Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal S. V. ieškinį atsakovei K. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu S. V. jo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės K. V. laikiną išlaikymą M. V. ir A. V. po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant S. V.; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš ieškovo S. V. dukroms M. V. ir A. V. priteistas laikinas išlaikymas mokant kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų kiekvienai dukrai atskirai nuo 2021 m. sausio 13 d.; nutartį, kuria panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, leisti vykdyti skubiai.

5. Prašymą motyvavo siekiu užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas vaikams bei palengvinti kitos dukters A. V. grįžimą į Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. dukra M. V. ieškovui buvo perduota jos lankomoje ugdymo įstaigoje, 2023 m. rugsėjo 15 d. ieškovas kartu su dukra grįžo į Lietuvos Respubliką. Kitos dukters A. V. nepavyko rasti, atsakovė atsisakė nurodyti jos buvimo vietą. Šiuo metu M. V. gyvena kartu su tėvu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nors ilgai nebendravo su ieškovu gyvai, tačiau dukra jį prisiminė, jau pirmą dieną kartu su ieškovu ir jo seserimi jautėsi puikiai, labai greitai prisiminė ir apie savo gyvenimą Lietuvoje, buvusią aplinką, todėl šiuo metu jaučiasi puikiai. Tuo tarpu gyvenimo sąlygas Ukrainoje ji prisimena su siaubu. Mergaitė ieškovui buvo perduoda apleista – purvinais drabužiais, juodais dantimis. Mergaitei buvo atlikti reikalingi tyrimai, nustatyta, kad ji turi kirmėlių, todėl buvo suduoti vaistai, mergaitė buvo apžiūrėta odontologo ir sudarytas dantų gydymo planas.

7. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimai neatitiktų geriausių vaiko interesų, kadangi bylos duomenys apie tėvų galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas yra prieštaringi (nuotolinio teismo posėdžio metu teisėjos paprašyta parodyti savo ir vaikų gyvenamąją aplinką, K. V. aprodė gyvenamąsias patalpas, vaikų daiktus, vaikams paruoštus pietus ir kt., iš ko buvo akivaizdu, jog aplinka tvarkinga, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos; tuo tarpu S. V. su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktais įrodymais tvirtina priešingai), objektyvūs duomenys iš atsakingų Ukrainos institucijų apie atsakovės gyvenamąją aplinką dar negauti (dėl būtinybės juos įvertinti buvo sustabdyta byla), tačiau M. ir A. nuolat gyveno su motina, buvo jos prižiūrimos, išlaikomos ir t. t., kai tėvas eilę metų nevykdė savo pareigos išlaikyti, bendrauti, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tarnyba, teikdama išvadą, atsižvelgė į psichologo išklausytą M. nuomonę, jog ji norėtų gyventi Ukrainoje („Ukrainoje yra gerai, nes ten yra mama, sesutė, broliukas, senelė, K. Mūsų buvo šeši, o dabar liko penki“), ir vaiko interesus, vadovavosi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu. Išvadoje pažymėjo, kad ieškovas ir šiuo metu neužtikrina ir nesiruošia užtikrinti vieno svarbiausių vaiko interesų – bendravimo su motina, kurios, taip pat ir kitų artimųjų – brolio, sesutės, senelės, M. V. akivaizdžiai ilgisi. Ieškovas nebendrauja su dukra jos įprasta ukrainiečių kalba, nors, kaip pats patvirtino, moka šią kalbą; nėra duomenų, jog tėvas mokytų dukrą lietuvių kalbos, nors ketina leisti dukrą į lietuvišką mokyklą; nemano, jog dukrai reikalinga specialistų pagalba, nors M. ir žodžiais, ir elgesiu išreiškia liūdesį, motinos ilgesį, jai sunku adaptuotis naujoje aplinkoje („būna nuobodu arba liūdna“). Tėvo ir M. emocinis tarpusavio ryšys galimai nėra artimas (mergaitė apsirengusi striukę – paltuką sėdėjo prie Skyriaus žaislų staliuko, dėliojo konstruktoriaus detales, tėvas stovėjo šalia, žiūrėjo į telefoną. Kai atvyko į Lietuvą, M. nenori valgyti. Atsikėlusi ir pavalgiusi pusryčius žaidžia bet kokius tris žaidimus, kurių pavadinimo nežino. Tuo metu tėvas dirba su kompiuteriu. Tėvas visada turi darbo), o tėvo ir A. tarpusavio ryšys galimai išvis nesusiformavęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).

