- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1414-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00998-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- D. T.
- Ieškovas
- J. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui D. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės J. T. (toliau – ieškovė) ir D. T. (toliau – atsakovas) prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies, nustatant laikiną nepilnametės S. T. (toliau – ir nepilnametė duktė, duktė) gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos; priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270 Eur nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. sausio 26 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė; nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį. Tėvas vaiką pasiima iki 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; ieškovei pradėjus dirbti, tėvas vaiką trečiadieniais pasiima iki 7.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Apie tai, kad pradėjo dirbti, ieškovė vaiko tėvą informuoja trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku; jei tėvas nustatytu bendravimo tvarkoje laiku negali atvykti bendravimui su vaiku, jis apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku tėvo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, motina apie tai informuoja tėvą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš 1 (vieną) dieną, pateikdama aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (dokumentus).
Šalies argumentai
2. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką nustatant, kad atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitę, nuo sekmadienio 18 val. iki kito sekmadienio 18 val., paimdamas ir grąžindamas dukrą iš/į jos gyvenamąją vietą. Taip pat prašo pakeisti 2023 m. vasario 27 d. nutartimi nustatytą laikiną išlaikymo dydį, sumažinant jį iki 100 Eur per mėnesį.
3. Nurodė, kad jį su dukra sieja labai artimas ryšys. Tarp šalių yra labai įtempti santykiai, ieškovė nori leidžia, nori neleidžia jam pasimatyti su dukra. Pagal nustatytą laikiną bendravimo su dukra tvarką šalys turi derintis dėl dukros pasiėmimo ar grąžinimo, kas sukelia dar didesnę įtampą, trintį, dėl ko kenčia ir dukros interesai. Nustatant jo bendravimo su dukra tvarką taikant „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelį, bus sudarytos galimybės dukrai maksimaliai bendrauti su atsakovu, dukra bus apgaubta dar didesne meile, šiluma, rūpesčiu, žymiai pagerės jos emocinė sveikata. Atsakovas su dukra laiką leido ne tik 2023 m. vasario 27 d. nutartyje numatytu laiku, kai dukra sirgo, ji visą savaitę buvo su juo, taip pat buvo ir kitų laikotarpių, kai jis su dukra praleido ilgesnį laiką, todėl bendravimo tvarka su nakvynėmis yra galima ir įgyvendinama. Dukros poreikiai nėra ypatingi, kurių jis negalėtų patenkinti, t. y. galėtų vesti į darželį, užtikrinti jos maitinimosi, poilsio, laisvalaikio, ugdymo poreikius. Jis turi visas sąlygas. Atsakovas, būdamas su dukra, turi galimybę gyventi pas savo motiną, tokiu atveju būtų užtikrinamas dukros ir močiutės (atsakovo motinos), kuri padeda jam prižiūrėti dukrą, ryšys. Pakeitus laikinąją bendravimo tvarką, pakeistinas ir laikino išlaikymo dydis. Mano, kad bendriems dukros poreikiams (ugdymui) yra pakankama 200 Eur suma per mėnesį. Kadangi šalių turtinė padėtis panaši, laikino išlaikymo dydis mažintinas iki 100 Eur per mėnesį.
4. Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko, nurodė, kad dukra nuo gimimo gyvena su ja, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, sukurtas stabilus gyvenimo ritmas. Jos namuose dukra turi tinkamas gyvenimo sąlygas, supranta, kad čia yra jos namai, o pakeitus dukros bendravimo su atsakovu tvarką į jo pageidaujamą, dukros gyvenime atsirastų destrukcija – būtų suardyta dukrai augti ir vystytis sukurta saugi, stabili aplinka, tai sutrikdytų dukros savijautą, dienos, ugdymo režimus. Atsakovas dirba pavežėju, todėl jo darbo specifika neleistų jam pačiam rūpintis dukra visą laiką. Atsakovo prašoma nustatyti nauja bendravimo tvarka yra išimtinai jo, o ne vaiko interesus tenkinanti. Atsakovui nėra trukdoma iš anksto susiderinus pasiimti dukrą kitu laiku, tačiau atsakovas su tuo pats nesutinka. Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, įpročius ir šiuo metu susiformavusį gyvenimo būdą, labiau jos interesus atitinka galiojanti bendravimo tvarka. Nesutinka su siūlomu 100 Eur išlaikymu per mėnesį, kadangi dukra turi ne tik būtinuosius poreikius, tačiau ir papildomus (priežiūra, ugdymas), todėl siūloma suma netenkintų dukros poreikių net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelis.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija) pateiktoje išvadoje nurodė, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas šiuo metu yra mažo amžiaus (2 metų), vaikui būtinas gyvenamosios vietos ir dienotvarkės stabilumas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi dvi gyvenamąsias vietas, todėl manytina, kad pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų vaiko poreikio turėti stabilią ir vaikui pažįstamą namų aplinką. Be to, pagal šiuo metu galiojančią laikiną bendravimo tvarką vaikas su tėvu leidžia laiką be nakvynių. Institucijos nuomone, „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelis, kuris numato nakvynes ir gana ilgą laiko tarpą be motinos, būtų staigus pasikeitimas vaiko gyvenime, kas galimai neigiamai paveiktų vaiko emocinę ir psichologinę būseną, todėl atsakovo siūloma bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelį šiuo metu neatitiktų vaiko interesų. Siūlomas išlaikymo dydis 100 Eur per mėnesį neužtikrintų būtiniausių vaiko poreikių. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai, kad jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius. Konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko konkrečius poreikius, t. y. įvertinus realias vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, kaip ilgesnis bendravimo su vaiku laiko tarpas geriau užtikrins vaiko ir jo paties teises ir teisėtus interesus. 2023 m. vasario 27 d. teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina vaiko ir tėvo bendravimą nedarant vaikui neigiamos įtakos, užtikrinant vaiko teisę į nepertraukiamą ryšį, pasimatymą, laiko praleidimą. Teismas, atsižvelgęs į prioritetinius šalių vaiko interesus – būtinybę užtikrinti saugią aplinką, įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, sprendžia, kad geriausius vaiko interesus šiuo metu atitiktų mažesnės apimties vaiko ir tėvo bendravimas, kaip ir nuspręsta 2023 m. vasario 27 d. nutartyje. Nustatant bendravimo su vaiku „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelis yra sudėtinga užtikrinti vaiko nuolatinę ir pastovią vaiko gyvenamąją, aplinką, todėl toks bendravimas gali būti taikomas tokiais atvejais, kai dėl to sutaria abu tėvai, su tokiu modeliu sutinka vaikas, gebantis išreikšti savo pažiūras, taip pat teismas numato, kad tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su dukra ar kitaip siekia apriboti dukros ir jo bendravimą.
8. Teismas pažymėjo, jog prašymo nagrinėjimo metu šalių dukra yra 2 metų amžiaus, jai ypatingai svarbus nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios ji yra įpratusi. Atsakovo prašomas „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelis šiuo metu yra ydingas, neatitinkantis nepilnametės šalių dukros interesų (jos amžiaus, psichinės sveikatos būklės).
9. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, Institucijos išvadą, sprendė, kad atsakovas nepagrindė būtinumo keisti 2023 m. vasario 27 d. nutartimi teismo nustatytą atsakovo laikinąją bendravimo su vaiku tvarką ar kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, yra nesuderinama su normalios raidos vaiko dienotvarke, neatitinka vaiko interesų būti auginamam abiejų tėvų, trukdo jo tinkamam ugdymo procesui, kenkia jo psichinės sveikatos ar emocinei būklei. Be to, taikant „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelį, bus sudėtinga užtikrinti nuolatinę ir pastovią vaiko gyvenamąją aplinką, kuri vaiko jauname amžiuje yra ypatingai reikšminga.
10. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju 2023 m. vasario 27 d. priimta nutartimi laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai priteistas preliminariai įvertinus, siekiant užtikrinti būtinuosius poreikius, todėl atsakovui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių nustatyto laikino išlaikymo mažinimo būtinybę, netenkintas ir atsakovo prašymas sumažinti nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo rašytinio proceso tvarka. Šioje byloje žodinio proceso tvarka jau buvo nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, tam prireikė net dviejų teismo posėdžių, todėl nesuprantama, kodėl identiškos svarbos klausimai nagrinėti rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos argumentus. Esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikdamas šalims teisę būti išklausytoms.
1.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos teigdamas, kad tokia forma galima tik kai dėl to sutaria abu tėvai. Toks aiškinimas buvo skirtingų faktinių aplinkybių byloje, kurioje pasisakyta tik dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų. Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 ankstesnis aiškinimas praplėstas nurodant, kad teismų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma gali būti taikoma ir nesant visų nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 įvardytų sąlygų, kai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Tokia tvarka gali būti taikoma ir nesant minėtos nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sąlygos - tėvų susitarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos.
