- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1114-638/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-2180-547/2018 pagal žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. B. 5 518,72 Eur skolą, 313,80 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15-08/05, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir už jas sumokėti. Ieškovė 2017 m. gruodžio 5 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria atsakovas buvo raginamas susimokėti įsiskolinimą bei jam buvo siūloma susitarti taikiai, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo J. B., ieškovės ŽŪKB „Pieno gėlė“ naudai 5518,72 Eur skolą, 313,80 Eur delspinigius, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2017 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 169 Eur bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad ieškovei yra žinoma, jog atsakovas yra ūkininkas bei prekes pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 15-08/05 įsigyja ūkio reikmėms. Daugelyje Lietuvos rajonų 2017 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje daugiametė kritulių norma viršyta 4 ir daugiau kartų, dėl ko buvo apsemta daugiau kaip 140 tūkst. ha įvairių pasėlių, o tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2017 m. spalio 2 d. posėdžio pasiūlymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Atsakovas negalėjo numatyti nenugalimos jėgos atsiradimo galimybės ir jos poveikio ginčo sutarties vykdymui. Už ieškovės pateiktas prekes, kurios buvo panaudotos ūkio dalyje, patenkančioje į teritorijas, kuriose paskelbta ekstremali situacija ir (ar) stichinė nelaimė, jis negali atsiskaityti dėl objektyvių priežasčių - nenugalimos jėgos ir būtent dėl to sustabdo sutarties vykdymą.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo J. B. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė prašė atsakovo pareiškimo netenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sprendimo už akių neteisėtumą grindžia iš esmės tik dviem aplinkybėmis, t. y. atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių – dėl didelio kritulių kiekio žuvo atsakovo 2017 m. derlius, bei kad ieškovė nesiekė išspręsti ginčo taikiai, nesudarė galimybės atsakovui grąžinti skolą dalimis pagal grafiką, o tiesiogiai kaip kiti atsakovo kreditoriai kreipėsi į teismą. Ieškovė atsiliepime nurodžiusi, kad atsakovo nurodytos ir aukščiau minėtos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove iš pajamų, gautų pardavus 2015 m. ir 2016 m. derlius, tačiau jis to nepadarė. Be to ieškovė buvo siūliusi atsakovui sumokėti skolą pagal tarp šalių suderintą mokėjimo dalimis grafiką, tačiau atsakovas ignoravo ieškovės pateiktą siūlymą (pretenziją) ir į ją neatsakė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų ieškinio priedų, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 15-08/05, kurios pagrindu atsakovui prekės buvo parduotos 2015 m., sąskaitų faktūrų, išrašytų 2015 m. gegužės ir liepos mėnesiais, akivaizdu, jog atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove iš pajamų, gautų pardavus 2015 m. ir 2016 m. derlius, tačiau atsakovas to nepadarė bei delsė atsiskaityti mažiausiai 2 metus. Dėl nurodytos priežasties atsakovo teiginiai, jog jis negalėjo laiku atsiskaityti dėl force majeure aplinkybių, juridiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimą už akių. Atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė dvi pažymas: 1) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. pažymą Nr. (8.42-10)-B8-2087, adresuotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei L. K., kuria informuojama, kad 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. iškrito 206 mm kritulių bei toks kritulių kiekis 1,5 karto viršijo minėto laikotarpio vidutinį daugiametį kritulių kiekį – standartinę klimato normą bei 2) atsakovo J. B. teiktą 2017 m. spalio 27 d. pažymą, kurią priėmė Sužionių sen. vyresnioji specialistė L. C., apie žemės ūkio veiklos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimą, kurioje nurodyta, kad žuvusių pasėlių dalis 100 procentų (2017 m. deklaruoto pasėlių ploto). Atsakovo pateiktos pažymos juridiškai nereikšmingos, niekaip nesusiję su 2015 metais sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi minėtos sutarties 2.2. punktas numato, kad pirkėjas, šiuo atveju atsakovas, už prekes apmoka per 1 mėn. nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, todėl akivaizdu, kad atsakovas už prekes privalėjo atsiskaityti 2015 metais. Atsakovo nurodytas argumentas, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka žinodama, kad žuvo 100 procentų jo derliaus bei nepasiūlė dalimis susimokėti skolos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje kartu su ieškiniu pateiktas ir 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovui elektroniniu paštu bei registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu siųstas raštas (pretenzija), iš kurio matosi, kad atsakovui aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pasiūlyta sumokėti skolą pagal tarp šalių suderintą mokėjimo dalimis grafiką, tačiau kaip nurodė ieškovė, atsakovas ignoravo ieškovės pateiktą pretenziją ir į ją neatsakė. Teismas vertino, kad nėra pagrindo panaikinti teismo priimto sprendimo už akių, kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, ar apelianto pateikti įrodymai konstatuoja force majeure aplinkybių buvimą, ar ne, todėl laikytina, jog nebuvo atskleista bylos esmė.
8.2. Apeliantas negali atsiskaityti dėl objektyvių priežasčių - nenugalimos jėgos ir būtent dėl to sustabdo sutarties vykdymą. Be to, ieškovė turėjo galimybę į teismą dėl skolos priteisimo kreiptis anksčiau.
