- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2-1609-377/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00466-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.2.6.5Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. L. N. (toliau – ieškovas) prašo pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad (duomenys neskelbtini), Mainų sutarties, notarinio reg. Nr. 2-2831 pagrindu, J. N. vardu įgytas dviejų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. N. nuosavybė.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad jo mama J. N. 1960 m. rugsėjo 5 d. susituokė su V. N.. Santuoka buvo įregistruota Tauragės rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 237. Tačiau mama su V. N. pagyveno tik keletą metų ir jų faktiniai santuokiniai ryšiai nutrūko, nes V. N. paliko mamą ir išvyko gyventi į Raseinius, o mama pradėjo gyventi faktiniuose santuokiniuose ryšiuose su kitu vyru. Ieškovas nurodo, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) dar mamai esant nenutraukus santuokos su V. N., tačiau jo tėvas buvo kitas asmuo. Todėl jam buvo suteikta pavardė pagal mamos pavardę, t. y. N, nors jo gimimo akto įraše ir gimimo liudijime grafoje „Tėvas“ nėra nurodytas. Nors mama oficialiai visada buvo susituokusi su V. N., tačiau jis niekuomet nebuvau susitikęs ir visiškai nepažinojo mamos sutuoktinio. Mama su V. N. nepalaikė jokių ryšių, su juo nebendravo, jokio bendro ūkio nevedė. Mama dirbo ir iš valstybės gavo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigaliojus butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę minėtą butą išsipirkti iš valstybės. Mama savo vardu išsipirko butą iš valstybės asmeniniais investiciniais čekiais ir sumokėdama 5835,20 rublių. Tuo metu mama jau keletą dešimčių metų su V. N. negyveno, nevedė bendro ūkio, todėl J. N. šį butą nusipirko už asmenines savo lėšas ir šis butas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Mama 1995 metais nusprendė įsigyti didesnį butą. Tuo tikslu 1995 m. kovo 29 d. sudarė mainų sutartį su E. J., su kuria išmainė butą, esantį (duomenys neskelbtini), į erdvesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. N. nuo 1995 m. persikėlė gyventi į išsimainytą butą ir gyveno jame iki savo mirties 2018 m. spalio 13 d. Išmainius asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), mieste į butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, jo faktinė nuosavybė nepasikeitė, nes šis nekilnojamasis turtas įgytas išmainant asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą į lygiavertį turtą. Po mamos mirties jis kreipėsi pagal mamos paskutinę gyvenamąją vietą į Tauragės rajono III – ojo notaro biurą, dėl palikimo priėmimo. Tačiau notarė jam nurodė, kad negali išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į visą butą, kadangi butas įgytas santuokos su V. N. metu, nors jie kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Tačiau formaliai pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos SŠK 21 str., buto teisinis režimas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokį patį teisinį režimą reglamentuoja ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau –CK) 3.88 str. 1 d. l p. Todėl pagal įstatymą santuokos metu įgytas turtas, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol nenutraukta santuoka ir nepadalintas turtas arba nepakeistas turto teisinis režimas. Ieškovas mano, kad ir V. N. niekuomet nelaikė, kad J. N. vardu įgytas butas Tauragės mieste yra bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi butas su rūsiu buvo suteiktas išimtinai jo mamai J. N., išpirktas už asmeninius mamos investicinius čekius jau po to, kai mama su V. N. seniai nebegyveno ir bendro ūkio nevedė. Be to, V. N. gyveno ne Tauragės mieste, jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo(duomenys neskelbtini). Mamos buvęs sutuoktinis V. N. mirė (duomenys neskelbtini). Mama apie jo mirtį nežinojo, laidotuvėse nedalyvavo. Iš gauto testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą 2011 m. rugsėjo 5 d. po V. N. mirties priėmė Lietuvos Respublika, todėl ir traukia į šią bylą Lieturvos Respubliką, kuriai atstovauja palikimą priėmusi institucija - Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė S. J. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas, butas esantis adresu Tremtinių kelias 16-5, Tauragė, registruotas mirusios ieškovo mamos J. N. vardu, tačiau formaliai laikomas bendrąja jungtine su buvusiu sutuoktiniu V. N. nuosavybe, kol nepakeistas šio turto teisinis režimas. Ieškovo mama J. N. su V. N. realiai kartu negyveno nuo 1962 m. ir nevedė bendro ūkio, bendro turto neįgijo, o nusipirkdami iš valstybės butus, nekilnojamąjį turtą įgijo kiekvienas asmeniškai pats, už savo investicinius čekius. J. N. bei V. N. įsigyti butai buvo įregistruoti viešajame registre kiekvieno iš sutuoktinių vardu. Dėl tos priežasties, kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas turi būti pripažįstamas asmenine to iš sutuoktinių nuosavybe, kurio vardu įgytas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atsovaujamos Valstybinės mokesčių inpekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra, jeigu ieškovas teismui pateiks patvirtinančius įrodymus, kad (duomenys neskelbtini), Mainų sutarties, reg. Nr. 2-2831 pagrindu J. N. vardu įgytas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. N. nuosavybė. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius (išskyrus akcijas). 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 straipsyje nurodyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Todėl ieškovo mamos palikėjos J. N. paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas - butas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Valstybės įmonė Turto bankas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad ieškovas L. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. N. sūnus. Ieškovo bei jo atstovės advokatės paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, J. N. buvo susituokusi su V. N.. Jų santuoka sudaryta(duomenys neskelbtini), Tauragės rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 237. Iš L. N. gimimo liudijimo matyti, kad grafoje „Tėvas“ nėra nurodyta nei tėvo pavardės, nei vardo; grafoje motina įrašyta: ,,N. J.‘‘. Kaip nurodo ieškovas, jo pavardė gimimo liudijime nurodyta pagal mamos pavardę, nes tuo metu mama dar nebuvo išsituokusi su V. N., nors jo biologinis tėvas kitas asmuo, o mama su V. N. nuo 1962 metų kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, o tikrojo tėvo įrašyti tuo metu nebuvo galima, nes mama nebuvo su V. N. nutraukusi santuokos.
Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, akto įrašo Nr. 17 matyti, kad V. N. miręs(duomenys neskelbtini). Iš J. N. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovo mama mirusi (duomenys neskelbtini).
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. N. turėjo įsigijusi vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini). Jį išsipirko įsiteisėjus 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymui už 5835,20 rublių bei asmeninių investicinių čekių. Tuo pagrindu 1992 m. gegužės 27 d. tarp Tauragės rajono (miesto) valdybos, įmonės, organizacijos atstovo ir J. N. pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kurią patvirtino Tauragės rajono I notaro biuro notarė A. B..
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. N. 1995 m. kovo 29 d. mainų sutarties Nr. 2-2831 pagrindu iš E. J. įgijo dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad minėtas butas įgytas mainų sutarties pagrindu, tai yra išmainius vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) į dviejų kambarių su rūsiu bei 1/5 dalies ūkinio pastato be priemokos. Todėl laikytina, kad buto (duomenys neskelbtini), faktinė nuosavybė nepasikeitė, nes butas įgytas išmainius asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą į lygiavertį turtą. Matyti, kad nuo 1995 m. iki mirties (duomenys neskelbtini), J. N. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK ) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.
CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).
Pagal tuo metu tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir Šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnis regalemtavo, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti; 22 straipsnis numatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Vadinasi, pagal tuo metu galiojusias normas turtas, įrodžius, kad jis įgytas iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų, pripažįstamas asmenine, o ne bendrąja jungtine nuosavybe.
Byloje nustatyta, kad J. N. savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo privatizavimo būdu pagal tuo metu galiojusį butų privatizavimo įstatymą, jį įregistravo savo vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 28 d. nuatrime Nr. 9 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo‘‘ išaiškino, kad privatizavus butus pagal Butų privatizavimo įstatymą, jie buvo asmenų įsigyti kaip vieno asmens nuosavybės teise – kai butas yra privatizuojamas vieno asmens vardu. Iš minėto nutarimo 4 punkte pateikto išaiškinimo seka, kad investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmninės lėšos. Vadinasi, J. N. už butą (duomenys neskelbtini), sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis – valstybės vienkartinėmis išmokomis. V. N. minėto buto privatizavime nedalyvavo, nes su J. N. tuo metu jau negyveno, nevedė bendro šeimos ūkio. Todėl ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1995 m. kovo 29 d. mainų sutarties pagrindu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, įgytas iš asmeninių J. N. lėšų ir laikomas asmenine jos nuosavybe.
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo butas buvo įgytas už J. N. asmenines lėšas. J. N. už butą sumokėjo asmeniniais investiciniais čekiais, o likusi dalis – 5835,20 rubliais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad J. N. už butą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Jokių duomenų, kad minimo buto įsigijimui būtų panaudotos ir J. N. piniginės lėšos, byloje nėra. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovo mama butą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gavusi iš darbovietės valdymui ir naudojimui. Minėtame bute gimė ir užaugo ieškovas. Iš minimo buto pirkimo - pardavimo sutarties turinio (sutartyje pirkėju nurodoma viena J. N., jokių duomenų apie tai, kad butas yra perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra), iš tų faktų, kad butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik J. N. vardu, akivaizdi J. N. valia minimą butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1995 m. kovo 29 d. mainų sutarties pagrindu, tik vienos J. N. vardu ir valia, jos asmeneninėn nuosavybėn, kas leidžia daryti išvadą, kad J. N. niekada neginčijo šio buto priklausomumo. Bute su rūsiu ir 1/5 dalies ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), J. N. gyveno viena iki savo mirties, ji viena rūpinosi jo išlaikymu ir mokesčių mokėjimu.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, laikytina, kad L. N. reikalavimas pripažinti, jog butas su rūsiu ir 1/5 dalis ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1995 m. kovo 29 d. Mainų sutarties pagrindu, yra asmeninė J. N. nuosavybė, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neprivalo atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes tokio pobūdžio bylą iškėlė ne dėl atsakovo kaltės.
Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovas yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tai, kad ieškovas reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovo veiksmų, iš atsakovo nepriteistinas ieškovui žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad 1995 m. kopvo 29 d. Mainų sutarties, notarinio reg. Nr. 2-2831 pagrindu, J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įgytas dviejų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.