Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei „Registrų centras“ Klaipėdos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės 2018 m. gegužės 20 d. ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

8. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

9. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi ieškiniu nurodytas atsakovas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas negali būti savarankišku teisės subjektu bei atitinkamai būti byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyti procesines teises ir pareigas. Kitaip tariant, šiuo atveju kilo atsakovo tinkamumo klausimas.

10. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, jog teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

11. Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą. Ja iš dalies ribojamas proceso šalių dispozityviškumas. Dėl to teismas, byloje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, neturi teisės savo iniciatyva keisti atsakovo arba spręsti dėl antrojo atsakovo įtraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011, 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą ieškovą (atsakovą) bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-186/2011).

13. Iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos šalys. Bylą nagrinėjant iš esmės, ši prielaida gali nepasitvirtinti. Teismui nustačius, kad ieškinys galimai pareikštas netinkamam atsakovui, jis turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus ir ar nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje atsisakant priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindų, todėl laikytina, jog atsisakymas priimti ieškinį dėl netinkamo atsakovo pažeidžia asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Taigi galutinė išvada dėl šalies tinkamumo galima tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 270 straipsnis). Reikalavimo teisės neturėjimas gali būti pagrindas ieškinį atmesti jį išnagrinėjus iš esmės teismo posėdyje, priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje (LR CPK XV skyrius).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog CPK 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę, todėl darytina išvada, jog skundžiamos nutarties argumentai, kad ieškovė su ieškiniu turėtų kreiptis į Vilniaus apylinkės teismą laikytinas nepagrįstu.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, bei ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.