Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios A. F. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiosios A. F. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. F. buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei ir nežymiai ją sužalojo: 2019 m. kovo 26 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš savo sutuoktinę A. F., spyrė jai bei keikdamas necenzūriniais žodžiais sudavė delnu per galvos kairę pusę, padarydamas poodines kraujosruvas kairio momenkaulio projekcijoje ir kairėje šlaunyje, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsiliepime išteisintojo N. F. gynėja advokatė A. P. prašo apeliacinius skundus atmesti ir pridėti prie bylos medžiagos rašytinius įrodymus – Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 23 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. M-2-04-00269-19, kurį buvo atsisakyta priimti pirmosios instancijos teisme; 2020 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžio garso įrašą, kurio nebuvo galimybės pridėti anksčiau, ir kuriame A. F. duoda parodymus dėl aplinkybių, susijusių su baudžiamąja byla.

4.4. Byloje neginčijamai nustačius, kad Vilniaus apygardos teisme iki šiol yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2A-410-619/2020 dėl santuokos nutraukimo, kurioje sprendžiamas ginčas dėl turto, kurio vertė virš 300 000,00 Eur dydžio sumos ir A. F. supratus, kad „byla ne į jos pusę važiuoja“ (iš nukentėjusiosios parodymų teisme), ji ėmėsi kitokių veiksmų (konkrečiai tirto įvykio nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji išsikvietė policiją pasiskambinusi ir suderinusi savo veiksmus su savo advokate), t. y., turėdama aiškų motyvą, ji apkaltino savo sutuoktinį, siekdama teisėjus paveikti silpnos, sergančios moters įvaizdžiu, o kai tai nepadėjo ir „smurto aukos“ įvaizdžiu, siekdama bylose sau aiškios finansinės naudos. Pažymėjo, kad visose bylose (iš pradžių pasibaigus garso įrašams, o dabar netgi teismo posėdyje), ji tiesiog pradėjo psichologiškai terorizuoti proceso dalyvius (prokurorą, teisėjus, advokatę) savo sveikatos būkle ir netgi tiesiogiai grasindama nusižudyti (pridedamas Vilniaus apygardos teisme 2020 m. vasario 19 d., 19-21 min. ir kt. teismo posėdžio garso įrašas). Šią aplinkybę savo replikoje nurodė, atsikirsdamas į gynėjos A. P. baigiamąją kalbą, ir prokuroras R. Kubilius, nurodydamas, kad po 2019 m. gegužės 9 d. susitikimo su nukentėjusiąją, kurio metu ji kalbėjo apie savižudybę, jis nusprendė, kad „moteriai turi kas nors padėti“. Nors pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą ir nesusiformuoti išankstinės nuomonės, atmetė išteisintojo gynėjos prašymą ir atsisakė pridėti Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 23 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. M-2-04-00269-19, tačiau šie duomenys, gynėjos nuomone, analogiškai kaip ir santuokos nutraukimo byloje egzistuojantys juridiniai faktai, privalo būti pridėti ir įvertinti visumoje įrodymų, nes tai yra juridiniai faktai, patvirtinantys, kad A. F. dėl savanaudiškų motyvų ir tikslų siekė apkaltinti savo sutuoktinį ir dėl BK 222, 300, 183, 184 straipsniuose, numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

4.6. Teismas, tik įvertinęs visų įrodymų visumą bei tai, kad specialisto išvada nėra kategoriška, t. y. negali tiesiogiai patvirtinti, kad šiuos sužalojimus padarė būtent prokuroro kaltinamas asmuo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bei nurodytu laiku, pagrįstai vertino, kad apkaltinamasis nuosprendis būtų pagrįstas tik prielaidomis ir padarė pagrįstą išvadą, kad visos teismo išvardytos abejonės yra ir turi būti aiškintinos kaltinamojo naudai, nes baudžiamasis procesas grindžiamas nekaltumo prezumpcija.

