Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Gintarei Zeigienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma:

1. neterminuotai apriboti tėvo, A. K. valdžią jo vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

2. nustatyti vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja I. B., gim. (duomenys neskelbtini);

3. priteisti iš A. K. išlaikymą vaikams D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 eurus, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

4. priteisti iš A. K. D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 1250 Eur, Iš viso bendrai 2500 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

5. Priteisti iš A. K. visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas;

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad atsakovo elgesys sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas nesprendžia alkoholio vartojimo problemų, neteikia išlaikymo vaikams, neturi tinkamų sąlygų vaikams auginti ir prižiūrėti.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko. Nurodė, kad susiklostė sudėtingos gyvenimo aplinkybės. Pripažįsta, kad turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau jas gali įveikti savarankiškai. Pripažino, kad kurį laiką neteikė vaikams išlaikymo, tačiau pradėjus dirbti viską sumokės. Nurodė, kad dažniausiai skambina globėjai, domisi vaikais. Šiuo metu jam yra sunkus gyvenimo periodas. Teigė, kad globėja labai gerai rūpinasi vaikais, tuo tarpu jis neturi sąlygų vaikams prižiūrėti ir jais rūpintis.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad vaikai gyvena pas ją, jaučiasi gerai, jų poreikiai užtikrinami. Atsakovui suteikiamos visos sąlygos juos aplankyti, tačiau nuo liepos mėnesio atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, tik nuo teisminio proceso pradžios davė pinigų vaikų išlaikymui. Teigė, kad atsakovas paskambina jai, domisi vaikais, patys vaikai su juo nenoriai bendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas A. K. turi nepilnamečius vaikus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems Plungės apylinkės teismo 2022-07-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3538-666/2022 buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus iš tėvų S. K. ir A. K.. Nepilnamečių vaikų motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta jų teta I. B.. Iš Kretingos socialinių paslaugų centro raštų nustatyta, kad trečiasis asmuo laikinoji globėja tinkamai atlieka savo pareigas geba tenkinti globojamų vaikų fizinius, ugdymosi, emocinius poreikius, ugdyti jų socialinius įgūdžius ir savarankiškumą. Minėtuose raštuose nurodoma, kad nuo globos pradžios nepilnamečių vaikų tėvas A. K. išreiškė norą susitikti su dukra ir sūnumi, buvo organizuoti du tėvo ir vaikų susitikimai, tačiau po senelio netekties nepilnamečiai vaikai atsisako bendrauti su tėvu, nes jį kaltina dėl netekčių. Iš šių raštu matyti, kad atsakovas bando susisiekti su sūnumi, tačiau jis yra užblokavęs telefono numerį. Iš Globojamo(rūpinamo) vaiko aplankymo 2023-02-13 akto matyti, kad nepilnametis D. K. nenori bendrauto su tėvu. Iš Globojamo(rūpinamo) vaiko aplankymo 2023-02-13 akto matyti, kad nepilnametė D. K. nenori bendrauto su tėvu. Taip pat šiuose aktuose nurodyta, kad tėvas nededa pakankamai pastangų ieškoti ryšio su vaikais, kad šiuo metu vaikų tėvas negali tinkamai jais rūpintis. Iš vaiko nuomonės išklausymo 2023-01-18 akto matyti, kad sūnus matė savo tėvą, kai jis buvo neblaivus, taip pat jis nurodė, kad tėvas per Kalėdas atvežė dovanų, tačiau jis nekalbėjo su tėvu. Iš šiame akte nurodomos informacijos matyti, kad nepilnametis sūnus pyksta ant savo tėvo dėl patirtų netekčių, nori gyventi globėjos namuose. Iš vaiko nuomonės išklausymo 2023-01-18 akto matyti, kad dukra taip pat nenori bendrauti su tėvu, nes jį kaltina dėl artimųjų netekčių, matė per Kalėdų laikotarpį, kai buvo atvykęs ir atvežęs dovanų. Iš šiame akte nurodytos informacijos matyti, kad nepilnametė mergaitė nori gyventi pas globėją, ten jaučiasi gerai. Šie duomenys yra paskutiniai, todėl aktualūs sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios ribojimo apimties.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas tinkamai neįgyvendina savo, kaip tėvo valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad neturi sąlygų tinkamai prižiūrėti vaikus ir jais rūpintis. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats atsakovas teisminio nagrinėjimo metu. Atsakovas pripažįsta, kad turi alkoholio vartojimo problemų, šios priklausomybės neneigia. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad iš pradžių, kai buvo pradėta teikti pagalba šeimai atsakovas priėmė pagalbą dėl alkoholio vartojimo, tačiau įveikti šios priklausomybės nepavyko. Teisminio proceso metu atsakovas nurodė, kad supranta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir jas turi spręsti, tačiau tai sieks daryti savarankiškai. Atsakovas taip pat nurodė, kad yra sunkus gyvenimo periodas, nes pergyvena dėl netekčių, todėl nebedirba, tačiau ieškosi darbo pagal specialybę, suvokia tėvo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl dalimis mokės susidariusį įsiskolinimą nepilnamečių vaikų išlaikymui. Jis domisi vaikais, skambina globėjai dėl nepilnamečių vaikų ir pan.

