- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- e2-65-1175/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00904-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė, Povilas Eigminas
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities skyriaus (toliau – Skyrius) atstovei Vilmai Ribakovienei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, lėšų išlaikymo vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atsakovei R. M., išvadą teikianti institucija - Skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašo: 1) dukros L. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu, suteikiant teisę uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą iki jo pilnametystės; 2) iš atsakovės R. M. priteisti vaikui L. M. išlaikymą, mokamą po 350,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 1 d., išmokas sumokant į ieškovo banko nurodytą sąskaitą, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovą paskiriant vaikui L. M. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; 3) Vaiko L. M. bendravimo laiką su atsakove nustatyti kiekvieno mėnesio 4 sekmadienį, nuo 14.00 iki 16.00 val., bet kokioje viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan.) (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jų susitikimuose ieškovui dėl vaiko saugumo arba ieškovo motinai J. M..
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose nutraukta civilinė santuoka bendru sutarimu tarp ieškovo ir atsakovės. Teismo sprendimu jų mažametės dukros L. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. M.. Teikiant šį ieškinį teismui, jau yra galiojanti teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o viena iš sąlygų yra, būtent: nustatyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Taip pat, nutartyje teismas nustatė, kad priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečiui vaikui L. M. mokamą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 30 d. (prašymo pateikimo dienos), išmokas sumokant į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovą A. M. paskirti L. M. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovė visą nėštumo laiką vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, ko pasėkoje atsakovei prasidėjo priešlaikinis gimdymas ir duktė gimė 720 gramų svorio ir buvo neaišku, ar ji išgyvens. Dėl alkoholio vartojimo ji 2021 m. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 8 d. ryte, po paros budėjimo (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) kiemo, neblaivi, kaip vėliau buvo nustatytas neblaivumas (2,40 prom. girtumo) kliudė savo mašina kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Dėl šio įvykio atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ji buvo pripažinta kalta. Tačiau ir vėliau niekas nesikeitė, ieškovas rūpinosi ir nuolat bendravo su dukra, atsakovė vartojo alkoholinius gėrimus ir toliau elgesys darėsi vis keistesnis, ieškovas žiniomis dar buvo įsidarbinusi ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau dabar - nebedirba. Atsakovė tapo pastovi socialinio tinklo „Facebook“ dalyvė, save filmuoja būdama neblaivi, kelia įvairaus turinio vaizdelius, kuriuose matomas alkoholis, cigaretės bei ji pati akivaizdžiai apsvaigus nuo alkoholio, jų mažą dukrą savo paskyroje vadina nepadoriais žodžiais ir pan. Jų mergaitė lankė (duomenys neskelbtini) 3 klasę. Ieškovui išvykus į eilinį reisą, sulaukė skambučio iš Skyriaus, kad jų dukra L. yra perduota laikinai globai jos močiutei J. V., nes vaikui namuose nesaugi aplinka ir ji keletą dienų nelankė ugdymo įstaigos. Paaiškėjo, kad atsakovė 2024 m. balandžio 20 d. ankstyvą rytą, būdama neblaivi, peiliu sužalojo savo dabartinį draugą, visa tai filmavo, patalpino į savo „Facebook“ paskyrą ir kažkas sureagavo į tą baisų vaizdą, kai namuose pilna kraujo balų, išdaužyti, išvartyti namai, pati atsakovė vos prakalba nuo girtumo, kažkoks kruvinas vyras guli lovoje - ir iškvietė policiją. Kaip vėliau sužinojo, atsakovė buvo policijos sulaikyta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo byloje dėl žmogaus sužalojimo peiliu ir sulaikyta 48 val., jai pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2024 m. balandžio 24 d. apie 21.00 val., ieškovui į asmeninį telefoną paskambino vėl akivaizdžiai neblaivi atsakovė (prieš parą ji buvo paleista iš areštinės), kalbėjo, vapėjo nerišliai bei nesuprantamai ir pan. Taip pat pažymima, kad ieškovas yra tvarkingas, be žalingų įpročių žmogus, jau keli metai gyvena su tvarkinga moterimi V. S., turi savus namus, ūkį. Yra pasiruošęs palikti dabartinį darbą - dirba tolimųjų reisų vairuotoju, be problemų susirastų darbą vietoje, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu L. M. yra perkelta į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) rajone, nes (duomenys neskelbtini) ji lankyti mokyklos nebegali, nes ieškovas bijo dėl vaiko saugumo, kad R. M. jos nepagrobtų iš mokyklos ir kur nors neišvežtų ar nepaslėptų. Ieškovas neprieštarauja, kad pakeitus gyvenamąją vietą dukrai nustačius nuolatinę gyvenamąją vietą su juo - jis neprieštaraus bendravimui su atsakove ir jos šeima, mano, kad viskas vyks geranoriškai, nepažeidžiant vaiko interesų, tačiau atsakovė privalo keisti savo žalingą gyvenimo būdą. Jis, kaip tėvas yra labai artimas su dukra, ji labai džiaugiasi dabartiniu gyvenimu pas tėtį, mokykla ir pan. Šiuo atveju akivaizdu, kad nepilnametė mergaitė buvo prižiūrima netinkamai, atsakovė dėl savo piktnaudžiavimo alkoholiu neturi atsakomybės jausmo, nei noro, nei tinkamų sąlygų auginti ir prižiūrėti dukrą, kuriai, gyvenant su atsakove, yra nesaugu. Ieškovas nenori atriboti L. nuo atsakovės, tačiau šiame gyvenimo etape dukrai L., ieškovo vertinimu, saugiausia ir geriausia yra su juo, tai yra, kuo mažiau matant neblaivią, besikeikiančią, netinkamai besielgiančią atsakovę, todėl teismo prašytina dukros L. bendravimo laiką su atsakove nustatyti kiekvieno mėnesio 4 sekmadienį, nuo 14.00 iki 16.00 val., bet kokioje viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan.) (duomenys neskelbtini), ieškovui dalyvaujant jų susitikimuose dėl vaiko saugumo arba dalyvaujant ieškovo motinai J. M.. Be to, ieškovas, nustačius dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, prašo priteisti lėšas vaiko išlaikymui periodinėmis mėnesinėmis įmokomis, iš atsakovės po 350 Eur. Išlaikymas periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, todėl mano, kad 350 Eur dukros išlaikymui iš atsakovės - pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, bus optimali ir protinga suma vaiko poreikiams patenkinti: 200,00 Eur maistui, 100,00 Eur komunaliniai mokesčiai, papildai, vitaminai, telefono bei interneto išlaidos, drabužiai, batai, pramogos, laisvalaikis -50,00 Eur. Šiuo metu vaikas telefonu nesinaudoja, jam ši galimybė apribota dėl netinkamo elgesio naudojantis internetu. Mokykloje sekasi neblogai. Jis pats dar dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jei tai kenktų vaiko interesams, darbą keistų, ieškotų kitų galimybių užtikrinti vaiko interesus. Atsakovė priteistą išlaikymą moka reguliariai, kiek žino, moka J. V.. Dar yra atvežusi smulkmeną, kai buvo vieną kartą atvykusi susitikti. Mano, kad atsakovė tikslingai nuėmė turėtus pinigus iš sąskaitos (apie 36000 Eur), kad jos finansinė padėtis atrodytų prasta. Butas Kaune, garažas Rokiškyje tikslingai perrašyti atsakovės motinai. Kada perrašytas, nežino, jau jiems išsiskyrus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, ieškinį prašė patenkinti pilna apimtimi. Papildomai pažymėta, kad prašomas priteisti išlaikymas atitinka nepilnametės dukros poreikius, tam pritarė ir Skyrius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovę išlaiko liudytoja J. V.. Kadangi atsakovė yra sutrikusios sveikatos būklės, todėl ji negali bendrauti su vaiku taip kaip ji nurodo atsiliepime į ieškinį, nes atsakovės siūlomas variantas vaikui yra nesaugus. Be to, atsakovė per pusę metų su dukra bendravo tik vieną kartą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo advokato Irmanto Ruželės pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinkama iš dalies, t. y. sutinkama, kad nepilnametės dukros L. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu, nes šiuo metu atsakovė dėl sutrikusios sveikatos būklės bei dėl sunkios materialinės padėties negalėtų tinkamai pasirūpinti dukra, jai pačiai reikalinga pagalba. Vis dėlto, ieškinio dalyje dėl išlaikymo priteisimo neteisingai vertinamos faktinės aplinkybės, t. y. ieškovas nurodo, kad atsakovė turėtų teikti po 350,00 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą, tačiau nurodo, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra: 200,00 Eur maistui, 100,00 Eur komunaliniai mokesčiai, papildai, vitaminai, telefono bei interneto išlaidos, drabužiai, batai, pramogos, laisvalaikis - 50,00 Eur. Taigi, viso poreikiai vaikui per mėnesį yra 350,00 Eur, o pareigą teikti išlaikymą tėvai turi vienodą, todėl poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma dalintina per pusę ir turi atitekti abiem tėvams. Be to, ieškovas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį ir jos su darbo santykiais gaunamas pajamas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) pateiktus duomenis matyti, kad atsakovė nuo 2024 m. balandžio 12 d. nedirba ir ji nebegauna jokių pajamų. Atsakovės pajamos, susijusios su darbo santykiais, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. sudarė 31157,46 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau nuo 2024 m. balandžio 12 d. atsakovė nebegauna jokių pajamų. Šiuo metu atsakovė yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, jokių išmokų iš šios institucijos dar gavusi nėra. Ieškovas, reikalaudamas didelės išlaikymo sumos, taip pat nevertino atsakovės sveikatos būklės ir galimybės gauti bet kokias pajamas, kadangi atsakovė deda pastangas savo turimų psichologinės sveikatos problemų išsprendimui ir nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 28 d. gydėsi (duomenys neskelbtini), vėliau rekomenduojamas registravimasis (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė, priėmusi tokį teigiamą sprendimą pradėti gydytis, šiuo metu yra pažeidžiama bei apskritai neturi galimybės dirbti ir savimi pasirūpinti. Jai padeda mama J. V.. Dėl itin sunkių sveikatos problemų nėra aišku, kada atsakovė galės pradėti dirbti. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) pagal akreditavimo tarnybos suteiktą licenciją, kurios galiojimas baigėsi 2024 m. liepos 12 d. ((duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės svarbios dėl perspektyvos, akivaizdu, kad į gerai apmokamą darbą, ką akcentuoja ne kartą ieškovas, atsakovė grįžti greitu laiku arba iš viso nebegalės. Ieškovas taip pat nevertino, kad atsakovė turi dar vieną išlaikytinį - dukrą I. G., kuri dar mokosi J. T. (duomenys neskelbtini)IV d klasėje ir šiuo metu laiko baigiamuosius egzaminus, o jai pradėjus studijas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. - atsakovė toliau turės pareigą dukrą išlaikyti. Ieškovas prašyme visiškai nedetalizavo vaikų poreikių. Pažymėtina, pagal teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-4484-762/2019, dukrai gyvenant su ieškove, jos poreikių tenkinimui 200,00 Eur sumos, mokamos skyrium gyvenančio tėvo, pakako, o dabar jau tokios sumos jau nebepakanka. Dėl to, atsakovė sutinka mokėti nepilnametei dukrai L. M. išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį. Be to, atsiliepime nesutinkama su ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir pažymima, kad nepilnametei dukrai gyvenant su atsakove, vaikas nebuvo socialiai ar pedagogiškai apleistas, vaiku nuolat buvo tinkamai rūpinamasi, atsakovės sveikatai pablogėjus, stengiamasi, kad vaikas to nematytų, vaiku rūpintis padėdavo atsakovės motina. L. M. teigiamu ugdymusi, atsakovės teigiamu dukros rūpinimusi faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) išduota pažyma. Juolab išvadą teikiančios institucijos vertinimu 2024 m. birželio 28 d. išvadoje Nr. 7SD-7221 (8.7.27) ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra nepakankama, ji turi būti išplėsta, vaiko ir motinos susitikimai turėtų būti dažnesni, turi būti numatyta galimybė bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, betarpiškai susitikti motinai su vaiku nustatytino grafiko laiku. Esant nurodytiems motyvams, atsakovė teikia savo pasiūlymą dėl skyrium gyvenančio nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos: 1) atsakovė su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, lyginių metų lyginio mėnesio I ir III, o nelyginių metų lyginio mėnesio II ir IV savaitgalį, t. y. penktadieni 19.00 val., pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindama ją sekmadienį iki 19.00 val. jos gyvenamosios vietos adresu; 2) vaiko atostogų metu ir iš anksto suderinus laiką, atsakovė turi teisę bendrauti su dukra, pasiimant ją iš vaiko gyvenamosios vietos pusei vaiko atostogų laiko. Jeigu šalys iki atostogų pradžios šio laiko nesuderina, atsakovė pasiima vaiką antrąją atostogų pusę.; 3) atsakovė pasiima vaiką lyginių metų Kūčių rytą 9.00 val., grąžindamas vaiką Šv. Kalėdų pirmąją dieną laikotarpiu nuo 20.00 iki 21.00 val., bei Šv. Velykų pirmąją dieną 9.00 val., grąžindamas vaiką Šv. Velykų antrąją dieną laikotarpiu nuo 20.00 iki 21.00 val., bei nelyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną 20.00 val., grąžindamas vaiką Šv. Kalėdų antrąją dieną laikotarpiu nuo 20.00 iki 21.00 val.; 4) Naujųjų metų šventės išvakarėse atsakovė pasiima vaiką nelyginių metų gruodžio 31 d.,17.00 val. ir grąžina sausio 1 d., 17.00 val.; 5) atsakovė turi teisę pasiimti vaiką per Motinos dieną, o ieškovas turi teisę pasiimti vaiką per Tėvo dieną, jeigu ta diena sutampa su vaiko buvimu pas kitą tėvą; 6) atsakovė lyginiais metais turi teisę pasiimti vaiką jo gimtadienio dieną, pasiimant vaiką jo gimimo dienos 9.00 val. (jei jis sutampa su savaitgaliu) arba pasibaigus pamokoms ir užsiėmimams (jei bus darbo diena) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 18.00 val. (jei ta diena yra savaitgalio diena) arba iki tos pačios dienos 20.00 val., jei sekanti po vaiko gimtadienio dienos diena yra darbo diena. Jei vaiko gimtadienio dieną vaikui reikia lankyti ugdymo įstaigas ar užklasinės veiklos būrelius ar treniruotes, tai vaiko dalyvavimą juose užtikrina atsakovė. Tuo atveju, jeigu vaiko gimtadienio dieną su vaiku turi būti ieškovas, tačiau tai sutampa su laikotarpiu, kuomet