- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1879-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė, Aurelija Puzinieneidėl Lietuva
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. (buvusi – F.) (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties įvykdymą išdėstyti 24 mėnesiams, įpareigojant ieškovę A. K., mokėti: į valstybės biudžetą 1 492,12 Eur bylinėjimosi išlaidas kasmėnesinėmis įmokomis, jas mokant po 62,17 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos 24 mėnesius iš eilės, šias įmokas pradedant mokėti Lietuvoje pasibaigus karantinui; atsakovui N. F. (toliau ir atsakovas), 4 573,93 Eur kompensaciją kasmėnesinėmis įmokomis, jas mokant po 192,58 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos 24 mėnesius iš eilės, šias įmokas pradedant mokėti po 90 kalendorinių dienų po teismo nutarties įsiteisėjimo; atsakovui N. F. 2 750 Eur bylinėjimosi išlaidas kasmėnesinėmis įmokomis, jas mokant po 114,58 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos 24 mėnesius iš eilės, šias įmokas pradedant mokėti po 90 kalendorinių dienų po teismo nutarties įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Savo prašymą ieškovė grindė aplinkybėmis, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi tenkino kasatoriaus N. F. (atsakovo) kasacinį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalis ir butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/23 dalis negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės A. K. nuosavybe, ieškovei priteista iš atsakovo 49 360,85 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, perskirstytos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat paskirstytos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalis, kuria butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/23 dalis negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip bendroji jungtinė nuosavybė padalyti ieškovei ir atsakovui, priteisiant šį turtą natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 4 573,93 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 28 d. nutarties dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 27 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), areštą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą nesumokėtą 1 482,50 Eur žyminį mokestį ir 9,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o atsakovui 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir 1 750 Eur, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Tuo būdu ieškovei tenka finansinė pareiga į valstybės biudžetą sumokėti 1 492,12 Eur, atsakovui 4 573,93 Eur kompensaciją (už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį) ir 2 750 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, viso 7 323,93 Eur. Pastarąją sumą sudėjus su mokesčių inspekcijai mokėtina suma, ieškovė privalo sumokėti 8 816,05 Eur.
3. Atsakovo turtinė padėtis yra labai gera – jam asmeninės nuosavybės teise priklauso brangus trijų kambarių gerai įrengtas butas (duomenys neskelbtini), teismo sprendime įvertintas 223 000 Eur ir 1/5 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), įvertintas 6 940 Eur, kuriuos atsakovas gali nuomoti ar parduoti geromis sąlygomis, nes nekilnojamojo turto kainos geroje vietoje Vilniuje yra ypač sukilusios, ieškovės žiniomis, ir turtas Juodkrantėje, kur jis būdamas Lietuvoje gyvena ir praleidžia daug laiko. Atsakovas nebeturi mokėti 49 360,85 Eur kompensacijos ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Be to, atsakovas yra sveikas, patyręs verslininkas ir turi visas sąlygas dirbti ir pakankamai užsidirbti.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, sprendžiant dėl šalių lygiateisiškumo, svarbu ir tai, jog teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi buvo tenkinęs atsakovo prašymą dėl sprendimo atidėjimo ir išdėstymo ir nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi iš atsakovo priteistos ieškovės naudai 48 820,29 Eur dydžio piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo sumokėjimą atidėti 1 (vieneriems) metams nuo nutarties priėmimo dienos. Vadinasi, teismas atsižvelgė į atsakovo pageidavimą atidėti teismo sprendimo vykdymą, kas leidžia tikėtis, jog teismas atsižvelgs ir į jos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
5. Anot ieškovės, civilinės bylos Nr. e2-55-931/2018 duomenys patvirtina, jog ieškovė visos bylos nagrinėjimo, prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą bei atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą metu skundėsi savo pablogėjusia sveikata, kuri sutriko po kilusio smurtinio konflikto su atsakovu ir toliau buvo neigiamai įtakojama minėto bylinėjimosi proceso bei atsakovo elgesio su ja. Galimai dėl to ieškovei šiais metais buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas su lydinčia diagnoze. Nuo 2021 m. vasario 19 d.9 iki 2021 m. kovo 10 d. ieškovė buvo gydoma VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2021 m. vasario 24 d. ji buvo operuojama. Šiuo metu ieškovė yra išrašyta ambulatoriniam gydymui, ji gydosi gyvendama viešbutyje, kadangi neturi kitos gyvenimo kokybę užtikrinti galinčios gyvenamosios vietos. Stacionaro 2021 m. kovo 2 d. epikrizėje gydantis gydytojas nurodė, jog po 2 mėnesių pacientės patikrinimo, jeigu scintigrafijos duomenimis bus naviko likučių, bus reikalinga radiologo konsultacija dėl galimybės atlikti stereotaksinę radioabliaciją, o, nesant galimybės atlikti šią procedūrą, skirtina taikinių terapija Rygoje. Nurodyti duomenys patvirtina, jog ieškovė šiuo metu yra nedarbinga, serga sunkia liga, kurios gydymas gali užsitęsti. Akivaizdu, kad ieškovės darbingumas pilnai greitu laiku neatsistatys, be to, jos gydymui reikia ir vaistų, gero maisto, tinkamo poilsio ir pan., t. y. papildomų išlaidų. Prideda dokumentus, t. y. pavedimų kopijos, patvirtinančias, kad ieškovė pagal teismų sprendimus, prieš diagnozuojant ligą, mokesčių inspekcijai jau yra sumokėjusi 4 000 Eur, atsakovui 1 524 Eur, grąžinusi 6 500 Eur skolos dalį kreditoriui R. Š. Tai reiškia, jog ji nevengia vykdyti nei teismų sprendimų, nei kitų prievolių.
6. Be to, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarčiai, ieškovė, tikėdamasi iš atsakovo 48 820,29 Eur dydžio piniginės kompensacijos, pardavė asmeninės nuosavybės teise valdomą vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) ir 1/23 dalis negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos (duomenys neskelbtini), ir įsigijo neįrengtą nedidelį kotedžą (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiomis žemės sklypų dalimis. 85 proc. baigtumo kotedžas nėra įrengtas, ieškovė ketino gautą kompensaciją panaudoti jo įrengimui ir taip susikurti naują gyvenamąją vietą. Vieno kambario butas (duomenys neskelbtini) buvo ,,iškeistas“ į minėtą kotedžą, atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus, jog ji augdama turėtų savo asmeninę gyvenamąją erdvę, šalia būtų gamta, draugiška ir saugi bendruomenė, o naujas būstas neturėtų nieko bendra (kartu ir neigiamo) su buvusiu gyvenimu. Likusi be gyvenamosios vietos ieškovė su dukra apsigyveno viešbutyje, kol susiremontuos kotedžą.