4.7. Pažymėjo, kad teismas nuosprendyje nors ir neabejojo specialisto išvadoje nustatytais duomenimis, tačiau vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Ir dar vieną abejonę dėl patirtų nukentėjusiosios sužalojimų sukelia 2019 m. kovo 28 d., 11 val. nukentėjusios „extra” apsilankymas pas gydytoją dr. K. S. dėl galvos skausmo, kurio išrašą nukentėjusioji kaip ir Krizių centro pažymą byloje buvo nuslėpusi. Medicininiame išraše fiksuota, jog „galvos odoje žaizdų nėra, viršugalvio srityje, po plaukais paburkimas, paraudimas, oda karštesnė, akivaizdžios hematomos nestebima, odoje žaizdų nėra“ <...> „K. šlaunies priekiniame paviršiuje apie 1 cm gelsva poodinė hematoma“. Po apsilankymo pas specialistą, nepraėjus nė parai, pabrėžė, geram apšvietime, daktaro laipsnį turintis gydytojas K. S. neranda specialisto J. P. nustatytos „kairio momenkaulio projekcijoje 4x6 cm dydžio rausvai melsvos poodinės kraujosruvos“, t. y. hematomos, o kojoje rasta hematoma per parą iš esmės sunykusi nuo 2x3 iki l cm.

4.9. Nors prokuroras nurodo, jog išteisintojo N. F. veiksmai atitinka ir subjektyviuosius (tiesioginės tyčios) požymius, tačiau nei kaltinamajame akte, nei apeliaciniame skunde net paviršutiniškai neužsiminta, kokių motyvų ir tikslų vedamas N. F. civiliniam procesui (nuo 2017 m.) einant į pabaigą, niekada prieš savo sutuoktinę nenaudojęs fizinio smurto, būdamas blaivus, siekė delnu sužaloti sutuoktinę galvos ir/ar kojos srityje, norėdamas jai padaryti hematomas. Priešingai, civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad jis iš karto po teismo posėdžių, vengdamas konfliktų ir sutuoktinės sąmoningai kuriamos psichologinės įtampos, iš karto išvykdavo į Rusiją, kad nereikėtų su sutuoktine konfliktuoti. A. F. civilinėje byloje įrodinėdama N. F. smurtą, pateikė savo darytus vaizdo įrašus, kuriuos N. F. gynėja pateikė ikiteisminiame tyrime ir teisme. Teismai susipažino su įrašais, o civilinę bylą nagrinėjęs teismas sprendime vertino, jog „ieškovė nesistengia šeimoje išvengti konfliktų, priešingai, įjungusi vaizdo filmavimo funkciją provokuoja atsakovą“. BK 15 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, kuris yra kaltinamas turi suvokti pavojingą veikos pobūdį/norėti taip veikti bei numatyti padarinius ir jų norėti. Prokuroras savo formaliai nurodyto argumento – vadovaujantis logiškumo principu, negali pagrįsti jokiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes išteisintasis, pirmiausia, neturėjo jokio motyvo taip veikti. Prokurorui neužtenka teoriškai nurodyti, jog subjektyvieji veikos požymiai byloje egzistuoja, nes subjektyviųjų požymių neįrodymas eliminuoja objektyvų pakaltinimą.