vaikas būna pas atsakovę, vaiko ieškovas turi teisę pasiimti vaiką tokia tvarka, kokia yra numatyta šiame punkte; 7) šalys viena kitą apie ketinimą arba negalėjimą pagal aukščiau numatytą grafiką laikytis bendravimo tvarkos informuoja skambinant telefonu ar žinutėmis nevėliau kaip prieš 24 val., o dėl bendravimo vaiko atostogų metu, nevėliau kaip prieš 3 dienas, išskyrus atvejus, kai priežastys, keičiančios numatytą aukščiau bendravimo tvarką atsiranda vėliau; 8) vaiko tėvai, jei to pageidauja kita šalis, privalo vienas kitam suteikti visą būtiną ir tikslią informaciją apie vaiko buvimo vietą atostogų metu; 9) vaikui pageidaujant ir ieškovui neprieštaraujant, atsakovė gali su dukra bendrauti ir kitu, tvarkoje neaptartu laiku, taip pat pasiimti dukrą švęsti kitas bendravimo tvarkoje neaptartas šventes ar progas; 10) atsakovė leidžia dukrai eiti į draugų gimtadienius, jeigu tai būtų jo bendravimo su vaiku laikas, tačiau prarastas laikas jam gali būti kompensuotas kitu tėvui, dukrai bei motinai patogiu laiku; 11) šalys apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus ir vaiko buvimo vietą tuo metu nedelsiant informuoja vienas kitą skambinant telefonu ar žinutėmis; 12) motina gali paimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas; 13) ieškovas užtikrina, kad vaikas netrukdomas kas antrą dieną galėtų netrumpiau kaip valandą laiko bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis su atsakove.
Atsakovės atstovas advokatas Irmantas Ruželė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus reikalavimus ir su ieškiniu sutiko iš dalies bei papildomai pažymėjo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, jos sveikatos būklė irgi sudaro pagrindą vaiko gyvenamą vietą nustatyti su tėvu. Ieškovas pats vaikui mokėjo po 200,00 Eur išlaikymui, todėl darytina išvada, kad ieškovas visgi laikė, kad vaiko išlaikymui užtenka 200,00 Eur sumos. Juolab vaiko poreikiai nepasikeitė, o tėvų situacija ženkliai pasikeitusi - ieškovo ekonominė būklė yra gera, tuo tarpu atsakovės – labai bloga, ji gauna laikinas išmokas. Dėl sveikatos būklės atsakovei bus sudėtinga grįžti į tą patį darbą. Iš liudytojos duotų parodymų daryti išvadą, kad pačiai atsakovei reikalinga finansinė pagalba. Prašoma priteisti 200,00 Eur sumą iš atsakovės vaiko išlaikymui būtų teisinga ir atitiktų atsakovės finansinę būklę. Pritarė, kad liga, alkoholio vartojimas, neigiamai veiktų bendravimą su vaiku, todėl atsakovė galėtų bendrauti dalyvaujant atsakovės motinai J. V.. Taip būtų iš esmės išvengta neigiamų emocijų tarp trečiųjų asmenų ir atsakovės. Tuo tarpu ir J. V. turi teisę bendrauti su anūke, juolab tarp jos ir anūkės yra susiklostę artimi santykiai. Dėl to, atsiliepime nurodytą bendravimo tvarką prašo išplėsti labiau, užtikrinant vaiko ir motinos ryšį. Atsakovei nepakaltinamumas nėra nustatytas, todėl koks nors pereinamasis laikotarpis neturėtų būti nustatytas.
Skyrius 2024 m. lapkričio 20 d. išvadoje dėl nepilnametės L. M. interesų (toliau – Išvada) ir teismo posėdyje nurodė, kad Skyrius civilinėje byloje 2024 m. birželio 28 d. teikė teismui išvadą Nr. 7SD-7221 dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų. Pateikta išvada dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės L. M. gyvenamąją vietą su ieškovu bei išlaikymo priteisimo iš atsakovės, įvertino, jog šie reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu bei išlaikymo iš atsakovės priteisimo atitinka nepilnametės L. M. interesus. Ieškovas 2024 m. lapkričio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti nepilnametės L. M. gyvenamąją vietą su juo. Nurodė, kad mama negali prižiūrėti vaiko dėl netinkamo gyvenimo būdo, namuose lankosi alkoholį vartojantys asmenys, mama sužalojo savo sugyventinį, yra vairavusi neblaivi. Nuo 2024 m. balandžio mėnesio mergaitė gyvena pas jį. Ieškovas stengiasi užtikrinti mergaitės poreikių patenkinimą, tinkamą sveikatos priežiūrą ir ugdymąsi. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad mergaitė atvažiavo iš mamos socialiai apleista, patyrė sunkumų ugdymosi procese, visą vasarą su ja dirbo individualiai namuose. Tuo tarpu Skyrius, rengdamas išvadą, 2024 m. lapkričio 8 d. gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) švietimo pagalbos tarnybos, kurioje nurodoma, kad L. M. nebuvo atliktas specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas. Mergaitė stebima mokyklos švietimo pagalbos specialistų, nes šiuo metu yra adaptacinis laikotarpis. Mergaitės rašymo, skaitymo, pasakojimo gebėjimai geri, įsitraukia į ugdymo veiklas, tačiau L. nepasitiki savo jėgomis, išsiblaškiusi, sunkiau sukaupia dėmesį. Po adaptacinio laikotarpio numatytas Vaiko gerovės posėdis. 2024 m. lapkričio 12 d. gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Pateikta charakteristika apie L. M.. Nurodoma, kad mergaitė į mokyklą atvyksta pailsėjusi, švariai ir tvarkingai aprengta, turi visas reikiamas mokymosi priemones. Ieškovas domisi L. pasiekimais, dažnai užsuka į mokyklą, bendrauja ir bendradarbiauja su klasės auklėtoja. Civilinėje byloje nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šiai dienai atsakovė negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku dėl savo sveikatos būklės, užtikrinti jai saugios aplinkos dėl savo vedamo netinkamo gyvenimo būdo, be to pati atsakovė neprieštarauja šiam ieškinio reikalavimui, todėl Skyrius nekeičia savo pozicijos ir pritaria ieškinio reikalavimui nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Be to, Skyrius pritarė ieškinio reikalavimui priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Skyriaus turimais duomenimis atsakovė nuo 2024 m. liepos 1 d. registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovės atstovas advokatas civilinėje byloje pateikė duomenis, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2025 m. balandžio 8 d. yra mokama nedarbo draudimo išmoka. Pripažintina, jog atsakovė šiai dienai turi galimybes teikti vaikui materialinį išlaikymą, kuris yra būtinas kasdieniniams vaiko poreikiams tenkinti. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, užimtumą, padidėjusias prekių ir paslaugų kainas, vaiko poreikius, pripažįsta, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl turėtų būti priteistas proporcingai atsakovės turtinei padėčiai. Skyrius, susipažinęs su civilinėje byloje pateiktais dokumentais, išklausęs teismo posėdyje duotus ieškovo ir atsakovės atstovo advokato paaiškinimus, nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2024 m. birželio 28 d. buvo gydoma (duomenys neskelbtini). Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo tiriama (duomenys neskelbtini). Išvados rengimo dienai nėra duomenų apie atliktos ekspertizės rezultatus ir atsakovės sveikatos būklę. Nei viename teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, jos atstovas nurodė priežastis, jog dėl jos sveikatos būklė. Siekiant įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančia motina, svarbu vertinti esamas aplinkybes ir atsakovės galimybes bendrauti su skyrium gyvenančiu vaiku, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų. Skyrius, rengdamas išvadą, rinko duomenis apie atsakovės vedamą gyvenimo būdą, išklausė vaiko nuomonę apie bendravimą su mama.