7. Pasikeitusios aplinkybės, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsakovui palanki nutartis bei ieškovės liga, pakeitė ieškovės gyvenimo planus bei finansines galimybes. Šiuo metu dėl sudėtingos finansinės ir sveikatos padėties ieškovė neišgali įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų VMI ir atsakovui priteisimo bei sumokėti atsakovui teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu priteistos kompensacijos. Iki ligos ieškovės pajamos per mėn. vidutiniškai sudarė – 935 Eur į ,,rankas“ Eur. Šiuo metu ji gauna tik socialinę išmoką – 96 Eur per mėnesį, tačiau tikisi, kad sveikata pasitaisys ir ji pagal galimybes galės vėl užsidirbti lėšas, reikalingas prievolės įvykdymui, juo labiau, jog turi gerą reputaciją tarp savo klientų, kurie taip pat tikisi, jog galės bendradarbiauti toliau. Šiuo metu papildomą finansinę pagalbą ieškovei teikia artimieji ir draugai.
8. Teigia, kad teismų sprendimų išdėstymas 24 mėnesiams nepakenks valstybės ir atsakovo turtiniams interesams. Jeigu ieškovė jai priteistas mokėti sumas turėtų sumokėti per trumpą laiką, tai atsilieptų net gyvybiškai svarbiems jos poreikiams – ji net neišgalėtų nusipirkti maisto ir pan., nukentėtų ir nepilnamečio vaiko interesai.
Atsiliepimas
9. Atsakovas N. F. (toliau ir atsakovas) prašo ieškovės prašymo netenkinti, išduoti vykdomąjį raštą/vykdomuosius raštus Atsakovui N. F. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu priteistos 4 573,93 Eur piniginės kompensacijos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi priteistų 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės A. K., išduoti vykdomąjį raštą atsakovo N. F. atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi priteistų 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės A. K.; priteisti iš ieškovės A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui N. F. už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme, sprendžiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
10. Nurodo, kad ieškovė nepateikia realių duomenų apie savo turtinę padėtį – registro išrašų apie nuosavybės teise valdomą registruotiną nekilnojamąjį turtą (vertės pokyčius) ir kilnojamąjį turtą (atsakovo žiniomis, ieškovė įsigijo naują automobilį), banko sąskaitų išrašų, duomenų apie gaunamas pajamas iš darbo santykių, jos nuosavybės teise valdomos MB „A. K.“. Ieškovė privalo įrodyti, ne tik, kad šiuo metu negali įvykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, bet ir kad juos galės įvykdyti. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
11. Pažymi, kad iki šiol, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę bei asmeninį prašymą, atsakovas buvo nepateikęs prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, o tai reiškia, kad ieškovė jau turėjo iš esmės atidėtą 2 mėnesių terminą savo sveikatos reabilitacijai bei galimai iškilusioms finansinėms problemoms eliminuoti. Ieškovės pastovūs kaltinimai atsakovui dėl savo sveikatos būklės yra žemiau kritikos ribos, neigiant 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-1053/2020, kuris Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti. Ji pastoviai reikalauja humaniško elgesio jos atžvilgiu, kurį gauna iš atsakovo, tačiau pati savo išgalvotomis fantazijomis bei užsiiminėdama teisiniu nihilizmu, siekia tik pakenkti atsakovui, galimai turėdama aiškų tikslą – išvengti tinkamo sprendimo įvykdymo, realizuojant jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kad nebūtų iš ko atlikti priverstinio išieškojimo. Todėl šiuo metu atsakovas vertina, kad yra būtina, kad teismas išduotų vykdomuosius raštus, areštuotų nuosavybės teise valdomą turtą, kuris turbūt yra vienintelis saugiklis dėl neprognozuojamų ir galimai ekonomiškai nepagrįstų ieškovės sprendimų. Ieškovė teigia gaunanti 96 Eur (pateikta VSDFV pažyma apie 1 mėnesio išmokėtą ligos pašalpą), tačiau kartu nurodo, jog grąžina 6 000 Eur sumoje paskolą R. Š., remontuoja įsigytą kotedžą (vadovaujantis protingumo kriterijais už 96 Eur jokio remonto nepadarysi), moka per mėnesį už viešbučio nuomą po 820 Eur. Visos šios pačios ieškovės nurodytos prieštaringos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė turi finansinių galimybių, tik nenori mokėti būtent atsakovui. Ieškovė teigia, kad jos realios pajamos yra tik 96 Eur, tai visiškai akivaizdu, kad jos prašymas priteistas sumas išdėstyti mokėti kasmėnesinėmis įmokomis, jas mokant po 192,58 Eur + 114,58 Eur = 307,16 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos per 24 mėnesius yra neįmanomos įvykdyti be jau kitų ieškovės turimų įsipareigojimų. Ieškovė prašo šias įmokas leisti pradėti mokėti po 90 kalendorinių dienų po teismo nutarties įsiteisėjimo, tačiau, kaip jau buvo pažymėta, iš esmės jau praėjo 60 dienų, o kol klausimas bus išspręstas teisme, praeis ir daugiau nei 90 dienų. 2012 m. lapkričio 9 d. R. Š. suteikta 52 131,60 Eur (- 6000 Eur) paskola yra iki 2021 m. lapkričio 9 d. ir kreditoriui pareikalavus grąžinti paskolą bei jam kreipusis į teismą gali būti areštuotas ieškovei priklausantis turtas, kas realiai dar labiau sumažintų atsakovo galimybes išieškoti sprendimu ir nutartimi priteistas sumas.
