Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. 2-34-377/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01021-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.5; 3.2.3.8; 3.2.6.1. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 10 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant ieškovei B. A., ieškovės atstovui advokatui Arvydui Vaclovui Laurišui, atsakovės V K (P) atstovams advokatui Piotrui Orlovui ir advokato padėjėjai Mildai Laurinavičei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B A ieškinį atsakovei V K (P), trečiasis asmuo, be savarankiškų reikalavimų K Š dėl nuosavybės teisių pripažinimo į gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir žemės sklypą. Teismas nustatė : Ieškovė B A ieškiniu prašo pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) pastatą - viralinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą-kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą- ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitus statinius- kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius(duomenys neskelbtini) ; žemės sklypą po namų valda 0,1500 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) bei 0,3100 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantis(duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,3500 ha, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) , esantis(duomenys neskelbtini) bei 0,3900 ha žemės sklypą, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . Bendra pripažintino nuosavybės teise turto vertė 16 000 eurų. Tuo pačiu atsisako nuo reikalavimo pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties 0,3900 ha žemės sklypą, kurio unikalus numeris(duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) dėl klaidos įrašytą į reikalaujamo turto sąrašą. Ieškinyje nurodo, kad 2016 m. gegužės 3 d. tarp atsakovės V P ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų K Š įgalioto asmens V Š, Palangos m. notarinėje kontoroje buvo sudaryta gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį tretysis asmu be savarankiškų reikalavimų K Š pardavė per savo įgaliotą asmenį V Š, o atsakovė V P nupirko namų valdą, susidedančią iš gyvenamojo namo, su pagalbiniais ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Ta pačia pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nupirktas žemės sklypas po namų valda 0,1500 ha bei 0,3100 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 0,3500 ha, esantis(duomenys neskelbtini) bei 0,3900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Už perkamą namų valdą su žemės ūkio paskirties žemės sklypais pardavėjui K Š iš viso buvo sumokėta 16000 Eur. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis dėl namų valdos su žemės sklypais įsigijimo įregistruota VĮ „Registrų centras“ atsakovės V P vardu. Nurodo, kad minėtos namų valdos su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) derybas vedė tik ji, ieškovė. 2016 m. vasario 6 d. su turto savininku ir pardavėju KŠ buvo sudaryta preliminari sutartis, ji įmokėjo 1000 Eur avansinę įmoką ir sutarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta per tris mėnesius. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. gegužės 3 d. Už perkamus nekilnojamojo turto objektus turto pardavėjui K Š ir jo įgaliotam atstovui V Š ji viena sumokėjo 16000 Eur. Mokėjo tiek grynais pinigais, tiek pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos banke. Atsakovė jokiomis piniginėmis lėšomis prie namų valdos ir žemės sklypų pirkimo neprisidėjo, nes ji jokių pinigų neturėjo. Tačiau sudarant namų valdos ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį ji nusprendė jį įforminti atsakovės V P vardu. Nurodo, kad tuo metu sunkiai sirgo. Dukra V (gim. (duomenys neskelbtini) ) buvo ką tik sulaukusi pilnametystės ir norėdama, kad dukra neišvyktų į užsienį, ketino jos vardu nupirkti namų valdą, taip manydama, kad dukra čia apsigyvens, turės ką veikti ir neišvyks į užsienį. Tačiau dukra su ,,draugu“ išvyko į Vokietiją ir su ja jokiomis ryšio priemonėmis beveik nebendrauja. Kai pavyksta pakalbėti apie namų valdą, nupirktą jos vardu, ji pareiškia, kad ši sodyba jai yra nereikalinga. Atsakovė visiškai nesirūpina nupirkta namų valda ir žeme. Ji dar turi sūnų R(duomenys