklausančią ½ turto dalį.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. B. ieškovei S. K. 563,70 EUR (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus, septyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. B. valstybei 7,42 EUR (septynis eurus, keturiasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.