12. Kitas argumentas, kuriuo savo prašymą grindžia ieškovė, yra neva labai gera atsakovo turtinė padėtis. Akivaizdu, kad šie argumentai niekaip nėra ir negali būti susiję su ieškovės prašymo pagrįstumu, nes sprendimo vykdymo privalomumo tikrai nelemia atsakovo turtinė padėtis, santuokoje įgytas turtas buvo padalintas vadovaujantis lygiateisiškumo principu ir nesudaro ieškovei pagrindo teigti, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pagal sprendime nustatytus juridinius faktus turi vykdytiną 65 000 Eur asmeninę prievolę, turi pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Šiuo metu Lietuvoje neturi darbo, o tai reiškia, kad negauna ir pajamų, jau 4 mėnesius prižiūri ir augina šalių dukrą.
13. Ieškovė, piktnaudžiaudama savo teisėmis, viso proceso metu naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojo – visas gautas iš bendro turto pajamas naudojo tik savo poreikiams tenkinti. Negana to, ieškovė sugebėjo nuslėpti nuo atsakovo faktą, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto teisme priimtu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2- 28441-925-2020 iš atsakovo buvo priteista 1 809,48 Eur skola už ieškovės naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu neapmokėtas komunalines paslaugas. Atsakovas privalėjo apmokėti ne tik už ieškovės komunalines paslaugas, bet dėl jos veiksmų – neveikimo, nutylėjimo, sumokėti ir antstolio Armino Naujokaičio kontoros, vykdomosios bylos Nr. 0157/20/03085 išlaidas už priverstinį išieškojimą. Ieškovė piktybiškai nemokėjo ir toliau už komunalines paslaugas tol, kol faktiškai 2020m. spalio mėnesį paliko butą. Ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje, kurioje teismas atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimu padalinus santuokos metu įgytą turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priteistas N. F. asmenine nuosavybe, dar 2020 m. spalio 19 d. jis yra valdomas ieškovės, t. y. A. K. gyvena minėtame bute, ir beveik pusę metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą neįleidžia nei buto savininko, nei buto savininko pasirinktų turto vertintojų. Tai yra itin svarbūs prejudiciniai faktai (CPK182 straipsnis), kurie parodo ieškovės demonstruojamą nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu bei pastovų siekį jam pakenkti. Ieškovė nurodo, kad pagal teismų sprendimus, prieš diagnozuojant ligą, VMI jau yra sumokėjusi 4 000 Eur, Atsakovui 1 524 Eur, grąžinusi 6 500 Eur skolos dalį kreditoriui R. Š. Tai reiškia, jog ji nevengia vykdyti nei teismų sprendimų, nei kitų prievolių, tačiau atsakovas vertina, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes nenurodo iš kokių pajamų ar kitų lėšų ji, kaip nurodo, būdama ligota ir nedarbinga sugeba susimokėti 12 024 Eur, iš kurių 2021 m. vasario 17 d. (žinodama, kad LAT nutartis bus priimta 2021 m. vasario 24 d.) net 6 500 Eur sumoka R. Š. pagal prievolę, kurios terminas nėra suėjęs.
Šalies argumentai
14. Atkreipia dėmesį, kad prašyme ieškovė nurodo, kad šiuo metu papildomą finansinę pagalbą ieškovei teikia artimieji ir draugai. Bylos duomenimis, R. Š. yra itin artimas ieškovės draugas, be jokios apsaugos suteikęs didelę paskolą ilgam terminui. Tokie ieškovės pareiškimai tik eilinį kartą patvirtina, kad ji elgiasi nesąžiningai, nurodo, kad, neva, išgyventi padeda draugai, tačiau pati tiems patiems artimiausiems draugams grąžina paskolą, kurios grąžinimo terminas nėra pasibaigęs, po kotedžo įsigijimo bei jį įsirenginėdama ir aiškiai žinodama, kad gali turėti įsipareigojimų pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris yra/bus privalomai vykdytinas (CPK 18 straipsnis.) nuo 2021 m. vasario 24 d.
15. Pažymi, kad atidedant atsakovui sprendimo vykdymą, teismas būtent ir įvertino ieškovės A. K. dviprasmiškus siekius, t. y. jog N. F. kuo greičiau parduotų jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir sumokėtų jai priteistą kompensaciją. Ieškovė, net neslėpdama dėjo maksimalias pastangas, kad kol kasacinis teismas nagrinėja atsakovo kasacinį skundą, po ko, gali būti pakeista apeliacinės instancijos nutartis (kaip ir įvyko), būtų išmokėta jai apeliacinės instancijos teismo priteista 48 820,29 Eur piniginė kompensacija, kurią ji žadėjo pravalgyti ar kitaip išleisti. Teismas pagrįstai atidėjo teismo sprendimo įvykdymą, nes vertino, kad nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti ieškovės A. K. lūkesčiai, priešingai, taikant šį institute, bus išvengta papildomų ginčų ir teisminių procesų ateityje. Ieškovė prašyme nurodo, kad ketino Vilniaus apygardos teismo panaikinta nutartimi priteistą kompensaciją panaudoti įsigyto kotedžo įrengimui ir taip susikurti naują gyvenamąją vietą. Tačiau ieškovė pati sau prieštarauja, nes byloje esantys teismo posėdžių garso įrašai, sprendžiant atsakovo pateiktą prašymą dėl nutarties vykdymo atidėjimo, patvirtina visiškai priešingą ieškovės poziciją, t. y., kad ji buvo įsitikinusi, jog kasacijoje byla bus jos atžvilgiu pralaimėta, todėl bet kokia kaina siekė „gauti“ kompensaciją, kad vėliau vykdomuoju raštu išsireikalautų pinigų atsakovui negrąžinti. Ieškovė nurodo, kad, tikėdamasi iš atsakovo 48 820,29 Eur dydžio piniginės kompensacijos, pardavė asmeninės nuosavybės teise valdomą vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) ir 1/23 dalis negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos (duomenys neskelbtini), ir įsigijo neįrengtą nedidelį kotedžą (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiomis žemės sklypų dalimis. 85 proc. baigtumo kotedžas nėra įrengtas. Atsakovo vertinimu, nurodyti lūkesčiai, žinant, kad kasacinis skundas yra priimtas, neatrodo pagrįsti.
