Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, dėl 5000 Eur turtinės, 3000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Argumentuoja, jog registro tvarkytojas, užtikrindamas registro tvarkymo funkcijų vykdymą registruojant nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, veikia teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tai yra, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą ir registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą. Nurodo, jog iš pareiškėjos pateiktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-274/2000 nebuvo galima nustatyti, kad yra panaikintas areštas, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal 1996 m. gruodžio 31 d. teismo antstolių kontoros raštą Nr. 6-1461. Argumentuoja, jog antstolių kontoros teismo antstolės 1996 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 6-1461 nurodyta, kad areštuoja butą, priklausantį V. Š., tačiau nenurodyta kokiu pagrindu butas areštuojamas. Teigia, jog registro tvarkytojas nebuvo proceso dalyvis teismo civilinėje byloje Nr. 2-274/2000 ir nedisponavo joje surinkta informacija. Teismo antstolis pranešimo apie šio arešto panaikinimą registro tvarkytojui nepateikė, o registro tvarkytojas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų negalėjo spręsti, kad yra pasibaigęs antstolių kontoros teismo antstolės 1996 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 6-1461 butui (duomenys neskelbtini) uždėtas areštas, todėl išregistruoti arešto neturėjo pagrindo. Tvirtina, jog VĮ Registrų centras veikė pagal teisės aktus suteiktus įgaliojimus, todėl nėra nei vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Argumentuoja, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad patyrė turtinę arba neturtinę žalą, nepagrindė įrodymais reikalaujamos atlyginti žalos dydžio ir kad žala patirta dėl VĮ Registro centro veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo pareiškėjai V. Š. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų, atlyginama remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taip pat turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

Nustatyta, jog nekilnojamojo turto objektui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, pagal Klaipėdos miesto teismo antstolių kontoros 1997 m. sausio 7 d. raštą Nr. 6-1461, Nekilnojamojo turto registre nuo 1997 m. sausio 7 d. įregistruotas areštas (b. l. 37, 61). Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama panaikinti įrašą apie buto areštą ir išduoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą be žymos apie juridinio fakto arešto įregistravimą (b. l. 40). Prie prašymo pridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-274/2000, kuria teismas panaikino 1996 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi uždėtą areštą pareiškėjos V. Š. turtui už 13 743,73 Lt (b. l. 39). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro duomenis ir pateiktą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, nustatė, kad juridinio fakto-arešto išregistruoti negalima, nes juridinis faktas-areštas įregistruotas pagal 1996 m. gruodžio 31 d. teismo antstolių kontoros raštą Nr. 6-1461 ir dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą, nepateiktas (b. l. 41).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę (1 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje numatyta, jog nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: <...> 4) registruoto nekilnojamojo daikto areštas ir kt. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 100 punkte numatyta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos Registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs.

Teismas vertindamas teisinį reguliavimą, sprendžia jog juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre gali būti išregistruojami, jei pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad juridiniai faktai yra pasibaigę. Iš prie pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymo pridėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog teismas panaikino 1996 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi uždėtą areštą pareiškėjos V. Š. turtui už 13 743,73 Lt. Teismo nutartyje nėra duomenų, jog turto areštas yra panaikinamas butui, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-59-492/2019). Nekilnojamojo turto registratoriui iš pateikto dokumento neturi kilti abejonių dėl juridinio fakto pasibaigimo, tačiau iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutarties rezoliucinės dalies nėra aišku ar yra panaikintas areštas turto objektui-butui, adresu (duomenys neskelbtini), nes nutartimi panaikinamas areštas pareiškėjos 13 743,73 Lt vertės turtui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis juridinis faktas areštas buvo išregistruotas 2018 m. balandžio 20 d., remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi, kurios rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta panaikinti viešajame registre esančius įrašus pareiškėjos V. Š. butui, adresu (duomenys neskelbtini) areštą ir kitus apribojimus, taikytus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 92-95). Nors Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartimi visos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, tačiau tokia išvada galėjo būti padaryta atlikus visapusišką faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą, o tai nėra priskirtina registratoriaus kompetencijai. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties turinio, matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi buvo padaręs išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartimi visos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, tačiau nežiūrint į šią aplinkybę Klaipėdos apygardos teismas pats priėmė procesinį sprendimą dėl viešajame registre esančio įrašo arešto ir kitų suvaržymų panaikinimo pareiškėjai priklausančiam nekilnojamajam turtui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kartu su 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymu VĮ Registrų centrui pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartį, kuria buvo vertinta Klaipėdos apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartis. Pareiškėjai nepateikus dokumento, kuris galimai patvirtintų juridinio fakto-arešto nekilnojamajam turtui pasibaigimą, VĮ Registrų centras negalėjo priimti sprendimo dėl pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymo pagrįstumo. Pareiškėja 2017 m. spalio 27 d. prašymu VĮ Registrų centrui naujų duomenų nepateikė. Registratorius ginčuose, kuriuose buvo taikytos laikinosios užtikrinimo priemonės ir sprendžiamas jų panaikinimas nedalyvavo kaip proceso šalis, todėl negalėjo žinoti apie šių priemonių panaikinimą. Pareiškėja į VĮ Registrų centrą dėl arešto panaikinimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 12 d.. Tokie pareiškėjos veiksmai vertintini, jog ji pati nesiekė kuo greičiau išspręsti arešto įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo klausimo. Pareiškėjai teigiant, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutarties pagrindu kitiems asmenims buvo išregistruotas nekilnojamojo daikto areštas, nurodytina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje buvo konkrečiai nurodyta, kad L. J. priklausančiam butui yra panaikinamas areštas, o kad areštas panaikinamas pareiškėjos butui nenurodyta.

Pareiškėja žalos padarymą ir atlyginimą kildina ir iš to, jog registratorius jai nemokamai neišdavė išrašo be žymos apie juridinio fakto arešto įregistravimą. Nuostatų 146 punkte nustatyta, kad prašymas pateikiamas asmeniškai, paštu arba nuotolinio ryšio priemonėmis, leidžiančiomis identifikuoti pareiškėją ir užtikrinančiomis prašymo teksto apsaugą. Asmens pasirašytas prašymas, perduotas paštu ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, laikomas pateiktu tik tuo atveju, jeigu prašyme nurodyta įsipareigojimas apmokėti už atliktus darbus, parengtų dokumentų atsiėmimo vieta arba jų pateikimo būdas, užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti pareiškėją. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodė, jog VĮ Registrų centro išrašą pageidauja gauti nemokamai. Prašyme nenurodė, kad ji įsipareigoja apmokėti už registro išrašą, todėl tai įvertinus, VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai jai neišdavė naujo išrašo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjos nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, CK 6.271 straipsniu nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Pareiškėjai prašant jai ir valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodytina jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl nėra pagrindo nei pareiškėjai, nei valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. protokoline nutartimi pareiškėjai buvo suteikta galimybė apsispręsti dėl liudytojos paklausos teismo posėdžio metu, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą lėšas, susijusias su galimu liudytojo išlaidų atlyginimu (b. l. 119). Pareiškėja mokėjimo nurodymu Nr. 1 2019 m. lapkričio 6 d. pervedė į teismo sąskaitą 5 Eur (b. l. 125). Pareiškėjai 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu atsisakius prašymo apklausti liudytoją V.Ž., jai grąžintini 5 Eur .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, dėl 5000 Eur turtinės, 3000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo,

grąžinti pareiškėjai V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į Regionų apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą sumokėtus 5 Eur (penkis eurus), pervedant į jos sąskaitą Nr. LT93 7300 0100 0819 1196 AB Swedbank.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.