Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. F. (N. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba generaliniu direktoriumi Rusijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. F. buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei ir nežymiai ją sužalojo: 2019-03-26, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje smurtavo prieš savo sutuoktinę A. F., spyrė jai su koja bei keikdamas necenzūriniais žodžiais sudavė delnu per galvos kairę pusę, padarydamas poodines kraujosruvas kairio momenkaulio projekcijoje ir kairėje šlaunyje, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Šiais savo veiksmais N. F. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjo skambučio laikas 2019-03-26, 17.37 val., pranešėjos vyras mušasi GMP nereikia. Papildoma informacija po patikrinimo: smurtas pasitvirtino. Žodinio konflikto metu N. F. delnu sudavė A. F. į kairės pusės galvos sritį. A. F. apžiūrėjo GMP (t. 1, b. l. 4).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2019-03 26 protokole užfiksuoti pareiškėjos parodymai, kad konflikto metu N. F. bandė du kartus trenkti su kėde, bet persigalvojo, tada su delnu trenkė į kairės pusės galvos sritį. Fizinę jėgą panaudojo pirmą kartą. Skiltyje „kitos aplinkybės“ nurodyta, kad bute Nr. 27, (duomenys neskelbtini), svetainėje stovi fotelis, sofa, valgomasis stalas, aplinka tvarkinga, išmėtytų daiktų nesimato, smurtavimo ir grumtynių pėdsakų nėra (t. 1, b. l. 5-6).

A. F. 2019-03-26 pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad N. F. užsimojo kėde, paskui ją padėjo į vietą, čiupo kitą kėdę, ja užsimojo, paskui trenkė ranka (t. 1, b. l. 8).

2019-04-12 Apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį užfiksavo patruliai atvykę į įvykio vietą. Vaizdo įrašo pavadinimas "20190326_174704.mp4". Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdo įrašas 0.30 sek. trukmės. Įjungus vaizdo įrašą, matoma prie durų staktos stovinti moteris, (toliau moteris A) kuri sako: Nepasitraukia nuo manęs, o sakau, gal pradės nesitrauki, jis tada kurva jobanaja, visokia tokia, bet suprantat, man ant tiek ji jau girdėjusi, ji pradėjo juoktis, tada jis pasiėmė kėdę, iš pradžių vieną, paskui kitą, užsimojo, ji galvojo, kad jis (nesigirdi), bet pamatė, kaip ji išsigando, ir jis susilaikė. Fone girdimas vyriškas balsas, (toliau vyras B) kuris sako: " tai prieš jus? Fone girdimas moteriškas balsas, (toliau moteris C) kuris sako: "šiandien mušė? Moteris A sako: Palaukit, o po to, padėjo kėdę ir trenkė jai čia į galvą, gana stipriai, ta prasme. Moteris C sako: su kuo trenkė? Moteris A sako: su ranka. Fone matomas vyriškos lyties asmuo, kuris ramiai sėdi ant sofos, nieko nekalba. Fone girdimas šuns lojimas. Vaizdo įrašo pabaiga. (t. 1, b. l. 24).

Ambulatorinio apsilankymo aprašyme 2019-03-28 nurodyta, kad A. F. skundžiasi galvos skausmu, stresu, nerimu. Įvertinus būklę galvos odoje žaizdų nėra, viršugalvio srityje po plaukais paburkimas, paraudimas, oda karštesnė, akivaizdžios hematomos nestebima, odoje žaizdų nėra, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje apie 1 cm gelsva poodinė hematoma (t. 1, b . l. 49).

Vilniaus moterų namų krizių centro 2019-04-09 rašte Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodyta, kad centras teikė pagalbą A. F.. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad 2019-03-26 įvykis ne pirmas smurto epizodas prieš moterį. Klientės žodžiais žiaurų sutuoktinio smurtą ir grasinimus ji patiria apie septynerius metus. Smurtinių epizodų metu sutuoktinis moterį baugina grasindamas susidoroti, daužo daiktus, plūsta ją necenzūriniais žodžiais. Smurtiniai epizodai vyksta jų mažametės dukters akivaizdoje. 201903-26 įvykusio smurtinio epizodo metu vyras smarkiai sumušė moterį, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, vėliau – metė į moterį kėdę, nepataikęs, spardė moterį, smogė jai su kumščiu į galvą (t. 1, b. l. 202, 203).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis įrodinėti savo nekaltumo neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dar iki įvykio buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Tiek įvykio metu, tiek nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas jų skyrybų ir turto, kurio vertė virš 300 000 eurų, padalinimo klausimas. A. F. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, be kita ko, grindžiamas ir 2019-03-26 fizinio smurto vartojimu (t. y. įvykiu, kuris nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje) (t. 1, b. l. 75-93). Tokiomis aplinkybėmis kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus baudžiamojoje byloje teismas turi vertinti itin atidžiai ir kruopščiai.

Teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai tvirtinti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji A. F. teisme parodė, kad jai prisėdus ant sofos, ant jos gulėdamas kaltinamasis jai spyrė, o po to pašokęs nuo sofos stvėrė kėdę, ja užsimojo, paskui stvėrė kitą kėdę, taip pat užsimojo, o po to nukentėjusiajai stipriai sudavė delnu į galvą. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą, vertinant visą baudžiamojo proceso laikotarpį, nebuvo visiškai nuoseklūs. Nors smūgį į galvą ji nurodė nuosekliai, tačiau apie spyrį į koją parodė tik po apsilankymo pas teismo medicinos ekspertą, kuris ant kojos nustatė mėlynę. Iki to momento – nei pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokole, nei pačios A. F. iš karto po įvykio surašytame pareiškime spyrio į koją ji nenurodė. Todėl kyla abejonių, ar nukentėjusiosios parodymai nėra derinami prie teismo medicinos eksperto nustatytų sužalojimų. Sutiktina, kad nukentėjusioji, kaip aiškina, spyrio į koją galėjo nesureikšminti, tačiau tokia abejonė turi būti aiškinama ne kaltinimo, o gynybos naudai.

Taip pat matyti nesutapimai tarp nukentėjusiosios teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir Vilniaus moterų namų krizių centro rašte nurodytų įvykio aplinkybių. Šiame rašte nurodyta, kad 2019-03-26 įvykusio smurtinio epizodo metu vyras smarkiai sumušė moterį, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, vėliau – metė į moterį kėdę, nepataikęs, spardė moterį, smogė jai su kumščiu į galvą. Taigi įvykio aplinkybės nupasakojamos kitaip. A. F. teisme teigė, kad Krizių centro moterys pagražino, pastiprino įvykius. Tačiau Krizių centro darbuotoja E. D., rengusi minėtą raštą, teisme parodė, kad rašte aplinkybes nurodė tik iš moters žodžių, centro darbuotojai nieko neprideda, nepakeičia. Telefoniniai pokalbiai su moterimis jų centre yra anketuojami. Todėl tikėtina, kad Krizių centro rašte, kuris buvo skirtas civilinę santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui, aprašytas pačios A. F. pasakojimas, kuris, kaip minėta, nesutampa su teismui baudžiamojoje byloje papasakota įvykio versija.

Faktą, kad A. F. patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus, patvirtina specialisto išvada. Tačiau eksperto išvada negali tiesiogiai patvirtinti, kad šiuos sužalojimus padarė būtent kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai „galimai“ padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis užduotyje nurodytu laiku, taigi tai yra prielaida. Pažymėtina, kad tarp įvykio ir A. F. apžiūros pas teismo ekspertą praėjo apie 10 valandų.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė B. J. parodė, kad atvykusi apžiūrėjo A. F. galvą, tačiau jokių sumušimo žymių nematė. Jei būtų mačiusi, būtų užfiksavusi kortelėje. GMP iškvietimo kortelėje sužalojimų nei galvoje, nei kur kitur, neužfiksuota. Sužalojimų neužfiksavo ir policijos pareigūnai (I. B. parodymai). Ekspertas J. Plenta parodė, kad įprastai kraujosruvos išryškėja po smūgio praėjus pusvalandžiui, nors būna ir antrą-trečią dieną po poveikio. Tačiau, parodė ekspertas, aptariama kraujosruvos vieta galvoje yra paviršinė, minkšti audiniai yra iškarto ant kaulų, tokiose vietose kraujosruvos atsiranda greičiau. Pažymėtina, kad vadovaujantis ataskaitų žiūryklės informacija apie iškvietimą, policiją A. F. iškvietė 17.38 val., GMP užfiksuotas atvykimo laikas 18.03 val. Taigi GMP medikė A. F. apžiūrėjo maždaug po pusvalandžio, t. y. tuo metu, kai anot eksperto įprastai atsiranda kraujosruvos. Tačiau medikė kraujosruvų nematė. Žinoma, nepaneigiama, kad A. F. trauma galėjo būti tas mažiau įprastas eksperto minimas atvejis, kai kraujosruvos išryškėja vėliau, arba gali būti, kad GMP medikė kraujosruvos nematė dėl prasto apšvietimo ir pan., tačiau visa tai yra abejonės ir prielaidos, kuriomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio teismas negali.

