- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2-748-933/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00815-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- PACCAR Financial Polska Spółka
- Atsakovas
- Ž. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės PACCAR Financial Polska Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės PACCAR Financial Polska Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością ieškinį atsakovei Ž. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Integre Trans Poland Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lenkijoje registruota bendrovė PACCAR Financial Polska Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ž. K. (toliau – ir atsakovė), kurio prašė priteisti iš atsakovės 1 200 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas kyla iš garantijos sutarties, vykdomos pagal ieškovės pareikalavimą.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1 200 000 Eur atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, turtines teises, esančius pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, o jų nepakankant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę. Ieškovė nurodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Ieškovės manymu, grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina toliau nurodomos aplinkybės:
2.1. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Atsakovės nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos yra įkeistos tretiesiems asmenims, atsakovei priklausančios bendrovių akcijos tapo bevertės dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Integre Trans“ iškeltos bankroto bylos. Atsakovė yra suteikusi asmeninių įsipareigojimų įkeitimų už UAB „Integre Trans“ įsiskolinimus. Atsakovė taip pat yra įkeitusi kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Mano bankas“ naudai 500 000 Eur vertės lėšas banko sąskaitoje maksimaliuoju įkeitimu, užtikrindama bendrovės UAB „Integre Trans“ prievoles pagal 2022 m. balandžio 11 d. kredito sutartį, sudarytą tarp kreditorės AB „Mano bankas“ ir UAB „Integre Trans“.
2.2. Atsakovė yra fizinis asmuo, o ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė.
2.3. Egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovės turtinė padėtis ne tik nepagerės, bet atsakovė apskritai nebus finansiškai pajėgi įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo.
2.4. Atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo teisme yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu ir rodo siekį išvengti ar iš dalies išvengti atsiskaitymo su ieškove. Atsakovė po skolos atsiradimo ieškovei padidino savo asmeninius įsipareigojimus, įkeisdama savo turtą ir papildomai prisiimdama užtikrinimo priemones už kontroliuojamą įmonę. Atsakovė, būdama UAB „Integre Trans“ vadove ir vienintele akcininke, UAB „Integre Trans“ kontrahentams nutraukus sutartis ir pareikalavus grąžinti perduotas transporto priemones, iki šios dienos to nėra padariusi, t. y. UAB „Integre Trans“ neatlygintinai naudojasi kitiems asmenims priklausančiu turtu už tai nemokėdama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai aiškiai išdėstė jo faktinį pagrindą. Ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio faktinį pagrindą, nurodė teisinius argumentus. Teismas akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, nenustatė.
5. Teismas nenustatė grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Teismas nurodė, kad nei sunki atsakovės turtinė padėtis, nei didelė ieškinio suma, nei grėsmė, jog atsakovės turtinė padėtis ateityje pablogės, pagal teismų praktiką nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad atsakovė savo veiksmais galimai pažeidžia atsakovės ar kitų asmenų (kontrahentų) teises, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus ieškovei galimai palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Aplinkybė, kad atsakovė yra įkeitusi kreditorės AB „Mano bankas“ naudai 500 000 Eur vertės lėšas banko sąskaitoje maksimaliuoju įkeitimu, užtikrindama bendrovės UAB „Integre Trans“ prievoles pagal 2022 m. balandžio 11 d. kredito sutartį, sudarytą tarp kreditorės AB „Mano bankas“ ir UAB „Integre Trans“, atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina, nes šis įkeitimas atsirado iki ieškovės nurodomos atsakovės skolos ieškovei atsiradimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantė (ieškovė) PACCAR Financial Polska Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: priimti naujai pateiktą įrodymą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Po ieškinio pateikimo teismui paaiškėjo nauja aplinkybė – 2024 m. liepos 31 d. vertybiniais popieriais prekiaujančios NASDAQ Vilnius biržos internetiniame puslapyje buvo įkeltas pranešimas, kad UAB ,,Integre Trans“ vienintelė akcininkė Ž. K. pasirašė visų UAB ,,Integre Trans“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria numatė, jog bendrovės akcijos bus parduodamos ir nuosavybė į jas pereis UAB ,,LitRanger“, kai bus įvykdytos visos akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos išankstinės sąlygos. Šio sandorio sudarymas patvirtina grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirma, vien toks veiksmas (sandoris dėl skolininko turto perleidimo) savaime Lietuvos teismų praktikoje yra laikomas nesuderinamu su sąžiningo elgesio standartu. Antra, į bet kokias pinigines lėšas (už parduotas akcijas), patenkančias į atsakovės banko sąskaitą, pirmumo teisę turės kita atsakovės kreditorė – AB „Mano bankas“, kurios naudai yra sudaryta maksimalaus įkeitimo 500 000 Eur vertės lėšų sumai sutartis. Trečia, akcijų perleidimas turės tiesioginę įtaką atsakovės finansinės padėties pablogėjimui ateityje. Pavyzdžiui, atsakovė (perleidusi akcijas) nebegalės sulaukti dividendų išmokėjimo ar naudotis kitomis turtinėmis teisėmis. Taip pat labai tikėtina, kad ji bus atšaukta iš UAB ,,Integre Trans“ vadovės pareigų ir dėl to negaus su darbo santykiais susijusių išmokų – darbo užmokesčio ar premijų.
6.2. Atsakovė, būdama UAB „Integre Trans“ vadove ir vienintele akcininke, UAB „Integre Trans“ kontrahentams nutraukus sutartis ir pareikalavus grąžinti perduotas transporto priemones iki šios dienos to nėra padariusi, t. y. UAB „Integre Trans“ neatlygintinai naudojasi kitiems asmenims priklausančiu turtu už tai nemokėdama. Tai yra atsakovės nesąžiningumą įrodantis faktas.
6.3. Nors teismas nustatė sudėtingą atsakovės finansinę padėtį, tačiau neįvertino tiesioginės rizikos dėl galimo atsakovei nepalankaus sprendimo dėl 1 200 000 Eur priteisimo ir nesusiejo ieškinio sumos su turimais atsakovės turto suvaržymais (įskaitant hipotekas ir (ar) įkeistas lėšas). Tokios aplinkybės rodo didelę tikimybę ir sukuria apčiuopiamą riziką, kad atsakovės turtas, iš kurio būtų galima įvykdyti sprendimą, dar labiau sumažės.
6.4. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principų bei nepakenks atsakovės turtinei padėčiai, o tik užtikrins, kad išnagrinėjus bylą ieškovės reikalavimas galės būti įvykdytas. Tokioje situacijoje šalių interesų pusiausvyra reikalauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Ž. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus:
7.1. Atsakovė paaiškino, kad ieškovei buvo žinoma apie tai, jog UAB ,,LitRanger“ ketino investuoti į UAB ,,Integre Trans“. Bendrovės akcijų pardavimas vyko tam (ir ieškovei tai yra žinoma), kad būtų stabilizuota bendrovės, susidūrusios su finansiniais sunkumais, padėtis. UAB „LitRanger“ 2024 m. rugpjūčio 28 d. informavo atsakovę apie savo sprendimą toliau netęsti investavimo į bendrovę ir pasinaudojo savo teise nutraukti aptariamą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.
7.2. Tai, kad atsakovė savo veiksmais galbūt pažeidžia ieškovės ar kitų asmenų (kontrahentų) teises, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas daryti išvadą, jog, priėmus ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, šio sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų kaip nors pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
7.3. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo bei aiškinimo Lietuvos teismų praktikoje aspektus, aplinkybės, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, ar atsakovė turi pakankamai turto (piniginių lėšų), kurių užtektų reikalavimams patenkinti, savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi atsakovė yra fizinis asmuo, kuriam laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų daugiau žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
11. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą, kurį prašo priimti – NASDAQ Vilnius biržos internetiniame puslapyje 2024 m. liepos 31 d. paskelbtą pranešimą apie Ž. K. ir UAB ,,LitRanger“ sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑66/2015).