Skyriuje 2024 m. rugpjūčio 23 d. iš Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK gautas pranešimas, kad adresu - (duomenys neskelbtini), susirinkęs jaunimas, dauguma nepilnamečių, vartoja alkoholį, triukšmauja, klausosi muzikos, trukdo ilsėtis. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė buto savininkė atsakovė. Kartu bute buvo L. J. ir dar du nepilnamečiai vaikai. Atsakovė ir L. J. neslėpė, kad yra išgėrę, kitame kambaryje buvo minėti vaikai, žaidė kompiuteriu. Vertinant nepilnamečių vaikų situacijas ir išklausant jų nuomones, vaikai patvirtino, jog minėtame bute atsakovė su L. J. vartojo alkoholį, triukšmavo, garsiai leido muziką, net prašė taip netriukšmauti, nes kaimynai gali iškviesti policiją. 2024 m. lapkričio 11 d. gautas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK veiklos skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyti laikotarpio nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. duomenys apie įvykius, kuriuose dalyvavo atsakovė, apie jos neblaivumus. Iš pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo už vienerių metų laikotarpį (formuotas 2024 m. lapkričio 5 d.) matyti, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. spalio 12 d. 4 kartus surašyti administracinių nusižengimų protokolai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nes pakartotinai per vienerių metų laikotarpį, būdama savo bute triukšmavo ir trikdė kitų daugiabučio gyventojų ramybę ir poilsį. Rengiant teismui išvadą pakartotinai 2024 m. lapkričio 12 d. telefoninio pokalbio metu buvo išklausyta nepilnametės L. M. nuomonė dėl bendravimo su mama. <...> Paklausta mergaitės kada bendravo su mama. L. nurodė, kad vakar ir užvakar. Ji paskambina mamai, o mama jai perskambina. Paklausta kaip sekasi su mama pabendrauti. Mergaitė nurodė, kad „visai gerai, tik mane erzina, kai ji pradeda niūniuoti, pasileidžia muziką, su kažkokiais ten bernais, klausosi muzikos, šoka su aukštakulniais trepsi“. Paklausta ar ji nebenori tada kalbėti, mergaitė atsakė „aš iškenčiu tą“. Paklausta mergaitės ar taip dažnai būna, ji nurodė, kad taip. Paklausta apie ką ji kalba su mama. L. nurodė, kad mama jai sako, kad ją labai myli, klausia jos kaip jai sekasi mokykloje ir dar visokius dalykus. Paklausta mergaitės ar ji turi savo telefoną. L. nurodė, kad turi, bet neduoda, nes „pridirbo“. Paprašyta patikslinti, tai nurodė, kad „kai ką netyčia išsiunčiau per Tik Tok“. Ji turi senelio seną telefoną ir su juo paskambina mamai. Paklausta ar buvo mama atvykusi jos aplankyti. Mergaitė nurodė, kad „buvo vieną kartą, bet ji buvo su kažkokiu vyru atvažiavusi ir dabar atvažiuos, kai balsas pasitaisys. Aš nenoriu, kad ji su vyru atvažiuotų, aš noriu su ja pabūti, o ji su kažkokiu bernu atvažiuos. Aš mamai sakiau, kad nenoriu, kad ji su kažkokiu vyru atvažiuotų“. Paklausta mergaitės, ar ji norėtų nuvykti pas mamą į namus pasisvečiuoti. L. nurodė, kad norėtų pabūti, bet nenakvoti. Paklausta ar pasiilgsta mamos, atsakė, kad taip. Norėtų, kad mama dažniau ją aplankytų. Kai mama buvo atvažiavusi jos aplankyti, atvežė šokoladą ir dar kažką. „O aš jai padariau atviruką. Atviruke parašiau labas mama, aš noriu, kad tu nebegertum, ir dar ten kažką nupiešiau“. Pasiteirauta mergaitės ar ji mano, kad mama geria alkoholį. L. nurodė, kad taip, nes pati jai sakė, „iš troškulio einu degtinės atsigerti“. Ieškovas pateiktame ieškinyje bei teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą dėl atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, pagal kurią L. M. bendrautų su mama kiekvieno mėnesio 4 sekmadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. bet kokioje viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan.) (duomenys neskelbtini) mieste dalyvaujant ieškovui jų susitikimuose arba ieškovo motinai (vaiko močiutei) J. M.. Ieškovo manymu, kol mama neįsidarbins ir nebus duomenų apie jos stabilią sveikatos būklę, mano, kad jo siūloma bendravimo tvarka yra tinkama, be to, mama pati nerodo jokios iniciatyvos. Jis sudaro sąlygas vaikui bendrauti su mama, neriboja jos skambučių. Tačiau mama būna paskambina neblaivi arba bekalbant jai su vaiku, ji perduoda telefoną kažkokiam šalia esančiam vyriškiui. Būna, kad L. paprašo paskambinti mamai, visada yra leidžiama ir jos bendrauja. Vieną kartą kai buvo atvykusi vaiko aplankyti, matėsi, jog yra pagiringa ir elgėsi nelabai adekvačiai. Ieškovas nurodė, kad sudarys sąlygas vaikui bendrauti su mama jei ji atvyks neapsvaigusi nuo alkoholio, be pašalinių asmenų. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį bei jos atstovas 2024 m. lapkričio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka. Atsakovė atsiliepime prašė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią ji galėtų bendrauti su L. kas antrą savaitgalį, pasiimdama ją iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindama ją sekmadienį iki 19.00 val. Taip pat siūlomoje bendravimo tvarkoje numatytas atsakovės bendravimas dukters atostogų metu, metinių švenčių dienomis, vaiko gimimo dieną. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad dėl esamos atsakovės sveikatos būklės, dėl saugumo vaikui siūlė nustatyti pereinamąjį vienerių metų laikotarpį. Atstovas nurodė, kad mamos ir dukters susitikimuose galėtų dalyvauti atsakovės motina, vaiko močiutė, kuri turi stiprų emocinį ryšį su vaiku, rūpinosi vaiku kai ji gyveno Rokiškyje su mama. Ji padėjo prižiūrėti vaiką kai mama išvažiuodavo dirbti į kitus miestus. Atstovas nurodė, kad papildomų įrodymų, patvirtinančių atsakovės sveikatos būklę pateikti negali, kadangi tokių duomenų nėra, atsakovė nesilanko pas specialistus, nesigydo. Atstovas tikisi, jog daugiau informacijos šioje situacijoje gali paaiškėti baigus ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas dėl to, kad atsakovė sužalojo kitą asmenį. Duomenų apie jos pakaltinamumo būseną šiai dienai nėra ir skirti jai priverstinį gydymą taip pat nėra pagrindo. Taigi, nustatyti ir civilinėje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė šiai dienai veda netinkamą gyvenimo būdą, turi priklausomybę alkoholiui, nesprendžia turimos priklausomybės gydymo, buvo gydoma ir nustatyti psichiniai sutrikimai, dėl kurių ji toliau nesigydo jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kito asmens sveikatos sutrikdymo ir sprendžiamas klausimas dėl jos pakaltinamumo. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra saugi aplinka nepilnamečiui vaikui dėl jos keliamo triukšmo, besilankančių įvairių pašalinių asmenų, vartojamo alkoholio, pačios atsakovės psichinės būklės. Nuo 2024 m. balandžio 22 d., kai vaikas apsigyveno pas ieškovą, praėjo beveik šeši mėnesiai. Per šį laikotarpį atsakovė dėl objektyvių priežasčių (stacionaraus gydymo ir tyrimo ekspertiniame skyriuje) negalėjo aplankyti savo dukters, tačiau duomenų, dėl ko ji neaplankė dukters likusius daugiau nei keturis mėnesius, Skyrius neturi. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovei yra draudžiama bendrauti su vaiku. Tiek ieškovas tvirtino, kad sudaro galimybes vaikui bendrauti, tiek pats vaikas patvirtina, kad bendrauja su mama telefonu pakankamai dažnai. Ieškovo teigimu ribojama atsakovei bendrauti su vaiku tik tuomet, kai atsakovė skambina neblaivi. Išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę, nustatyta, kad vaikas nori bendrauti su mama, nori su ja dažniau susitikti, nori pas ją pasisvečiuoti, tačiau nenakvoti. Vaikas supranta mamos turimą priklausomybę, jog mama serga, jos yra noras, kad mama negertų ir ją aplankytų. Tarp L. ir atsakovės yra emocinis ryšys, aišku, jis yra sumažėjęs, mama nedalyvauja visapusiškai vaiko gyvenime, vien bendravimas telefonu negali užtikrinti vaiko teisės ir poreikio bendrauti su skyriumi gyvenančia motina. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi ir civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, matyti, kad šiai dienai atsakovė su savo nepilnamete dukra bendrauja minimaliai (tik telefonu). Civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės ir jos dukters bendravimo tvarkos nustatymo, kuri turėtų būti realiai įvykdoma, atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, pačios atsakovės galimybes. Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia sutikti su maksimalaus bendravimo nustatymu, tačiau atsakovės ir dukters bendravimas vieną kartą per mėnesį po dvi valandas, kaip prašo ieškovas, Skyriaus vertinimu yra bendravimo teisių susiaurinimas. Šiai dienai nėra tiksliai žinoma atsakovės psichinė būklė, jai nustatytas psichinis sutrikimas, dėl kurio ji toliau nesigydo. Jos pokalbiai telefonu su vaiku taip pat kelia įtarimų dėl jos emocinės būsenos ir elgsenos. Atsižvelgiant į vaiko amžių, atstumą tarp atsakovės ir vaiko gyvenamosios vietos, Skyrius pritartų, jog mamos ir vaiko bendravime turėtų dalyvauti ieškovas ar kitas artimas asmuo ir susitikimai turėtų vykti viešoje vietoje arčiau vaiko gyvenamosios vietos. Skyriaus vertinimu, siekiant mamai palaikyti bent minimalius ryšius su vaiku, vaiko ir mamos bendravimas turėtų būti bent du kartus per mėnesį ne mažiau kaip po dvi valandas. Mamos ir vaiko bendravimas gali būti apribotas, tik nustačius, jog atsakovė į bendravimą su vaiku atvyko apsvaigusi nuo alkoholio ar nustačius kitus veiksmus, kurie kelia pavojų vaiko saugumui ar neatitinka jo interesų. Skyriaus vertinimu, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą vaiko ir mamos bendravimą tikslinga būtų nustatyti ir vaiko bendravimą su mama nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, per pokalbių programėles vaizdo skambučiu). Nors ieškovas nurodė, kad dukra neturi telefono ir jai yra ribojamas naudojimasis juo, tačiau numatant mamos ir vaiko bendravimą nuotolinėmis ryšio priemonėmis konkrečiomis dienomis ir valandomis, ieškovas turėtų pareigą sudaryti galimybes vaikui pasinaudoti telefonu nustatytu bendravimui su mama laiku. Šiuo atveju, tiek vaiko tėvams, tiek vaikui būtų aiškus bendravimo laikas ir mažesnė tikimybė kilti konfliktams dėl bendravimo ribojimo. Skyriaus vertinimu, galėtų būti nustatyta atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimas ne mažiau nei tris kartus per savaitę nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Skyriaus manymu, tokios bendravimo tvarkos konkretaus laikotarpio nustatyti nėra tikslinga, nes nėra aiškus šiai dienai nustatytų aplinkybių pasikeitimas. Manytina, jog pasikeitus aplinkybėms dėl atsakovės sveikatos būklės, gyvenimo būdo, darbinio užimtumo, atsakomybės taikymo dėl galimai jos įvykdytos nusikalstamos veikos, bendravimo su vaiku sėkmingumo, šalys turės pagrindą kreiptis dėl kitokios bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaudamasis CK 3.178 straipsnio 2 dalimi, apibendrindamas Skyrius teikia išvadą dėl ginčo: 1) nepilnamečio vaiko L. M. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu atitinka nepilnamečio vaiko interesus; 2) ieškovo prašomas išlaikymas iš atsakovės dukrai L. M. po 350,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, Skyriaus vertinimu, yra pakankamas būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui ir atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus; 3) atsakovės ir L. M. bendravimas bent du kartus per mėnesį ne mažiau kaip po dvi valandas dalyvaujant ieškovui ar kitam artimajam asmeniui viešoje vietoje ir arčiau vaiko gyvenamosios vietos, atitiktų vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė patvirtino, kad ieškovas dukra rūpinasi tinkamai, mergaitė nori gyventi su tėvu, tam neprieštarauja ir pati atsakovė. Prašomo priteisti išlaikymo dėl to, kad atsakovė netinkamai naudoja gaunamas lėšas, mažinti nėra pagrindo. Prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko interesus. Tuo tarpu bendravimo sėkmingumas šiuo metu nėra aiškus, nes, kaip nurodė liudytoja, atsakovės sveikata blogėja, tačiau nėra duomenų kad atsakovė kenktų dukrai. Ji nori bendrauti su dukra. Skyrius pritartų, kad būtų nustatytas konkretus bendravimo laikas nuotoliniu būdu, susitikimai būtų organizuojami du kartus per mėnesį savaitgaliais. Susitikimuose, be ieškovo ar jo motinos, galėtų dalyvauti ir atsakovės motina J. V., nes svarbu užtikrinti trečiojo asmens dalyvavimą. Bendrauti su vaiku tikslinga viešose vietose, siekiant išvengti šalių konfliktų asmeninėse erdvėse. Bendravimas turėtų vykti arčiau vaiko gyvenamosios vietos, taip išvengiant laiko gaišimo kelionėje. Toks bendravimas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į atsakovės psichinę būklę, į tai, kad mama su dukra per 6 mėnesius bendravo labai mažai, iniciatyvos bendrauti dažniau nerodė, o vaiko priežiūra neturėtų būti perkeliama atsakovės motinai. Bendrauti telefonu būtų tikslinga 3 kartus per savaitę iki valandos laiko – 2 kartus darbo dienomis ir vieną kartą savaitgalį, atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Pokalbiai telefonu, atsižvelgiant į atsakovės psichinę būklę, taip pat turėtų būti prižiūrimi trečiojo asmens (ieškovo ar ieškovo motinos).