Ekspertas taip pat nurodė negalintis paneigti, kad A. F. nustatyti sužalojimai atskirai galėjo atsirasti griuvimo, atsitrenkimo atveju. Paaiškino, kad kraujosruva šlaunyje yra tokioje vietoje, kuria gana įprasta susižaloti į kokį nors atsikišusį kampą. Tai vėlgi abejonės, kurios turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Specialisto išvadoje A. F. nustatyta 4x6 cm dydžio kraujosruva galvos srityje. Ekspertas J. Plenta nurodė, kad tai vieta, kurioje kraujosruvos paprastai sunkiau atsiranda, kad ji atsirastų, reikia santykinai didesnio trauminio poveikio. Tačiau A. F. kviesdama policiją nurodė, kad atsisako greitosios medicinos pagalbos (ataskaitų žiūryklė), ši buvo iškviesta tik policijos pareigūnų iniciatyva (GMP kvietimo kortelė). Atvykusi medikė B. J. parodė, kad moteris skundėsi stresu, kad jai negalima nervintis, akcentavo inkstų ligą. Ar moteris skundėsi galvos skausmu, ji nepamena, tačiau skausmai būtų užfiksuoti kortelėje. Kortelėje neužfiksuota galvos skausmo. Taigi po smūgio, kuris, anot eksperto, turėtų būti santykinai didesnio trauminio poveikio, nukentėjusioji nejuto stipraus skausmo, juo nesiskundė nei pareigūnams, nei medikams, apskritai greitosios medicinos pagalbos iš pat pradžių atsisakė. Žinoma, negalima paneigti, kad kiekvienas žmogus individualiai jaučia skausmą, o dėl patirto streso skausmo gali apskritai nejusti, tačiau tai tik prielaidos, kuriomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio teismas negali.

Nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina ir įvykio vietos apžiūra, kur nurodyta, kad svetainėje aplinka tvarkinga, išmėtytų daiktų nėra. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis apimtas pykčio stvėrė kėdę, stovėjusią prie valgomojo stalo, ja užsimojo, po to padėjo ją atgal į vietą. Po to stvėrė kitą kėdę, užsimojo, ir vėl padėjo į vietą. Tada jai sudavė ranka. Tokia įvykių eiga neatrodo labai logiška. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji sutiko, kad tarp sofos, prie kurios vyko konfliktas, ir kėdžių buvo bent keleto žingsnių atstumas. Įprastai įniršio apimtas žmogus elgiasi impulsyviai, veikia greitai, neapgalvotai. O vertinant nukentėjusiosios parodymus, reikėtų manyti, kad apimtas pykčio kaltinamasis stvėrė kėdę, užsimojo ja, po to žengė atgal kelis žingsnius ir kėdę tvarkingai padėjo į vietą. Po to paėmė kitą, ne tą pačią, kuri jam po ranka, kėdę (kėdės stovėjo ratu aplink stalą, taigi nebuvo visiškai šalia viena kitos), vėl priėjo prie nukentėjusiosios, užsimojo, vėl žengė kelis žingsnius atgal ir vėl tvarkingai padėjo. Tokie veiksmai nėra būdingi impulsyviai veikiančiam, įniršusiam žmogui.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje byloje kyla abejonių dėl to, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos pirmiau teismo išvardytos abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Todėl N. F. išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nesant pakankamai įrodymų, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios A. F. civilinis ieškinys vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu paliekamas nenagrinėtu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo A. F. ir nesiartinti prie jos 100 metrų atstumui (t. 1, b. l. 177-178), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašais (prisegta prie bylos viršelio), paliekama saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. F. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiosios A. F. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę N. F. – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo A. F. ir nesiartinti prie jos 100 metrų atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašais (prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.