4.10. Dėl apeliantės A. F. apeliacinio skundo argumentų, jog išteisinus N. F. ji sužinojo, kad pati susižalojo ir save pati įbaugino, yra „barakuda“, vertintini kaip emocingi ir subjektyvūs teiginiai, nes tokių išsireiškimų ir išvadų skundžiamame nuosprendyje teismas nepadarė. Nors teismų praktikoje tikrai yra vertinama tokia aplinkybė, ar patirti sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiesiems ranka. Specialistas J. P., duodamas paaiškinimus, patvirtino, jog patirti A. F. sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiajai ranka, galvos srityje paraudimas, paburkimas gali atsirasti net ir nuo stipraus plaukų papešimo, o kojoje esanti hematoma yra tipinėje vietoje, kurioje gali atsirasti atsitrenkus į stalą ir kitus kietus paviršius. Be to, pati nukentėjusioji patvirtino, jog ji ne kartą yra nualpusi bei teismui yra pateikusi 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 12 d. medicininius išrašus, iš kurių matyti, jog nukentėjusiajai nuo 2017 m. yra diagnozuotos ligos: F43.2 Adaptacijos sutrikimai, F41.0 Panikos sutrikimai, R45.1 Neramumas ir sujaudinimas, kurioms gydyti paskirti vartoti psichotropiniai vaistai: Bromezapami, Esitalopramas, Kvetiapinas, dėl kurių poveikio nukentėjusioji negali vairuoti automobilio, dirbti prie automatizuotų mechanizmų ir t.t., ir kurie daro neišvengiamą įtaką jos savijautai. Taip pat nukentėjusioji, duodama parodymus, patvirtino, jog ji turėjo aiškų motyvą specialisto išvadą „suspėti“ pateikti santuokos nutraukimo civilinėje byloje, nes „norėjo įrodyti koks yra kaltinamasis“. Minėti faktai tik dar daugiau sukelia abejonių dėl specialisto išvadoje fiksuotų nukentėjusiosios sužalojimų „galimų“ atsiradimo aplinkybių.

4.11. Apeliantės argumentus dėl negalėjimo savęs žaloti paneigia tiek baudžiamosios bylos paskutinio posėdžio garso įrašas, kuriame prokuroras R. Kubilius patvirtino apie A. F. ketinimus nusižudyti, dėl kurių prokuroras nusprendė, kad „kažkas šiam žmogui turi padėti“, tokius grasinimus pastaroji išsakė ir prašomame pridėti 2020 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžio garso įraše (19-21 min.). Akivaizdu, jog nukentėjusiajai visos bylos metu įrodinėjant, jog psichiškai yra sveika, protinga ir drąsi, ginant savo interesus, bei teismui 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi (2 t., b. l. 58, 59) jau atmetus prašymą dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo, pastaroji kelia ekspertizės galimumo klausimą, tik siekdama atkreipti dėmesį į tai, kad nuosprendyje dėl pateiktų įrodymų ir parodymų kilusios abejonės A. F. žemina ir skaudina, kad jos versijomis nebuvo patikėta, tačiau tokios ekspertizės atlikimas abejonių dėl byloje įvertintų įrodymų visumos nepašalins (pvz., pagal nukentėjusiosios parodymus – ikiteisminiame tyrime įtariamasis visai nespyrė, atliekant ekspertizę, jau spyrė, Krizių centre spardė, teisme spyrė, apeliaciniame skunde nežymiai įspyrė, spirtelėjo), todėl toks apeliantės pamąstymas yra šiuo metu neturintis pagrįstumo.

4.12. Apeliantė, gavusi nepalankius sprendimus ir net jų dar nesurašius (patvirtina pridedamas 2020 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžio garso įrašas), visus byloje dalyvavusius asmenis vadina korumpuotais, nekompetentingais, suinteresuotais veikti išteisintojo naudai, tas buvo pasakyta apie visus teisėjus, išteisintojo gynėją, ikiteisminio tyrimo tyrėją, šiuo skundu – B. J. kaltinama kaip nekompetentinga, tačiau liudytojui pagal BPK nėra keliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai – jis turi sakyti tik objektyvią tiesą (BPK 183 straipsnio 1 dalis), nes priešingu atveju jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė, o duomenų, jog GMP darbuotoja, atvykusi pagal policijos iškvietimą, būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra, nes ji nėra niekaip susijusi nei su išteisintuoju, nei su nukentėjusiąja.