8.3. Reikalavimas dėl sutartinių netesybų yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes, kaip minėta, apeliantas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos. Likusioje dalyje apeliantas svarstytų galimybę sudaryti taikos sutartį, jei būtų sudaroma galimybė susidariusį įsiskolinimą grąžinti per 16 mėnesių (t. y. iš kitų metų derliaus), kadangi šiuo metu dėl apelianto kontrahentų nesąžiningų veiksmų yra areštuotas visas apelianto turtas (tame tarpe ir piniginės lėšos) ir to padaryti apeliantas net ir objektyviai negalėtų.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 15-08/05 sudaryta ir prekės pateiktos 2015 metais. Vadovaujantis pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 15-08/05 2.2. punktu, pirkėjas (atsakovas) už prekes turėjo sumokėti per 1 mėnesį nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Atsakovas už prekes privalėjo atsiskaityti dar 2015 metais.
9.2. Atsakovas negali remtis force majeure teisinėmis pasekmėmis, kurios atsirado jau po netinkamo prievolių vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo pateiktos pažymos bylos kontekste yra juridiškai nereikšmingos ir niekaip nesusiję su 2015 metais sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, yra visiškai pagrįsta ir teisėta.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Atsakovui nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti teismo priimto sprendimo už akių, kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju tiek savo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, tiek atskirąjį skundą apeliantas grindžia argumentais, kad atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl force majeure aplinkybių – dėl didelio kritulių kiekio žuvo atsakovo 2017 m. derlius bei kad ieškovė nesiekė išspręsti ginčo taikiai, nesudarė galimybės atsakovui grąžinti skolą dalimis pagal grafiką, o tiesiogiai kaip kiti atsakovo kreditoriai kreipėsi į teismą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu, nes apeliantas šių savo teiginių neįrodė (CPK 185 straipsnis).Kaip nustatyta byloje, ieškovė ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15-08/05, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir už jas sumokėti (e. b. l. 5). Vadovaujantis pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 15-08/05 3. 2. punktu, pirkėjas (atsakovas) už prekes turėjo sumokėti per 1 mėn. nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, ar apelianto pateikti įrodymai konstatuoja force majeure aplinkybių buvimą, ar ne. Kaip matyti skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė dvi pažymas (e. b. l. 106-107): 1) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017-10-04 pažymą Nr. (8.42-10)-B8-2087, adresuotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei L. K., kuria informuojama, kad 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. iškrito 206 mm kritulių bei toks kritulių kiekis 1,5 karto viršijo minėto laikotarpio vidutinį daugiametį kritulių kiekį – standartinę klimato normą bei 2) atsakovo J. B. teiktą 2017-10-27 pažymą, kurią priėmė Sužionių sen. vyresnioji specialistė L. C., apie žemės ūkio veiklos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimą, kurioje nurodyta, kad žuvusių pasėlių dalis 100 procentų (2017 m. deklaruoto pasėlių ploto). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas, vertindamas minėtas pažymas, padarė pagrįstą išvadą, kad pažymos juridiškai nereikšmingos, niekaip nesusiję su 2015 metais sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi minėtos sutarties 3.2. punktas numatė, kad pirkėjas, šiuo atveju atsakovas J. B., už prekes apmoka per 1 mėn. nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, todėl akivaizdu, kad atsakovas už prekes privalėjo atsiskaityti dar 2015 metais.Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovui elektroniniu paštu bei registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu siųstas raštas (pretenzija) (e. b. l. 8) dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriame nurodyta skolos suma, paraginimas ją sumokėti iki 2017 m. gruodžio 11 d. arba kreiptis dėl skolos sumokėjimo dalimis grafiko suderinimo bei atsakovas įspėtas, kad nesumokėjus skolos ieškovė bus priversta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo proceso iniciavimo, kas leidžia teigti, kad atsakovas, suprasdamas prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes, elgėsi nepakankamai rūpestingai, kadangi galėjo kreiptis į ieškovę, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog to nepadarė. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 15-08/05 apeliantas niekada įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl šalims ji yra privaloma.Pažymėtina ir tai, kad atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde skolos fakto neginčija, tačiau teigia, kad atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl force majeure aplinkybių – dėl didelio kritulių kiekio žuvo atsakovo 2017 m. derlius.CK 6.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas. Jeigu nebeįmanoma įvykdyti tik dalies prievolės, prievolė baigiasi, kai skolininkas įvykdo tą prievolės dalį, kurią įvykdyti dar įmanoma. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.Sutiktina su ieškovės argumentais, nurodytais atsiliepime, kad atsakovas negali remtis force majeure teisinėmis pasekmėmis, kurios atsirado jau po netinkamo prievolių vykdymo. Atsakovui prekės buvo parduotos 2015 metais, atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove iš pajamų, gautų pardavus 2015 - 2016 metų derlius, tačiau atsakovas to nepadarė bei delsė atsiskaityti 2 metus. Dėl nurodytos priežasties atsakovo teiginiai, jog jis negalėjo laiku atsiskaityti dėl force majeure aplinkybių, juridiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimą už akių.Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas 121 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.16 punkte nustatyto dydžio, todėl ieškovei iš apelianto priteistina jos turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Pieno gėlė“ (j. a. k. 171703863) 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.