- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-1663-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01801-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., akcinė bendrovė „Aksa“, S. B., uždaroji akcinė bendrovė „Sprendimų medis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016, paskirta akcinės bendrovės „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. po 30 Eur už kiekvieną Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo dieną nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. civilinėje byloje Nr. A2-10921-894/2018 pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos vykdymo procese skyrimo, kurioje atnaujintas procesas, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Aksa“, E. B., S. B., uždaroji akcinė bendrovė „Sprendimų medis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis S. U. 2016 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo su pareiškimu, kuriame prašė skirti suinteresuotiems asmenims AB „Aksa“ direktoriui E. B. ir AB „Aksa“ V. gamyklos direktoriui S. B. baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą kiekvienam asmeniui po 289 Eur už kiekvieną uždelstą dieną vykdyti įpareigojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudą mokant išieškotojai UAB „Sprendimų medis“.
2. Antstolis nurodė, jog jis vykdė Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015. Šioje Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje nurodyta per penkias darbo dienas leisti UAB „Sprendimų medis“ pasirinktam antstoliui bei UAB „Sprendimų medis“ įgaliotam atstovui patekti į AB „Aksa“ patalpas, ar kitas patalpas, esančias atsakovės žinioje, kuriose yra ginčo įranga ir leisti antstoliui konstatuoti faktą, kad ginčo kilnojamaisiais daiktais – hidrauline reguliuojama forma (4 x 12,5; 6 vnt.), hidrauline reguliuojama forma (4,5 x 12,5; 2 vnt.) ir betono gamybos linijos valdymo kompleksu (1 vnt.) naudojamasi arba nesinaudojama, bei užfiksuoti ginčo kilnojamojo turto dabartinę būklę naudojantis tam tikslui būtina filmavimo, fotografavimo ir/ar kita technine įranga, bei užtikrinti, jog antstolis AB „Aksa“ patalpose užfiksuotų minėtus ginčo kilnojamuosius daiktus; uždrausti AB „Aksa“ naudotis UAB „Sprendimų medis“ 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įgytus ginčo kilnojamuosius daiktus - hidrauline reguliuojama forma (4 x 12,5; 6 vnt.), hidrauline reguliuojamą forma (4,5 x 12,5; 2 vnt.) ir betono gamybos linijos valdymo kompleksu (1 vnt.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 dienos; įpareigoti AB „Aksa“ perduoti saugoti UAB „Sprendimų medis“ ginčo kilnojamuosius daiktus - hidraulinę reguliuojamą formą (4 x 12,5; 6 vnt.), hidrauline reguliuojamą formą (4,5 x 12,5; 2 vnt.) ir betono gamybos linijos valdymo kompleksą (1 vnt.), esančius pas AB „Aksa“, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 dienos. Vadovaudamasis šia nutartimi antstolis 2016 m. sausio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė sudaryti sąlygas 2016 m. sausio 26 d. antstoliui S. U. konstatuoti faktines aplinkybes, uždrausti AB „Aksa“ naudotis UAB „Sprendimų medis“ 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įgytus ginčo kilnojamuosius daiktus ir įpareigoti AB „Aksa“ perduoti saugoti UAB „Sprendimų medis“ ginčo kilnojamuosius daiktus. Antstoliui S. U. 2016 m. sausio 25 d. buvo leista konstatuoti faktines aplinkybes, tačiau AB „Aksa“ nevykdė likusios Kauno apygardos teismo nutarties dalies: AB „Aksa“ ir toliau naudojosi UAB „Sprendimų medis“ 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įgytais ginčo kilnojamaisiais daiktais ir neperdavė šių kilnojamųjų daiktų UAB „Sprendimų medis“. Konstatuojant faktines aplinkybes AB „Aksa“ V. gamykloje, šios gamyklos direktorius atsisakė įvykdyti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį ir neperdavė UAB „Sprendimų medis“ 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įgytų ginčo kilnojamųjų daiktų. 2016 m. sausio 26 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016 iš dalies patenkindamas pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą 2016 m. vasario 19 d. nutartimi paskyrė AB „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. bei AB „Aksa“ V. gamyklos direktoriui S. B. po 150 Eur vienkartinę baudą už Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 nevykdymą, išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai.