Liudytoja J. V. teismo posėdyje nurodė, kad jos dukra susirgo balandžio – gegužės mėn. Pradėjo kalbėti ne taip, kaip anksčiau kalbėdavo, prasidėjo didybės manija, draugų nebelaikė draugais, pradėjo jos neapkęsti, nors padėjo 9 metus auginti anūkes. Dukra gyveno viena, buvo išsiskyrusi. Pasikeitė elgesys, pradėjo leisti garsiai muziką naktį, šokti. Priekaištavo motinai, kad jai nurodinėja, liepė jai išsikraustyti. Pradėjo sakyti mokytoja, kad atsakovei gali būti (duomenys neskelbtini), nes kitaip pradėjo kalbėti. Pradėjo važiuoti į darbą vėluodama, nors dirbo (duomenys neskelbtini). Kažkas ligoninėje jai pasakė, kad atsakovei reikia pasitikrinti psichinę sveikatą. Iškvietė greitąją, kad ją išvežtų ištirti psichinę sveikatą, nustatyti ligą. Atsakovė pati nesutiko gultis tirtis, gydytis. Atsakovė labai supyko, kad ji iškvietė greitąją. Pradėjo naudoti alkoholį, kelti nuotraukas su alkoholiu į socialinius tinklus. Dėl to iš jos paėmė vaiką, kuris gyveno su ja, močiute. Dukra paėmė vaiką pas daktarus, popiet vaiką atidavė jai, bet vakare pradėjo ieškoti vaiko, per nesusipratimą pakvietė policiją, kad dingo vaikas. Vaiką rado miegantį pas ją, bet perdavė informaciją vaikų teisėms. Tada vaiko tėvas, ieškovas, atvažiavo ir pasiėmė vaiką, ir jo nebegrąžino. Atsakovė labai pergyveno, kad ieškovas paėmė vaiką, pradėjo dar daugiau gerti alkoholio. Netekus pajamų, išmokas kažkur išleido. Dabar ji pati perka valgyti, moka elementus, nes atsakovė neturi iš ko. Ieškovas priekaištavo, kad net ir tada, kai vaikas vasarą būdavo pas jį, mokėdavo vaiko išlaikymą, po 200,00 Eur. Atsakovė mėnesį laiko gulėjo (duomenys neskelbtini). Paskui ją išleido, išrašė gerti vaistus. Ji nežino, ar atsakovė geria vaistus, ar negeria. Jai dabar visi žmonės draugai, juos kviečia į namus. Atsakovės sveikata blogėja, į ligoninę atsisako važiuoti. Neina ir pas gydytojus. Vaikui atsakovė skambindavo, tačiau ieškovas su dukra telefonu neleidžia bendrauti. Neleidžia bendrauti ir jai, ir vyresnei seseriai. Ji pati buvo pas ieškovą du kartus buvo užvažiavusi, perdavė anūkei dovanas, bet su anūke nesusitiko. Atsakovė su dukra buvo susitikusi vieną kartą. Atsakovė ir posėdyje negali dalyvauti dėl sveikatos būklės. Pasirūpinti vaiku galėtų jei pasveiktų, gautų darbą. Atsakovė išlaiko ir kitą dukrą, kuri studijuoja. Dukra Kaune buto neturi, Kaune turėtas butas 2014 m. padovanotas atsakovės jai, už dovanotą atsakovei namą. Iki 2025 m. balandžio mėn. atsakovei bus mokama nedarbingumo išmoka apie 1200,00 Eur. Vėliau neaišku kokios jos bus pajamos. Atsakovas gyvena prabangiai, prabangiai įsirengęs namus, nusipirko brangią mašiną, sakė mokėjęs 40 000,00 Eur. Dvi valandos susitikti su dukra per mėnesį nepakankamas laikas, gali kilti problemų su konkrečiai nustatytomis datomis, nes atsakovė galėtų tomis dienomis ir sirgti. Norėtų, kad leistų atsivežti anūkę pas atsakovę, ar pas ją. Atsakovė tuo metu kai pas ją būtų dukra, į namus pašalinių asmenų nesivestų. Vaikas niekada nebuvo socialiai apleistas, viską turėdavo mokykloje, pamokos paruoštos, švarus. Pati mama važiuodavo su vaiku į ekskursijas. Šiuo metu atsakovė elgiasi neadekvačiai, vietoje kilimų kloja pledus, skina žoles, medžių lapus, merkia namuose. Susitikti su vaiku važiavo ir nesusiderinę su ieškovu. Užvažiuodavo grįždami iš Kauno klinikų. Prieš tai visada paskambindavo. Labai vėlai nėra atvažiavę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą L. M., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4484-762/2019 nutraukė ginčo šalių santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, ir, be kita ko, nustatė šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove R. M. bei priteisė iš ieškovo A. M. nuo 2019 m. gegužės 1 d. dukters L. M. išlaikymui iki dukters pilnametystės po 200 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną R. M., bei nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi pagal ieškovo atstovo pateiktą patikslintą prašymą pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; taip pat priteisė iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečiui vaikui L. M. mokamą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 30 d., išmokas sumokant į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank“ banke, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovą paskyrė L. M. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Teismas, priimdamas minėtą nutartį darė išvadą, kad byloje esantys išdėstyti ir kiti pateikti duomenys rodo netinkamą atsakovės gyvenamąją aplinką nepilnamečiui vaikui dėl alkoholio vartojimo, netinkamo gyvenimo būdo, todėl tokia aplinka vaikui nesaugi, neabejotinai kenkia bei veikia jo psichinę bei fizinę būklę, pasaulėžiūrą, ir lemia netinkamas gyvenimo sąlygas jo vystymuisi. Tuo tarpu priteistina 350,00 Eur išlaikymo suma, nutarties priėmimo metu byloje esančius duomenis atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei padės ieškovui užtikrinti būtinus minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.
