Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybei dėl juridinio fakto nustatymo ir ekspertizės paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. G. 2025 m. spalio 21 d. pateiktu procesiniu dokumentu, pavadintu ieškiniu, teismo prašė:

- Nustatyti juridinį faktą ar 2011 m. vasario 18 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „CB Logistic“ išduotas kasos pajamų orderis su pavarde G. (pažymėtas kaip sugadintas) ir kasos pajamų orderio kvitas su pavarde G. yra to paties dokumento dalys, ar tai du atskiri, savarankiški dokumentai;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, ar 2011 m. vasario 18 d. UAB „CB Logistic“ išduotas kasos pajamų orderis su pavarde G. (pažymėtas kaip sugadintas) ir kasos pajamų orderio kvitas su pavarde G. yra to paties dokumento dalys, ar tai du atskiri, savarankiški dokumentai; nustatyti juridinį faktą, kad 2011 m. vasario 18 d. UAB „CB Logistic“ išduotas kasos pajamų orderio kvitas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus; pripažinti Raseinių rajono apylinkės teismo byloje Nr. e2-1425-1009/2017 nustatytą faktą (kad kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas yra skirtingi dokumentai) esant prejudicinei reikšmei šiai bylai; išreikalauti iš atsakovo, kad šis raštu pateiktų konkrečius teisinius pagrindus ir nurodytų visų Vyriausybės nutarimu Nr. 179 reikalavimų, kuriems, atsakovo nuomone, 2011 m. vasario 18 d. išduotas kasos pajamų orderio kvitas neatitinka; paskirti ekspertizes (buhalterinę ir dokumentų/forensinę) tik tuo atveju, jeigu atsakovas raštu konkrečiai nurodys, kuriuos kvito rekvizitus ginčija, ir teismas laikys ginčą tokiu, kad ekspertizės būtinos.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka. Konstatavo, kad pareiškimu prašomi nustatyti faktai nelaikytini juridiniais. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka paduodant ieškinį. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas klaidingai interpretavo ir pritaikė CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kuriame numatyta galimybė nustatyti „kitus faktus, turinčius reikšmės asmens teisėms ar pareigoms, kai jų nustatymas reikalingas teisių gynimui“. Šioje byloje dokumento atitiktis teisės aktų reikalavimams yra juridinis faktas, nes nuo jo priklauso dokumento teisinė galia, kaip įrodymo civiliniame procese, galimybė remtis juo įrodinėjimo procese, asmens teisių (nuosavybės, skolinių santykių) apsauga. Dviejų dokumentų tapatumas/skirtingumas taip pat yra juridinis faktas, nes nuo jo priklauso ar asmuo tinkamai įvykdė savo mokėjimo įsipareigojimą, ar dokumentas gali būti naudojamas kaip įrodymas. Teismas nepateikė jokio pagrindimo, kaip konkrečiai ir kokiu būdu ieškovas galėtų gauti galutinį atsakymą į klausimą dėl dokumentų teisinio statuso ne teismo tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka.

13. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas (klausimas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

14. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juolab teismas negali nustatyti tokių faktų, kurių realiai nebuvo.

15. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, juo pareiškėjas siekia ypatingosios teisenos tvarka gauti įrodymus, kuriais būtų galima kitaip vertinti automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo bei atsiskaitymo už jį aplinkybes, nei teismų anksčiau nustatytos aplinkybės įsiteisėjusiais sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo 1 ir 2 punktuose reiškiami reikalavimai – nustatyti juridinį faktą, ar kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas yra to paties dokumento dalys, ar tai du atskiri savarankiški dokumentai, bei tai, ar kasos pajamų orderio kvitas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, nėra juridiškai reikšmingi faktai, o yra įrodinėtinos aplinkybės. Taip pat ir kiti pareiškimo 3, 4, ir 5 punktuose nurodyti reikalavimai nelaikytini juridiniais faktais. Pareiškimo 3 punkte reiškiamas reikalavimas – pripažinti Raseinių rajono apylinkės teismo byloje Nr. e2-1425-1009/2017 nustatytą faktą (kad kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas yra skirtingi dokumentai) esant prejudicinei reikšmei šiai bylai, susijęs ne su juridiškai reikšmingo fakto nustatymu, o su teisės taikymo klausimu; pareiškimo 4, 5 punktuose reiškiami reikalavimai, susiję su įrodymų išreikalavimu, ekspertizės skyrimu, laikytini procesinio pobūdžio reikalavimais. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad jo reiškiami reikalavimai turi būti nagrinėjami ne ypatingosios teisenos, bet ginčo teisenos tvarka, paduodant ieškinį, t. y. teismas, atsisakęs priimti pareiškimą, neužkirto pareiškėjo teisės kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nes toks pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

16. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad neįprastai trumpa proceso trukmė (byla teisėjai perduota 2025 m. spalio 22 d. 10:06 val., o nutartis įkelta į EPP sistemą tą pačią dieną 17:42 val.) kartu su bendro pobūdžio motyvacija leidžia įtarti, jog nutarties projekto rengime galėjo būti naudotos automatizuotos ar šabloninės priemonės, ir kad trūko tinkamo teisėjo kritinio įvertinimo bei asmeninio sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi CPK nėra įtvirtinta, kad gautas pareiškimas negali būti išnagrinėtas tą pačią dieną. Priešingai, CPK 72 straipsnyje reglamentuota, kad teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju klausimas nebuvo sudėtingas, todėl ir buvo greitai išnagrinėtas. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nereiškia, jog tokiu būdu galėjo būti netinkamai išnagrinėta byla. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina teismo priimtas procesinis sprendimas, nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti apelianto nurodytu argumentu.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

18. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.