5. 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti nukentėjusiosios A. F. papildomi įrodymai – aprašomi Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagos Nr. M-2-04-00269-19 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. posėdžio garso įrašas. Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nutarta papildomų įrodymų nepridėti.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintojo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios A. F. apeliaciniai skundai atmetami

7. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, apylinkės teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priešingai, nei skunduose nurodo prokuroras ir nukentėjusioji, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs padarė pagrįstą išvadą, jog objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad N. F. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl jį pagrįstai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog N. F. 2019 m. kovo 26 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sutuoktinę A. F., spyrė jai bei keikdamas necenzūriniais žodžiais sudavė delnu per galvos kairę pusę ir padarė poodines kraujosruvas kairio momenkaulio projekcijoje ir kairėje šlaunyje, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios A. F. parodymus teisme, ikiteisminio tyrimo metu ir Vilniaus moterų namų krizių centro rašte nurodytas įvykio aplinkybes, specialisto išvadą, GMP medikės B. J. parodymus, GMP iškvietimo kortelę, policijos pareigūnės I. B. parodymus, specialisto J. P. paaiškinimus, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2019 m. kovo 26 d. protokolą bei jame užfiksuotą įvykio vietos apžiūrą, nusprendė, kad šioje byloje kyla abejonių dėl to, ar N. F. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos teismo skundžiamame nuosprendyje išvardintos abejonės, išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant asmens kaltės klausimą, nė vienas iš įrodymų pats savaime neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po nagrinėjamo įvykio A. F. pirmiausia paskambino savo advokatei, po to 17.37 val. iškvietė policiją, nurodydama, kad vyras mušasi, GMP nereikia, mažamečių vaikų nėra; papildoma informacija apie patikrinimą: smurtas pasitvirtino. Įvyko žodinis konfliktas tarp A. F. ir jos vyro N. F., kurio metu pastarasis delnu sudavė į kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą A. F.. Jų dukros konflikto metu nebuvo. A. F. apžiūrėjo GMP (ataskaitų žiūryklės ataskaita, 1 t., b. l. 4). GMP kvietimo kortelėje 2019 m. kovo 26 d. užfiksuota, kad kviečia policiją, moteris, reakcija į stresą. Atvykimo laikas 18.03 val. Skiltyje „sužalojimai, skausmo vieta“ nieko nepažymėta. Skiltyje „Papildoma informacija – kita“ nurodyta, kad policija vietoje, pacientės žodžiais, ji susipyko su vyru, su kuriuo vyksta skyrybų procesas. Vyras sudavė delnu per galvą. Sąmoninga, pakilęs AKS, verkia, susijaudinusi, nepykina. Preliminari diagnozė – ūminė reakcija į stresą (t. 1, b. l. 23). Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2019 m. kovo 26 d. protokole užfiksuoti pareiškėjos parodymai, kad konflikto metu N. F. bandė du kartus trenkti su kėde, bet persigalvojo, tada su delnu trenkė į kairės pusės galvos sritį. Fizinę jėgą panaudojo pirmą kartą. Skiltyje „kitos aplinkybės“ nurodyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini), svetainėje stovi fotelis, sofa, valgomasis stalas, aplinka tvarkinga, išmėtytų daiktų nesimato, smurtavimo ir grumtynių pėdsakų nėra (t. 1, b. l. 5-6). Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką A. F. nurodė, kad ji 2019 m. kovo 26 d., 17.30 val. prisėdo ant sofos šalia N. F., jis nepasitraukė. Ji suprato, kad jis gal nori bandyti taikytis ir jo to paklausė. Jis pradėjo ją vadinti beprote, durne, išsigimėle. Tuomet ji bandė švelninti situaciją ir pradėjo juoktis, pasakydama, kad ji jo nebijo. Tada N. F. pašoko nuo sofos ir pastvėręs kėdę jai užsimojo, bet persigalvojo ir kėdę padėjo į vietą, po to čiupo kitą kėdę ir vėl jai užsimojo. Tada ji išsigando ir pradėjo prašyti liautis. Jo įniršis nemažėjo, bet, vėl padėjęs kėdę, pasilenkė prie jos ir trenkė ranka per galvą – delnu į kairės pusės galvos šoną. Šie jo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą ir galvos svaigulį (iš nervų) (1 t., b. l. 8). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat nenurodė, kad jai N. F. būtų spyręs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. F. nurodė, kad jai prisėdus ant sofos, ant jos gulėdamas N. F. jai spyrė, o po to pašokęs nuo sofos stvėrė kėdę, ja užsimojo, kėdę padėjo į vietą, paskui stvėrė kitą kėdę, taip pat užsimojo, vėl kėdę padėjo į vietą, o po to nukentėjusiajai stipriai sudavė delnu į galvą (2 t., b. l. 5-8). Vilniaus moterų namų krizių centro rašte įvykio aplinkybės nupasakojamos visiškai kitaip, kad 2019 m. kovo 26 d. įvykis ne pirmas smurto epizodas prieš moterį. Klientės žodžiais žiaurų sutuoktinio smurtą ir grasinimus ji patiria apie septynerius metus. Smurtinių epizodų metu sutuoktinis moterį baugina grasindamas susidoroti, daužo daiktus, plūsta ją necenzūriniais žodžiais. Smurtiniai epizodai vyksta jų mažametės dukters akivaizdoje. 2019 m. kovo 26 d. įvykusio smurtinio epizodo metu vyras smarkiai sumušė moterį, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, vėliau – metė į moterį kėdę, nepataikęs, spardė moterį, smogė jai su kumščiu į galvą (1 t., b. l. 201-203). Tuo tarpu A. F. teisme teigė, kad Krizių centro moterys pagražino, pastiprino įvykius bei patvirtino, kad tai pirmas smurtinis atvejis. Šią aplinkybę ji patvirtino ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad N. F. anksčiau prieš ją tikrai nenaudojo fizinio smurto, apie anksčiau prieš nukentėjusiąją naudotą fizinį smurtą iš nukentėjusiosios nėra girdėjusi ir liudytoja J. S. (nukentėjusiosios draugė). Krizių centro darbuotoja E. D., rengusi minėtą raštą, nurodė, kad rašte aplinkybes išdėstė tik iš moters žodžių, centro darbuotojai nieko neprideda, nepakeičia. Telefoniniai pokalbiai su moterimis jų centre yra anketuojami (2 t., b. l. 46-47). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog tikėtina, kad Krizių centro rašte, kuris buvo skirtas civilinę santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui, aprašytas pačios A. F. pasakojimas, kuris, kaip minėta, nesutampa su teismui baudžiamojoje byloje papasakota įvykio versija.