20. Teismo vertinimu, atsakovė teikdama naujus įrodymus (nuotraukas) nenurodė, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui. Be to, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai kitų reikšmingų įrodymų, leidžiančių išspręsti nagrinėjamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Tuo tarpu ieškovas, teikdamas naujus įrodymus (Ukrainos teisingumo ministerijos raštą dėl atsakovės ir A. V. dingimo) niekaip nepagrindžia, kaip šiame rašte nurodytos aplinkybės yra susijusios su apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo, dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumu. Atsižvelgiant į nurodytą, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti atsakovės ir ieškovo naujai pateiktų įrodymų, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo

21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė/tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, laikino išlaikymo nepilnametei dukrai A. V. priteisimo iš atsakovės ir priteisto laikino išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai M. V.) taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo S. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. V. ir A. V., mokamą po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; paskyrė atsakovę K. V. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat teismas nustatė laikiną ieškovo S. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. V. ir A. V., tvarką, kuria ieškovas S. V. su dukromis M. V. ir A. V. tris kartus per savaitę bendrauja nuotoliniu būdu (telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis), atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę – nuo 19.00 val. Lietuvos laiku. K. V. turi užtikrinti vaikų ir tėvo bendravimui tinkamą interneto ryšį ir ryšio priemones. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

23. Ieškovas teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu S. V. jo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės K. V. laikiną išlaikymą M. V. ir A. V. po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant S. V.; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš ieškovo S. V. dukroms M. V. ir A. V. priteistas laikinas išlaikymas mokant kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų kiekvienai dukrai atskirai nuo 2021 m. sausio 13 d.; nutartį, kuria panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, leisti vykdyti skubiai.

24. Skundžiama nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ir pakeitimo) iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytą bendravimo su M. V. tvarką ir išlaikymą – nustatė, kad motina K. V. bendrauja su dukra M. V. tris kartus per savaitę nuotoliniu būdu (telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis), atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę – nuo 19.00 val. Lietuvos laiku, sekmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais. S. V. turi užtikrinti vaiko ir motinos bendravimui tinkamą interneto ryšį ir ryšio priemones. Priteisė iš atsakovės K. V. laikiną išlaikymą nepilnametei M. V., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo prašymo teismui pateikimo dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė ieškovą S. V. priteisto nepilnametei M. V. išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Kitoje dalyje (dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nepilnametei dukrai A. V. laikino išlaikymo 316 Eur sumai priteisimo iš atsakovės) ieškovo prašymus atmetė.

25. Ieškovas nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties dalimi, kuria atmesti jo reikalavimai, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir visiškai tenkinti ieškovo S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu S. V., jo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti iš atsakovės K. V. laikiną išlaikymą M. V. ir A. V. po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant S. V.; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš ieškovo S. V. dukroms M. V. ir A. V. priteistas laikinas išlaikymas mokant kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų kiekvienai dukrai atskirai nuo 2021 m. sausio 13 d.

Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

26. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė nustatyti šalių nepilnamečių dukrų M. V. ir A. V. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Atskirajame skunde nurodo, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia tą aplinkybę, kad ginčo atveju yra reali grėsmė šalių dukrų teisėms ir teisėtiems interesams iš atsakovės pusės, o būtent, kad atsakovė gyvendama kartu su dukromis nesugebėjo jomis tinkamai pasirūpinti, ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su dukromis, mergaitės neteisėtai buvo laikomos Ukrainoje, atsakovė net ir prasidėjus karo veiksmams dukras ir toliau laikė karo zonoje, o A. V. iki šios dienos nėra gražinusi į Lietuvą, dukros buvimo vieta yra slepiama. Pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nepilnametė M. V. priverstinai buvo paimta iš atsakovės ir perduota ieškovui. Mergaitė nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. gyvena kartu su ieškovu Lietuvoje, jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Mergaitei čia sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos vystytis ir augti. Pažymėjo, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmos instancijos teismas, Ukrainos Respublikoje mergaitės buvo laikomos antisanitarinėmis sąlygomis, M. V. į mokyklą buvo vedama purvinais drabužiais, mergaitės dantys yra juodi, neprižiūrėti, ji turėjo kirmėlių. Atsakovės mamos namuose yra nešvaru, visur išmėtyti daiktai, matosi seni ir sulūžę baldai, atsilupę tapetai, dviejų kambarių name gyvena atsakovės mama, jos sugyventinis, atsakovės brolis, atsakovė, dukros ir atsakovės sūnus D. iš ankstesnių santykių. Ieškovas iš atsakovės TIK TOK paskyros yra išsisaugojęs ir pateikęs į bylą kelias dukrų ir atsakovės sūnaus foto nuotraukas, iš kurių matyti, kad vaikai yra murzini, nešvariais rūbais mergaitės beveik plikai nukirptais plaukais, kas rodo, jog atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti dukromis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka.

27. Pažymėtina, kad laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).

28. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dalyje, kuria atsisakė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra pagrindo laikyti, kad laikinai nesureguliavus tarp šalių susiklosčiusių santykių, t. y. nenustačius laikinosios vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti.

29. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog šios bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametė dukra M. V. gyvena kartu su ieškovu S. V. Lietuvoje, tuo tarpu šalių nepilnametė dukra A. V. gyvena su atsakove K. V. Ukrainoje.

30. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą apie tai, jog pas atsakovę šiuo metu gyvenančiai šalių dukrai A. V. kiltų grėsmė, ar gyvenimas su atsakove pažeistų nepilnametės teises ir teisėtus interesus. Priešingai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė teismui nuotolinio teismo posėdžio metu parodė jos gyvenamosios vietos aplinką, kuri, teismo vertinimu, užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, saugią aplinką. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į byloje esančią medžiagą, t. y. šalių nepilnametės dukters M. V. nuomonę (2023 m. spalio 10 d.1VAIK-423), kurioje nepilnametė atsiskleidė, kad mergaitė Ukrainoje gyveno kartu su motina, seserimi, broliuku, senele ir K.; motina jomis rūpinosi, išlaikė, gamino skaniai valgyti; jos lankė ugdymo įstaigą; laisvalaikiu žaisdavo, piešdavo, spalvindavo, žiūrėdavo filmukus; o taip pat turėjo pareigų (pasikloti lovą, susitvarkyti, kartais plauti indus). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši bylos medžiaga paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė nesugeba pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, kad Ukrainos Respublikoje mergaitės buvo laikomos antisanitarinėmis sąlygomis, neprižiūrimos ir kt. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šie ieškovo nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad motinos gyvenamojoje vietoje vaiko šeimos aplinka yra nesaugi ir grėsminga. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu iš esmės, todėl detalus ieškovo nurodytų aplinkybių vertinimas bus atliekamas ginčą nagrinėjant iš esmės.