13. Ieškovė pateiktu nauju įrodymu grindžia aplinkybes dėl atsakovės (ne)sąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste. Pranešime nurodoma informacija, susijusi su atsakovės sudarytu sandoriu, todėl šios aplinkybės atsakovei žinomos. Įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jis pateiktas su atskiruoju skundu, atsakovė su įrodymu turėjo galimybę susipažinti ir dėl jo pasisakyti bei pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, priima ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą ir vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑78‑1120/2021).
15. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. dar tik sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑90‑464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑27‑370/2020).
16. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
17. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinys prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Ši išvada nėra ginčijama, todėl patvirtina pirmosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistavimą, o apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako.
18. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, toliau vertinama kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
19. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835‑464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad didelė ieškinio suma bei sunki asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1156‑464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomo būsimo teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1724‑180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
21. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
22. Ieškovė atskirajame skunde nurodo Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemone, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1129/2012). Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pripažinus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-300-516/2022).
23. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė NASDAQ Vilnius biržos internetiniame puslapyje 2024 m. liepos 31 d. paskelbtą pranešimą apie tai, kad atsakovė, kaip UAB ,,Integre Trans“ vienintelė akcininkė ir vadovė, pasirašė visų UAB ,,Integre Trans“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria numatė, jog bendrovės akcijos bus parduodamos ir nuosavybė į jas pereis UAB ,,LitRanger“. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju.
24. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribos pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio (prašymo) pagrindu, dalyku ir atsikirtimais į jį bei daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 24 punktas). Dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio (atskirojo) skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje (prašyme) ir atsikirtimuose į jį, nes apeliacinis (atskirasis) skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-220-381/2023, 41 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir (ar) pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 43 punktas).
25. Pirmosios instancijos teismui ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo grindžiamas atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis dėl atsakovės ir UAB ,,LitRanger“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėtos (netirtos ir nevertintos). Taigi, viena vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalyku nebuvusių aplinkybių. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl ieškovas, kurio prašymas dėl tokių priemonių taikymo atmetamas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų ar naujų aplinkybių. Kita vertus, iš viešai prieinamų duomenų (https://www.vz.lt/transportas-logistika/2024/08/28/atsitraukia-potencialus-integre-trans-investuotojas) matyti, kad UAB ,,LitRanger“ priėmė sprendimą neinvestuoti į transporto bendrovę ir netęsti tolesnio bendradarbiavimo.
26. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog UAB „Integre Trans“ kontrahentams nutraukus sutartis ir pareikalavus grąžinti perduotas transporto priemones, iki šios dienos atsakovė to nėra padariusi, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Atsakovė santykyje su UAB ,,Integre Trans“ kontrahentais veikia ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens – UAB ,,Integre Trans“, atstovė – vadovė ir akcininkė. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-391-330/2022; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022).
27. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nustatė sudėtingą atsakovės finansinę padėtį, tačiau neįvertino tiesioginės rizikos dėl galimo atsakovei nepalankaus sprendimo dėl 1 200 000 Eur priteisimo, taip pat nesusiejo ieškinio sumos su turimais atsakovės turto suvaržymais (įskaitant hipotekas ir (ar) įkeistas lėšas). Kaip minėta, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei sunki asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Be to, jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-912/2023). Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, ieškovės argumentai dėl prastos atsakovės finansinės padėties ir didelės ieškinio sumos nėra aktualūs, nes nenustatyta atsakovės atliktų nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundu argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų ekonomiško principo ir yra būtinas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Pirma, byloje nenustatyta atsakovės atliktų nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, remiantis teorine galimybe, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus (žr. šios nutarties 22 punkte nurodytą naujesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką). Antra, vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo (ieškovo) valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-71/2012).
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningą elgesį, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – neįrodyta.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nusprendęs, kad neegzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstai nenustatė pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir ieškovės prašymą dėl jų taikymo atmetė. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar ją pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.