12. Taigi pagal nukentėjusiosios parodymus: ikiteisminiame tyrime N. F. visai nespyrė; atliekant ekspertizę – jau spyrė; Krizių centre – šis įvykis ne pirmas smurto epizodas, patiria apie septynerius metus, šio įvykio metu smarkiai sumušė, metė kėdę, nepataikęs spardė, smogė kumščiu į galvą; teisme – spyrė, du kartus kėde užsimojo, po to delnu sudavė per galvą; apeliaciniame skunde – nežymiai įspyrė, spirtelėjo, toks apeliantės pamąstymas neturi pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog nukentėjusiosios parodymai apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą, vertinant visą baudžiamojo proceso laikotarpį, nebuvo visiškai nuoseklūs. Nors nukentėjusioji aiškino, kad spyrio į koją galėjo nesureikšminti, tačiau tai yra abejonės ir prielaidos, todėl galima daryti išvadą, kad nėra pagrindo remtis nukentėjusiosios parodymais, nustatant jai padaryto sužalojimo aplinkybes ir mechanizmą.

13. N. F. pateikė kitokią įvykio versiją ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusioji atsisėdo ant sofos, ant kurios jis gulėjo, norėjo numesti jo kojas nuo sofos, spardė. Jis atsistojo, o ji liko sėdėti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl vyksiančių jų skyrybų ir turto padalinimo, jis rankose nieko neturėjo, jokių kėdžių neėmė, nukentėjusiajai nesudavė, nebuvo užsimojęs ranka. Nuo sofos iki kėdžių apie 3-4 metrai, negalėjo jų staiga paimti, nes atstumas per didelis. Tačiau A. F. pašokusi nuo sofos pasakė, kad jis ją muša, ji kvies policiją. Jis pasakė kviesti, nes matė, kad niekas nevyksta. Ji nuėjo į virtuvę, paskambino advokatei, po to paskambino policijai. Jis toliau sėdėjo ant sofos, laukė, kas bus (2 t., b. l. 63-64).