16. Anot atsakovo, ieškovė nepagrindė nė vienos savo prašyme nurodytos faktinės aplinkybės, nei buto, (duomenys neskelbtini) ir parkavimo aikštelės pirkimo - pardavimo, nei kotedžo pirkimo - pardavimo, nei jų pardavimo ir įsigijimo kainų, įsigijimo lėšų, įsigyto turto vertės, t. y. neįrodė aplinkybių (CPK 178 straipsnis), iš kurių būtų galima nustatyti, kaip pakito ieškovės turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo, jai priėmus sprendimą – pakeisti nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad ieškovė po byloje priimto sprendimo išimtinai savo valia pakeitė turtinę padėtį, todėl ir pasekmės dėl to, jei turtinė padėtis pablogėjo, yra jos asmeninė atsakomybė. Ieškovė teigia, kad vieno kambario butas (duomenys neskelbtini) buvo ,,iškeistas“ į minėtą kotedžą, atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus, jog ji augdama turėtų savo asmeninę gyvenamąją erdvę, šalia būtų gamta, draugiška ir saugi bendruomenė, o naujas būstas neturėtų nieko bendra (kartu ir neigiamo) su buvusiu gyvenimu. Likusi be gyvenamosios vietos ieškovė su dukra apsigyveno viešbutyje, kol susiremontuos kotedžą. Tačiau ieškovės nurodomos aplinkybės yra akivaizdžiai nesąžiningos, nes faktiškai dukra iki Naujų metų 2 mėnesius gyveno su atsakovu ir dabar, t. y. nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., gyvena su atsakovu, o tai reiškia, kad visa dukters išlaikymo našta yra perkelta atsakovui, tačiau ieškovė be skrupulų ir toliau ima iš atsakovo dukrai mokamą išlaikymą ir nesiūlo taikiai susitarti, jog už tuos kelis mėnesius bent jau atsakovui nereikėtų mokėti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai, jau neatsižvelgiant į tai, kad jai pačiai, tokiu atveju, būtų sąžininga atsakovui pervesti analogišką išlaikymą už dukters auginimą ir priežiūrą. Vaikų teisių apsaugos tarnyba lankėsi ir šio aplinkybės yra faktiškai fiksuotos, jei ieškovė nuspręstų ginčyti šį faktą.
17. Atsakovas vertina, jog sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo 2 metams yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K- 3- 260- 313/2016). Ieškovė neįrodė nei savo turtinės padėties pablogėjimo, nei galimybių, kad sprendimo ir nutarties vykdymą išdėsčius dalimis – ji sugebės jį įvykdyti. Priešingai, pasibaigus 2012 m. lapkričio 9 d. R. Š. suteiktos paskolos sutartyje nustatytam terminui, t. y. 2021 m. lapkričio 9 d., ieškovės finansinė padėtis pasidarys kritinė ir sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, todėl ieškovei akivaizdžiai vengiant vykdyti tinkamai savo prievoles, prašymas yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, o atsakovui ir jo atstovei išduotini vykdomieji dokumentai. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje rezoliucinėje dalyje yra nutarta priteisti iš ieškovės A. K. advokatės Aurelijos Puzinienės kontorai už atsakovą sumokėtų 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Priteisė iš ieškovės A. K. atsakovui N. F. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas įvertino ieškovės pateiktų įrodymų apie sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą visumą ir priėjo išvados, ieškovė savo dabartinės turtinės padėties pilnai neatskleidžia.
19. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad nesuėjus paskolos grąžinimo terminui ieškovė R. Š. grąžino pakankamai didelę pinigų sumą, teismui leidžia spręsti, kad jos turtinė padėtis nėra tokia prasta, kad negalėtų vykdyti teismų sprendimų. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė pilnai neatskleidė savo turtinės padėties, konfliktiškus šalių santykius, ieškovės net mokėjimo nurodymuose atsispindintį neigiamą nusiteikimą teismų priimtų procesinių sprendimų atžvilgiu, pasirinkimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminas nėra suėjęs, sprendžia, kad prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tokiu būdu gali būti vengiama vykdyti teismų sprendimus, o vykdomi įsipareigojimai su ieškove draugiškais santykiais susijusiems asmenims.
20. Teismas nurodė, kad CPK 284 straipsnio pirmoje dalyje numatytas sprendimo vykdymo išdėstymas reglamentuojamas tiek, kiek susiję su šalims viena iš kitos priteistomis sumomis ir pan., o ne valstybei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pagal CPK žyminio mokesčio atidėjimas išsprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje, t. y. teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymas nenumato galimybės bylinėjimosi išlaidų mokėjimą valstybei išdėstyti, todėl prašymo dalyje dėl 1 492,12 Eur žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išdėstymo netenkino.
21. Pažymėjo ir tai, kad byla iškelta 2017 metais, taigi ieškovė turėjo pakankamai laiko sukaupti atitinkamą pinigų sumą.
22. Papildomai nurodė, jog duomenų, kad galėtų nukentėti nepilnamečio vaiko interesai, nėra. Pati ieškovė patvirtino, kad vaiku rūpinasi ir atsakovas, pastaruoju metu (dėl ieškovei taikomo gydymo) šalių dukra gyveno su tėvu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliantė A. K. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties įvykdymą 24 mėnesiams, mokant jos prašyme nurodyto dydžio įmokas.
24. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
Žemesnės instancijos teismas
24.1. Teismas vertino tik atsakovo argumentus, jiems tiesiog pritardamas, o apeliantės ne tik kad nevertino, tačiau net neanalizavo teiktų įrodymų, pagrindžiančių susidariusią situaciją, dėl ko jai sunku iš karto įvykdyti teismų sprendimus. Ieškovė prašė išdėstyti teismų sprendimų vykdymą per 24 mėn. išimtinai dėl vienos priežasties – neprognozuotos ligos ir skubiai padarytos sunkios operacijos. Ypač pažymėtina, kad po pirmos operacijos ji iš karto nesugebėjo grįžti į darbą, nes iš kart po to, jai buvo taikyta radioterapija. Teismas nevertino, jog ieškovė dirbti negali laikinai ir tikisi pasveikti ir uždirbti pinigus daliniams atsiskaitymams su atsakovu ir valstybe. Tuo tarpu, jeigu įsiteisės nutartis, ieškovė bus priversta parduoti savo kotedžą, kurį nusipirko sau ir vaikui, kad turėtų gyvenamąją vietą, atitinkančią vaiko poreikius.