Bylos duomenimis šalių dukra nuo 2024 m. balandžio 19 d. faktiškai gyvena su tėvu (ieškovu).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (kasacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (kasacinio teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (kasacinio teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (kasacinio teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Byloje ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamosios vietos pakeitimo grindžiamas aplinkybe, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, jos gyvenamojoje vietoje gyventi vaikui yra nesaugu, t. y. atsakovės šeimoje nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Taip pat ieškovas nurodo, kad jis gali sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas – turi savus namus, ūkį, yra tvarkingas, be žalingų įpročių. Taip pat ir šalių nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi su ieškovu. Taip pat ir atsakovės atstovo pateiktame atsiliepime nurodyta, kad dėl savo sveikatos būklės atsakovė neprieštarauja šiam ieškinio reikalavimui.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, jai nustatyti psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko ji laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 28 d. gydyta (duomenys neskelbtini), vėliau rekomenduojamas registravimasis (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovės namuose lankosi pašaliniai asmenys, o iš liudytojos J. V. teisme duotų parodymų darytina išvada, kad atsakovės sveikata negerėja šiuo metu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė negeba sukurti šalių nepilnamečiui vaikui L. M. tinkamų gyvenimo sąlygų normaliam vaiko vystymuisi, juo rūpintis, nuo 2024 m. balandžio 19 d. vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, o šiai dienai atsakovė negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku dėl savo sveikatos būklės, užtikrinti jai saugios aplinkos dėl savo vedamo netinkamo gyvenimo būdo, todėl tolesnis vaiko gyvenimas su atsakove neatitinka geriausių vaiko interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas gali vaikui užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, užtikrinti tinkamą aplinką nepilnamečio vaiko lavinimuisi, ką patvirtina ir Skyriaus Išvadoje nurodytos aplinkybės, kad mergaitė į (duomenys neskelbtini) gimnaziją atvyksta pailsėjusi, švariai ir tvarkingai aprengta, turi visas reikiamas mokymosi priemones, o ieškovas domisi dukros pasiekimais, dažnai užsuka į mokyklą, bendrauja ir bendradarbiauja su klasės auklėtoja.
Teismui įvertinus tai, kad šalių nepilnametė dukra L. M. šiuo metu faktiškai gyvena su ieškovu, kuris tinkamai ja rūpinasi, užtikrina vaikui saugią ir tinkamą aplinką, nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmu 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4484-762/2019 nustatytos šio nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas leistų užtikrinti faktinių ir teisinių aplinkybių sutaptį ir vaikui stabilios aplinkos išsaugojimą. Dėl to, spręstina, jog nepilnamečio vaiko L. M. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su ieškovu, atitiks geriausius paties nepilnamečio vaiko interesus, ką patvirtino ir Skyrius byloje pateiktoje išvadoje ir teismo posėdyje. Remiantis tuo, ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas ir nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.3 straipsnis, 3.174 straipsnio 4 dalis, CPK 183, 185 straipsniai).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo nustatyti minimalią atsakovės ir nepilnamečio vaiko L. M. bendravimo tvarką, kurio metu atsakovė su dukra bendrauja bet kokioje viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan.) (duomenys neskelbtini), dalyvaujant pačiam ieškovui jų susitikimuose dėl nepilnamečio vaiko saugumo arba ieškovo motinai J. M.. Tokį reikalavimą ieškovas grindžia nuolatiniu atsakovės piktnaudžiavimu alkoholiu, turimomis jos psichikos sutrikimais. Tuo tarpu atsakovė su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nesutinka ir teigia, kad ieškovo siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra nepakankama, todėl ji turi būti išplėsta, vaiko ir motinos susitikimai turėtų būti dažnesni, taip pat turi būti numatyta galimybė bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, galimybė betarpiškai susitikti atsakovei su vaiku nustatytino grafiko laiku ir prašo nustatyti atsiliepime į ieškinį nurodytą platesnę atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Tuo tarpu Skyrius ieškovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai pritarė iš dalies ir byloje pateiktoje Išvadoje nurodė, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimas vieną kartą per mėnesį po dvi valandas, kaip prašo ieškovas, yra bendravimo teisių susiaurinimas, tačiau pritartų, jog mamos ir vaiko bendravime turėtų dalyvauti ieškovas ar kitas artimas asmuo ir susitikimai turėtų vykti viešoje vietoje arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir turėtų būti bent du kartus per mėnesį ne mažiau kaip po dvi valandas. Be to, Skyrius nurodė, kad siekiant užtikrinti nenutrūkstamą nepilnamečio vaiko ir atsakovės bendravimą, tikslinga būtų nustatyti ir vaiko bendravimą su atsakove nuotolinėmis ryšio priemonėmis po vieną valandą (telefonu, per pokalbių programėles vaizdo skambučiu) ne rečiau kaip tris kartus per savaitę, du kartus iš jų darbo dienomis, vieną – savaitgalį, ne trumpiau kaip po vieną valandą dalyvaujant trečiajam asmeniui (ieškovui arba jo motinai J. M., arba atsakovės motinai J. V.). Paskiriant bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, turi būti atsižvelgiama į vaiko dienotvarkę, užimtumą.
Įvertinus vaiko amžių, atstumą tarp atsakovės ir nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamųjų vietų, atsakovės sveikatos būklę (nustatyti psichiniai sutrikimai, jos būklė ne gerėja), gyvenimo būdą (vartoja alkoholį), taip pat atsižvelgiant į Skyriaus pateiktą Išvadą ir atstovės išdėstytą poziciją nagrinėjamu klausimu, teismas sprendžia, jog ieškovo prašoma nustatyti minimali atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka neatitiks paties geriausių nepilnamečio vaikų interesų, kadangi jos teisė bendrauti su abiem tėvais bus nepagrįstai apribota daugiau nei tai būtina bei pažeis atsakovės teises ir įstatymo saugomus interesus. Tuo tarpu tokios plačios atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymas, kaip nurodyta atsiliepime, ne tik neatitiktų geriausių vaiko interesų, remiantis prieš tai išdėstytomis aplinkybėmis, bet ir nebūtų tikslingas, nes tokia bendravimo nebūtų objektyviai vykdoma šiuo metu, atsižvelgus vien į tai, kad per visą beveik 9 mėnesių laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 19 d., kai nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, buvo tik kelios iniciatyvos iš atsakovės ir jo motinos pusės bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Remiantis tuo, teismas priima sprendimą nustatyti šiek tiek platesnę nei prašoma ieškinyje atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, t. y. nustatyti, kad atsakovė bendrauja nepilnamečiu vaiku du kartus per mėnesį, sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 16.00 val., bet kokioje viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan.) (duomenys neskelbtini), jų susitikimuose dalyvaujant ieškovui, ieškovo motinai J. M. arba atsakovės motinai J. V.. Taip pat teismas, atsižvelgęs į Skyriaus pastebėjimus, priima sprendimą nustatyti, kad nepilnametis vaikas su atsakove bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis ne mažiau nei tris kartus per savaitę: du kartus darbo dienomis ir vieną – savaitgalį, ne trumpiau kaip po 1 valandą, dalyvaujant trečiajam asmeniui (ieškovui arba jo motinai J. M.), o bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis laiką, paskiriant atsižvelgus į vaiko dienotvarkę, užimtumą. Ieškovui nurodytina užtikrinti galimybes vaikui pasinaudoti nuotolinėmis ryšio priemonėmis sutartu bendravimo su mama laiku.
Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 - 8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis).
Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA yra į rankas sudaro apie 777,00 Eur. Pagal teismų praktiką vaikams paprastai reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2025 m. apie 777,00 Eur „į rankas“). Ieškovas nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui (sloga, peršalimas ir pan.). Taip pat pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovui iš valstybės biudžeto už dukrą nuo 2025 m. turėtų būti mokama 122,50 Eur suma („vaiko pinigai“), todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta vaiko išlaikymui. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, remiantis teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, atsakovė ir ieškovas turėtų dukros išlaikymui skirti bent po 327,45 Eur per mėnesį ( (777,00 Eur – 122,50 Eur) / 2).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Ieškovas, nustačius dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, prašo priteisti lėšas vaiko išlaikymui periodinėmis mėnesinėmis įmokomis, iš atsakovės po 350 Eur: 200,00 Eur maistui, 100,00 Eur komunaliniai mokesčiai, papildai, vitaminai, telefono bei interneto išlaidos, drabužiai, batai, pramogos, laisvalaikis - 50,00 Eur. Vis dėlto, ieškovas, formuluodamas reikalavimą dėl didesnio nei minimalioji mėnesinė alga išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų didesnį nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas nepilnamečiui vaikui, o tokį savo reikalavimą grindė tik abstrakčiais teiginiais apie nepilnamečio vaiko poreikius.
Be to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi savo namus, ūkį, yra tvarkingas, be žalingų įpročių žmogus. „SODRA“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 2,3 punktai) atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir jo pajamos 2024 m. sausio – lapkričio mėn. svyravo nuo 1387,75 Eur (neatskaičius mokesčių) iki 8987,05 Eur (neatskaičius mokesčių) 2024 m. balandžio mėn. Jam taip pat buvo mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus išmokos, kurių dydis svyravo nuo 27,16 Eur (2024 m. lapkričio 7 d.) iki 665,47 Eur. Atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės: „VW TOUAREG“, „VW TOURAN“ ir „VW TOUAREG“. Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė nuo 2024 m. liepos 1 d. registruota Užimtumo tarnyboje bei pateikė duomenis, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2025 m. balandžio 8 d. yra mokama nedarbo draudimo išmoka (apie 1250,00 Eur/mėn.), o jos sąskaitos liktis 2024 m. spalio 18 d. sudarė 0,26 Eur. Jai nuosavybės teise priklauso butas, adresu - (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Be to, atsakovė išlaiko kitą dukrą, I. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) 1 kurso studentė. Bylos duomenimis atsakovei yra nustatyti šie susirgimai. Vis dėlto, teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovės finansinė padėtis nėra bloga, t. y. ji gauna nemažą nedarbo draudimo išmoką, nors tai ir laikina, teismo nustatytas net ir didesnis 350 Eur dydžio laikinas išlaikymas yra mokamas nepilnametei dukrai be trikdžių, taip pat nėra byloje konkrečių duomenų, ar atsakovė apskirtai teikia ir kokio dydžio išlaikymą kitai dukrai I. G., taip pat byloje duomenų, kad atsakovė dėl ligos ateityje dirbti negalės, nėra, o atsakovės turimi sveikatos sutrikimai neriboja jos galimybių susirasti kitą, kad ir mažiau kvalifikuotą darbą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė nelinkusi keisti netinkamo gyvenimo būdo, nutraukti alkoholio vartojimą, dėl ko, teismo vertinimu, neturėtų nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Esant nurodytam, mažinti prašomą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 200,00 Eur nėra pagrindo, kaip nurodyta atsiliepime, juolab, toks priteistas išlaikymas neatitiktų vaiko poreikių, kam pritarė ir Skyrius pateiktoje Išvadoje. Vadovaujantis visu tuo, remiantis teismų praktika, ieškovo prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistinas nepilnamečiui vaikui L. M. 330 Eur išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimas kas mėnesį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad vaikui priteisiamo išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimu metu esamas aplinkybes, todėl kartu šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvų arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).
Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovui (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jam išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
Byloje ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi nutarta: 1) nustatyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečiui vaikui L. M. mokamą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 30 d. (prašymo pateikimo dienos), išmokas sumokant į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank“ banke, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) ieškovą paskirti L. M. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Teismui priėmus sprendimą dėl anksčiau paminėtų klausimų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nebetikslingas, todėl laikinosios apsaugos priemonės šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos. Laikinam išlaikymui nuo 2025 m. birželio 1 d. sumokėtos lėšos įskaitytinos į priteistą išlaikymą, atsižvelgiant į laikinam išlaikymui sumokėtų ir šiuo teismo sprendimu išlaikymui priteistų lėšų skirtumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Pagal pateiktus duomenis, byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis 220,00 Eur, ir šalių patirtos išlaidos už teisines paslaugas. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 400,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas.
Laikytina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 81,19 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu - 100 proc., reikalavimas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu – 50 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo vaikui – 93,56 proc.)
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 503,38 Eur (620,00 x 81,19/100) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovės valstybei priteistina 12,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo A. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovo A. M. ir atsakovės R. M. vaiko L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią vaiko L. M. bendravimo su atsakove R. M. bendravimo tvarką:
1. atsakovė R. M. su nepilnamečiu vaiku L. M. bendrauja 2 (du) kartus per mėnesį, sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 16.00 val., bet kokioje viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan.) (duomenys neskelbtini) mieste, jų susitikimuose dalyvaujant ieškovui A. M. arba ieškovo motinai J. M., arba atsakovės motinai J. V.;
2. atsakovė R. M. su nepilnamečiu vaiku L. M. bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis ne mažiau nei 3 (tris) kartus per savaitę – 2 (du) kartus iš jų darbo dienomis, 1 (vieną) kartą savaitgalį, ne trumpiau kaip po 1 (vieną) valandą, dalyvaujant trečiajam asmeniui (ieškovui A. M. arba jo motinai J. M.), o bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis laiką, paskiriant atsižvelgus į nepilnamečio vaiko dienotvarkę bei užimtumą. Ieškovas A. M. užtikrina galimybes nepilnamečiui vaikui pasinaudoti telefonu sutartu bendravimo su atsakove R. M. laiku.
Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 330,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt eurų 00 ct) išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. birželio 1 d., indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas, jas tvarkant išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Panaikinti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovo prašymu civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės sumokėtas pinigines lėšas pagal šią nutartį įskaityti į šiuo teismo sprendimu priteistą išlaikymą, atsižvelgiant į laikinam išlaikymui sumokėtų ir šiuo teismo sprendimu išlaikymui priteistų lėšų skirtumą.
Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 503,38 Eur (penkis šimtus tris eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,88 Eur (dvylika eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokos kodas – 5662).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.