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įvykis įvyko sutuoktinių namuose, konflikto metu jų nepilnametės dukros nebuvo namuose, kitų įvykio liudininkų nėra. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios dar iki įvykio buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Tiek įvykio metu, tiek nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas jų skyrybų ir turto, kurio vertė virš 300 000 Eur, padalinimo klausimas. A. F. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, be kita ko, grindžiamas ir 2019 m. kovo 26 d. fizinio smurto vartojimu (t. y. įvykiu, kuris nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje) (1 t., b. l. 75-93). Esant tokioms aplinkybėms reikia labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, gretinti juos su kita bylos medžiaga, tarpusavyje palyginti, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą.

15. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nustatoma, kad nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Šiuo atveju nukentėjusioji teigia, kad ją 2019 m. kovo 26 d. sužalojo jos sutuoktinis N. F., tačiau pats N. F. tai neigia, nurodydamas, kad kaltinime nurodytų veiksmų jis neatliko. Todėl, vertinant šias abiejų proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, svarbią reikšmę byloje turi pateikta specialisto išvada, specialisto paaiškinimai, liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

16. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 27 d. specialisto išvados matyti, kad A. F. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio momenkaulio projekcijoje ir kairėje šlaunyje, padarytos kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku (2019 m. kovo 26 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 14). Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog eksperto išvada negali tiesiogiai patvirtinti, kad šiuos sužalojimus padarė būtent N. F. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai „galimai“ padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis užduotyje nurodytu laiku, taigi tai yra prielaida. Po įvykio surašytame pareiškime spyrio į koją nukentėjusioji nenurodė, specialisto išvadoje (tarp įvykio ir A. F. apžiūros pas teismo ekspertą praėjo apie 10 valandų) jis atsiranda. GMP medikė B. J. nurodė, jog apžiūrėjo A. F. galvą, tačiau jokių sumušimo žymių nematė, jei būtų mačiusi, būtų užfiksavusi kortelėje; moteris skundėsi stresu, kad jai negalima nervintis, akcentavo inkstų ligą (2 t., b. l. 37-38); specialisto J. P. teigimu buvo praėjęs pusvalandis (policija buvo iškviesta 17.37 val., GMP atvyko 18.03 val.), per kurį jau turėtų išryškėti tokio pobūdžio sužalojimai (galintys kilti tik esant didesniam trauminiam poveikiui). Specialistas J. P. paaiškino, kad aptariama kraujosruvos vieta galvoje yra paviršinė, minkšti audiniai yra iš karto ant kaulų, tokiose vietose kraujosruvos atsiranda greičiau (protokolo garso įrašas). Tačiau GMP kortelė patvirtina, kad tuo laikotarpiu sužalojimų nebuvo, nukentėjusioji nesiskundė nei galvos, nei kojų skausmais. Sužalojimų neužfiksavo ir policijos pareigūnė I. B., kuri nurodė, jeigu matytų sužalojimus, juos užfiksuotų (daromos nuotraukos, vaizdo įrašas) (2 t., b. l. 45). Tuo tarpu specialistas J. P. patvirtino, kad nuo tokio smūgio (žmogui trenkus delnu per galvą) atsirastų 4x6 cm dydžio hematoma, reikia santykinai didesnio trauminio poveikio, nes tai vieta, kurioje kraujosruvos paprastai sunkiau atsiranda ir turėtų būti juntami skausmai. Taip pat liudytojos medikės B. J. vertinimu, smūgis delnu turėtų būti toks stiprus, kad sukeltų tokias pasekmes, jog nukentėjusioji po smūgio nebūtų galėjusi išsilaikyti ant kojų. Tačiau, kaip aptarta anksčiau, nukentėjusioji galvos skausmu ne tik, kad nesiskundė nei pareigūnei, nei GMP ją apžiūrėjusiai medikei (GMP iškvietė policijos pareigūnai), bet ji, priešingai nei teigia savo apeliaciniame skunde, kviesdama policiją nurodė, kad atsisako GMP paslaugų. Vėlgi sutiktina su apylinkės teismo pastebėjimu, kad kiekvienas žmogus individualiai jaučia skausmą, o dėl patirto streso skausmo gali apskritai nejusti, tačiau tai tik prielaidos. Be to, specialistas taip pat negalėjo paneigti, kad A. F. nustatyti sužalojimai atskirai galėjo atsirasti griuvimo, atsitrenkimo atveju bei paaiškino, jog kraujosruva šlaunyje yra tokioje vietoje, kurią gana įprasta