24.2. Teismas, pritarė atsakovui, kad ieškovė neketina vykdyti teismų sprendimų, nes nesuėjus paskolos grąžinimo terminui grąžino R. Š. pakankamai didelę pinigų sumą, ir sprendė, kad jos turtinė padėtis nėra tokia prasta, kad negalėtų vykdyti teismų sprendimų. Dar daugiau, teismas pažymėjo, jog ,,byla iškelta 2017 metais, taigi ieškovė turėjo pakankamai laiko sukaupti atitinkamą pinigų sumą“. Šios išvados niekaip nepagrindžia šiuo metu susidariusios padėties, t. y. nėra susijusios su prašymu išdėstyti sprendimų vykdymą, be to, nėra logiškos ir prasilenkia su tikrove. Teismas neįvertino, jog dalį paskolos R. Š., kaip ir kitiems kreditoriams, tame tarpe ir atsakovui, apeliantė grąžino tuomet, kai pardavė savo butą. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad butas parduotas už 125 000 Eur, o kotedžas įsigytas už 106 000 Eur, t. y. mokėjimai buvo atlikti iš susidariusio skirtumo. Iš šios sumos buvo sumokėta VMI ir atsakovui pagal jau įsiteisėjusius teismų sprendimus, grąžinta dalis paskolos R. Š.; pridėti įrodymai. Iki ligos ,,į rankas“ ieškovė uždirbdavo 935 Eur, buvo sutaupiusi pinigų už buto nuomą. Šį faktą teismas turėjo vertinti ne kaip faktą, jog ieškovė linkusi nemokėti skolų, bet atvirkščiai, kaip faktą, jog su kreditoriais, išskyrus likusios sumos sumokėjimą R. Š., ji atsiskaitė kai tik galėjo, kas reiškia, jog ji vykdo teismų nutartis ir įsipareigojimus. Apeliantės nuomone, teismo išvada, jog ,,byla iškelta 2017 metais, taigi Ieškovė turėjo pakankamai laiko sukaupti atitinkamą pinigų sumą“, minėta, yra nesusijusi su ieškovės prašymu, nes tai, kas buvo 2017 metais, niekaip negali įtakoti šiuo metu atsiradusių objektyvių aplinkybių dėl apeliantės ligos. Be to, daugiau nei akivaizdu, jog ieškovė 2017 metais negalėjo žinoti, kaip baigsis santuokos nutraukimo byloje turtinių reikalavimų išsprendimas, todėl teismo išvada, kad ji jau nuo tada turėjo kaupti lėšas atsiskaitymui su atsakovu, kelia labai rimtų klausimų arba įrodo teismo netinkamą įrodymų vertinimą, kuris priešingas CPK 178 straipsniui.
24.3. Teismas atmesdamas ieškovės prašymą, atsižvelgė į konfliktiškus šalių santykius bei ,,Ieškovės net mokėjimo nurodymuose atsispindintį neigiamą nusiteikimą teismų priimtų procesinių sprendimų atžvilgiu“, bet nenurodė kuo tai susiję su jos prašyme išdėstyti sprendimų vykdymą 24 mėn. nurodytomis objektyviomis aplinkybėmis. Tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nereiškia, kad ieškovė yra pajėgi iš karto sumokėti 4 573,93 Eur kompensacijos bei 2 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui šiuo metu ir nereiškia, kad ji to nepadarys per 24 mėn. Išvada, jog prašymo negalima tenkinti ir todėl, kad mokėjimo pavedime ieškovė neigiamai atsiliepė apie teismus, rodo ne tik ieškovės emocinę būseną, tačiau ir pagrindžia patį mokėjimo faktą, t. y. tai reiškia priešingą išvadą, nei padarė teismas – o būtent, kad ieškovė nevengė mokėti teismų priteistos sumos, bet ją sumokėjo.
24.4. Teismas viena iš aplinkybių ieškovės prašymui atmesti nurodė dalies skolos sumokėjimą R. Š. Tačiau, minėta, ši suma sumokėta iš skirtumo, susidariusio pardavus butą ir pirkus kotedžą, ir, kas ypatingai svarbu, dar prieš tai, kai tapo žinomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, t. y. tuomet situacija buvo iš esmės skirtinga, nes tuo metu ne ji buvo skolinga atsakovui, bet atsakovas jai. Atsiliepimas į jo kasacinį skundą pagrindžia, kad ji nesutiko su skundu ir tikėjosi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo netenkins. Teismo nuomone, apeliantė turėjo iš anksto žinoti, kad jai teks mokėti atsakovui, t. y., kad ji pralaimės bylą. Tačiau ieškovė situaciją suvokė taip, kaip suvokė, todėl sumokėjo dalį sumos kreditoriui R. Š., bet dėl to ji negali būti baudžiama netenkinant jos prašymo. Be to, nėra suprantama, kodėl teismas vertina ir sutinka su atsakovo pozicija, kad dalies paskolos sumokėjimas R. Š. reiškia, kad ,,tokiu būdu gali būti vengiama vykdyti teismų sprendimus, o vykdomi įsipareigojimai su ieškove draugiškais santykiais susijusiems asmenims.“ Pažymi, jog tiek R. Š., tiek ir naujais kreditoriais pagal teismų sprendimus po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tapę atsakovas ir VMI, yra ieškovės kreditoriai, todėl, jeigu ir jis kreiptųsi dėl skolos išieškojimo ir ji būtų vykdoma, jam proporcingai atitektų didesnė išieškotos sumos dalis. Todėl labai logiškas yra apeliantės bandymas nors dalimis bandyti atsiskaitysi su didžiausiu, o tuo metu ir jau buvusiu, kreditoriumi. Be to, pasikartoja, ir yra faktas, jog ji gavusi 19 000 Eur, iš karto VMI sumokėjo 4000 Eur, o atsakovui 1524 Eur, todėl šis faktas pagrindžia priešingą teismui išvadą, t. y., kad apeliantė nevengė mokėti, o iš karto ir nedelsdama įvykdė buvusius teismų sprendimus ir dar kiek galėjo sumokėjo R. Š. Pažymi, jog R. Š., sužinojęs apie ieškovės ligą, sutiko atidėti likusios skolos grąžinimą ilgam laikui, t. y. iki 2039 m. lapkričio 9 d., todėl skolos jam grąžinimas nedaro jokios įtakos bei neapsunkina atsakovui mokėtinos sumos išmokėjimo dalimis.