Teismo vertinimu, nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovas A. K. visiškai nesirūpina vaikais, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis bendrauja su trečiuoju asmeniu, t. y. vaikų globėja, domisi vaikais.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kol kas neturi galimybių susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau stengiasi palaikyti ryšį su jais (atvyksta į globėjos namus, bendrauja telefonu su globėja ir pan.), nėra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, domisi vaikais, teikė išlaikymą iš dalies, t. y. laikinoji globa nustatyta nuo 2022-08-01, tačiau išlaikymo įsiskolinimas prašomas priteisti nuo 2023 m. liepos mėnesio, nes iki tol atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo – teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad nupirkdavo maisto ir pan. Teismas nurodo, kad atsakovo elgesys teismo posėdžio metu taip pat patvirtina, kad jam yra svarbūs vaikai, priėmė teikiamą socialinę pagalbą, socialinei darbuotojai nepavyko susisiekti su atsakovu nuo 2023 rugpjūčio mėnesio. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam buvo sunkus gyvenimo periodas.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas daro ypatingą žalą savo vaikams ar jais visiškai nesirūpina. Bylos duomenimis atsakovas pagal galimybes stengiasi bendrauti su vaikais, domisi jais, rodo iniciatyvą keisti savo netinkamą elgesį. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, t. y. sutinka, kad jis negali šiuo metu pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jų interesus atitinkančios aplinkos, kad globėja juos labai gerai prižiūri ir jais rūpinasi, globėja yra nepilnamečių vaikų teta, kuri visą laiką buvo pagalba savo seseriai ir vaikams.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovas šiuo metu negali tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios nepilnamečių atžvilgiu, tačiau teismas nesutinka, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu darytų ypatingą žalą nepilnamečių interesams ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Remiantis bylos duomenimis, vaiko tėvas įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų vaikų atžvilgiu nevykdo, nes turi alkoholio vartojimo problemų, neturi darbo, tačiau ketina jį susirasti. Atsakovas šiuo metu yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu ir jais nesirūpina, atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, o tai yra pagrindas apriboti atsakovų tėvo valdžią vaikų atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir kad jo požiūris į vaiką nesikeis, kadangi tėvas bendrauja su jais pagal galimybes, sutinka dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kad ilgą laiką jis teikė išlaikymą, nors ir nereguliariai, todėl tėvo valdžia atsakovui A. K. nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribotina laikinai.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą dėl tėvo ar motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis). Atsakovams išaiškintina, kad laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie tai, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtas laikinasis globėjas pažeidinėtų vaikų interesus, nėra, todėl jų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su pagal 2022-08-01 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-800 paskirta laikinąja globėja I. B., jos gyvenamojoje vietoje.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaiko po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė nenurodė konkrečių vaikų poreikių ir jų dydžio. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus byloje esančius duomenis ir ieškovės išsakytus paaiškinimus pripažintina, kad viena minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2023-01-01 – 840 Eur, atskaičius mokesčius apie 633 Eur yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti turėtų būti pakankama 633 Eur suma.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį nuo 2023-01-01 sudaro 85,75 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Dėl šių aplinkybių šia suma mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendra suma, kurią abu tėvai turi skirti nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra 548 Eur (633 Eur vaiko poreikiai, kurie nustatyti pagal minimalią mėnesinę algą atskaičius mokesčius minus 85,75 Eur vaiko pinigai ir gauta suma suapvalinta). Darytina išvada, kad nepilnamečiui vaikui turėtų pakakti 548 Eur sumos, jo poreikiams patenkinti.

Akivaizdu, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas nedetalizavo konkrečių vaikų poreikių. Pagal byloje esančius duomenis laikinoji globėja visiškai prižiūri ir išlaiko nepilnamečius vaikus, atsakovas nuo liepos mėnesio visiškai neprisideda prie jų išlaikymo.

Išlaikymo dydžio atsakovas neginčija ir sutinka. Teisminio proceso metu nurodė, kad sumokės dalimis vaikų išlaikymui skirtas lėšas.

Teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ar gauti pakankamas pajamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Byloje objektyvių priežasčių dėl ko jis negali dirbti ir gauti pakankamas pajamas byloje nėra.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant apginti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaikui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024-01-02) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti paskirtam laikinajai globėjai I. B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010).

Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2023 m. liepos mėnesio, visiškai neteikė išlaikymo, todėl egzistuoja CK 3.200 straipsnyje įtvirtinti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrindai. Atsakovas teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo su ieškiniu sutiko.

Esant tokioms aplinkybėms atsakovo už nepilnamečio D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą įsiskolinimas sudaro nuo 2023-07-01. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2024-01-02, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį siekia 1250 Eur kiekvienam vaikui.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad išlaikymo priteisimo sąlygos (t. y. šalių turtinė padėtis ir išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams) iš esmės galėjo būti kitokios, kaip sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo teikti vaikams išlaikymą.

Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo (ne)teikto išlaikymo) turi būti aiškinamos vaiko naudai, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas ginčo laikotarpiu išlaikymo sūnui neteikė, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių elgesys buvo tinkamas ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė išlaidos.

Teismo vertinimu atsakovo elgesys proceso metu buvo tinkamas ir sąžiningas, t. y. jis sutiko su reiškiamais reikalavimais, byla buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu. Pastebėtina, kad bylos dėl tėvų valdžios ribojimo negali būti baigiamos taikos sutartimi, todėl šiuo atveju teismas pripažįsta, kad yra sąlygos nukrypti nuo CPK 96 straipsnyje nustatytų taisyklių ir iš atsakovo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024-01-02) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 1250 Eur už laikotarpį nuo 2023-07-01-23 iki 2024-01-02

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti trečiąjį asmenį I. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024-01-02) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 1250 Eur už laikotarpį nuo 2023-07-01-23 iki 2024-01-02

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti trečiąjį asmenį I. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaikų globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su trečiuoju asmeniu I. B. pagal 2022-08-01 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-800 (reg. Nr. 5GD-7631).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos vaikams D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.