4. Apeliacine tvarka bylą pagal pareiškėjo antstolio S. U., suinteresuotų asmenų AB „Aksa“, E. B. ir S. B. atskiruosius skundus išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria paskirta AB „Aksa“ V. gamyklos direktoriui S. B. 150 Eur vienkartinė bauda už teismo nutarties nevykdymą, o kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį pakeitė ir paskyrė AB „Aksa“ generaliniam vadovui E. B. 10 Eur baudą už kiekvieną antstolio S. U. 2016 m. sausio 25 d. patvarkymo nevykdymo dieną valstybės naudai.
5. Kauno apygardos teismas vertino, jog S. B. nėra AB „Aksa“ vadovas, jis taip pat nėra bendrovės įgaliotas antstolio patvarkymą įvykdyti asmuo, jam joks reikalavimas antstolio 2016 m. sausio 25 d. patvarkyme nesuformuluotas, todėl S. B. negali būti taikoma atsakomybė, nustatyta CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalyse, o atsakingas yra AB „Aksa“ vadovas E. B.. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad antstolio prašymas skirti atsakingam asmeniui 289 Eur už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti patvarkymą visa apimtimi negali būti tenkinamas, todėl AB „Aksa“ vadovui skirtina 10 Eur bauda už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys), o kadangi įstatymas nenustato galimybės mokėti baudą išieškotojui, todėl bauda išieškotina valstybės naudai.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-62-695/2017 pagal suinteresuoto asmens UAB „Sprendimų medis“ kasacinį skundą, pakeitė Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį, padidino iš suinteresuoto asmens AB ,,Aksa“ generalinio direktoriaus E. B. valstybei priteistą baudą iki 30 Eur už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2016 m. sausio 26 iki 2016 m. spalio 13 d., kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
7. Suinteresuotas asmuo E. B. 2017 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos vykdymo procese skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje AB „Aksa“, E. B., S. B., UAB „Sprendimų medis“. 2017 m. gegužės 15 d. po šio procesinio dokumento trūkumų pašalinimo pateiktame prašyme suinteresuotas asmuo E. B. prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties rezoliucinę dalį, išdėstyti ją taip: „Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį, padidinant iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Aksa“ generalinio direktoriaus E. B. valstybei priteistą baudą iki 30 (trisdešimties) Eur už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.“, likusioje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad E. B. bendrovės AB „Aksa“ vadovu buvo iki 2016 m. gegužės 5 d., todėl jam bauda gali būti paskirta tik už tą laikotarpį, kuomet jis ėjo AB „Aksa“ vadovo pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš E. B. priteisė baudą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 13 d., todėl klaida turėtų būti pašalinta, o iš E. B. priteista bauda už tą laikotarpį, kai jis ėjo AB „Aksa“ vadovo pareigas - nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas antstolis S. U. 2017 m. birželio 13 d. pateikė teismui atsiliepimą į E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašė ji tenkinti. Nurodė, jog su prašymu sutinka, bauda E. B. turėtų būti paskirta už tą laikotarpį, kai jis buvo AB „Aksa” vadovu – nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.
9. Suinteresuotas asmuo UAB „Sprendimų medis” 2017 m. birželio 13 d. pateikė teismui atsiliepimą į E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė teismo prašymą atmesti, kaip alternatyvų prašymą nurodė – tenkinus atsakovo prašymą atnaujinti procesą ir nutarus atnaujinti procesą bei pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties rezoliucinę dalį, išdėstyti ją tokia formuluote : „Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį, padidinant iš suinteresuoto asmens AB „Aksa” generalinio direktoriaus E. B. valstybei priteistą baudą iki 70 Eur už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. gegužės 5 d..“ Nurodė, jog atsakovui byloje pateikus teismui duomenis apie tai, kad jis skolininko vadovu buvo nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. , tai net neabejotina, kad teismas būtų skyręs didesnę baudą negu 30 Eur. Vienintelis įmanomas būdas skaičiavimo laikotarpį (keisti į nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.), nesugriaunant ir neiškraipant kasacinės nutarties esmės ir tikslo, yra kartu padidinti baudos dydį nuo 30 Eur iki 70 Eur, kas sudarytų 7 070 Eur baudą (101 d. x 7), kuri atitiktų kasacinio teismo sprendimą ir motyvaciją dėl baudos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi pagal suinteresuoto asmens E. B. prašymą atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusia aplinkybe, kad E. B. AB „Aksa“ vadovu buvo iki 2016 m. gegužės 5 d., o bauda buvo paskirta už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 13 d., jam jau nesant AB „Aksa“ vadovu. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas AB „Aksa“ generaliniu direktoriumi buvo iki 2016 m. gegužės 5 d., todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bei kasacinėje instancijoje pareiškėjo nurodoma aplinkybė jam buvo žinoma, egzistavo, tačiau pareiškėjas apie šią aplinkybę teismo neinformavo. Pažymėjo, kad 2016 m. spalio 6 d. atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo R. B. nurodytas, kaip AB „Aksa“ generalinis direktorius (2 t., b. l. 30). Jog jis nėra skolininkės AB „Aksa“ vadovas akivaizdžiai buvo žinoma nuo jo įgaliojimų pabaigos 2016 m. gegužės 5 d., kai buvo atšauktas iš pareigų. Šis faktas VĮ Registrų centras registruotas nuo 2016 m. gegužės 12 d. (2 t., b. l. 85-92).
11. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016 ir bylą grąžino Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors suinteresuoto asmens E. B. nurodyta aplinkybė, kad jis skolininkės vadovu buvo iki jo įgaliojimų pabaigos – 2016 m. gegužės 5 d., egzistavo apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą, tačiau byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl baudos skyrimo termino ir pareiškėjo E. B. buvimo įmonės vadovu klausimas nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas. Dėl nurodytų priežasčių aplinkybė, kad pareiškėjas E. B. nuo 2016 m. gegužės 5 d. nebuvo skolininkės vadovas, laikytina naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, kuri gali turėti esminę reikšmę priimtų teismų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui bei sudaro pagrindą atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą atnaujinus joje procesą, 2018 m. sausio 24 d. nutartimi pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip: „Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį, padidinant iš suinteresuoto asmens AB „Aksa“ generalinio direktoriaus E. B. valstybei priteistą baudą iki 30 Eur už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.“
13. Pagal suinteresuoto asmens UAB „Sprendimų medis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo antstolio prašymą dėl baudos E. B. skyrimo nepagrįstai taikė CPK 585 straipsnį, o tai lėmė neteisingo baudos už pažeidimą skaičiavimo pradžios momento nustatymą.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo UAB „Sprendimų medis“ 2018 m. balandžio 26 d. pateikė Kauno apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė teismo tenkinti pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą ir paskirti suinteresuotam asmeniui AB „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. 150 Eur arba 289 Eur baudą už kiekvieną Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties nevykdymo sieną nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. arba pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties rezoliucinę dalį, išdėstyti ją tokia formuluote : „Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį, padidinant iš suinteresuoto asmens AB „Aksa“ generalinio direktoriaus E. B. valstybei priteistą baudą iki 150 Eur arba 289 Eur už kiekvieną Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties nevykdymo dieną nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Suinteresuotas asmuo E. B. 2018 m. gegužės 2 d. pateikė Kauno apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi peržengė ribas dėl kurių buvo atnaujintas procesas – teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismą iš esmės atnaujinti bylos nagrinėjimą, nagrinėti bylą pakartotinai, įpareigojo E. B. pateikti papildomą informaciją apie tai, kada jis sužinojo apie teismo priimtą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors ginčas jau buvo išspręstas ir buvo priimtas galutinis teismo sprendimas. Tokius apeliacinės instancijos teismo veiksmus laikė nepagrįstais. Taip pat nurodė, kad jis, E. B., tiksliai nepamena, kada sužinojo apie teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016, paskyrė suinteresuotam asmeniui AB „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. po 30 Eur baudą už kiekvieną Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo dieną nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. gegužės 5 d., priteisė valstybei iš suinteresuoto asmens E. B. 15,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio M. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo.
17. Spręsdamas dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skaičiavimo pradžios teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad 2015 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teisme gautas advokato padėjėjo M. B. prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-176-601/2018, 2015 m. sausio 27 d. dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta 2015 m. birželio 18 d., tą pačią dieną išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims ir/ar jų atstovams. CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1443-601/2015 (naujas Nr. 2-176-601/2018) vedama popierine forma. Atskirasis skundas dėl 2015-06-18 nutarties galėjo būti paduodamas per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo. Atskirasis skundas dėl 2015-06-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1443-601/2015 (naujas Nr. 2-176-601/2018) pateiktas 2015 m. liepos 3 d., teismas nenustatė, jog civilinėje byloje Nr. 2-176-601/2018 būtų pateiktas prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui dėl 2015 m. birželio 18 d. nutarties pateikti, todėl laikė, jog apie šią nutartį AB „Aksa“ atstovui tapo žinoma 2015 m. birželio 27 d. (2015 m. liepos 3 d. - 7 dienos). Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojama bauda už pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.
18. Spręsdamas dėl asmens, atsakingo už AB „Aksa“ nustatytų įpareigojimų nevykdymą teismas nurodė, jog nors nagrinėjamu atveju bauda už laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą skiriama ir išieškoma iš įmonės vadovo, o ne iš įmonės, tačiau pelninga įmonės veikla atitinka vadovo interesus (jis atsakingas už įmonės veiklos rezultatus), būtent nuo jo priklauso, ar teismo nutartis, kuria nustatytas draudimas naudotis tam tikra įranga, bus vykdoma ir įmonės veikla bus ribojama, ar nustatytų apribojimų nebus laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje konstatavo, jog bauda paskirta bendrovės vadovui, kaip už bendrovę atsakingam asmeniui, ir nėra skirtina kitiems bendrovės darbuotojams, nenustačius jų pagal priskirtas darbo funkcijas tiesioginės atsakomybės už antstolio įpareigojimo vykdymą. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas konstatavo, kad bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą (laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą) gali būti skiriama tik tam asmeniui, kuris atsakingas už jo įvykdymą, šioje byloje – įmonės vadovui. Teismas iš į bylą pateikto Juridinių asmenų registro išrašo nustatė, jog E. B. AB „Aksa“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. (2 t., b. l. 85). Suinteresuotas asmuo E. B. neįrodinėjo, jog iki 2016 m. gegužės 5 d. (kol jis ėjo AB „Aksa“ generalinio direktoriaus pareigas) 2015 m. birželio 18 d. nutartis buvo įvykdyta, todėl sprendė, jog 2015 m. birželio 18 d. nutartis nuo sužinojimo apie jos priėmimą (2015 m. birželio 27 d.) iki 2016 m. gegužės 5 d. (kol E. B. ėjo AB „Aksa“ generalinio direktoriaus pareigas) vykdoma nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. AB „Aksa“ vadovas nevykdė ginčo nutarties, todėl yra atsakingas už bendrovei nustatytų įpareigojimų nevykdymą.
19. Pasisakydamas dėl skirtinos baudos dydžio teismas nurodė, jog pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą gali būti skiriama maksimali 289 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, taigi įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka šioje byloje nagrinėdamas baudos skyrimo klausimą 2017 m. vasario 22 d. nutartimi nusprendė, jog E. B. skirtina bauda turi būti padidinta iki 30 Eur už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta naujų įrodymų, svarbių nustatant baudos dydį, todėl teismas sprendė, jog, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, E. B. skirtina 30,00 Eur bauda už kiekvieną Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. 2-176-601/2018 (senas Nr. 2-1443-601/2015) nevykdymo dieną nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. gegužės 5 d., iš viso 10 320,00 Eur (344 d. x. 30,00 Eur), ir toks baudos dydis atitinka ir kasacinio teismo nurodytas išvadas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį, palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad 2018 m. birželio 18 d. teismo nutartis šiukščiai pažeidžia Civilinio proceso kodekso nuostatas dėl proceso atnaujinimo, jau išnagrinėta byla buvo nagrinėjama pakartotinai neteisėtai ir nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
21. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-22 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-
695/2017 pagal suinteresuoto asmens UAB „Sprendimų medis” kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos vykdymo procese skyrimo, suinteresuoti asmenys: AB „Aksa”, E. B., S. B., UAB „Sprendimų medis”. Šioje nutartyje kasacinis teismas nutarė skirti 30 Eur dydžio baudą E. B., kaip AB „Aksa“ vadovui, už Kauno apygardos teismo 2015-06-18 nutarties nevykdymą. Teismas baudą skyrė už laikotarpį nuo 2016-01-25 iki 2016-10-13. Klausimas dėl baudos paskyrimo už Kauno apygardos teismo 2015-06-18 nutarties nevykdymą išnagrinėtas galutine kasacinio teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir privaloma.