24.5. Nepagrįsta teismo išvada, jog duomenų, kad galėtų nukentėti nepilnamečio vaiko interesai, nėra, nes ,,Pati ieškovė patvirtino, kad vaiku rūpinasi ir atsakovas, pastaruoju metu (dėl ieškovei taikomo gydymo) šalių dukra gyveno su tėvu“. Teismas neįvertino, jog laikinas vaiko gyvenimas su tėvu reiškia ir patvirtina būtent tai, jog šiuo metu apeliantė serga ir negali pasirūpinti vaiku, o tai reiškia, kad egzistuoja objektyvi priežastis dėl ko teismų sprendimų vykdymas gali būti išdėstytas. Be to, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, o tai reiškia, kad apeliantei sugrįžus iš ligoninės ir kiek pasveikus, mergaitė vėl gyvens su motina, o atsakovas sugrįš į savo šalį – (duomenys neskelbtini). Todėl, jeigu nebus patenkintas apeliantės skundas, o atsakovas išieškojimą nukreips į turimą jos turtą, apeliantei neišvengiamai teks parduoti kotedžą, kurį įsigijo dėl vaiko, t. y. jog vaikas, kuris svajoja turėti savo namus juos ir turėtų, bei turėtų savo asmeninę gyvenamąją erdvę, kiemą gamtoje, jaukią supančią aplinką, draugišką bendruomenę ir pan. Apeliantės nuomone, vaiko interesai tokiu atveju tikrai nukentės ir duomenys akivaizdūs. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas prioritetinių vaiko interesų nepaisė ir sudarė sąlygas, jog iš vaiko būtų atimti namai, nors Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis garantuota, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tuo būdu teismas, netenkinęs ieškovės prašymo, sudarė prielaidas pasikėsinti į vaiko teisę turėti normalias ir saugias, jo poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Pažymi, jog Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis taikoma ir tėvams, t. y. ir atsakovui, nes jis yra vaiko tėvas ir jam taip pat tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Todėl, teismas privalėjo atsižvelgti ir į šiuos kriterijus, vertinti atsakovo finansinę padėtį.
24.6. Teismas nevertino atsakovo finansinės padėties, o būtent, kad ji yra itin gera. Atsakovas sėkmingai pardavė trijų kambarių butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu, ieškovės žiniomis, disponuoja gerokai didesne nei 300 000 Eur suma, jam priklauso ir brangus turtas Neringoje, kur laikinai šiuo metu atsakovas gyvena su vaiku. Atsakovas šių aplinkybių byloje neneigė. Todėl teismų sprendimų vykdymas iš karto jam nėra reikšmingai būtinas, o išdėstymas dalimis jo finansinės padėties nepablogins. Teismas nevertino, jog ieškovė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, nors nebuvo jos turto arešto, nepardavė kotedžo, neslėpė savo turimo turto, kas reiškia, jog ji ketina vykdyti teismų sprendimus, nes jų nevykdant, išieškojimas bus nukreiptas į jį. Dėl šios priežasties, t. y., todėl, kad apeliantė turi turto, kuris garantuoja, kad teismų sprendimai gali būti įvykdyti priverstinai, esant įrodymui, kad skolos mokėjimas kreditoriui R. Š. yra atidėtas iki 2032 m., nekyla jokia grėsmė atsakovo turtiniams interesams. Todėl teismas nesilaikė šalių interesų suderinimo, jų balanso, bet bylą išnagrinėjo formaliai, vertino ne objektyvias priežastis, bet apeliantės charakterio savybes.
24.7. Teismas nusprendė, jog įstatymas nenumato galimybės bylinėjimosi išlaidų mokėjimą valstybei išdėstyti, todėl prašymo dalyje dėl 1 492,12 Eur žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išdėstymo netenkino. Apeliantė nesutinka ir su šiuo teismo išaiškinimu, nes CPK 284 straipsnio 1 dalis nenustato specialaus subjekto, t. y. valstybės, kurio naudai priimto teismo sprendimo negalima išdėstyti dalimis.
24.8. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti ir objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019). Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 83/2013).
Atsiliepimas
25. Atsakovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašė apeliantės A. K. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2- 55- 931/2019, palikti nepakeistą; priteisti apeliantės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.
26. Atsakovas teigia, jog ieškovė prašymą išimtinai grindė viena priežastimi – neprognozuota liga ir skubiai padaryta sunkia operacija, atskirajame skunde siekia nukreipti teismo dėmesį nuo savo objektyviai vykdomų neteisėtų veiksmų – akivaizdaus įsiteisėjusių teismo sprendimų ignoravimo ir negerbimo bei sąmoningo ir tikslingo kenkimo atsakovo turtiniams interesams. Ieškovės procesinis elgesys su proceso dalyviais peržengia elementaraus protingumo ribas (nuotraukų siuntinėjimas iš ligoninės, gąsdinimai ir grasinimai elektroniniais laiškais, skundai dėl mediatorės, teisėjų elgesio, demonstratyvus teismo posėdžio metu teismo negerbimas, deklaruojant, kad „ją galima užmušti, bet ji nepasitiki teismu“, siekiant padaryti poveikį bet kokia kaina, tik patvirtina, kad ieškovė siekis išvengti sprendimo vykdymo yra aiškiai motyvuotas ir tikslingas).
27. Dėl ieškovės teiginių, kad prašymo pagrįstumą turėtų lemti tik viena išimtinė ir akivaizdžiai laikina aplinkybė (pati ieškovė tai pripažįsta (CPK 187 straipsnis.), neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje ne kartą pažymėta, kad „Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 351- 687/2018 45 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 180- 611/2021 65 punktą).
