Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4208-984/2021 pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas erdvus, tvarkingas, sudarytos visos sąlygos auginti vaikus. Ieškovė dirba UAB „Garsų pasaulis“ (darbo užmokestis apie 800 Eur per mėnesį), taip pat gauna 300 Eur per mėnesį valstybės išmoką vaikams bei 495 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą iš atsakovo.

0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1 III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės (apeliantės) O. R. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės O. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams patenkino iš dalies. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo ir priteisimo, o taip pat ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tinkamai taikė materialiąsias ir procesines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą, išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, bei vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika.

16. Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2002 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė nepilnamečių vaikų – D. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. R. (gim. (duomenys neskelbtini)).

17. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos bei po 350 Eur kiekvienam vaikui neteikto išlaikymo įsiskolinimą (iš viso 1 050 Eur išlaikymo įsiskolinimą). Atsakovas su ieškiniu nesutiko nurodydamas, jog dėl neįgalumo neturi galimybių dirbti ir teikti vaikams prašomo dydžio išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.

18. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancjos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas; teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikams principo, nustatydamas, kad ieškovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi ieškovės turtinė padėtis ir galimybės užsidirbti pinigų vaikų išlaikymui objektyviai yra geresnės nei atsakovo.

19. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

20. Apeliantė akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

21. Konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesio alga sudaro 642 Eur, kas, atskaičius mokesčius, sudaro apie 468 Eur (minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, galėtų būti ir mažesnė, jei asmuo papildomai kauptų lėšas pensijų fonduose). Vadovaujantis nurodytais duomenimis, sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų tik po 80 Eur, iš esmės nesivadovavo MMA kaip orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikams išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos situacijos kontekste aktualu ir tai, kad vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos. Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2021 metų sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis sudaro 40 Eurų. Taigi išmokos dydis vienam nepilnamečiam vaikui nagrinėjamu atveju sudaro 70 Eur.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo nutartimi, pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

24. Taigi įvertinant tai, kad abu tėvai pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdo ta pačia apimtimi, o taip pat atsižvelgiant į pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos vienam nepilnamečiam vaikui dydį (70 Eur), spręstina, kad iš atsakovo priteista periodinių išmokų per mėnesį suma, sudaranti 80 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui, iš esmės nukrypsta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį skirtinos sumos orientacinio dydžio (80 Eur x 2 (tėvai) + 70 Eur = 230 Eur, kai MMA, atskaičius mokesčius, sudaro apie 470 Eur). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vienam iš tėvų tenkanti vieno nepilnamečio vaiko orientacinė išlaikymo suma per mėnesį turėtų būti nustatoma tokiu būdu: 468 Eur (MMA) – 70 Eur (vaiko išmoka) / 2 (tėvai) = 198 Eur.

25. Kita vertus, kaip jau minėta, teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis MMA, kaip orientaciniu, kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei įvertinęs tėvų turtinę padėtį. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

26. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki; atsakovas yra iš dalies nedarbingas, nuolat naudoja medikamentus, kurie valstybės nėra kompensuojami. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad du iš trijų nepilnamečių vaikų yra itin jauno amžiaus (3-4 metų), o vienas iš nepilnamečių ieškovei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo jau buvo arti pilnametystės, taigi vertintina, kad nepilnamečių vaikų poreikiai, atsižvelgiant į jų amžių, negali būti tokie dideli kaip vyresnių nepilnamečių vaikų (pavyzdžiui, pradėjusių lankyti bendrojo lavinimo įstaigas ir pan.).

27. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą šios nutarties 25 punkte nurodytą iš atsakovo priteistiną orientacinį (198 Eur) išlaikymo dydį vienam nepilnamečiam vaikui pakoreguoti, iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisiant po 180 Eur per mėnesį – nurodyto dydžio per mėnesį teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui yra proporcingas tiek atsakovo turtinei padėčiai, tiek nepilnamečių vaikų interesams. Kita vertus, teisėjų kolegija išaiškina, kad iš esmės pasikeitus faktinei situacijai (pavyzdžiui, pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams), ieškovė galės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

28. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nurodė, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu (nuo rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d.) vaikams iš viso skyrė 950 Eur išlaikymą. Nustačius, kad atsakovas turėjo pareigą kiekvienam iš nepilnamečių vaikų skirti po 180 Eur per mėnesį išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimo suma keistina, nurodant, kad išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. (t. y. iš esmės už 4 mėnesius) sudarytų: 4 (mėnesiai) x 3 (nepilnamečių vaikų skaičius) x 180 Eur (išlaikymo dydis) – 950 Eur (atsakovo sumokėtas išlaikymas) = 1 210 Eur.

29. Konstatuotina, kad, ieškovei prašant priteisti 1 050 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pastarasis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi (vienam nepilnamečiam vaikui tenkanti išlaikymo įsiskolinimo dalis – 350 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išsprendžia iš esmės.

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio civilinėse bylose dydžio.

32. Nors nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad iš atsakovo priteistina išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam vaikui suma sudaro ne 200 Eur per mėnesį (kaip to prašė ieškovė), bet 180 Eur per mėnesį, nurodyta aplinkybė (1/10 dalimi mažesnės išlaikymo sumos priteisimas), kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo proporcingai skirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

33. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2021 m. vasario 18 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-21-T-279-1372 buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Tarnyba pateikė 2021 m. vasario 24 d. ir 2021 m. kovo 16 d. pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

34. Nustatyta, kad iš viso valstybei priteistina suma už teisinės pagalbos ieškovei teikimą – 293,94 Eur. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 293,94 Eur suma už teisinės pagalbos ieškovei suteikimą. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 64,80 Eur žyminis mokestis, kuris taip pat priteistinas iš atsakovo visa apimtimi. Taigi iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 64,80 Eur žyminio mokesčio ir 293,94 Eur išlaidos už teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

35. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugpjūčio 6 d. pažymą dėl antrinės teisnės pagalbos išlaidų, prašo pritieisiti valstybės naudai antrinės teisnės pagaldos išlaidas 207 Eur sumoje. Tarnybos prašymas tenkinamas (CPK 99 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties.

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia kasacino teismo praktika, reglamentuojančia išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo kriterijus ir orientacinį dydį, todėl vadovaujantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, apeliantės O. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliantės O. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, 2020 m. gruodžio 28 d., iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo K. R. nepilnamečio vaiko T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, 2020 m. gruodžio 28 d., iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo K. R. nepilnamečio vaiko A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, 2020 m. gruodžio 28 d., iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. R. nepilnamečiams vaikams D. R., T. R. ir A. R. kiekvienam po 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą (iš viso 1 050 Eur), skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d.

Paskirti ieškovę O. R. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. R., T. R. ir A. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. R. 64,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo K. R. į valstybės biudžetą 293,94 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Priteisti iš atsakovo K. R. į valstybės biudžetą 207 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už pagalbą rengiant apeliacinį skundą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.