neskelbtini) kuris gyvena sodyboje, turi gyvulius ir ūkininkauja. Šiuo metu mano, kad namų valdos su žemės sklypu sandoris iš esmės turėjo būti įformintas jos vardu, nes ji naudpjasi žeme, čia gyvena, 2016 m. dėl sandorio derybas vedė ji, sudarė preliminariąją sutartį, sumokėjo savo asmenines lėšas už perkamą turtą. Sandoris atsakovės vardu buvo įformintas dėl jos suklydimo. Turtas, įsigytas už lėšas, kurios turto įgijėjui nepriklauso, negali būti laikomas pagrįstu ir sąžiningu turto įgijimu. Toks turto įgijimas laikytinas kaip nepagrįstas praturtėjimas kito asmens sąskaita ir turi būti perduotas tam asmeniui, kuris realiai tą turtą nusipirko, sumokėjo už perkamą turtą pinigus ir realiai tuo turtu disponuoja ir šiuo metu. Atsakovės V P. atstovas advokatas Piotras Orlovas atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė ieškinyje tvirtina, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris buvo įformintas V P vardu buvo samoningas noras dukrą išlaikyti Lietuvoje, tačiau toliau ieškovė nurodo, kad atsakovė išvyko iš Lietuvos, todėl suklydo formindama tokią pirkimo-pardvimo sutartį. Ieškovė dar (duomenys neskelbtini) su J A sudarė santuoką ir ją įregistravo(duomenys neskelbtini) . Santuokos metu, išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 627 pagrindu, ieškovė ir jos sutuoktinis J A nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pastatą – viralinę, pastatą – tvartą, pastatą – garažą, pastatą – svirną, pastatą – ūkio pastatą, pastatą – ūkio pastatą, pastatą – daržinę, pastatą – ūkio pastatą, pastatą – kiemo rūsį, pastatą – šiltnamį, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurie 2016-04-08 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1555 buvo perleisti R ir A. M. nuosavybėn. Sutuoktiniai santuokos metu taip pat buvo įgiję 1,042 ha dydžio žemės sklypą, kurį (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 2058 pagrindu perleido J G. Atsakovė tvirtina, kad ginčo turtas buvo įgytas iš bendrų B A ir J A lėšų, pardavus jiems bendrai priklausiusį turtą, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti tik jai nuosavybės teisę į ginčo objektus, yra visiškai nepagrįstas. Be to, CK 4.47 str. įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo būdai, tačiau ieškinyje ieškovė nenurodo kokiu konkrečiu būdu ji siekia įgyti nuosavybės teisę, kai yra galiojanti ir nenuginčyta 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo - padavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė ir įgijo nuosavybės teisę į šioje byloje ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą. Dėl ieškovės minimos aplinkybės – suklydimo. CK 1.90 str. 1 d. įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Tačiau ieškovės pateikti motyvai dėl sandorio suklydimo neatitinka to paties straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų. Ieškovė tvirtina suklydusi, nes tikėjosi, kad atsakovė liks gyventi Lietuvoje. Todėl šiuo atveju būtina vadovautis ir CK 1.90 str. 5 d., kurioje įtvirtinta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Toks sudarytas sandoris atitiko tuometinę ieškovės ir J Avalią, todėl sandoris turėtų būti laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčo objektas įgytas už lėšas, kurios turto įgijėjai nepriklausė, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir sąžiningu turto įgijimu bei nurodo, kad ši situacija laikytina nepagrįstu praturtėjimu kito asmens sąskaita. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pripažinus, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nekilnojamasis turtas turėtų būti išreikalautinas iš svetimo neteisėto valdymo. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija ir jos nurodytais motyvais nesutinka, nes šios situacijos atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas, kadangi V P nuosavybės teisę įgijo 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu. Neteisėto praturtėjimo institutas, kaip civilinių teisių gynybos būdas, yra taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai. Ieškovė pasisakydama dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo taip pat reikalauja taikyti vindikaciją. Teigia, kad reikalavimas taikyti vindikaciją yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė V P ginčo objektą valdo teisėtu pagrindu, t.y. yra teisėta vienintelė ginčo objekto savininkė, nuosavybę įgijusi pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu bei nuosavybės teisę išviešinusi, turtas yra registruotas VĮ „Registrų centras” NTR registre. Atsakovė yra teisėta nekilnojamojo turto savininkė, o vien ta aplinkybė, kad už įsigytą turtą mokėjo B A, nepaneigia aplinkybės, kad toks sprendimas buvo priimtas laisva šalių valia. Ieškovė B A ir jos atstovas advokatas 2020 sausio 22 d. posėdyje nurodė, kad yra galimybė sudaryti taikos sutartį. Dukra norinti, kad ji sumokų jai 6000 eurų, tai dukra perrašys namą jos vardu, bet ji galinti sumokėti tik pusę tos sumos ir tai per trijų metų laikotarpį. Patvirtino, kad kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ji buvo ligoninėje. V. Š davė rankpinigių 1000 eurų ir sudarėme preliminarią sutartį. Pirkimo pardavimo sutartį dukra sudarė viena, ji sirgo. Pinigai buvo nurašyti iš jos banko sąskaitos, kitus davė grynais. Dukra tuo metu nedirbo, po to ją įdarbino (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos padėjėja, ten padirbo tik 3 mėn. Šiuo metu dukra su ja nebendrauja, gyvena Vokietijoje. Iš Mogo LT buvo paimtas lizingu automobilis ,,Nissan‘‘ ir tuo pagrindu uždėtas valdai areštas. Šiuo metu ji neturi lėšų sumokėti visą prašomą sumą. Ieškovės atstovas advoktas teismo posėdžiuose nurodo, kad abi šalys bandė sudaryti taikos sutartį, buvo paruošas taiko sutarties projektas, tačiau susitarti nepavyko. Atsakovė turtą įsigijo už mamos pinigus, atsakovė savo pinigų neturėjo. Atsakovė pripažįsta, kad nekilnojamąjį turtą jai nupirko mama ir patėvis. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovės atstovas advokatas Piotras Orlovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minimo ginčo turtui yra uždėtas areštas anstolių A. S. ir Santos Selezniovos kontoroje, užvesta vykdomoji byla Nr. 0184/19/00541. Yra skolos dydis ir antstolio vykdymo išlaidos. Buvo pasiūlymas atsakovės ieškovei: B. A sumoka 6000 eurų, atsakovė pasidengia skolas, vykdymo išlaidas ir taikos sutartimi sutinka, kad pastato ir žemės sklypų nuosavybės teisė pereina ieškovei. Tačiau taikos sutartis šalių nebuvo pasirašyta. Nurodo, kad iš dokumentų matosi, kad pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2016 m. gegužės 3 d., po to kai jau buvo pasibaigęs preliminarios sutarties galiojimas - iki balandžio 1 d. ir preliminarios sutarties sąlygos jokiu būdu negalėjo galioti sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminari sutartis nebuvo registruota jokiame registre, nėra įrodymų, kad buvo sumokėtas toje sutartyje nurodytas 1000 eurų avansas. Pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią pasirašė V Š ir V P nėra užsiminta apie buvusios preliminarios sutarties egzistavimą. Byloje nėra pareikštas ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas negali išeiti už ieškinio ribų, pareikštų ieškinio reikalavimų. Atsakovės atstovė advokato padėjėja teisme nurodė, kad ieškinio nesutikimo teisinį pagrindą išdėstė atsiliepime. Ieškinys nepagrįstas. Prašo ieškovės ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sandorio šalys yra laisvos pasirinkti kokius sandorius sudaryti ir kokiu būdu sudaryti sandorius. Įstatymo leidėjas įtvirtina, kad sandorius neprieštarautų imperatyvios įstatymo normoms. Šiuo atveju suklydimo nebuvo, buvo sąmoningai atliktas notarinis veiksmas. Trečiasis asmuo K Š į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad jam yra žinoma apie bylos nagrinėjimą teisme, papildomos reikšmingos bylai išnagrinėti informacijos neturi, todėl prašo bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 155-156). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui K. Š. nedalyvaujant. Teismas konstatuoja : Ieškinys atmestinas. Byloje kyla ginčas dėl nuosavybės teisės pripažino į gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) įgytus atsakovės V P K (santuoka su D K sudaryta (duomenys neskelbtini) , santuokos sudarymo įrašo Nr. 1271) 2016 m. gegužės 3 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1595, patvirtintą Palangos savivaldybės 1-ojo noatro biuro notarės Alfredos Bluškienės ( b.l. 16-27). Iš VĮ Registrų centars Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatai (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) žemės sklypas po namų valda 0,1500 ha, (duomenys neskelbtini) esantis(duomenys neskelbtini), 0,3100 ha žemės sklypas, unikalus(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 0,3500 ha, unikalus(duomenys neskelbtini) ir 0,3900 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei V P pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1595 (b.l. 29-35). Byloje nustatyta, kad ieškovė B A yra atsakovės V P K mama ( b.l. 7-8). Šalių deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 10-11). Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja ieškovą jo teisę kreiptis į teismą įgyvendinti tam tikra apibrėžta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kurios esminiai reikalavimai yra nurodyti tikslų ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Ieškinio dalyką ieškovas turi suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Byloje nustatyta, kad teismas ieškovę ne kartą buvo įpareigojęs sutikslinti ieškinio reikalavimus ir nurodyti tikslų ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodant, kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovė. Tačiau ieškinys sutikslintas nebuvo ir byla nagrinėtina pagal ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį. Be to, byloje šalys ne kartą aptarė taikos sutarties sudarymo galimybes, tačiau bendro konsensuso darant šalims kompromisus byloje nepavyko suderinti. Be to, pažymėtina, kad dėl atsakovės skolos kreditoriui AS „Plus Plus Capital“, įmonės kodas 11919806 pagrindu (skola už UAB „mogo LT“ Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. RNT26042017/0016, pagal kurią Mogo suteikė atsakovei teisę už užmokestį transporto priemonę NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. ( duomenys neskelbtini) Išduotas vykdomasis raštas bei užvesta vykdomoji byla Nr. 0184/19/00541 antstolių A. S. bei Santos Selezniovienės kontoroje bei tuo pagrindu areštuoti ginčo statiniai su žemės sklypais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka neviršydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (ieškinio pagrindas), o ginčo teisinius santykius kvalifikuoja teismas. Ieškovė prašo pripažinti nuosavybės teisę į gyvenamąjį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, žemės sklypus ir tuo pagrindu nurodo, kad dėl minėto nekilnojamojo turto pirkimo visada derybas vedė tik ji, ieškovė, atsakovė tuo metu tik buvo sulaukusi pilnametystės, savo lėšų neturėjo. Tuo metu toks ieškovės daromas pirkimo-pardavimo sandoris buvo grįsta noru išlaikyti atsakovę Lietuvoje. Ko pasekoje 2016 m. vasario 6 d. su turto savininku ir pardavėju K Š buvo sudaryta preliminari sutartis, ji įmokėjo 1000 Eur avansinę įmoką. Iš byloje pateiktos 2016 m. vasario 6 d. preliminarios sodybos pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad šalys Ks Š ir B A susitarė, jog sodybos kaina 4.1.1.1. p. - 16000 Eur ir nurodyta avansą 1000 Eur, sumokėti iki 2016 m. vasario 6 d. ( b.l. 83-84). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžiuose tvirtina, kad minėti statiniai su priklausiniais bei žemės sklypai buvo įgyti iš bendrų jos, ieškovės B A ir J A lėšų, pardavus jiems bendrai priklausiusį turtą. Atsakovės atstovai tvirtina, kad būtina nustatyti, jog ieškovė už ginčo sodybos įsigijimą sumokėjo bendrai santuokos metu įgytais pinigais ir nuosavybė turėtų būti ginčijama kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau kaip matyti iš bylos, Js A miręs( duomenys neskelbtini) ( b.l. 190), todėl teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl nusoavybės teisės pripažinimo ir J A vardu į ginčo objektus. Ieškovė tvirtina, kad sudarant 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sandorį ji sunkiai sirgusi, gulėjo ligoninėje, todėl sandoris buvo pasirašytas jos dukros pilnametės atsakovės V. P Todėl toks sandoris turi būti pripažintas įgytas nesąžiningu būdu ir laikytinas kaip nepagrįstas praturtėjimas kito asmens sąskaita ir turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo. Atsakovė savo atsiliepime bei jos atstsovai teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog minėtas nekilnojamasis turtas įgytas už ieškovės pinigus ir šiam ieškovės teiginiui neprieštaravo. Tačiau tokį pirkimo sandorį atsakovė pasirašė suprasdama jo teisines pasekmes, sąmoningai ketindama tuo įgyti nuosavybės teises, o ieškovė tuo metu finansuodama tokio sandorio sudarymą, taip pat suprato jo teisines pasekmes ir norėjo tokių pasekmių. Iš byloje pateiktų ieškovės medicininių dokumentų, 2017 m. rugpjūčio 9 d. medicininių išrašų matyti, jog ieškovė pastovei gydoma ambulatoriškai, tačiau nėra pteikta įrodymų, kad būtent 2016 m. gegužės mėn. laikotarpiu ji buvo gydoma stacionare ir jos sveikatos būklė buvo tokia bloga, jog negalėjo suparsti savo veiksmų. Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovei nuo 2019-07-19 iki 2022-12-03 iki senatrvės pensijos nustatyutas 55 procentų nedarbingumas, jos darbingumas 45 procentai. Pagalbos poreikis nenustatytas ( b.l. 99 100-101). Be to, ieškovė gydyta ir 2019 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais ( b.l. 157-160), tačiau duomenų už 2016 metų sveikatos būklę nepateikta. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės sveikatos būklės minimu laikotarpiu turėjus įtakos atsakovės vardu sudaryti ir pasirašyti 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl sandorio sudarymo suklydus. Nagrinėjamu atveju ieškovė, ieškinyje nurodydama faktinį ieškinio pagrindą, savo reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į minimus ginčo objektus įrodinėja kaip sandorį, sudarytą suklydimo įtakoje grindžia vienintele aplinkybe, kad sandoris turėjo būti sudaryats jos vardu nes visus formalumus atliko ji, derybas vedė ji, sudarė preliminarią sutartį ji, sumokėjo savo lėšas už perkamą turtą, tačiau sandorio sudarymo metu ji sunkia sirgusi, buvo pūmėjusios liga. Tačiau teismas, ištyręs bylos medžiagą bei išklausęs šalių paiškinimus teismo posėdžio metu, nenustatė sandorio suklydimo esminių požymių. Sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Pažymėtina, kad pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodomą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir pati ieškovė, kad ji, savo valia, nieko neverčiama, nusprendė, kad ginčijamo nekilnojamojo turto sandorį sudarys ir jį pasirašys jos dukra atsakovė, kuriuo siekė būtent tokių pasekmių – atsakovei nuosavybės teise įgyti nekilnojamojo turto Lietuvoje. Kaip jau buvo aptarta aukščiau , byloje nėra pateikta medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad jos suklydimui įtakojo tuometė jos sveikatos būklė (iš dalies ieškovė neveiksni, didelis neįgalumas, ar pan.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas sutinka su atsakovės atstovų argumentais, kad ginčo atveju nebuvo suklydimo dėl sandorio esmės, o ieškovės valios pasikeitimą išimtinai lėmė vėlesni nesutarimai šeimoje, atsakovės gyvenimas užsienyje (Vokietijoje), jos neprisidėjimas prie nekilnojampo turto išlaikymo, priežiūros. Tačiau tokią ieškovės poziciją taip pat paneigia į bylą pateikta atskovės, kaip kaip ginčo objekto savininkės, įrodymai, kad ji 2019 metai apmokėjo komunalines pasalugas (UAB ,,Tauragės vandenys‘‘, už vietinę rinkliavą, elektrą). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog būtent iš atsakovės V K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios( duomenys neskelbtini), priteistos skolos kreditoriui ,,Tauragės vandenys‘‘ už vandens ir nuotekų sunaudojimą adresu Nemakščių g. 54, Adakavo k., Skaudvilės sen., Tauragės r.; laikytina, kad ilgą laiką ieškovė neapmokėjo skolų, nors kaip pati nurodo, gyvena minėtoje sodyboje ir ja naudojasi. Todėl toks ieškovės reikalavimas dėl sandorio sudarymo esant suklydimui negali būti pripažįstama aplinkybe, egzistavusia sandorio sudarymo metu. Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad byloje ieškovė neįrodė buvus suklydimą dėl sandorio esmės. Ieškovei dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmus, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012). Jeigu asmuo turi teisę naudoti savo teisių ar interesų gynimui prieš vieną asmenį vieną gynybos būdą, o prieš kitą – kitą gynybos būdą, tai atsisakant taikyti vieną iš reikalavimų nepakanka nurodymo, kad asmuo turi teisę naudoti kitą gynybos būdą. Turi būti nurodant įstatymą pagrįsta, kodėl vienas gynybos būdas eliminuoja kito gynybos būdo taikymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ir alternatyvų reikalavimą - ieškinyje nurodo, kad ginčo objektas įgytas už lėšas, kurios turto įgijėjai nepriklauso, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir sąžiningu turto įgijimu bei nurodo, kad ši situacija laikytina nepagrįstu praturtėjimu kito asmens sąskaita. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pripažinus, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nekilnojamasis turtas turėtų būti išreikalautinas iš svetimo neteisėto valdymo. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija ir jos nurodytais motyvais nesutinka. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. CK 6.237 straipsnyje nustatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nurodant, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y. teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Byloje esančių įrodymų visuma patvitina, jog atsakovė yra aukščiau minimo nekilnojamojo turto savininkė, todėl ginčo, kas yra yra turto savininkas, šioje byloje nėra. Tai patvirtina, kad tik atsakovė yra ginčo turto savininkė, jį valdo atsakovė, daiktas yra natūra. Ieškovė ieškinyje tvirtina ir teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog namų valdos su priklausiniais ir žemės sklypais 2016 m. sandoris turėjo būti įformintas jos vardu. Ieškovė įsitikinusi, kad asmuo, kuris perka daiktą ir savo asmeninėmis lėšomis už tą daiktą sumoka, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą, be to, atsakovė nusipirkta valda nesirūpina, privalomų nokesčių valstybei nemoka, todėl asmuo, nesumokėjęs pinigų už perkamą turtą neįgyja teisės į šį turtą. Tačiau kaip jau buvo minėta aukčiau, šių ieškovės aplinkybių nepatvirtina nei viena byloje nustatyta aplinkybė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai ne kartą nurodė, kad atsakovė yra sąžininga turto valdytoja pagal 2016 m. gegužės 3 d. pasirašytą pirkimo-paradvimo sutartį, kad kaip valdytoja moka komunalinius mokesčius bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovė be kita ko ieškinio reikalavimą kvalifikuoja kaip vindikaciją. Tačiau tam, kad ieškovė įgytų teisę vindikuoti šį turtą iš atsakovės, reikia nustatyti, ar ieškovė daikto valdymo teisę prarado be savo valios, ar atsakovė daiktą valdo neteisėtai. Vindikacija - tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011). Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Toks ieškinys yra susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. su siekiu gauti turtinę naudą. Todėl toks ieškinys laikomas ieškiniu dėl priteisimo, t. y. tokiu, kuriuo reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas. Remiantis byloje nustatytais faktasi, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys nėra vindikacinis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnis, nustatantis vindikacijos teisę, nukreipia į vienintelį tokių teisių subjektą – savininką, turintį nuosavybės teisę į ginčo daiktą. Kaip jau buvo byloje nustatyta aukščiau, ieškovė nėra ginčo objektų savininkė, todėl ji neturi galimybės reikšti vindikacinio ieškinio, kuriame, be kita ko, įrodinėjamos daiktinės (nuosavybės) teisės į reikalaujamą turtą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškiniu siekė, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė į teisėtai atsakovės įgytus statinius bei žemės sklypus, kai šiuo metu yra galiojanti ir nenuginčyta 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis, tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – sodyba bei žemės sklypai), prieitina prie išvados, kad ieškovė turi būti minėto nekilnojamojo turto savininkė. Byloje nustatyta, jog ginčo turtas nebuvo paimtas prievarta iš ieškovės, pati ieškovė pripažįsta, kad sandorį atsakovė pasirašė su ieškovės žinia ir esant jos valiai, todėl nėra neteisėto užvaldymo sąlygos. Be to, ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų nepateikė teismui įrodymų, jog sandoris pasirašytas darant spaudimą ar esant suklydimui. Kaip jau minėta, byloje neginčytinai įrodyta, jog atsakovei priklauso ginčo statiniai su žemės sklypais. Pažymėtina, jog šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2016 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis, mokėjimai už komunalinius patarnavimus; be to, atsakovės skolos kreditoriui AS „Plus Plus Capital“, įmonės kodas 11919806 pagrindu (skola už UAB „mogo LT“ Transporto priemonės nuomos sutartį( duomenys neskelbtini)pagal kurią Mogo suteikė atsakovei teisę už užmokestį transporto priemonę NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. ( duomenys neskelbtini) pagrindu išduotas vykdomasis raštas bei užvesta vykdomoji byla Nr. 0184/19/00541 antstolių A. S. bei Santos Selezniovienės kontoroje bei tuo pagrindu areštuoti ginčo statiniai ir žemės sklypai. Tai patvirtina, kad atsakovė yra vienintelė ir teisėta ginčo daiktų savininkė. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ieškovei nepaneigus įstatyme įtvirtintos įgijėjo (atsakovės) sąžiningumo prezumpcijos ir neįrodžius vindikacijai būtinų sąlygų, jos pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas, teismo vertinimu, negali būti taikomas, taigi ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2019 m. liepos 18 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas V P, nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamąjam turtui, įgytam pagal 2016 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1595: gyvenamąjam namui, ( duomenys neskelbtini), esantiems ( duomenys neskelbtini); 0,3100 ha žemės sklypui, unikalus numeris ( duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui 0,3500 ha, unikalus numeris ( duomenys neskelbtini) esantiems ( duomenys neskelbtini) bei 0,3900 ha žemės sklypui, unikalus numeris( duomenys neskelbtini) esančiam( duomenys neskelbtini). Atmetus ieškinį, naikintinos 2019 m. liepos 18 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 331 straipsnio 6 dalis, 302 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovei buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal 2019 m. kovo 1 d. Sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-435-3625, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 p. (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) ir 9 p. (būtinos ir pagrįstos išlaidos susijusios su antstolių vykdymu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu) punktuose nurodytos bylinėjimosi išlaidos) (b.l. 39-40). Ieškovę civilinėje byloje atstovavo advokatas Arvydas Vaclovas Laurišas. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 330 Eur (advokato užmokestis) (b.l. 170). Valstybei priteistinų pašto išlaidų suma sudaro 17,22 Eur. Kadangi ieškovė B A 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o ieškovės ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su antrine teisine pagalba, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 4 d., 96 straipsnio 5 d.). Teismas, susipažinęs su atsakovės atstovų pateiktais dokumentais, kurie pagrindžia reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatė, kad išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai atlyginti, viso 1180 Eur ( b.l. 136, 139, 142, 172-173 ) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., žr. 8.14 punkte) nustatytų dydžių. Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, jog vyko keturi teismo posėdžiai (2019-11-20 posėdžio trukmė apie 20 min.; 2020-01-22 posėdžio trukmė – 1 val. 30 min.; 2020-02-25 posėdžio trukmė 20 min.; 2020-07-23 posėdžio trukmė – apie 1 val.), buvo bandoma bylą baigti taikos sutartimi ir buvo ruošiamas taikos sutarties projektas, vyko keliatas paruošiamųjų proceso posėdžių, todėl atsakovei iš iekovės priteistina 1180 Eur atstovavimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas nusprendžia : Ieškinį atmesti. Priteisti iš B A, asmens kodas ( duomenys neskelbtini), gyvenančios( duomenys neskelbtini) atsakovės V K (P), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1180 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. liepos 18 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones – areštą V K (P) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamąjam turtui, įgytam pagal( duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1595. Padengti iš valstybės biudžeto lėšų 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 17,22 Eur (septyniolika eurų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Gražina Gudžiūnienė Civilinė byla Nr. e2-1609-377/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00466-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.13; 3.2.6.5.