- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-1724-343/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4551-547/2018 pagal J. B. prašymą suinteresuotam asmeniui (ieškovei) Žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Pieno gėlė“ dėl teismo sprendimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-343-547/2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (atsakovas) J. B. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus prašydamas atidėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-343-547/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2180-547/2018 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1114-638/2018 vykdymą iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir nespręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovei ŽŪB „Pieno gėlė“ dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-343-547/2018 iki kol įsiteisės procesinis sprendimas dėl teikiamo prašymo (sprendimo vykdymo atidėjimo).
2. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose yra nagrinėjamas ieškovės Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ ieškinys atsakovui dėl 5 832,54 Eur skolos, 313,80 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 5 518,72 Eur skolą, 313,80 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 169 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2018 03 26 nutartimi teismas iš atsakovo priteisė valstybės naudai 50 Eur. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1114-638/2018 sprendimą paliko nepakeistą, iš atsakovo ieškovei priteisė 121 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškėjas (atsakovas) prašyme nurodė, kad jo finansinė padėtis sunki. Turi tik sąskaitą kredito unijoje, kurioje lėšų pakankamai atsiskaityti su ieškove nėra, o esamos ir (ar) gautinos lėšos būtų areštuotos vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės bei kitų atsakovo kreditorių reikalavimams užtikrinti. Pažymėjo, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, taip pat įkeistas prievolėms užtikrinti. Šiuo metu hipoteka užtikrintos kredito unijos paskolos likutis yra nedidelis, kas atsakovui leis parduoti įkeistą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (areštuotą ieškovės naudai) su ieškovės sutikimu bei išvengti priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir su tuo susijusių didelių išlaidų vykdymo procese.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad vis dar nėra gavęs išmokų iš valstybės dėl deklaruoto derliaus praradimo, tačiau 2018 m. rugsėjo 30 d. yra numatoma išmokų išmokėjimo data. Iš gautų lėšų atsakovas tikėtinai galėtų atsiskaityti su ieškove. Atsakovas mano, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas kiek daugiau nei 4 mėnesiams nepažeistų ieškovės interesų, o atsakovui leistų išvengti dar didesnių finansinių sunkumų.
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą teigė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo ir nutarčių vykdymo atidėjimo iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Nurodė, kad atsakovas bandė išvengti savo prievolės ir elgėsi nesąžiningai nors turėjo galimybę su ieškove atsiskaityti iš pajamų pardavus 2015 m. ir 2016 m. derlius. Be to atsakovas yra nurodęs, kad jo nekilnojamasis turtas ir sąskaita kredito unijoje yra areštuoti, todėl net ir gavus valstybės išmoką už prarastus pasėlius, į jo sąskaitą pervestas mokėjimas bus areštuotas, dėl to atsakovas negalės atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) prašymą atidėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-343-547/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2180-547/2018 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1114-638/2018 vykdymą iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo ir nutarčių vykdymą iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien skolininko (atsakovo) bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo (kreditoriaus) padėtį, kad nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Šiuo atveju įvertinus visas aplinkybes, susijusias su atsakovo elgesiu sprendimo ir nutarčių vykdymo atidėjimas būtent lemtų ieškovės, o ne atsakovo interesų pažeidimą. Atsakovo motyvai, jog jis iki 2018 m. rugsėjo 30 d. gaus išmokas už sunaikintus pasėlius ir galės atsiskaityti su ieškove, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi pats atsakovas nurodęs, kad jo visas nekilnojamasis turtas bei sąskaita kredito unijoje yra areštuoti.
8. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų teismo sprendimo įvykdymą atidėti. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų ieškovės interesus, teismo sprendimo vykdymas nepagrįstai užsitęstų (šiuo atveju įsiskolinimas tęsiasi nuo 2015 metų), būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kad jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir nebūtų užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, todėl atsakovo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas (atsakovas) J. B. prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir grąžinti spręsti klausimą pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės (kreditorės) padėtį. Ieškovė yra juridinis asmuo, kurio apyvarta 2016 m. sudarė tarp 5 ir 10 milijonų eurų, todėl, atidėjus sprendimo vykdymą dviems mėnesiams, ieškovės interesai nebūtų pažeisti.
9.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo principą, neužtikrino tikrojo teisingumo, neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės. Teismas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, kiek ir kokio turto turi apeliantas, tik formaliai konstatavo, kad apeliantas vargu ar galės atsiskaityti su ieškove, nors apeliantas šiuo metu imasi veiksmų turimiems įsipareigojimams kredito unijai refinansuoti, atsiskaityti su kreditoriais.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bei priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 .Atskirajame skunde nepateikiami argumentai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Skunde minimi deklaratyvūs teiginiai, jog ieškovė yra juridinis asmuo dėl to teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ieškovės interesų nepažeistų, bei atsakovo veiksmai, kuriais jis siekia refinansuoti turimus įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
10.2 .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų teismų procesinių sprendimų vykdymo atidėjimą. Iš paties atsakovo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad atsakovo sunki finansinė padėtis sąlygota ne ieškovei palankaus sprendimo, o kitų atsakovo kreditorių reikalavimais, kurie daug kartų didesni nei ieškovės. Minima gera ieškovės finansinė padėtis negali būti pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad atsakovui prekės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo perduotos 2015 m., prieš atsakovui nuimant 2015 m. derlių. Atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove, tačiau tai daryti delsė ir nevykdė savo įsipareigojimų beveik 3 metus. Šiuo atveju sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų ieškovės interesus, kadangi atsakovas nedėjo maksimalių pastangų įvykdyti teismo procesinį sprendimą.