Šalies argumentai
28. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad „teismas ne tik kad nevertino, tačiau net neanalizavo teiktų įrodymų“, nes vienoje iš esminių teismo nutartyje padarytų išvadų net pažymėta, kad „iš pačios ieškovės pateikto 2021-01-09 SEB banko bankinio mokėjimo nurodymo, kuriuo 1 524 Eur pervesta atsakovui, matyti, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai ,,išmoka pagal galimai korumpuotų Lietuvos teismų sprendimus (dalis mylimos dukros namų)“. Netrukus po to 2021 m. vasario 17 d. ieškovė R. Š. grąžino 6 500 Eur“. Tai, kad nesuėjus paskolos grąžinimo terminui ieškovė R. Š. grąžino pakankamai didelę pinigų sumą, teismui leido spręsti, kad jos turtinė padėtis nėra tokia prasta, kad negalėtų vykdyti teismų sprendimų. O ieškovės net mokėjimo nurodymuose atsispindintis neigiamas nusiteikimas teismų priimtų procesinių sprendimų atžvilgiu bei pasirinkimas vykdyti prievoles draugiškais santykiais susijusiems asmenims, kurių vykdymo terminas nėra suėjęs, aiškiai patvirtina, kad yra vengiama vykdyti teismų sprendimus atsakovo atžvilgiu. Akivaizdu, kad būtent pačios ieškovės pateikti įrodymai ir jų turinys teismo buvo išsamiai įvertinti, todėl atskirojo skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad „teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė pilnai neatskleidė savo turtinės padėties, nes CPK galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad būtent pareiškėjai, prašančiai išimtinių sąlygų vykdant teismo sprendimą, tenka pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Skolininkas, kreipdamasis su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turi pareigą pateikti visus jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, kuriai esant skolininkui egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau ieškovė savo poziciją grindžia ne įrodymais, bet deklaracijomis apie: būsto praradimą dėl 4 573,93 Eur kompensacijos bei 2 750 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo atsakovui, laikinai pablogėjusią sveikatą, galimą vaiko interesų į būstą pažeidimą bei gerą atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė kaip visada prielaidomis grįsdama teigia, kad atsakovas išvyks į Rusiją ir nesirūpins dukra, nors pati pripažįsta, kad dukra jau daugiau nei 4 mėnesiai gyvena su tėvu, o ji „sėkmingai ima“ vaikui priteistą išlaikymą, dėl kurio komentarų skunde nebelieka (pateikti į bylą mokėjimo pavedimai, patvirtina vaikui teikiamą išlaikymą ieškovei, kuris auga su tėvu ir pilnai yra išlaikomas atsakovo). Akivaizdu, kad ieškovė yra itin nesąžininga ne tik atsakovo, bet ir paties vaiko atžvilgiu, nes ne tik, kad neteikia vaikui išlaikymo dėl faktiškai susiklosčiusios padėties, bet dar ir negrąžina nepagrįstai gaunamo išlaikymo, jį pasisavindama formaliai pasinaudodama teisine galimybe ir visiškai neatsižvelgdama į pačios pripažįstamą iš esmės pasikeitusią faktinę aplinkybę dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo (CPK 187 straipsnis).
30. Darbo užmokestis yra tik vienas iš asmens turtinę padėtį apibūdinančių elementų, bet ne vienintelis. Pareiškėja nepateikė duomenų apie jos kitą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą (turimas transporto priemones, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir pan., todėl pagrįstai teismo padaryta išvada, jog šių aplinkybių pareiškėja neįrodė (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymi, kad apeliantė neprarado darbo ir pajamų, nes ji yra Mažosios Bendrijos savininkė, todėl pilną išmoką dėl ligos iš VSDFV „Sodra“ gaus pateikusi metinę pajamų deklaraciją, t. y. ji bus perskaičiuota. Atsakovo žiniomis, ieškovės turtinė padėtis yra ne pablogėjusi, o pagerėjusi, ji įsigijo geresnį būstą, papildomai gali leisti sau gyventi viešbutyje ir kelis mėnesius mokėti dideles sumas už pragyvenimą, pagal pateiktas viešbučio išlaidas jos iš esmės siekia ir viršija ieškovės neva deklaruojamas kaip gaunamas šiuo metu pajamas, ji įsigijo naują automobilį, moka skolas, kurių terminai nėra pasibaigę. Visi šie faktai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra po bylos išnagrinėjimo pasikeitusi ir ji duomenų apie pasikeitusią turtinę padėtį nepateikia sąmoningai žinodama, kad turtinė padėtis teismo bus vienareikšmiai įvertinta kaip pagerėjusi, o ne pablogėjusi bei nesudaranti Ieškovei jokių kliūčių įvykdyti teismo sprendimus.
31. Dėl ieškovės apeliaciniame skunde nesutikimo su logiška ir protingumo kriterijai pagrįsta teismo išvada, kad ,,byla iškelta 2017 metais, taigi Ieškovė turėjo pakankamai laiko sukaupti atitinkamą pinigų sumą“, vertintina, kad teismo išvada yra paremta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes kiekvienas apdairus ir sąžiningas asmuo bonus pater familias, aiškiai suvokdamas, nes yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, kurie gali prognozuoti bylos baigtį, turėtų rūpintis tinkamo sprendimo įvykdymo galimybe nuo jo įsiteisėjimo momento. Nei apeliantės liga, nei neva jos „negalėjimas žinoti, kaip baigsis santuokos nutraukimo byloje turtinių reikalavimų išsprendimas“, apeliantei nesutrukdė dar bylai nepasibaigus, priimti sprendimus iš esmės keičiančius jos turtinę padėtį, t. y. parduoti turimą ir įsigyti naują būstą, įsigyti naują automobilį, nemokėti už komunalines paslaugas neteisėtai naudojantis atsakovui priteistu turtu bei jo neįleidžiant į jam nuosavybės teise priklausantį turtą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Šios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais - 2020 m. spalio 29 d. toje pačioje byloje priimta nutartimi ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr.eL2- 28441-925/2020 (apie kurį atsakovas sužinojo tik antstoliui areštavus jo sąskaitas ir kuriuo iš atsakovo priteista 1168,60 Eur už komunalines paslaugas, 32,53 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų, 258 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl neteisėtų Ieškovės veiksmų ir piktnaudžiavimo teise), t. y. prejuduciniai faktai, kurių atsakovui įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pažymi, kad 2020 m. spalio 29 d. minėtoje nutartyje „Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimu padalinus santuokos metu įgytą turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteistas N. F. asmenine nuosavybe. A. K. prašo nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi priteista kompensacija N. F. sumokėtų pardavęs minėtą butą. Tačiau 2020 m. spalio 19 d. ieškovė A. K. gyvena minėtame bute, ir beveik pusę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą neįleidžia nei buto savininko, nei buto savininko pasirinktų turto vertintojų“. Visi šie prejudiciniai faktai patvirtina viena, kad ieškovei priimti teismo sprendimai nieko nereiškia, ji elgiasi taip, kaip jai reikia, turėdama aiškų tikslą pakenkti atsakovui ir išvengti tinkamo priimtų teismo sprendimų vykdymo.
