Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios įstatyminei atstovei E. B., nukentėjusiosios atstovei pagal pavedimą advokatei V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Užimtumo tarnybos registro duomenimis, D. B. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo registruotas, darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (1 t., 91 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto duomenimis, D. B. skola Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos išmokėtų lėšų vaiko išlaikymui 2019 m. gruodžio 12 d. sudarė 1688,14 eurų (1 t., 67-68 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenimis, D. B. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 23 d. vykdė individualią veiklą (1 t., 90 b. l.).

Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, D. B. savo vardu turi registruotą žemės sklypą Nr. 4400-4171-7286, kuriam apribota disponavimo teisė (1 t., 94-95 b. l.).

D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis savo kaltę visiškai pripažino. Parodė, kad su E. B. santuokos nebuvo sudaręs, pragyveno kaip sugyventiniai 11 metų, turi vieną bendrą dukrą E. B., gim. (duomenys neskelbtini), su E. išsiskyrė ir 2015 m. spalio 29 d. pasirašė taikos sutartį, kuria pasidalino turtą. Jis žino, kad dukros E. išlaikymui turi mokėti kas mėnesį po 200 eurų. Jis nuo 2017 m. sausio mėnesio buvo išsiėmęs verslo liudijimą, t. y. kad galėtų vykdyti individualią veiklą, tačiau jis individualios veiklos nevykdė, jos nebuvo uždaręs, o buvo išvykęs į Norvegiją, ten dirbdavo, gaudavo algą, pinigus išsiųsdavo šeimai. Jis į Lietuvą grįžo 2018 metais, Lietuvoje truputėlį dirbo, bet nedaug, pajamų praktiškai iš individualios veiklos negaudavo, užtekdavo tik šeimos pragyvenimui. Nuo 2019 m. sausio mėnesio jis buvo registruotas Užimtumo tarnybos registre, tačiau 2019 m. balandžio mėnesį jis pats savo noru išėjo, kadangi jam siūlė netinkamus darbus, netenkino atlyginimas. Jis asmeniškai pats nuo 2017 m. sausio mėnesio E. tiesiogiai nėra pervedęs jokių įmokų už alimentus, bent jau neprisimena. Jis E. neteikia jokios kitos paramos, nieko neperka ir kitaip neprisideda prie jos išlaikymo. Pažada, kad kiek galės, tiek mokės alimentus. Labai gailisi, kad taip šiuo metu yra susiklostę (1 t., 118-121 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl veikos kvalifikavimo

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013). Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, tai yra, kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo tyčia, tai yra, žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis D. B. turėjo pareigą išlaikyti savo vaiką – E. B. – pagal taikos sutartį, patvirtintą 2015 m. spalio 29 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-500-995/2015), kuria jis įpareigotas nuo sutarties patvirtinimo teisme dienos mokėti vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 eurų iki vaiko pilnametystės. D. B., tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. liepos, rugsėjo, lapkričio mėnesiais dirbo, vykdė individualią veiklą, o nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo darbingas, tačiau niekur nedirbo, darbo neieškojo, nesiregistravo Užimtumo tarnybos registre, lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo ir kitos materialinės paramos neteikė, t. y. sąmoningai vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) ikiteisminio tyrimo metu atliktos kaltinamojo apklausos protokolas, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio faktines aplinkybes (118-121 b. l.); 2) 2015 m. spalio 29 d. Skuodo rajono apylinkės teismo įsiteisėjusi nutartis civilinėje byloje Nr. 2-500-995/2015, kurios duomenimis, D. B. įsipareigojo nuo sutarties patvirtinimo dienos mokėti nepilnamečio vaiko E. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 eurų iki vaiko pilnametystės (9-12 b. l.); 3) nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (24-27, 30 b. l.); 4) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, kurio duomenimis D. B. yra jos tėvas (29 b. l.); 5) Antstolės E. M. rašto duomenys, pagal kuriuos antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, skolininkas D. B. (53-60 b. l.); 6) Užimtumo tarnybos raštas, kurio duomenimis, D. B. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo registruotas Užimtumo tarnybos registre (63-64 b. l.); 7) Užimtumo tarnybos registro duomenys, pagal kuriuos D. B. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo registruotas, darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (91 b. l.); 8) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto duomenys, pagal kuriuos D. B. skola Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos išmokėtų lėšų vaiko išlaikymui 2019 m. gruodžio 12 d. sudarė 1688,14 eurų (67-68 b. l.); 9) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenys, pagal kuriuos D. B. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 23 d. vykdė individualią veiklą (90 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis D. B. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

Teismui pateiktas nukentėjusiosios įstatyminės atstovės E. B. ir kaltinamojo D. B. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo nukentėjusiosios atstovė susitarė su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo, susitaikė su kaltinamuoju, jam atleidžia, pretenzijų jam nebereiškia, prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., 12 b. l.).

Kaltinamasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo elgesio, pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. B. susitaikė su nukentėjusiosios įstatymine atstove E. B., susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiosios įstatyminė atstovė kaltinamajam pretenzijų neturi.

Kaltinamojo atžvilgiu 2019 m. lapkričio 6 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42829-19 BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika padaryta anksčiau, negu patvirtintas susitaikymas (1 t., 83-85 b. l.), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėtų, baustas administracine tvarka 4 kartus, turi 1 galiojančią nuobaudą (1 t. 86-88 b. l.). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas vaikui ir šeimai, susijęs su išlaikymo vaikui neteikimu, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tai, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, gailėjosi, teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad D. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, su tuo sutiko ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras bylos nagrinėjimo teisme metu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, D. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnis), baudžiamąją bylą nutraukiant.

Dėl kardomosios priemonės

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam D. B. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BK 136 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Bylos duomenys patvirtina, kad valstybė turėjo 197,21 Eur išlaidas dėl nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos (1 t., 170 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamąjį šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstant kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, 197,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Patvirtinti kaltinamojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios E. B., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminės atstovės E. B. 2020 m. rugsėjo 29 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis D. B. pripažįsta E. B. civilinį ieškinį dėl 800 Eur žalos atlyginimo ir įsipareigoja 800 Eur žalą atlyginti 2020 m. lapkričio 1 d. Šią sumą D. B. įsipareigoja pervesti į E. B. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swebank“, AB banke.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš kaltinamojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 197,21 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt vieną euro centą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti D. B., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Taip pat BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.