10.3 .Atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pastangų ir veiksmų, kuriais jis siekia refinansuoti savo įsipareigojimus, yra nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tokius savo ketinimus, tačiau ir patį motyvą pirmą kartą panaudojo tik atskirajame skunde, kai buvo netenkintas jo prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Iki atskirojo skundo atsakovas niekada nebuvo užsiminęs apie galimus skolinių įsipareigojimų refinansavimus.
10.4 .Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti teismo sprendimo įvykdymą ir nesąžiningai siekia jo išvengti. Atsakovas niekada nesiekė ginčo išspręsti taikiai, kai tuo tarpu ieškovė elgėsi geranoriškai, neatmetė galimybės sudaryti taikos sutartį. Ieškovės nuomone, atsakovui turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (atsakovo) J. B. prašymas atidėti teismo sprendimo ir nutarčių vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o tik su šia aplinkybe, pažymėtina, ir yra siejamas ieškovės prašymas. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 n. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
15. Pareiškėjas (atsakovas) būtinybę atidėti sprendimo ir nutarčių vykdymą motyvuoja sunkia finansine padėtimi ir grindžia tuo, jog turi tik sąskaitą kredito unijoje, kuri yra areštuota. Jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra taip pat areštuotas ir įkeistas prievolėms užtikrinti. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. turėtų gauti iš valstybės išmokas dėl prarasto derliaus. Iš šių lėšų atsakovas galėtų atsiskaityti su ieškove. Pažymi, kad sprendimo vykdymo atidėjimas atsakovui leistų išvengti dar didesnių finansinių sunkumų, o ieškovės interesų tuo tarpu tikėtina nepažeistų.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo nurodomos aplinkybės dėl sunkios jo finansinės padėties nesudaro pagrindo teismo sprendimo ir nutarčių vykdymą atidėti.
17. Teismas, svarstydamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą ir vertindamas prašančiojo atidėti sprendimo vykdymą turtinę padėtį, taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis teismas darė išvadą, kad, atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus pažeisti ne atsakovo, bet ieškovės teisėti interesai, šalių pusiausvyra, vertina pagrįstais.
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (atsakovas) kartu su prašymu dėl sprendimo, nutarčių vykdymo atidėjimo teismui pateikė VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, pažymą apie žemės ūkio veiklos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimą, 2016 m. metinę pajamų deklaraciją, bei kredito unijos sąskaitos fotofiksaciją. Atsakovas prašyme yra nurodęs, kad jo finansinė būklė sunki – turtas areštuotas ir įkeistas, taip pat turi daug įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nepateikė kreditorių sąrašų, nenurodė pradelstų įsipareigojimų dydžio. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, įrodančių veiksmus, kuriais būtų siekiama atsiskaityti su ieškove. Nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 15-08/05 pagrindu atsakovui prekės buvo perduotos 2015 m. prieš atsakovui nuimant 2015 m. derlių. Todėl atsakovas turėjo galimybę su ieškove atsiskaityti iš lėšų, gautų už 2015 ir 2016 metus, tačiau to nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas su ieškove delsia atsiskaityti beveik 3 metus. Atsakovui buvo pasiūlyta sumokėti skolą pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką, tačiau atsakovas šią aplinkybę ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nedėjo maksimalių pastangų teismo sprendimo įvykdymui.
19. Atskirajame skunde atsakovas nurodo du argumentus, kuriais ginčija skundžiamą nutartį – ieškovė yra juridinis asmuo, kurios apyvarta didelė ir dėl to sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeistų jos interesų, bei aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad atsakovas vargu ar galės atsiskaityti su ieškove, nors šiuo metu atsakovas imasi veiksmų turimiems įsipareigojimams kredito unijai refinansuoti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Vertinant pirmąjį skundo argumentą pažymėtina, kad ieškovė yra komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, dėl to lėšos jai yra reikalingos. Taip pat lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017). Vertinant antrąjį argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kuriais būtų buvę galima įvertinti aplinkybę dėl finansinių įsipareigojimų refinansavimo.
20. Kaip jau buvo minėta, atsakovas turi tik vieną sąskaitą kredito unijoje, kuri yra areštuota. Pats atsakovas teigė, kad šioje sąskaitoje esančios ir gautinos lėšos būtų areštuotos vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės bei kitų atsakovo kreditorių reikalavimams užtikrinti. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad ši aplinkybė atsakovui tikėtinai neleis atsiskaityti su ieškove, nes gautos lėšos bus automatiškai areštuojamos. Todėl, įvertinus byloje pateiktas aplinkybes, kad atsakovas jau nuo 2015 m. su ieškove geranoriškai neatsikaito, į tai, kad jo turima sąskaita ir į ją įplaukiančios lėšos yra areštuotos, nėra pagrindo teismo sprendimo ir nutarčių vykdymą atidėti. Todėl vertintina, kad situacija, kai teismo sprendimo vykdymas atidedamas tam nesant pakankamo pagrindo, o siekiant tik atitolinti jo įvykdymą, akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo, įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
21. Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo (atsakovo) prašymo dėl teismo sprendimo ir nutarčių vykdymo atidėjimo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pabrėžtina, jog ši nutartis priimama 2018m. spalio 2 d., t.y. jau suėjus atsakovo prašytam atidėti sprendimo vykdymo terminą – 2018 m. rugsėjo 30 d.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
23. Atskirąjį skundą atmetus, tenkinamas ieškovės žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 60,50 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl ieškovei žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Pieno gėlė“ iš atsakovo J. B. priteisiamos 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
24. Prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas, nes teismas nepripažįsta, kad teismo procesinių dokumentų įstatymo nustatyta tvarka apskundimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti ieškovės ŽŪB „Pieno gėlė“ prašymą skirti baudą atsakovui J. B.
Priteisti iš atsakovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Pieno gėlė“ (juridinio asmens kodas 171703863) 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.