Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-261-890/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-17
Bylos Nr.
II-261-890/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00155-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kategorijos
  • 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-261-890/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00155-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.6.; 21.10.4.
Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant pareiškėjui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsiskyrusio, nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skundą dėl 2024 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Ir Institucija) nutarimo Nr. 30-ANR_N-4467-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas Ž. M. 2024 m. balandžio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad R. K. 2024 m. balandžio 1 d., 7.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,18 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos). Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 12-13).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. U., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K., 2024 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-4467-2024, kuriuo nustačius vieną R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius sunkinančių aplinkybių, jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 9-11).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. gegužės 10 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens R. K. skundas dėl Institucijos 2024 m. balandžio 17 nutarimo pakeitimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis alkoholį vartojo kovo 31 d. vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, jis balandžio 1 d., 7.00 val., ryte vairavo automobilį. Jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas lengvas 1,21 promilių neblaivumas, nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nesijautė neblaivus. Sustabdžius jį reido metu, nebuvo nustatyta jokių išorinių neblaivumo požymių, jam neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Jis policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Jis dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didelę finansinę naštą, teko atsisakyti kasdienių poreikių. Jis išgyveno nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Jis turi virš 36 metų vairavimo stažą, pilnu etatu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Darbo funkcijų atlikimui, buvo būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas buvo privalomas man vykdant darbines funkcijas. Dėl šio nusižengimo jis neteko darbo, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas labai reikšmingas pretenduojant į įvairias darbo pozicijas Užimtumo tarnyboje. Jis buvusio darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai. Jis labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, suvokia nusižengimo rimtumą, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius. Teisė vairuoti jam būtina pasirūpinti onkologine liga sergančiu sūnumi, kuris dėl sveikatos sutrikimų negali vairuoti automobilio. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant sūnaus sveikata ir privalomai vykstant į medicinos įstaigas. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje (b.l. 3-7).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. teisme palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Jis prašo teismo jam sušvelninti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – atėmimo terminą. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra labi sunki. Neturint specialiosios teisės, jam labai apsunkinta galimybė susirasti darbą, kadangi dauguma darboviečių reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemones. Jis tą dieną tikrai nesijautė neblaivus, labai gailisi dėl šio įvykio. Jis turi sūnų, kuris serga onkologine liga, jį reikia vežioti į medicinos įstaigas. Atsižvelgiant į tai, prašo sutrumpinti ar sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo R. K. skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu patvirtintų KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą teorinių ir praktinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus, bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Institucijos nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos R. K. prašyme nurodytos aplinkybės, jog jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, teisės vairuoti netekimas iš esmės pablogintų jo ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, šios aplinkybės akivaizdžiai egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą, pareiškėjas privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčiais kilti pasekmes. Pagal suformuotą teismų praktiką ANK 34 str. 6 d. taikoma tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Institucija atkreipė dėmesį ir į tai, kad R. K. nustatytas neblaivumas tris kartus viršija normą, už kurią numatyta administracinė atsakomybė. Pažymi ir tai, kad R. K. 2009 m. gruodžio 13 d. Lenkijoje vairavo automobilį neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Už tai jam buvo atimta teisė vairuoti dviem metams. 2020 m. balandžio 28 d. R. K. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Už tai jam buvo skirtas trijų mėnesių laisvės atėmimas. 2021 m. kovo 16 d. R. K. Lietuvoje vairavo krovininę transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,06 promilės neblaivumas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau ketvirtą kartą yra baudžiamas už vairavimą apsvaigus, tačiau jokių išvadų nedaro. Akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonių neskyrimas ar jų sutrumpinimas nepasieks administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti be pakeitimų ir pareiškėjo skundo netenkinti (b.l. 61-63).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo R. K. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamu Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu R. K. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinės nuobauda – 800 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nutarime nurodyta, kad R. K. 2024 m. balandžio 1 d., 07.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,18 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos). Tokiais veiksmais R. K. pažeidė KET 14 punktą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavęs R. K. padarė įstatyme uždraustą pavojingą veiką – administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo neblaivus, kai nustatytas didesnis nei minimaliai leistinas neblaivumas. Pateiktu skundu keliamas klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – termino sušvelninimo. Pareiškėjas teismo prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, t.y. sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Šį prašymą R. K. motyvuoja tuo, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Jis nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs automobilio. Jis 32 metus pilnu etatu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Jis dėl šio administracinio nusižengimo neteko darbo, šiuo metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje, siūlomų darbų darbo funkcijų atlikimui yra privalumas turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas jam labai reikšmingas pretenduojant į įvairias darbo pozicijas Užimtumo tarnyboje. Dėl teisės vairuoti atėmimo, darbą susirasti yra ypač sudėtinga. Taip pat jis turi sūnų, kuris serga onkologine liga ir kuris dėl ligos negali vairuoti, todėl jį reikia vežti į medicinos įstaigas. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Tikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas nustatė, kad skundžiamame Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarime R. K. nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – minimali 800 eurų dydžio bauda, ir dvi privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą pareiškėjo R. K. atžvilgiu.

Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui R. K. sudėtinga susirasti darbą, neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, taip pat, jog jis turi finansinių įsipareigojimų, jo pilnametis sūnus serga (duomenys neskelbtini) liga ir jį reikia vežti į medicinos įstaigas. Šiuo atveju teismas pažymi tai, kad išskirtinėmis negali būti laikomos aplinkybės R. K. turimi finansiniai įsipareigojimai ir ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas, kuris pablogintų jo ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Visas nurodomas aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir R. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

Pažymėtina, jog R. K. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,18 promilių (po pritaikytos paklaidos) neblaivumo laipsnis. Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Šioje administracinio nusižengimo byloje svarbu pažymėti ir tai, kad nors padarytas administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, tačiau vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro padaryto pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas R. K. anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam), kas neabejotinai rodo, jog jis nėra pareigingas ir drausmingas vairuotojas. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei rodo asmens abejingumą teisės aktų reikalavimams. Teismas pabrėžia, kad įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. AN2-258-795/2022).

Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad jis neįvertino savo galimybių, manė, jog įvykio dieną galėjo vairuoti automobilį, tikrai nesijautė neblaivus, nors vakare vartojo alkoholį. Teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjo R. K. argumentus. Visuomenės informavimo priemonėse nuolat skleidžiama informacija apie vairavimo neblaiviam pavojus ir tokių vairuotojų sukeltas sunkias pasekmes. Tačiau nežiūrint į tai, pareiškėjas, būdamas neblaivus sėsdamas už automobilio vairo, R. K. prisiėmė ir su tuo susijusias pasekmes. Iš tokių R. K. paaiškinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumą teisės aktų reikalavimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-63-468/2020).

Taigi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, R. K. paskirta administracinė nuobauda – bauda ir dvi privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra adekvačios padarytam nusižengimui, skirtos įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo R. K. skundas netenkinamas, o skundžiamas 2024 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. 30-ANR_N-4467-2024 paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4467-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė