Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B., atstovaujamo advokato M. B., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016 dėl baudos vykdymo procese paskyrimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Aksa“, E. B., S. B., uždaroji akcinė bendrovė „Sprendimų medis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjo E. B. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė AB „Aksa“ generaliniam vadovui E. B. bei AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. po 150 Eur vienkartinę baudą už Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties nevykdymą, išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria paskirta AB „Aksa“ Visagino gamyklos direktoriui S. B. 150 Eur vienkartinė bauda už Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties nevykdymą, išieškotojos UAB „Sprendimų medis“ naudai ir likusią Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį pakeitė, paskiriant AB „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. 10 Eur baudą už kiekvieną antstolio S. U. 2016 m. sausio 25 d. patvarkymo nevykdymo dieną valstybės naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties dalį, padidinant iš suinteresuoto asmens AB „Aksa“ generalinio direktoriaus E. B. valstybei priteistą baudą iki 30 Eur už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. spalio 13 d. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjo teigimu, AB „Aksa“ vadovu jis buvo iki 2016 m. gegužės 5 d., todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepagrįstai jam paskyrė baudą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. liepos 20 d. nutartimi procesą atnaujinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bei kasacinėje instancijoje pareiškėjui buvo žinoma, kad jis nuo 2016 m. gegužės 5 d. nebuvo skolininkės AB „Aksa“ vadovas. Apeliacinės instancijos teismas tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta ir padaryta neįvertinus, ar pareiškėjo nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04, 2007 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 ir kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1551-516/2016).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant, ar pareiškėjo E. B. nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo skolininkės AB „Aksa“ vadovu nuo 2016 m. gegužės 5 d., gali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, būtina nustatyti, ar pastaroji aplinkybė buvo bylos įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Nustatyta, kad antstolis S. U. 2016 m. sausio 29 d. pareiškimu prašė teismo skirti baudą skolininkės AB „Aksa“ direktoriui E. B. už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą po 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną vykdyti įpareigojimą (1 t., b. l. 3–4). Kaip nurodyta šios nutarties 8 pastraipoje, Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi paskyrė AB „Aksa“ generaliniam vadovui E. B. vienkartinę baudą, Kauno apygardos teismas minėtą teismo nutartį pakeitė, paskirdamas AB „Aksa“ generaliniam direktoriui E. B. 10 Eur baudą už kiekvieną antstolio S. U. 2016 m. sausio 25 d. patvarkymo nevykdymo dieną valstybės naudai. Taigi, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesprendė dėl konkretaus termino iki kada pareiškėjui skiriama bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą. Tuo tarpu kasacinis teismas, kuris bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka neapklausęs bylos šalių, nesurinkęs papildomų įrodymų, nustatė konkretų baudos skyrimo terminą, t. y. baudą paskyrė nuo 2016 m. sausio 26 d. (kuomet antstolis kreipėsi į AB „Aksa“ dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo) iki 2016 m. spalio 13 d. (kuomet teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bauda pareiškėjui buvo paskirta kaip AB „Aksa“ vadovui, todėl kasacinis teismas, remdamasis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikė, jog pareiškėjas yra AB „Aksa“ vadovas ir nesiaiškino, ar pareiškėjo įgaliojimai veikti AB „Aksa“ vardu nėra pasibaigę. Iš pareiškėjo E. B. kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikto VĮ Registrų centras išrašo, nustatyta, kad pareiškėjas AB „Aksa“ vadovu buvo nuo 2006 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. (2 t., b. l. 85–92).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pareiškėjo E. B. nurodyta aplinkybė (pareiškėjo E. B. buvimo skolininkės vadovu įgaliojimų pabaigos 2016 m. gegužės 5 d. faktas) egzistavo apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą, tačiau byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl baudos skyrimo termino ir pareiškėjo E. B. buvimo įmonės vadovu klausimas nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas. Dėl nurodytų priežasčių aplinkybė, kad pareiškėjas E. B. nuo 2016 m. gegužės 5 d. nebuvo skolininkės vadovas, laikytina naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, kuri gali turėti esminę reikšmę priimtų teismų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui bei sudaro pagrindą atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiomis individualiomis aplinkybėmis, kuomet teismai nesiaiškino, iki kada pareiškėjas buvo AB „Aksa“ vadovas, vien tai, kad pareiškėjui ši aplinkybė buvo žinoma, negali būti pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Teismai nustatydami fiziniam asmeniui baudos dydį už konkretų terminą šią aplinkybę patys turėjo nustatyti, tuo tarpu, jos nenustačius ir priėmus dėl to ne visai pagrįstą sprendimą, toks teisingumo trūkumas turi būti koreguojamas atnaujinant teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones įpareigojo AB „Aksa“ atlikti tam tikrus veiksmus, uždraudė naudotis nutartyje nurodytais daiktais ir įpareigojo juos perduoti išieškotojai UAB „Sprendimų medis“. Pažymėtina, kad bendrovės vardu veikia jos vadovas ir būtent vadovas yra atsakingas už bendrovei nustatytų įpareigojimų nevykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad bauda skiriama asmeniui, kuriam teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus tam tikrus veiksmus (nutarties 57 pastraipa). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje konstatavo, jog bauda paskirta bendrovės vadovui, kaip už bendrovę atsakingam asmeniui, ir nėra skirtina kitiems bendrovės darbuotojams, nenustačius jų pagal priskirtas darbo funkcijas tiesioginės atsakomybės už antstolio įpareigojimo vykdymą. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą (laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą) gali būti skiriama tik tam asmeniui, kuris atsakingas už jo įvykdymą, šioje byloje – įmonės vadovui. Situacija, kuomet įsiteisėjusiu teismo sprendimu bauda yra paskirta įmonės vadovui už įpareigojimų nevykdymą tuo laikotarpiu, kai jis jau nebuvo įmonės vadovu, sudaro pagrįstą pagrindą abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo veiksmai, kuomet formaliai atsisakoma atnaujinti procesą ir taip paliekama galioti teismo nutartis, kuria asmeniui pritaikyta sankcija už pažeidimą, kurio jis objektyviai negalėjo padaryti, nesuderinami su teismo pareiga vykdyti teisingumą, prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams bei neatitinka proceso atnaujinimo paskirties – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių (CPK 2 straipsnis, 6 straipsnis).Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nepagrįstai laikė, kad šioje individualioje situacijoje, aplinkybė dėl pareiškėjo E. B. nebuvimo įmonės vadovu negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgiant į šias teisines išvadas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016 ir byla grąžintina Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-5643-375/2016 ir bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.