susižaloti į kokį nors atsikišusį kampą, o paraudimas, paburkimas galvoje gali atsirasti netgi nuo stipraus plaukų papešimo, be to, visi sužalojimai, kurie patvirtinti nukentėjusiosios ir užfiksuoti specialisto išvadoje, yra lengvai pasiekiami jai ranka. Nukentėjusioji aplinkybių, kad būtų nugriuvusi, nenurodė. Tačiau nukentėjusioji patvirtino, jog ji ne kartą yra nualpusi bei teismui yra pateikusi 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 2 d. medicininius išrašus (1 t., b. l. 204, 205), iš kurių matyti, kad jai nuo 2017 m. sausio 24 d. diagnozuota liga: F43.2 – adaptacijos sutrikimas, 2017 m. kovo 2 d. atlikta dešinio antinksčio feochromocitoma (taigi iki nagrinėjamo įvykio), vėliau: F41.0 – panikos sutrikimas; R45.1 – neramumas ir susijaudinimas, kurioms gydyti paskirti vartoti psichotropiniai vaistai ir kurie daro neišvengiamą įtaką jos savijautai. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji turėjo aiškų motyvą specialisto išvadą suspėti pateikti santuokos nutraukimo civilinėje byloje, nes norėjo parodyti, koks jos sutuoktinis blogas (2 t., b. l. 6). Kita vertus, A. F. 2019 m. kovo 28 d. apsilankė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Šeimos medicinos centre pas specialistą dėl išliekančio galvos skausmo. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad A. F. skundžiasi galvos skausmu, stresu, nerimu. Įvertinus būklę galvos odoje žaizdų nėra, viršugalvio srityje po plaukais paburkimas, paraudimas, oda karštesnė, akivaizdžios hematomos nestebima, odoje žaizdų nėra, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje apie 1 cm gelsva poodinė hematoma (t. 1, b . l. 49). Taigi gydytojas dr. K. S. neranda specialisto J. P. nustatytos kairio momenkaulio projekcijoje 4x6 cm dydžio rausvai melsvos poodinės kraujosruvos, o kojoje rasta hematoma per parą iš esmės sunykusi nuo 2x3 cm iki 1 cm. Nukentėjusioji teisme negalėjo paaiškinti, dėl tokių skirtingų kvalifikuotų medikų išvadų, kur dingo poodinė hematoma galvoje, tvirtindama, kad galimai skirtingi specialistai skirtingai vertina sužalojimus bei negalėjo paneigti, kad buvo apžiūrėta tinkamame apšvietime. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėta specialisto išvada nėra kategoriška, nepatvirtina ryšio tarp nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų ir pastarosios aiškinimo dėl to, kokiu būdu jie buvo padaryti.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, abejonių teismui kėlė ir pačios nukentėjusiosios ne tik prieštaringa, bet ir nelogiška įvykio istorija, su kuo teisėjų kolegija taip pat negali nesutikti. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2019 m. kovo 26 d. protokole nurodyta, kad bute aplinka tvarkinga, išmėtytų daiktų nesimato, smurtavimo ir grumtynių pėdsakų nėra (t. 1, b. l. 5-6). Nukentėjusioji nurodė, kad N. F. apimtas pykčio stvėrė kėdę, stovėjusią prie valgomojo stalo, ja užsimojo, po to padėjo ją atgal į vietą. Po to stvėrė kitą kėdę, užsimojo ir vėl padėjo į vietą. Tada jai sudavė ranka. Abu sutiko, kad tarp sofos, prie kurios vyko konfliktas, ir kėdžių buvo bent keleto žingsnių atstumas. Tuo tarpu, vertinant nukentėjusios parodymus, ką akcentavo ir apylinkės teismas, reikėtų manyti, kad apimtas pykčio N. F. stvėrė kėdę, užsimojo ja, po to žengė atgal kelis žingsnius ir kėdę tvarkingai padėjo į vietą. Po to paėmė kitą, ne tą pačią, kuri jam po ranka, kėdę (kėdės stovėjo ratu aplink stalą, taigi nebuvo visiškai šalia viena kitos), vėl priėjo prie nukentėjusiosios, užsimojo, vėl žengė kelis žingsnius atgal ir vėl tvarkingai padėjo. Tokie veiksmai nėra būdingi impulsyviai veikiančiam, įniršusiam žmogui. Įniršusį sutuoktinį tiek pareigūnė I. B., tiek GMP medikė B. J. apibūdino kaip ramų žmogų, nurodė, kad nematė jokios agresijos iš išteisintojo. Liudytoja I. B. iš darbinės patirties buvo įsitikinusi, kad neįmanoma taip susivaldyti, jei įvyko agresijos proveržis bei patvirtino, kad namų aplinka buvo tvarkinga, o ant nukentėjusiosios kūno vizualiai jokių sumušimų nesimatė (2 t., b. l. 36-37, 45-46; protokolo garso įrašas). Be to, liudytoja J. S. (nukentėjusiosios draugė), kurios namuose nukentėjusioji po įvykio keletą parų gyveno, patvirtino, kad jokių sužalojimų nei ant A. F. galvos, nei ant kojos nematė, nukentėjusioji, jos vertinimu, buvo neadekvati (neadekvačiai elgėsi, nevaldė savo veiksmų ir emocijų) (2 t., b. l. 38-39).