1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad jo prašoma pakeisti bendravimo tvarka geriau užtikrintų vaiko teises ir interesus. Teismas iš esmės netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, t. y. labai artimo atsakovo ir dukros ryšio, tai, kad atsakovas su dukra niekada nebuvo nutraukęs ryšio, todėl jį būtina atstatyti į maksimalų lygį, o ne mažinti. Tarp šalių labai įtemti santykiai, dėl ko nustatytas laikinas bendravimas, kai šalys mažiausiai keturis kartus per savaitę turi derintis dėl dukros pasiėmimo ar grąžinimo, sukelia didesnę įtampą, dėl ko kenčia ir dukros interesai – nuolatinis važinėjimas, kai dukra dar ir turi laikytis dienos režimo (pvz. pietų miego), išderina dukters dienotvarkę, nustatytas bendravimas yra daugiau formalus, skubotas, epizodinis, dukra realiai negali pasidžiaugti tėvo bendryste; ieškovė iš esmės piktnaudžiauja motinos valdžia, nori leidžia, nori neleidžia atsakovui pasimatyti su dukra, pvz., kelis kartus neleido pasimatyti motyvuodama dukros liga, nors dukros sveikatos būklė nekliudė jiems pasimatyti, uždraudė darželio darbuotojoms leisti pasimatyti jam su dukra, be motyvuotų priežasčių atsisakė leisti vykti su dukra į giminaičių krikštynas, neleidžia bendrauti su dukra nuotoliniu būdu ir pan. Ieškovė prieštaravo net ir minimaliai atsakovo bendravimo su dukra tvarkai. Dukra leido laiką su atsakovu ir ne nutartyje numatytu metu, tačiau tik dėl to, kad tai buvo patogu ar naudinga ieškovei, t. y. kai dukra sirgo, ji praleido net visą savaitę, buvo ir kitų laikotarpių, kai ieškovas su dukra praleido ilgesnį laiką, taigi įrodė, kad tokia bendravimo tvarka (su nakvynėmis) yra praktiškai įgyvendinama. Dukrai tik dveji metai, ji jau pakankamai savarankiška, tačiau kartu jos poreikiai ir nėra ypatingi, kurių atsakovas negalėtų patenkinti ar įgyvendinti savarankiškai. Atsakovui nebūtų jokių kliūčių užtikrinti dukros poreikius, jis galėtų ją vesti į darželį, užtikrinti jos maitinimosi, poilsio, laisvalaikio, ugdymo poreikius, tam jis turi daugiau negu pakankamas sąlygas, kadangi dukterį prižiūrėti jam nereikėtų papildomos išorinės pagalbos, priešingai negu ieškovei, esant reikalui dukterį jam padeda prižiūrėti mama (mergaitės močiutė), tokiu atveju užtikrinamas dukros ir močiutės ryšys.
1.4. Teismas neatsižvelgė į reikšmingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 išaiškinimus dėl reikšmingų aplinkybių sprendžiant bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko). Tokiomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Neatsižvelgė į tokios bendravimo nustatymo motyvus, kurie reikšmingi ir šios bylos faktinėms aplinkybėms, t. y. kad vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam būtų stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį, kad tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam, kad abu tėvai yra skirtingi, turintys skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį, sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.
1.5. Pirmosios instancijos teismas išvados dėl vaiko interesų neatitikimo atsakovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai yra formalios, be jokio realaus faktinio, loginio, mokslinio ar teisinio pagrindimo. Teismas nepagrįstai rėmėsi Tarnybos išvada, kad nustatyta bendravimo tvarka atitinka dukters interesus (jos amžių, psichinę sveikatos būklę), o prašoma pakeisti tvarka galimai neigiamai paveiktų vaiko emocinę ir psichologinę būklę. Išvada nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir yra hipotetinė. Duomenų, kad prašoma atsakovo nustatyti bendravimo tvarka neatitiktų dukros interesų, byloje nėra. Dukters emocinė ar psichologinė būklė, jos ryšys su tėvu netirti, todėl kyla klausimas, kaip vaiko teisių apsaugos specialistai gali nuspręsti, kad ilgesnis vaiko buvimas su tėvu, su kuriuo jis mielai būna, gali prieštarauti jos interesams. Byloje yra įrodymų (tai pripažįsta ir pati ieškovė), kad dukra puikiai su atsakovu praleido visą savaitę, be jokio poveikio jos emocinei ar psichologinei būklei. Išvadą teikianti institucija buvo pradėjusi atvejo vadybą, tyrė daug šalių nusiskundimų (iš esmės – vien tik dėl bendravimo su dukra tvarkos aplinkybių) viena kitos atžvilgiu ir konstatavo iš esmės vieną sprendinį, t. y. kad šalims reikia ieškoti kompromiso ir vengti konfliktinių situacijų, nes konfliktai kenkia vaikui.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Tiek ieškovės, tiek atsakovo pirminiai prašymai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nagrinėjami žodinio proceso tvarka, nes to prašė pats atsakovas. Teikdamas prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas neprašė jo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė sutinka su teismo argumentais, jog atsakovas nepagrindė būtinumo keisti 2023 m. vasario 27 d. nutartimi teismo nustatytą atsakovo laikinąją bendravimo su vaiku tvarką ar kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, yra nesuderinama su normalios raidos vaiko dienotvarke, neatitinka vaiko interesų būti auginamam abiejų tėvų, trukdo jo tinkamam ugdymo procesui, kenkia jo psichinės sveikatos ar emocinei būklei. Sutiktina su tuo, kad, jei bendravimo tvarka būtų pakeista į atsakovo prašomą, būtų sudėtinga užtikrinti nuolatinę ir pastovią vaiko gyvenamąją aplinką, kuri vaiko jauname amžiuje yra ypatingai reikšminga. Akivaizdu, kad atsakovo prašoma tvarka grįsta tik jo asmeniniais, o ne vaiko interesais. Atsakovas siekia išspręsti bendravimo su vaiku klausimą iš esmės.