32. Teigia, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kuriuos teismas šioje byloje įvertino tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria netekintas apeliantės prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties įvykdymą išdėstyti 24 mėnesiams.
35. Apeliantė nesutikdama su pirmos instancijos teismo nutartimi teigia, jog teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų dėl ligos ir aplinkybės, kad po gydymo ji negali iš karto sugrįžti į darbą; be to, teismas vertino tik atsakovo argumentus, jiems pritardamas; teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantės prašymo netenkinimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisėtų interesų.
Dėl nutarties (ne) teisėtumo
36. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 n. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 594/2006). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga įrodyti pagrindų sprendimui atidėti ar jį išdėstyti buvimą tenka to prašančiai šaliai, todėl, ieškovei nepateikus įrodymų prašymui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrįsti, nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė savo padėties, dėl kurios turėtų būti išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, sunkumo. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms.
38. Apeliantė teigia, jog pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ji nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 10 d. buvo gydoma VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Šiuo metu ieškovė yra išrašyta ambulatoriniam gydymui, ji gydosi gyvendama viešbutyje, kadangi neturi kitos gyvenimo kokybę užtikrinti galinčios gyvenamosios vietos. Stacionaro 2021 m. kovo 2 d. epikrizėje gydantis gydytojas nurodė, jog po 2 mėnesių pacientės patikrinimo, jeigu scintigrafijos duomenimis bus naviko likučių, bus reikalinga radiologo konsultacija dėl galimybės atlikti stereotaksinę radioabliaciją, o, nesant galimybės atlikti šią procedūrą, skirtina taikinių terapija Rygoje. Anot ieškovės, nurodyti duomenys patvirtina, jog ji šiuo metu yra nedarbinga, serga sunkia liga, kurios gydymas gali užsitęsti. Šių aplinkybių neneigia ir atsakovas, kuris ieškovės gydymo metu rūpinasi jųdviejų nepilnamečiu vaiku. Teismui ieškovė nedetalizuoja, kaip minėti sveikatos sutrikimai paveikė jos darbingumą, nenurodė, koks papildomas gydymas yra reikalingas, kaip ši būklė susijusi su jos darbingumu (CPK 178 straipsnis), dėl ko šie argumentai atmetami. Juolab, kad nuo gydymo stacionare iki ginčijamos nutarties priėmimo praėjo du mėnesiai, o apeliantė naujų duomenų, patvirtinančių jos ilgalaikį nedarbingumą teismui nepateikė. Tokių įrodymų apeliantė neteikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).
39. Apeliantė pirmos instancijos teismui nurodė, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarčiai, pardavė vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), ir 1/23 dalis negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos (duomenys neskelbtini), ir įsigijo neįrengtą nedidelį neįrengtą kotedžą (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiomis žemės dalimis. Ieškovė taip pat nurodė, kad mokesčių inspekcijai pagal teismų sprendimus yra sumokėjusi 4 000 Eur, 1 524 Eur atsakovui, taip pat grąžinusi 6 500 Eur kreditoriui R. Š. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pateikti duomenys apeliantės dabartinės turtinės padėties pilnai neatskleidžia. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje, kas sudarytų pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
40. Anot apeliantės, atsakovo turtinė padėtis yra itin gera, todėl teismų sprendimų vykdymas iš karto jam nėra reikšmingai būtinas, o išdėstymas dalimis jo finansinės padėties nepablogins. Su šiuo ieškovės argumentu nėra pagrindo sutikti. Vien tai, kad atsakovas turi nekilnojamąjį ar kitą turtą, nereiškia, jog teismo sprendimu jam priteista suma yra nereikšminga. Nors atsakovas neteikia argumentų ir/ar įrodymų kaip pablogės jo finansinė padėtis išdėsčius sprendimo vykdymą ieškovės prašomu būdu, tačiau tai savaime nepatvirtina jo nesuinteresuotumo byloje priimto teismo sprendimo įvykdymu.
41. Anot apeliantės, teismas neįvertino, jog dalį paskolos R. Š., kaip ir kitiems kreditoriams, tame tarpe ir atsakovui, apeliantė grąžino tuomet, kai pardavė savo butą. Šį faktą teismas turėjo vertinti ne kaip faktą, jog ieškovė linkusi nemokėti skolų, bet atvirkščiai, kaip faktą, jog ji vykdo teismų nutartis ir įsipareigojimus. Apeliantės nuomone, teismo išvada, jog ,,byla iškelta 2017 metais, taigi Ieškovė turėjo pakankamai laiko sukaupti atitinkamą pinigų sumą“, minėta, yra nesusijusi su ieškovės prašymu, nes tai, kas buvo 2017 metais, niekaip negali įtakoti šiuo metu atsiradusių objektyvių aplinkybių dėl apeliantės ligos. Be to, daugiau nei akivaizdu, jog ieškovė 2017 metais negalėjo žinoti, kaip baigsis santuokos nutraukimo byloje turtinių reikalavimų išsprendimas. Teismo vertinimu, šie apeliantės teiginiai grįsti jos emocijomis bei samprotavimais. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovo teiginiais, kad teismo išvada yra paremta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes kiekvienas apdairus ir sąžiningas asmuo bonus pater familias, aiškiai suvokdamas, nes yra atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, kurie gali prognozuoti bylos baigtį, turėtų rūpintis tinkamo sprendimo įvykdymo galimybe nuo jo įsiteisėjimo momento.
42. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas, spręsdamas sprendimų vykdymo atidėjimo klausimą, vertino tik atsakovo argumentus ir jiems pritarė. Iš nutarties turinio akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas susipažino ir vertino visus ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus. Kiekvieno atskirai įrodymo nepaminėjimas nereiškia išsamaus įrodymų tyrimo nebuvimo. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nenustatyta, kad egzistuotų reikšmingi ir gintini ieškovės interesai, galintys nusverti atsakovo interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Šiuo atveju būtent ieškovė, siekdama jai palankaus procesinio sprendimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius esant tokias išimtines aplinkybes, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti sprendimo įvykdymą nurodytam terminui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų poreikį atidėti sprendimo įvykdymą prašyme nurodytam laikotarpiui.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtas ir pagrįstas nutartis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
45. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijos paskirstymo
46. Atsakovas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo patyrė 484Eur atstovavimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punktu, atsakovui iš ieškovės priteistina 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.