18. Nors nukentėjusiosios atstovas, teisindamas nukentėjusiosios nenuoseklumą, netinkamai pateikiant tam tikras detales, teigė, kad asmuo pamiršo vieną ar kitą aplinkybę iš streso, įtampos, tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, jie kiekvieną kartą interpretuojami apie įvykį vis kitaip – vienaip ikiteisminio tyrimo metu, kitaip rašant pareiškimą policijoje, trečiaip teisme, o galiausiai, nurodant visiškai kitas įvykio aplinkybes Krizių centre, dėl atminties negalėjo skirtis. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teigti, jog nukentėjusioji buvo tiek pasimetusi dėl streso, duodama skirtingus parodymus apie įvykį skirtingais laikotarpiais, nėra jokio pagrindo. Tokie prieštaravimai akivaizdūs, o jų paneigti negalima, todėl jie turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Jokių duomenų, išskyrus anksčiau aptartus prieštaringus nukentėjusiosios parodymus bei nekategorišką specialisto išvadą, kurie patvirtintų, jog N. F. 2019 m. kovo 26 d., apie 17.30 val., spyrė A. F. bei sudavė delnu per galvos kairę pusę, byloje nėra.

19. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog ji iš skundžiamo nuosprendžio sužinojo, jog pati susižalojo ir save pati įbaugino, yra melagė, „barakuda“ ir pan., vertintini kaip emocingi ir subjektyvūs teiginiai, nes tokių išsireiškimų ir išvadų skundžiamame nuosprendyje teismas nepadarė. Dėl kitų nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl byloje esančių įrodymų (liudytojos B. J. nekompetentingumo, jos medicininių išrašų, ikiteisminio tyrimo tyrėjų, išteisintojo ir nukentėjusiosios veiksmų ikiteisminiame tyrime) subjektyvaus vertinimo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nėra susiję su nusikalstama veika.

20. Svarbu, kaip minėta anksčiau, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis ir tikimybinėmis išvadomis, o tik neginčijamais ir neabejotinais irodymais, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, byloje nėra neabejotinų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad N. F., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, 2019 m. kovo 26 d., apie 17.30 val., sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, todėl jo atžvilgiu pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

21. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nurodomų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios A. F. apeliacinius skundus.