Šalies argumentai
2.2. Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, nurodant, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš E. B. priteisė baudą už laikotarpį nuo 2016-05-05 iki 2016-10-13, t. y. už tą laikotarpį, kai E. B. nebuvo AB „Aksa“ vadovu. Todėl akivaizdi teisės klaida turėtų būti pašalinta, o iš E. B. priteista bauda už tą laikotarpį, kai jis ėjo AB „Aksa“ vadovo pareigas, t.y. nuo 2016-01-25 iki 2016-05-05, t.y. teismo nutartimi turėtų būti pakoreguotas terminas už kurį paskirtą bauda. Kauno apylinkės teismas 2018-01-24 nutartimi pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutarties rezoliucinę dalį – baudą priteisė nuo 2016-01-25 iki 2016-05-05, t.y. už laikotarpį, kai E. B. buvo bendrovės vadovas, taip pašalindamas klaidą. Tokia teismo nutartis buvo pagrįsta ir teisėta, atitinkanti proceso atnaujinimo institutą.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Kauno apygardos teismas 2018-03-20 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, kontekste, ir spręsdamas iš naujo baudos skyrimo klausimą turėjo vadovautis aktualiausia kasacinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos, tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su skolininko sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momentu, konstatuotina, kad yra neatskleista bylos esmė, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taip Kauno apygardos teismas 2018-03-20 nutartimi peržengė ribas dėl kurių buvo atnaujintas procesas – teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismą iš esmės nagrinėti bylą pakartotinai, nors ginčas jau buvo išspręstas ir buvo priimtas galutinis kasacinio teismo sprendimas.
2.4. Kauno apylinkės teismo 2018-06-18 nutartis šiurkščiai pažeidžia CPK 365 str., 366 str. nuostatas, kadangi proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas nagrinėti bylą pakartotinai, atnaujinus procesą bylą turi būti nagrinėjama siaura apimtimi ir tik dėl tų pagrindų, dėl kurių buvo taikytos proceso atnaujinimo nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
2.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 2017 m. vasario 22 d. priimtoje nutartyje nurodė, jog teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ją vykdančio antstolio reikalavimų nevykdymas, tapęs teisiniu pagrindu skirti baudą, paaiškėjo tik antstoliui priėmus 2016 m. sausio 25 d. patvarkymą dėl sprendimo vykdymo ir 2016 m. sausio 26 d. surašius sprendimo neįvykdymo aktą, todėl nuo šio momento apeliacinės instancijos teismas pagrįstai siejo paskirtos baudos skaičiavimą. Kasacinis teismas aiškiai pasisakė apie tai, kad bauda turi būti skaičiuojama nuo 2016-01-26. Bylos atnaujinimo dalykas – klaidos eliminavimas, o ne pakartotinis aplinkybių vertinimas. Atnaujinęs procesą teismas negali nagrinėti bylos pakartotinai, o juo labiau priimti sprendimo, kuris prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai. Pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo keisti kasacinio teismo nutarčių.
Atsiliepimas
22. Suinteresuotas asmuo UAB „Sprendimų medis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė momentą kuomet suinteresuotas asmuo E. B. sužinojo apie 2015 m. birželio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. 2015 m. birželio 27 d., kadangi 2015 m. liepos 3 d. dieną AB „Aksa“ pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras 2017 m. gegužės 15 d. išplėstinio išrašo su istorija, AB „Aksa“ vadovu nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. buvo E. B.. Suinteresuotas asmuo E. B. atskirajame skunde be pagrindo teigia, kad Kauno apygardos teismas 2018-03-20 nutartimi nepagrįstai peržengė ribas dėl kurių buvo atnaujintas procesas ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti pakartotinai, nors ginčas jau buvo išspręstas ir buvo priimtas galutinis kasacinio teismo sprendimas. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2344-773/2017 panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą šioje byloje, ir išsprendė klausimą iš esmės – atnaujino procesą ir gražino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Priimdamas tokio pobūdžio nutartį Kauno apygardos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu bei 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir tinkamai taikė šias normas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismas padarė esminius teisės normų taikymo pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pastebėjęs, jog kasacinio teismo praktika dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą skyrimo momento nevienoda, civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, suformavo aiškią teisės taikymo taisyklę. Išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skaičiavimo pradžios momento, 2017 m. spalio 23 d. priimtoje nutartyje išaiškino, kad asmeniui, kuriam teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai tas asmuo, bauda už šios nutarties nevykdymą skaičiuojama nuo sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momento, kuris kiekvienu atveju nustatytinas teismui ištyrus konkrečios bylos faktines aplinkybes. Šiuo išaiškinimu pagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismas, atnaujinus procesą išnagrinėjęs bylą ir priėmė pagrįstą skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
23. CPK 320 straipsnio 2 dalis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
24. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atnaujinus byloje procesą, pakeista pirmosios instancijos teismo nutartis dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016, pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė AB „Aksa“ generaliniam vadovui E. B. bei AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. po 150 Eur vienkartinę baudą už Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties nevykdymą išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria paskirta AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. 150 Eur vienkartinė bauda už Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties nevykdymą, išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai ir likusią Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį pakeitė, paskyrė AB „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. 10 Eur baudą už kiekvieną antstolio S. U. 2016 m. sausio 25 d. patvarkymo nevykdymo dieną valstybės naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį, padidindama iš suinteresuoto asmens AB „Aksa“ generalinio direktoriaus E. B. valstybei priteistą baudą iki 30 Eur už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. spalio 13 d. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjo teigimu, AB „Aksa“ vadovu jis buvo iki 2016 m. gegužės 5 d., todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepagrįstai jam paskyrė baudą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi procesą atnaujinti atsisakė. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016 ir bylą grąžino Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Po proceso atnaujinimo išnagrinėjęs bylą Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016, paskyrė suinteresuotam asmeniui akcinės bendrovės „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. baudą po 30,00 Eur (trisdešimt eurų) už kiekvieną Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo dieną nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. gegužės 5 d., taip pat priteisė valstybei iš suinteresuoto asmens E. B. 15,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties padavė suinteresuotas asmuo E. B..
26. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo E. B. nurodo, kad klausimas dėl baudos paskyrimo už Kauno apygardos teismo 2015-06-18 nutarties nevykdymą buvo išnagrinėtas galutine kasacinio teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir privaloma, todėl Kauno apylinkės teismas šio klausimo negalėjo nagrinėti pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu. CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos numato proceso atnaujinimo institutą. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šiais pagrindais atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti, teismo sprendimą (nutartį) pakeisti arba panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį). Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį) ankstesnių teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.). Pastaroji nuostata reiškia, kad įsiteisėjus proceso atnaujinimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimui (nutarčiai), kuriuo teismas pakeičia arba panaikina savo ankstesnį sprendimą (nutartį) ir priima naują sprendimą, pagal įstatymą netenka galios ir ankstesnis įsiteisėjęs aukštesnės instancijos – atitinkamai apeliacinės instancijos teismo ir (arba) kasacinio teismo – teismo sprendimas (nutartis).
27. Kasacinis teismas dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties yra išaiškinęs, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „ Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007; kt.).
28. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016 ir bylą grąžino Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Atnaujindamas procesą Kauno apygardos teismas pripažino, kad suinteresuoto asmens prašyme atnaujinti procesą nurodyta aplinkybė apie jo buvimo skolininkės vadovu laikotarpį laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, galinčia turėti esminę reikšmę priimtų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, sudarančia pagrindą procesui atnaujinti, kartu pripažino, jog teismai nustatydami fiziniam asmeniui baudos dydį už konkretų terminą šią aplinkybę privalėjo patys nustatyti, o jos nenustačius ir priėmus ne visai pagrįstą sprendimą, toks teisingumo trūkumas turi būti koreguojamas atnaujinat procesą.
29. Kauno apylinkės teismas, atnaujinus procesą pakartotinai nagrinėdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 pagal suinteresuoto asmens E. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos paskyrimo suinteresuotiems asmenims E. B. ir S. B. už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Aksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Vespila“, 2017 m. spalio 23 d. priimtoje nutartyje siekiant suvienodinti teismų praktiką pateiktais išaiškinimais dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas, vykdymo tvarkos ir sankcijų už nevykdymą taikymo. Šios nutarties 57 p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skaičiavimo pradžios momento, išaiškino, kad asmeniui, kuriam teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai tas asmuo, bauda už šios nutarties nevykdymą skaičiuojama nuo sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momento, kuris kiekvienu atveju nustatytinas teismui ištyrus konkrečios bylos faktines aplinkybes.
30. Remdamasis tuo, kas nurodyta šios nutarties 27-29 punktuose, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pagrįstai ir teisingai nustatė, kad suinteresuotam asmeniui akcinės bendrovės „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. skirtina bauda po 30,00 Eur (trisdešimt eurų) už kiekvieną Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo dieną nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.
31. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2018-03-20 nutartimi panaikinęs pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir grąžinęs bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, kontekste, ir spręsdamas iš naujo baudos skyrimo klausimą turėjo vadovautis aktualiausia kasacinio teismo praktika, peržengė ribas dėl kurių buvo atnaujintas procesas. Kadangi apelianto nurodyta Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti, jos suinteresuotas asmuo E. B. neapskundė kasacine tvarka, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas sutikti su nurodytais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.
32. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, jog atskirajame skunde nenurodyti argumentai dėl teismo skirtos baudos dydžio netinkamo nustatymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.