Atsiliepimas
2.3. Ieškovė laikosi šiuo metu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė su atsiliepimu į atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pateikė išrašus iš esveikata.lt sistemos, kurie patvirtina, kad atsakovas su vaiku nesusitiko dėl vaiko ligų, reikalaujančių namų rėžimo. Vasaros metu, net ir su sergančiu, tačiau su tėvu galinčiu bendrauti vaiku atsakovas susitiko. Ieškovė pateikė ir duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas su vaiku daugiau laiko, nei nustatyta Kauno apylinkės teismo nutartimi, būti nenori, dėl to darytina išvada, kad prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones susijęs su atsakovo siekiu sumažinti vaikui skiriamo išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau iš esmės visi atskirojo skundo argumentai susiję su skundžiamos nutarties dalimi dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Taigi apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinos atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus - Pranešimą pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį (skundo Nr. S-405/2023).
17. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
19. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovės pateiktą Pranešimą pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį priima, tačiau atsisako priimti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kadangi su šio dokumentu gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
22. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bei atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, 2023 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, nustatė laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270 Eur nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. sausio 26 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, pagal kurią: 1) tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį. Tėvas vaiką pasiima iki 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; 2) vaiko motinai J. T. pradėjus dirbti, tėvas vaiką trečiadieniais pasiima iki 7.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Apie tai, kad pradėjo dirbti, ieškovė vaiko tėvą informuoja trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku; 3) jei tėvas nustatytu bendravimo tvarkoje laiku negali atvykti bendravimui su vaiku, jis apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną; 4) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku tėvo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, motina apie tai informuoja tėvą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš 1 (vieną) dieną, pateikdama aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (dokumentus). Kitą ieškovės ir atsakovo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.
24. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka.
25. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Paminėta įstatymo nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis, kadangi atitinkamais atvejais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė.
26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neprašė šių klausimų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovo prašymą, pasiūlė ieškovei iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikti atsiliepimą dėl atsakovo pareikšto prašymo pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o Tarnybą iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikti išvadą dėl atsakovo pareikšto prašymo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir atitikimo nepilnamečio vaiko interesams. Tarnybos išvada teisme buvo gautos 2023 m. rugpjūčio 7 d., o ieškovės atsiliepimas 2023 m. rugpjūčio 8 d., pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išsprendė 2023 m. rugpjūčio 11 d., taigi atsakovas susipažinęs su ieškovės atsiliepimu ir Tarnybos išvada iki teismo posėdžio galėjo pateikti papildomus argumentus. Tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, taip pat nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo spręsti, nesant šalių prašymo ir teismui neįžvelgus būtinybės, žodinio proceso tvarka.
27. Atsakovas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant maksimalios vaiko interesų apsaugos, prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka, tačiau jo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje e3K-3-308-969/2019, buvo sprendžiamas dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Taigi, atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019 nelaikytina precedento galią nagrinėjamai bylai turinčia nutartimi.
28. Taigi, įvertinus tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, o priešingai ginčo šaliai suteikiama teisė būti išklausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo (šiuo atveju atsakovas, pateikęs atskirąjį skundą, pasinaudojo savo teise teikti argumentus dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodyto procesinio pažeidimo nepadarė.
Dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
31. Atskiruoju skundu atsakovas teismo prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir teismo prašo nustatyti laikiną „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelį, kai šalys gyvena su vaiku ir juo rūpinasi po savaitę.
32. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
33. Vis dėl to tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
34. Sutiktina su atsakovu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.
35. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaikų interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka, o nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tačiau, kaip minėta šios nutarties 22 punkte, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta atsižvelgus į prioritetinius šalių vaiko interesus – būtinybę užtikrinti saugią aplinką, įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, kad geriausius vaiko interesus šiuo metu atitiktų mažesnės apimties vaiko ir tėvo bendravimas, kaip ir nuspręsta 2023 m. vasario 27 d. nutartyje. Nustatant bendravimo su vaiku „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelį yra sudėtinga užtikrinti vaiko nuolatinę ir pastovią vaiko gyvenamąją, aplinką, todėl toks bendravimas gali būti taikomas tokiais atvejais, kai dėl to sutaria abu tėvai, su tokiu modeliu sutinka vaikas, gebantis išreikšti savo pažiūras, taip pat teismas numato, kad tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.
37. Šalių dukra yra 2 metų amžiaus, ji lanko darželį. Natūralu, kad tokio amžiaus vaikas turi laikytis atitinkamo režimo. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad skundžiama nutartimi buvo nustatyta ne nuolatinė, o laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiame bylos proceso etape mažamečio šalių vaiko interesus labiau atitiktų viena nuolatinė jo gyvenamoji vieta. Iš byloje esančių duomenų matyti, atsakovas nurodo dvi gyvenamąsias vietas, todėl vertintina, kad pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų vaiko poreikio turėti stabilią ir vaikui pažįstamą namų aplinką.
38. Vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, reikšminga ir tai, kad atsakovas priešieškiniu teismo prašo nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra pirmą ir trečią (nelyginiais) mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į dukros gyvenamąją vietą; antrą ir ketvirtą (lyginėmis) mėnesio savaitėmis nuo antradienio 17.00 val. iki ketvirtadienio 8.00 val., pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ar iš jos gyvenamosios vietos ir ketvirtadienį 8.00 val. grąžindamas ją į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą (trečiadienį atsakovas dukrą pats pasiima ir nuveža į ugdymo įstaigą); tėvo dieną atsakovas pageidauja dukrą pasiimti iš vakaro, pvz. 19.00 val. ir grąžinti ieškovei Tėvo dieną 19 val. (pirmas birželio savaitgalis); 30 dienų vasaros metu, t.y. po 10 d. nepertraukiamai birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, apie ketinimą su dukra praleisti laiką informuodamas ieškovę ne vėliau prieš 1 mėnesį iki suplanuoto atostogų su dukra laiko bet kuria susiekimo priemone (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.); ieškovė su dukra praleidžia lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus, antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia tėvas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25d. 19.00 val. ir grąžindamas dukrą gruodžio 26d. 19.00 val.; nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus su vaiku praleidžia tėvas, pasiimdamas dukrą gruodžio 24 d. 9.00 val. ir grąžindamas dukrą gruodžio 25d. 19.00 val., antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia ieškovė; neporiniais metais su vaiku Šv. Velykų antrą dieną praleidžia ieškovė, pirmą atsakovas, pasiimdamas dukrą Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse (šeštadienį) apie 19.00 val. ir grąžindamas dukrą pirmosios Šv. Velykų dienos 19.00 val.; poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną su vaiku praleidžia vaiko mama, antrą vaiko tėvas, pasiimdamas dukrą Šv. Velykų pirmosios dienos 19.00 val. ir grąžindamas ją antrosios Šv. Velykų dienos 19.00 val.; vaiko tėvai su dukra praleidžia kiekvieną savo gimtadienį (jei tai darbo diena, nuo 17.00 val. iki 19.00 val., jei tai savaitgalis ar švenčių diena nuo 9.00 val. iki 19.00 val.), kas antrą vaiko gimtadienį (poriniais metais – mama, neporiniais tėvas), (jei tai darbo diena, nuo 17.00 val. iki 19.00 val., jei tai savaitgalis ar švenčių diena nuo 9.00 val. iki 19.00 val.). Taigi, priešieškiniu atsakovas nesiekia, kad būtų nustatyta nuolatinė skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį.
39. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tinkamai įvertino aktualias bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Esamos laikinosios apsaugos priemonės iki byla bus išnagrinėta iš esmės apsaugo nepilnamečio vaiko teises bei interesus, užtikrina šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.