31. Ieškovas taip pat teigia, kad sprendžiant dėl grėsmės vaikų interesams skundžiamoje nutartyje visiškai nebuvo pasisakyta ir apie tai, jog atsakovė gyvena Ukrainos Respublikoje, kur vyksta karas. Pažymėjo, kad Ukrainoje prasidėjus karui, yra visiškai nesaugu, žmonėms didžiąją dalį laiko tenka praleisti slėptuvėse, raketos skraido virš galvų, važinėja tankai, šaudoma ne tik į karius bei karinius objektus, bei ir į civilius, jų gyvenamąsias vietas. Ukrainoje trūksta maisto, higienos priemonių, medikamentų, kitų būtinuosius žmonių poreikius tenkinančių daiktų, stebimi humanitarinės krizės požymiai.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad vykstantis karas valstybėje sudaro mažesnes joje gyvenančių asmenų saugumo sąlygas, tačiau vien faktas, kad atsakovė šiuo metu kartu su nepilnamete dukra A. gyvena Ukrainoje, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė veikia priešingai nepilnamečių vaikų interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas jau anksčiau kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nustatyti nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu S. V. jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurį motyvavo analogiškais argumentais, jog nepilnametės dukroms gyvenant su atsakove Ukrainoje, kurioje vyksta karas, kyla grėsmė, kadangi Ukrainoje yra nesaugu, žmonėms didžiąją dalį laiko tenka praleisti slėptuvėse, Ukrainoje trūksta maisto, higienos priemonių, medikamentų, kitų būtinuosius žmonių poreikius tenkinančių daiktų, stebimi humanitarinės krizės požymiai, ir kt. Dėl šių ieškovo argumentų pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartyje, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartyje, šį klausimą nagrinėjant apeliacine tvarka. Įsiteisėjusiose nutartyse teismai taip laikėsi pozicijos, kad atsakovės sprendimas likti gyventi Ukrainoje, savaime nesudaro pagrindo išvadai dėl kilusios grėsmės vaikų interesams.

33. Ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta tai, kad abi mergaitės ilgą laiko tarpą buvo, o A. V. yra iki šiol laikoma Ukrainoje prieš ieškovo valią, nevykdant Ukrainos Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl mergaitės gražinimo į Lietuvą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismo sprendimas dėl A. V. perdavimo ieškovui nebuvo įvykdytas, nes jos nebuvo jos gyvenamojoje vietoje. Todėl šiai dienai apskritai nėra žinoma, kur yra A. V. ir kokiomis sąlygomis ji yra laikoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad Ukrainos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 683/1084/21 pripažino, kad nepilnametės M. V. ir A. V. Ukrainos teritorijoje laikomos neteisėtai bei nutarė grąžinti nepilnametes į nuolatinę jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos gyvenamosios vietos nustatymo) taip pat savaime nesudaro pagrindo išvadai dėl kilusios grėsmės vaikų interesams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Ukrainos Aukščiausiojo Teismo sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės turės reikšmės bylą nagrinėjant iš esmės, tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai nėra detaliai įvertinta visa byloje esančių šalių paaiškinimų, įrodymų ir kitos byloje esančios medžiagos visuma, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė veikia priešingais nepilnamečiams vaikams interesais bei gyvenimas su atsakove šalių vaikams kelia grėsmę. Kaip minėta, detalus byloje esančių įrodymų, tuo tarpu ir Ukrainos Aukščiausiojo Teismo sprendime nustatytų aplinkybių, vertinimas bus atliekamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsisakymo nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu iki bylos proceso pasibaigimo yra pagrįsta, todėl ieškovo atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš ieškovo S. V. dukroms M. V. ir A. V. priteistas laikinas išlaikymas mokant kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų kiekvienai dukrai atskirai nuo 2021 m. sausio 13 d. ir priteisti iš atsakovės K. V. laikiną išlaikymą M. V. ir A. V. po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant S. V.

36. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš ieškovo S. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. V. ir A. V. mokamą po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskyrė atsakovę K. V. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

37. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgęs į pasikeitusias faktines aplinkybes, jog viena nepilnametė šalių dukra – M. V. – gyvena su ieškovu Lietuvoje, dukrai M. V. apsigyvenus Lietuvoje ieškovas užtikrina dukters poreikius, o atsakovė K. V. išlaikymo M. V. neteikia, ieškovo prašymą tenkino dalyje ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties dalį dėl M. V. priteistino laikino išlaikymo, t. y. priteisti iš atsakovės K. V. laikiną išlaikymą nepilnametei M. V., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo prašymo teismui pateikimo dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas visa apimtimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimo kitai šalių dukrai A. V., kadangi nepilnametė gyvena Ukrainoje su atsakove, kuri išlaiko su ja Ukrainoje faktiškai gyvenančią dukrą A. V.

38. Visų pirma, apeliantas atskiruoju skundu nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepilnametei dukrai M. V. iš atsakovės K. V. priteisė 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamą laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne jo prašomą 316 Eur dydžio išlaikymo sumą, t. y. atsakovas nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali alga į rankas sudaro 633 Eur, kas atitinkamai reiškia, kad atsakovė mažiausiai vienos dukros išlaikymui turėtų per mėnesį mokėti po 316,50 Eur. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo mėn. išvykdamas iš Ukrainos atsakovei paliko 400 Eur grynaisiais. Papildomai ieškovas pateikė į bylą mokėjimo pavedimus, kurie patvirtina, kad 2019 m. ieškovas dukrų išlaikymui pervedė papildomai 840 Eur. 2020 m. - 240 Eur, 2021 m. - 600 Eur. Atsakovė iš ieškovo gautas pinigų sumas naudojo ne vaikų poreikiams tenkinti, o savo asmeniniams poreikiams, todėl ieškovui matant, kad jo siunčiami pinigai nėra naudojami dukrų išlaikymui, ieškovas Ukrainos advokato patarimu sustabdė bet kokius mokėjimus atsakovei. Taip pat pažymėjo, kad 2021 m. balandžio mėn. ieškovui bandant pervesti atsakovei išlaikymą dukroms pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui to padaryti nepavyko, bankas nurodė, kad tokia banko sąskaita neegzistuoja. Kaip paaiškėjo atsakovės SEB banko sąskaita buvo užblokuota. Atsakovė ieškovui kitos banko sąskaitos, kur būtų galima pervesti dukroms priteistą laikiną išlaikymą nenurodė, todėl ieškovas neteikė dukroms išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

39. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, jog laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu iš esmės, o detalus ieškovo nurodytų aplinkybių vertinimas bus atliekamas ginčą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad šioje bylos proceso stadijoje teismas negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikams reikalingą išlaikymą, taip pat nustatyti realios tėvų finansinės padėties, bei į tai, kad šiuo metu kartu su atsakove gyvena kita šalių nepilnametė dukra A. V., kurią išlaiko tik atsakovė (ieškovas atskiruoju skundu pats pripažįsta, kad šiuo metu išlaikymo kartu su atsakove gyvenančiai dukrai A. V. neteikia), kartu su ieškovu gyvenančiai dukrai M. V. iš atsakovės priteisė analogiško dydžio (200 Eur) laikiną išlaikymą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo priteistas iš ieškovo nepilnametėms dukroms, joms gyvenant su atsakove Ukrainoje. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio laikinas išlaikymas, iki tol kol šioje byloje bus priimtas galutinis sprendimas, yra pakankamas ir užtikrins būtinus nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad nustatytas laikinas išlaikymas byloje iki jos išnagrinėjimo iš esmės neturi įtakos galutiniam teismo sprendimui.

41. Ieškovas taip pat nesutinka, kad teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės K. V. laikiną išlaikymą nepilnametei A. V. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje atmetė ieškovo prašymą, kadangi kaip minėta, šalių nepilnametė dukra A. V. šiuo metu gyvena su atsakove, kuri išlaiko su ja Ukrainoje faktiškai gyvenančią dukrą, be to, ieškovas šiuo metu prie dukros A. V. išlaikymo neprisideda.

42. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje (dėl laikino išlaikymo priteisimo) priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.